Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovei A. K., ieškovės atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, atsakovės atstovei advokatei Rūtai Didikei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei UAB „Kauno autobusai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo UAB Kauno autobusai, ieškovės A. K., naudai 1500,00 Eur piniginę sumą neturtinei žalai, susijusiai su neteisėtu atleidimu iš darbo, atlyginti, priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo, priteisti už visą netekto darbingumo laikotarpį, t.y. nuo 2015-11-04 iki tęsis netekto darbingumo laikotarpis priteisti 645,84 EUR. periodines išmokas kas mėnesį, priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad ieškovė A. K. nuo 1984-09-25 iki 2014-10-13 dirbo AB ,,Autrolis., (teisių perėmėjas UAB ,,Kauno autobusai") troleibuso vairuotoja. 2009-07-15 Direktoriaus įsakymu buvo neteisėtai atleista iš darbo. 2010-06-07 Kauno apylinkės teismo sprendimu atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu. Neteisėtai nutraukus darbo sutartį ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl neigiamo darbdavio atsiliepimo ir neigiamų rekomendacijų kitiems darbdaviams, negalėjo niekur įsidarbinti. Ieškovė yra labai pažeminta ir net dvejus metus neturėjo pakankamų pajamų, kad galėtų patenkinti savo minimalius būtinuosius poreikius. 2007 m. sausio 19 d. Ieškovė buvo pasiėmusi kreditą, kurio vertė 15 000 Lt. (4 344,30 Eur) galutinis grąžinimo terminas - 2011 m. gruodžio 31 d., (grąžinimo laikotarpiu Ieškovė neteko darbo) savo būtiniesiems poreikiams patenkinti, o staiga, atleista iš darbo, susidūrė su labai dideliu pavojumi - galimu nemokumu, ko pasekmė, gali būti, svarbaus, būtino turto užgyvenimo netekimas ar net visos gyvenamosios vietos praradimas. Ieškovė atsakingai ir sąžiningai išdirbo įmonėje nuo 1984-09-25, t.y. beveik trisdešimt du metus, ir buvo atleista. Dėl nuolatinės vibracijos vairuojant troleibusą, ieškovė susirgo profesine liga - juosmens kryžminės nervų rezginio pakitimu, tarpslankstelinių diskų stuburo išvarža, stuburo juosmens dalių osteoporoze ir kita. Taip neteko 45 proc. darbingumo lygio. Medicinos dokumentų išrašai patvirtina, jog ieškovei patvirtinta profesine liga. Atsakovas apie Ieškovės sveikatos būklę žinojo, dėl to ne ji kartą turėjo nedarbingumo pažymą bei visuomet informuodavo Atsakovą apie susirgimus, kurie būtent ir buvo sukelti profesinės ligos. Dėl strėnų skausmo, plintančio į kojas sunku sėdėti ir vaikščioti, keisti padėtį, riboti ir skausmingi stuburo judesiai. Taikytas tiek medikamentinis, tiek reabilitacinis gydymas. Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Dėl profesinės ligos nutrūko darbiniai santykiai 2015-11-04. Darbdavys apie ieškovės sveikatos būklę žinojo, dėl to ne kaitą turėjo nedarbingumo pažymą bei ieškovė visuomet informuodavo apie susirgimus, kurie būtent ir buvo sukelti profesinės ligos. Dėl ieškovės nuolatinių negalavimų susijusių su profesine liga, darbdavys ir stengėsi visais įmanomais sbūdais su ja nutraukti darbo santykius. Dar daugiau, dėl savo ligos ji jautė nuolatinį darbdavio spaudimą bei diskriminaciją kitų darbuotojų atžvilgiu. Darbdavys turi neginčijamą pareigą užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas, tačiau tos pareigos nevykdė, todėl objektyviai darbdavys atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius neveikimu. Jei Ieškovės darbo santykiai nebūtų nutrūkę dėl profesinės ligos, ji gautų pastovų darbo užmokestį. Dirbant