Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei A. P., institucija teikianti išvadą Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atsakovė išgėrinėdavo, neprižiūrėdavo dukters faktiškai nuo mažens. Su atsakove bendrai gyveno iki 2017-01-01, tada paprašė atsakovės susitvarkyti ir negerti arba išeiti. Atsakovė išėjo pati, dukra liko gyventi su juo. Ieškovas gyvena su savo mama. Mergaitei sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Mergaitei skirtas atskiras kambarys. Jam nežinoma, kokios sąlygos yra pas mergaitės motiną. Jis per mėnesį gauna apie 500-600 eurų pajamas. Kai jo nebūna namie, mergaitę prižiūri močiutė. Ji iki vasaros ėjo ir į darželį. Kitų pajamų neturi, yra sveikas. Jis pasiėmęs paskolą namo remontui, kas mėnesį dengia 90 eurų kreditą. Paskola skirta ir mergaitės poreikių tenkinimui. Jo mama padeda prižiūrėti vaiką, finansiškai neremia. Visi gyvena name, bendroje erdvėje, žiemą perka malkas, daugiau elektros sunaudoja. Maistą visą perką, tik uogos, daržovės savos. Mergaitė sveikatos problemų neturi, lanko šokius, darželį. Už šokius mokėti nereikia, už darželį apie 27 eurus per mėnesį. Darželis yra apie 20 km nuo namų, artimesnis tik (duomenys neskelbtini), bet netinka dėl jo darbo. Pirko vaikui dviratį už 130 eurų. Ieškinyje nebuvo įtrauktas kuras vežioti vaiką į ugdymo įstaigą, elektra, buities tvarkymas iš paskolos. Atsakovė gali dirbti, ji baigusi vidurinę mokyklą, kitų išlaikytinių neturi. Sutiktų su teismo nustatyta motinos su dukra bendravimo tvarka, kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., jeigu dukrą pasiimtų motina, o tėvas susigrąžintų.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, kad ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl turėtų būti patenkintas. Nurodė, kad neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su tėvu. Bendravo su mergaite ieškovo gyvenamojoje vietoje, ji nenori gyventi su mama, kadangi mama geria. Akivaizdu, kad tenkinami mergaitės poreikiai, sudarytos geros gyvenimo sąlygos, ji lavinama. Atsakovė vadovaujasi tik savo interesais, buvo pasiėmusi mergaitę ir jos negrąžino kelias dienas. Ieškovas su atsakove susitarė dėl bendravimo tvarkos, kad mama bendrauja su vaiku visus savaitgalius, tačiau, skyriaus nuomone, mamai turėtų priklausyti du savaitgaliai per mėnesį. Atsakovė vengia dirbti, nors tą galėtų daryti. Prašoma priteisti suma šiek tiek didesnė nei minimalių poreikių užtikrinimui. Mergaitė yra išklausyta tiesiogiai, daugiau nei kartą. Jos gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su atsakove.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta, ji proceso eiga nesidomėjo. Esant tokiai situacijai, siekiant įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principus, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad L. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra K. L., a. k. (duomenys neskelbtini), A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), (b. l. 14, 15). Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna nuolatines pajamas (b. l. 13). Iš darbdavio pateiktos charakteristikos matyti, kad ieškovas užduotis atlieka laiku, greitai, tvarkingai, alkoholinių gėrimų vartojant nepastebėtas, darbo drausmės pažeidimų nepadaręs, domisi inovacijomis (b. l. 12). Ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kita ½ dalis priklauso ieškovo motinai (b. l. 10-11). Ieškovas moka už dukros L. L. darželį (b. l. 16-17). Atsakovei A. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis pastatų (tvarto, viralinės) bei ½ dalis inžinerinio statinio (stoginės), esančių (duomenys neskelbtini). (b. l. 27-28, 29-30). Atsakovė transporto priemonių neturi (b. l. 31) Iš pažymos apie asmens įdarbinimus matyti, kad atsakovė nuo 2017-05-13 iki 2017-06-17 dirbo (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nei ieškovas, nei atsakovė administracine tvarka nebausti, neteisti. Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-06-13 išvados ir teisme pateiktų paaiškinimų matyti, kad skyrius sutinka su ieškinio reikalavimais bei su bendravimo tvarkos nustatymu (b. l. 22).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Ieškovas prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Atsižvelgdamas į vaikų interesus ir siekdamas užtikrinti vaikų teisę į jų gyvenimo stabilumą, išanalizavęs rašytinių įrodymų visumą, išklausęs ieškovo paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad dukra gyvena su ieškovu, jis pagal savo sveikatos būklę vaiku rūpintis gali, o atsakovė iš esmės vaiku nesirūpina, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, byloje nesant įrodymų, kad ieškovas šiuo metu netinkamai įgyvendina tėvo valdžią, atsižvelgdamas ir į tai, kad atsakovė savo nuomonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nepareiškė, teismas daro išvadą, kad nepilnametės dukters L. L. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su tėvu – ieškovu K. L. (CK 3.168, 3.169 straipsniai, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Vaiko išlaikymui skiriama suma turi patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kt. (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14 ir kt. straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002).

Ieškovas nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 360 Eur suma. Ieškinyje ir teismo posėdyje detalizavo išlaidų skaičiavimą. Įvertinęs vaiko amžių, jo kasdienius poreikius maistui, aprangai, sveikatai, ugdymui, teismas sprendžia, kad augančio nepilnamečių vaiko išlaikymui būtinos lėšos vidutiniškai 360 Eur per mėnesį. Tokia išlaikymo suma, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir dabartinius pragyvenimo kaštus, yra reali ir protinga, nėra aiškiai per didelė. Iš esmės tokią išvadą davė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Pati atsakovė, gavusi procesinius dokumentus, buvo pasyvi, nei atsiliepimo į ieškinį, ne į teismo posėdį neatvyko, savo turtinės padėties ir negalėjimo prisidėti tokia suma prie vaiko išlaikymo, neįrodinėjo.

