Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovo AB DnB NORD banko atstovui advokatui Sigitui Čepui, atsakovės V. T. atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB DnB NORD bankas ieškinį atsakovei V. T., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB „Ateities būstas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei V. T., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB „Ateities būstas“ dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad ieškovas 2007-06-18 su UAB „Ateities būstas“ sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2007-379, kurios pagrindu buvo suteiktas 100 000 Lt kreditas iki 2008-06-30. Su atsakove V. T. ieškovas 2007-06-18 sudarė laidavimo sutartį Nr. K-2300-2007-379/63, kuria atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti visu turtu, kaip ir UAB „Ateities būstas“, jei šis neįvykdys ar netinkamai vykdys prievoles pagal kreditavimo sutartį. UAB „Ateities būstas“ suėjus paskolos grąžinimo terminui skolos negrąžino, negrąžintos skolos bendra suma – 61 075,45 Lt. Klaipėdos apygardos teismo 2008-08-22 nutartimi UAB „Ateities būstas“ yra iškelta bankroto byla. Prašoma priteisti skolos suma yra apskaičiuota nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis. Ieškovas taip pat kreipėsi su reikalavimu ir UAB „Ateities būstas“ bankroto byloje, tačiau tai neužkerta kelio reikšti ieškinį solidariai atsakingam asmeniui – atsakovei V. T.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas AB DnB NORD bankas ir UAB „Ateities būstas“ 2007-06-18 sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2007-379, kurios pagrindu UAB „Ateities būstas“ buvo suteiktas 100 000 Lt kreditas iki 2008-06-30 (b. l. 7-12). Ieškovas AB DnB NORD bankas 2007-06-18 su atsakove V. T. 2007-06-18 sudarė laidavimo sutartį Nr. K-2300-2007-379/63, kuria atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti visu turtu, kaip ir UAB „Ateities būstas“, jei šis neįvykdys ar netinkamai vykdys prievoles pagal kreditavimo sutartį (b. l. 13-14). Kredito linijos sutarties Nr. K-2300-2007-379 Specialiosios dalies 10 punkte numatyta, kad kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės – V. T. laidavimas, įformintas laidavimo sutartimi (b. l. 15-16). Klaipėdos apygardos teismo 2008-08-22 nutartimi UAB „Ateities būstas“ iškelta bankroto byla (b. l. 65). Klaipėdos apygardos teismo 2008-11-04 nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Ateities būstas“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tarp jų kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimas dėl 61 075,45 Lt (b. l. 61-62).

Byloje kilo ginčas, ar ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės (laiduotojos) V. T. negrąžintą kredito dalį byloje nepareikšdamas reikalavimų kreditoriui (kredito gavėjui).

CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolė grąžinti gautą kreditą UAB „Ateities būstas“ atsirado remiantis tarp jo ir ieškovo sudaryta kreditavimo sutartimi. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Kadangi kredito gavėjas nevykdė savo prievolės sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka mokėti kreditą ir palūkanas, ieškovas pagrįstai pasinaudojo savo teise reikalauti iš laiduotojo grąžinti negrąžinto kredito dalį (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Byloje esanti pažyma apie skolos dydį patvirtina, kad negrąžinto kredito suma yra 60 401,20 Lt, nesumokėtų palūkanų suma yra 673,27 Lt, nesumokėti delspinigiai – 0,98 Lt. Visa skolos suma – 61 075,45 Lt (b. l. 6). Dėl šios sumos ginčo byloje nėra.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškinyje UAB „Ateities būstas“ yra nurodytas trečiuoju asmeniu. Todėl ieškovas faktiškai atsisakė reikalavimo pagrindiniam skolininkui ir tai laikytina CK 6.86 straipsnyje numatytos sąlygos, kai laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, buvimu, kadangi šiuo konkrečiu atveju, nereikšdamas reikalavimo šioje byloje pagrindiniam skolininkui, kuris pagal įstatymo nuostatas yra solidariąją prievolę turintis bendraskolis, kreditorius atsisakė savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą. Tačiau tokie atsakovės nurodyti argumentai yra nepagrįsti.

Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį yra laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdoma, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp atsakovės ir ieškovo 2007-06-18 sudarytos laidavimo sutarties Nr. K-2300-2007-379/63 2.3.1.4. punkte įtvirtinta galimybė nukreipti skolininko UAB „Ateities būstas“ prievolių sumos išieškojimą į laiduotojos V. T. turtą (b. l. 13). Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju laidavimo sutartyje jokių išimčių nenustatyta, todėl skolininkui nevykdant savo įsipareigojimų, kreditorius turi teisę reikalauti, kad laiduotoja įvykdytų prievolę.

Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš laiduotojos skolą bei sutartyje numatytas palūkanas yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6. 38, 6.81, 6.872, 6.873 straipsniai). Pagrindinio skolininko ir laiduotojų atsakomybė yra solidari. Tokiais atvejais kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek visą prievolę, tiek ir jos dalį. Be to, kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6. 6 straipsnio 4 ir 5 dalys).

Apeliantė teigia, kad ieškovas bendraskoliams yra pareiškęs 2 kartus visos apimties reikalavimą, tačiau įstatymas to nenumato, t. y. faktiškai ieškovas siekia gauti dvigubai didesnę pinigų sumą, nei jam yra skolingi bendraskoliai. Pažymėtina, kad šalys nesitarė dėl prievolių įvykdymo (išieškojimo) tvarkos, todėl aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008-11-04 nutartimi patvirtintas kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimas dėl 61 075,45 Lt bankrutuojančiai UAB „Ateities būstas“, neriboja ieškovo teisės reikšti reikalavimą skolininko laiduotojai. Todėl šie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 60 401,20 Lt negrąžintą kredito dalį, 673,27 Lt palūkanas, 0,98 Lt delspinigius, 12,56 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, t. y. nuo 61 075,45 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininkės prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės, nes jos, kaip laiduotojos, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjo gera valia, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-10 sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo AB banko „Hansabankas“ ieškinį atsakovui R.P.B., trečiasis asmuo BUAB „Dormeka“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, bylos Nr. 2A-248/2009). Taigi nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nepagrįstai pareiškė reikalavimą priteisti tik iš atsakovės (laiduotojos) negrąžintą kredito dalį, nepareikšdamas byloje reikalavimo kreditoriui. Dėl išvardytų motyvų apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo reikalavimo pagrįstumą teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.