UAB „Kauno autobusai" vidutinis darbo užmokestis sudarė apie 794,97 EUR. Netekto darbingumo pensija gaunama 149,13 EUR. Skirtumas tarp gauto darbo užmokesčio ir netekto darbingumo pensijos - 645,84 EUR. Prašoma už visą netekto darbingumo laikotarpį, t.y. nuo 2015-11-04 iki tęsis netekto darbingumo laikotarpis priteisti minėtą skirtumą.Kauno apylinkės teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašoma ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad Ieškovė neteisingai nurodo, jog ji dvejus metus neturėjo piniginių lėšų - pažymėtina, kad Ieškovė atleista buvo 2009-09-15, o į darbą grąžinta 2010-06-07 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą c.b. Nr. 2-1985-7528/2010 dalyje dėl Ieškovės grąžinimo į darbą nurodant vykdyti skubiai. Ieškovė buvo atleista iš darbo 2009-11-05, o priimta atgal 2010-06-10. Vadinasi, Ieškovė neturėjo darbo tik 7 mėnesius, o ne dvejus metus. Kadangi Ieškovės nurodoma žala kilo, kai ji buvo atleista neteisėtai, t.y. 2009-11-05, ieškinio senatis reikalavimams dėl neturtinės žalos, kilusios iš neteisėto atleidimo, atlyginimo, baigėsi 2012-11-05. Atsižvelgiant į tai, Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl turi būti taikomos CK 1.131 str. 1 d. numatytos teisinės pasekmės ir Ieškovės ieškinys atmestas ir šiuo pagrindu. Tam, kad konstatuoti, jog Atsakovas yra atsakingas už Ieškovei kilusią žalą, reikia konstatuoti visas Atsakovo atsakomybei kilti reikalingas sąlygas: neteisėtus veiksmus, Atsakovo kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovė atitinkamai privalo įrodyti, kad šios visos sąlygos egzistuoja. Ieškovė nurodo, kad Atsakovas tariamai nesudarė tinkamų bei saugių darbo sąlygų ir dėl to Ieškovė susirgo profesine liga, neteko 45 proc. darbingumo lygio. Šie teiginiai nėra teisingi ir pagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad Atsakovas padarė neteisėtus veiksmus ir neužtikrino Ieškovei saugių ir sveikų darbo sąlygų. Priešingai - yra konstatuota, kad Atsakovas kaip darbdavys tinkamai vykdė savo pareigas ir nepadarė jokių pažeidimų, kurie galėjo įtakoti Ieškovės susirgimą profesine liga. 2015-09-10 profesinės ligos priežasčių tyrimo akto Nr. S-186 prieduose dėl profesinės rizikos nustatymo yra nurodyta, kad rizikos tyrimų metu yra nenustatyti neatitikimai teisės aktu reikalavimams, o rizika yra priimta. Tyrimo akto priede 2015-09-01 profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 1 nurodyta, kad rizika yra labai maža. Taip pat pažymėtina, kad nei minėtame Tyrimo akte, nei 2015-09-24 Profesinės ligos patvirtinimo akte Nr. 2015-09-10/S-186 nėra nustatyta, kad Ieškovės profesinę liga lėmė būtent atsakovo neteisėti veiksmai ar saugiu bei tinkamų darbo sąlygų neužtikrinimas. Taigi nėra vienos iš atsakomybės sąlygų - Atsakovo neteisėtų veiksmų. Taip pat nėra jokių duomenų, kad Ieškovė būtų skundusis dėl netinkamų ir nesaugių darbo sąlygų, kad būtų teikusi Atsakovui reikalavimus tokias sąlygas užtikrinti, ar kad būtų atsisakiusi dirbti. Ieškovei apskritai nei karto nepateikė Atsakovui jokių duomenų apie savo galimą ligą ar sveikatos sutrikimus, tikrinant sveikatą visuomet buvo nurodoma, kad ji „dirbti gali". Ieškovė teigia, kad Atsakovas apie Ieškovės sveikatos būklę žinojo, dėl to ne ji kartą turėjo nedarbingumo pažymą bei visuomet informuodavo Atsakovą apie susirgimus, kurie būtent ir buvo sukelti profesinės ligos. Atsakovas su tokiais teiginiais nesutinka. Ieškovė pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją ir tik deklaratyviai