Taigi byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikui reikalingo išlaikymo. Atsakovė yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šalių dukra gyvena su ieškovu, kuris ir išlaiko ją, tą patvirtina ieškovo teismui duoti paaiškinimai, ieškinyje nurodytos aplinkybės ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada bei paaiškinimai teismo posėdžio metu. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad atsakovė privalo vaikui teikti išlaikymą. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis iš atsakovės, atsižvelgiant į vaiko poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį, laikytinas atitinkančiu protingumo bei realumo kriterijų. Todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovės priteistinas ieškovo reikalaujamo dydžio – 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas L. L. nuo 2017-06-01 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas išaiškina, kad remiantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar kintant nepilnamečio vaiko poreikiams, asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Ieškovas nurodė, jog atsakovė išlaikymo vaikui neteikia nuo 2017-01-01, tai yra nuo to laiko, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 650,00 Eur įsiskolinimą vaikui nuo 2017-01-01 iki 2017-06-01. Šio ieškovo reikalavimo pagrįstumas nenuneigtas. Kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovė nurodytu laikotarpiu teikė išlaikymą vaikui, iš atsakovės priteistinas ieškovo reikalaujamas 650 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-06-01 (CK 3.200 str.).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pagal CK 3.161 straipsnį, viena iš vaiko teisių įvardinta teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas teismo posėdžio metu pateikė jo ir atsakovės pasirašytą pareiškimą dėl bendravimo tvarkos su dukra, kuriame nustatyta tokia bendravimo su vaiku tvarka: „K. L. pasižada savo dukrą L. L. kiekvieną penktadienį atvežti dukros mamai A. P., o sekmadienį po pietų iki 19 val. vaiko mama A. P. dukrą atveš vaiko tėvui K. L.“. Ieškovas nurodė, kad sutiktų su teismo nustatyta motinos su dukra bendravimo tvarka, jeigu dukrą kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. pasiimtų motina, o jis iki to savaitgalio sekmadienio 19 val. pasiimtų iš motinos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė taip pat nurodė, kad tokia bendravimo tvarka būtų tinkamiausia.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valsty­binės, ar privačios įstaigos, užsiiman­čios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įsta­tymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuo­­meninės institucijos, kiti fiziniai ir juri­diniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsi­žvelg­ti į teisėtus vaiko interesus. Priori­te­ti­nis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo princi­pas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taiko­mos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, ieškovo ir Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės paaiškinimus ir siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, teismas viršija ieškinio reikalavimus (CPK 376 straipsnis) ir nustato tokią bendravimo su vaiku tvarką: „A. P., kas antrą savaitgalio penktadienį pasiimą dukrą L. L. iš jos gyvenamosios vietos nuo 17 val., o tėvas K. L. pasiima dukrą iš A. P. to paties savaitgalio sekmadienį nuo 19 val.; motina bendravimo su dukra metu užtikrina jai saugią ir atitinkančią nepilnamečio vaiko interesus aplinką, rūpinasi jos sveikata, auklėjimu ir lavinimu; ieškovas turi teisę žinoti kur bus vaikas bendravimo su motina metu, jei atsakovė yra numačiusi išvyką su dukterimi į kitą miestą; ieškovui turi būti užtikrinta galimybė susisiekti su vaiku telefonu ar kita ryšio priemone. Ieškovui sutinkant atsakovė vaiką pasiimti ir grąžinti gali ir kitu laiku ar kitomis dienomis, nei buvo nustatyta teismo sprendimu.“ Toks bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka esamoje situacijoje gali būti įgyvendinta ir geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.170, 3.175 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas neturi teisės kliudyti motinai bendrauti su vaiku, jei tik vaikas to panorės, bei dalyvauti vaiką auklėjant, jei tai nekenkia vaiko interesams ir atsižvelgiant į vaiko norus. Motinos bendravimo tvarka su vaiku gali būti pakeista tiek abiejų tėvų susitarimu, tiek nesusitarus – kreipiantis į teismą.

Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios šioje byloje sudaro: 41 Eur žyminis mokestis, 180 Eur už advokato pagalbą, bei 88,47 Eur bylinėjimosi (procesinių dokumentų įteikimas ir žyminis mokestis už išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimą) išlaidos valstybei (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92,93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 290-291 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi.

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nepilnamečio vaiko L. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu K. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters L. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt eurų) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo 2017-06-01 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei 650,00 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai L. L. už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-06-01

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą K. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti tokią atsakovės A. P. bendravimo su dukra L. L., tvarką:

A. P. kas antro savaitgalio penktadienį pasiima dukrą L. L. iš jos gyvenamosios vietos nuo 17 val., o tėvas K. L. pasiima vaiką iš A. P. to paties savaitgalio sekmadienį nuo 19 val.Motina bendravimo su dukra metu užtikrina jai saugią ir atitinkančią nepilnamečio vaiko interesus aplinką, rūpinasi jos sveikata, auklėjimu ir lavinimu.Ieškovas turi teisę žinoti kur bus vaikas bendravimo su motina metu, jei atsakovė yra numačiusi išvyką su dukterimi į kitą miestą. Ieškovui turi būti užtikrinta galimybė susisiekti su vaiku telefonu ar kita ryšio priemone.Ieškovui sutinkant atsakovė vaiką pasiimti ir grąžinti gali ir kitu laiku ar kitomis dienomis, nei buvo nustatyta teismo sprendimu.

Priteisti iš atsakovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 221,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui K. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 88,47 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų 47 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.