nurodo, jog Atsakovas buvo informuotas apie jos susirgimus. Priešingai, pagal sveikatos būklę iš asmens medicinos knygelės (F48/a) Ieškovė buvo sveika ir dirbti galėjo nuo 2006-01-19 iki 2015-03-10 (galioja iki 2017-03-10), jokių kitų dokumentų Ieškovė Atsakovui ar jo atstovams, kitiems darbuotojams, nebuvo niekada pateikusi. Maža to, net žodžiu Ieškovė niekada nesikreipė į Atsakovą, nurodydama, jog jos sveikata yra pablogėjusi. Be to, Atsakovas iš nedarbingumo pažymos niekaip negali matyti ligos diagnozės ar ligos kodo, nes tokia informacija Atsakovui yra neteikiama ir neprieinama. Atsižvelgiant į tai, Ieškovė niekada neinformavo Atsakovo, jog jos sveikata yra pablogėjusi, priešingai, Atsakovui visuomet pateikdavo informaciją, jog yra sveika ir dirbti gali. Kaip matyti iš Tyrimo akto, Ieškovei nustatyta liga yra lėtinė, t.y. ji neatsirado staiga, o vystėsi ir „gilėjo" palaipsniui. Todėl darytina išvada, kad Ieškovė tam tikrus ligos simptomus, padarinius turėjo jausti jau ir anksčiau. Tuo tarpu Darbdavys apie Ieškovės blogėjančią sveikatos būklę niekuomet nebuvo informuojamas, dėl to net neturėjo galimybės tinkamai reaguoti ir pasiūlyti Ieškovei lengvesnio, jos sveikatos būklę atitinkančio darbo. Ieškovė neįrodė, kad Darbdavys pažeidė jos teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas, kad tokių sąlygų savo veikimu neužtikrino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent dėl Darbdavio veiksmų Ieškovė susirgo profesine liga. 2015-10-15 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 0019147 nurodyta, kad Ieškovė yra iš dalies darbinga. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78A/479 patvirtintame Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 6.3 p. numatyta, jog iš dalies darbingas asmuo yra toks, kuriam nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis ir kuris gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba kuriam nebūtina pritaikyti darbo vietos. Iš NDNT pažymos matyti, kad Ieškovės liga nėra tokia, dėl kurios Ieškovei turi būti specialiai pritaikyta darbo vieta, Ieškovė yra 55 proc. darbinga, tad ji gali dirbti ir gauti kitų pajamų. Atsakovas sutinka, jog turi neginčijamą pareigą užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, tačiau Atsakovas neigia, jog tokių sąlygų neužtikrino ir taip atliko neteisėtus veiksmus, priešingai, Atsakovas tinkamai vykdė savo pareigas ir nepadarė jokių pažeidimų. Tuo tarpu pačios Ieškovės elgesys turėtų būti įvertintas - ar ji pati žinodama apie savo sveikatos galimai blogėjančią būklę ir toliau dirbdama darbą, kuris pasak jos tą būklę dar labiau blogino, tačiau apie tai neinformuodama darbdavio, teikdama medikams, tikrinantiems jos sveikatą, galimai melagingą informaciją ir tada teikdama darbdaviui pažymas apie savo sveikatos būklę, dėl kurios ji yra tinkama eiti pareigas, elgėsi sąžiningai ir pati sudarė galimybę užtikrinti jai saugias ir sveikas darbo sąlygas, kurios nekenktų ir neblogintų Ieškovės sveikatos. Iš Ieškovės į bylą pateiktos informacijos kyla klausimas, ar apskritai Ieškovė pagal savo sveikatos būklę galėjo dirbti darbą, kurį dirbo pas Atsakovą. Teismas konstatuoja, kad ginčas tarp šalių kyla dėl 1500,00 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo priteisimo, 645,84 EUR. periodinių išmokų kas mėnesį už visą netekto darbingumo laikotarpį, t.y. nuo 2015-11-04 iki tęsis netekto darbingumo laikotarpį priteisimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo priteisimo, ieškinio senaties taikymo.

Dėl 1500,00 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo priteisimo, ieškinio senaties taikymo

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė A. K. nuo 1984-09-25 dirbo AB ,,Autrolis“ (teisių perėmėjas UAB ,,Kauno autobusai") troleibuso vairuotoja (t. I, b.l. 1). 2009-11-03 Direktoriaus įsakymu buvo neteisėtai atleista iš darbo nuo 2009-11-05 d. (t. I, b.l. 25). 2010-06-07 Kauno apylinkės teismo sprendimu atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, ieškovė skubiai grąžinta į darbą (t. I, b.l. 21-34). Ieškovei 2015-09-24 patvirtinta profesinė liga (t. I, b.l. 99) ir nustatytas 55 proc. darbingumas (t. I, b.l. 19-20). Darbo santykiai tarp šalių nutraukti 2015-11-04 pagal LR DK 127 str. 2 d. (t. I, b.l. 14).Vertinant tarp šalių kylantį ginčą dėl 1500,00 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo priteisimo, ieškinio senaties taikymo, teismas remiasi LR DK 27 str. 2 d. nuostata, jog bendrasis ieškinio senaties terminas darbo teisiniuose santykiuose yra treji metai, taip pat teismas remiasi kasacinio teismo praktika, kad reikalavimui atlyginti neturtinę žalą darbo santykiuose taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (DK 27 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovo direktoriaus veiksmų atleidžiant ją iš darbo 2009-11-03 įsakymu nuo 2009-11-05 d., kuris 2010-06-07 Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu, teismas konstatuoja, kad ieškinio senatis pareikšti nurodytiems ieškinio reikalavimams baigėsi 2012-11-06 d. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, todėl atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senaties terminą yra tenkintinas, ieškinio reikalavimai dėl 1500,00 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo priteisimo, yra atmestini.

Dėl 645,84 EUR. periodinių išmokų kas mėnesį už visą netekto darbingumo laikotarpį, t.y. nuo 2015-11-04 iki tęsis netekto darbingumo laikotarpį priteisimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo priteisimo

Vertinant tarp šalių kylantį ginčą dėl 645,84 EUR. periodinių išmokų kas mėnesį už visą netekto darbingumo laikotarpį, t.y. nuo 2015-11-04 iki tęsis netekto darbingumo laikotarpį priteisimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo priteisimo, teismas esminėmis bylai pripažįsta tokias aplinkybes. Visų pirma, tarp šalių nekyla ginčo dėl to, kad ieškovei 2015-09-24 patvirtinta profesinė liga (t. I, b.l. 99) ir nustatytas 55 proc. darbingumas (t. I, b.l. 19-20). Antra, siekiant konstatuoti, kad atsakovas yra atsakingas už Ieškovei kilusią žalą, būtina visas atsakovo atsakomybei kilti reikalingas sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsakovo kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Trečia, nustatant nurodytas sąlygas, teismas pritaria atsakovo nurodytoms aplinkybėms, jog 2015-09-10 profesinės ligos priežasčių tyrimo akto Nr. S-186 prieduose dėl profesinės rizikos nustatymo yra nurodyta, kad rizikos tyrimų metu yra nenustatyti neatitikimai teisės aktų reikalavimams, o rizika yra priimta (t. I, b.l. 64-66). Tyrimo akto priede 2015-09-01 profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 1 nurodyta, kad rizika yra labai maža (t, I, b.l. 92-95). Taip pat nei minėtame Tyrimo akte, nei 2015-09-24 Profesinės ligos patvirtinimo akte Nr. 2015-09-10/S-186 nėra nustatyta, kad Ieškovės profesinę liga lėmė būtent atsakovo neteisėti veiksmai ar saugiu bei tinkamų darbo sąlygų neužtikrinimas (t. I, b.l. 99). Tai reiškia, kad pasitvirtino atsakovės nurodytos aplinkybės, jog byloje negalima konstatuoti vienos iš atsakomybės sąlygų - Atsakovo neteisėtų veiksmų. Ketvirta, teismas pritaria atsakovo nurodytoms aplinkybėms, kad byloje nėra jokių duomenų, jog Ieškovė būtų skundusis dėl netinkamų ir nesaugių darbo sąlygų, kad būtų teikusi Atsakovui reikalavimus tokias sąlygas užtikrinti, ar būtų atsisakiusi dirbti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ieškovės prašymas skirti darbui Solaris modelio troleibusą (t. II, b.l. 10) nėra motyvuojamas netinkamomis ar nesaugiomis darbo sąlygomis. Penkta, teismas pritaria atsakovo nurodytoms aplinkybėms, jog Ieškovė nepateikė Atsakovui jokių duomenų apie savo galimą ligą ar sveikatos sutrikimus, tikrinant sveikatą visuomet buvo nurodoma, kad ji „dirbti gali". Iš asmens medicinos knygelės (F48/a) matyti, kad Ieškovė buvo sveika ir dirbti galėjo nuo 2006-01-19 iki 2015-03-10 (galioja iki 2017-03-10) (t. I, b.l. 162-168). Šešta, teismas remiasi bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kad pagal medicininių dokumentų duomenis ieškovė dar 1987-10-21 d., 1987-10-23 d. (t. I, b.l. 133), taip pat 1989 m. vasario 8 d. skundėsi stuburo skausmais (t. I, b.l. 132), 1998 m. gegužės mėn. 13-25 d. epikrizėje nurodyta, kad ieškovė eilę metų skundžiasi skausmais juosmens srityje, skausmai sustiprėję 1989 m., pagerėjo nežymiai (t. I, b.l. 137), 2000-07-05 nurodyta, kad skauda juosmenį (t. I, b.l. 144), 2006-11-10 nurodytas skausmas stuburo dalyje (t. I, b.l. 146). Visus šiuos duomenis teismas vertina lygindamas su darbdavio turėtais duomenimis, kad Ieškovė buvo sveika ir dirbti galėjo nuo 2006-01-19 iki 2015-03-10 (galioja iki 2017-03-10) (t. I, b.l. 162-168). Lyginant nurodytus duomenis yra darytina išvada, kad atsakovui visą ieškovės darbo laikotarpį buvo teikiami duomenys apie tai, kad ji dirbti gali, tačiau pati ieškovė beveik nuo pat darbo atsakovo įmonėje pradžios 1984-09-25 daugelį metų skundėsi skausmais, kurių pagrindu jai 2015-09-24 patvirtinta profesinė liga (t. I, b.l. 99) ir nustatytas 55 proc. darbingumas (t. I, b.l. 19-20). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė, žinodama apie savo sveikatos problemas, tačiau tęsdama darbo santykius su atskovu ir neinformuodama atsakovo apie galimą grėsmę jos sveikatai, bet atvirkščiai, teikdama duomenis, kad pagal savo sveikatos būklę ji dirbti gali, veikė savo rizika, todėl konstatuoti, kad dėl ieškovės profesinės ligos atsiradimo yra atsakovo kaltė, nėra teisinio pagrindo. Remiantis padarytomis išvadomis, teismas taip pat pripažįsta pagrįstomis atsakovės nurodytas aplinkybes, jog dėl to, kad apie Ieškovės blogėjančią sveikatos būklę niekuomet nebuvo informuojamas, darbdavys net neturėjo galimybės tinkamai reaguoti ir pasiūlyti Ieškovei lengvesnio, jos sveikatos būklę atitinkančio darbo. Septinta, teismas pripažįsta pagrįstomis atsakovės nurodytas aplinkybes, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78A/479 patvirtintame Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 6.3 p. numatyta, jog iš dalies darbingas asmuo yra toks, kuriam nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis ir kuris gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba kuriam nebūtina pritaikyti darbo vietos. Iš NDNT pažymos matyti, kad Ieškovės liga nėra tokia, dėl kurios Ieškovei turi būti specialiai pritaikyta darbo vieta, Ieškovė yra 55 proc. darbinga, tad ji gali dirbti ir gauti kitų pajamų. Tai reiškia, kad ieškovei galėtų būti kompensuojamas ne visas skirtumas tarp gauto darbo užmokesčio ir netekto darbingumo pensijos, bet 45 proc. jos netektų pajamų.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra įrodytos atsakovo atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t.y. neteisėti atsakovo veiksmai ir kaltė, todėl ieškinio reikalavimai dėl 645,84 EUR. periodinių išmokų kas mėnesį už visą netekto darbingumo laikotarpį, t.y. nuo 2015-11-04 iki tęsis netekto darbingumo laikotarpį priteisimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško atsiskaitymo priteisimo, yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės A. K. atsakovo UAB "Kauno autobusai" naudai priteistina 2782 eurų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. I, b.l. 152-161).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės ieškovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB "Kauno autobusai", į/k 133154754, naudai, 2782 eurus (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.