Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Evus LT“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

– panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 21RE-35 (AG-905/04-2023);

– panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 19 d. atsakymą Nr. 49SD-14135-(14.49.136 E.) bei 2023 m. gruodžio 6 d. raštą Nr. 1SS-1888-(5.59 E.);

– įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 27 d. ir 2023 m. lapkričio 7 d. prašymus;

– priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Suprojektuota žemės sklypo dalis nebuvo projektuojama kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėja neturi galimybės prisijungti kaip įsiterpusio besiribojančio laisvos valstybinės žemės ploto, kadangi šalia žemės sklypo nėra laisvos valstybinės žemės, atitinkančios įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, nes 813 kv. m ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „D“, yra to paties žemės sklypo dalis, todėl atsakovė 2023 m. spalio 19 d. raštu pagrįstai atsisakė leisti išsipirkti žemės sklypo dalį. Pažymėjo ir tai, kad žemės sklype galioja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. e2-7111-1154/2022 patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovės nuomone, nėra pagrindo teigti, kad skundžiamame 2023 m. spalio 19 d. rašte pateikta informacija nepakankama, neišsami ar nemotyvuota, be to, apskundus šį raštą, pareiškėjai buvo išaiškinta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 19 d. atsakymas yra pagrįstas bei pareiškėjos pateiktas 2023 m. rugsėjo 23 d. prašymas įvertintas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 19 d. atsakymo Nr. 49SD-14135-(14.49.136 E.) bei 2023 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. 1SS-1888-(5.59 E.); taip pat Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 21RE-35 (AG-905/04-2023), kuris buvo priimtas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja pateikė atsakovei 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymą, kuriuo prašė Lietuvos Respublikai priklausančią 813 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), leisti išsipirkti nerengiant aukciono; o nesant galimybės išsipirkti Lietuvos Respublikai priklausančią žemės sklypo dalį, pateikti informaciją – teisės aktus, kuriais grindžiamas atsisakymas. Tuo atveju, jei pareiškėja negali išsipirkti valstybei priklausančios žemės sklypo dalies, leisti pareiškėjai išsinuomoti žemės sklypo dalį, kaip įsiterpusią tarp privačių žemės sklypų, o jeigu pareiškėja gali išpirkti ne aukciono būdu Lietuvos Respublikai priklausančią žemės sklypo dalį, pateikti dokumentų sąrašą ir pardavimo mokesčio įkainius.

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2023 m. spalio 19 d. raštu Nr. 49SD-14135-(14.49.136 E.) informavo pareiškėją, kad 813 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti žemės sklype, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos (toliau – Nutarimas) 2.15 papunktyje, todėl negali būti parduota pareiškėjai be aukciono.

Pareiškėja 2023 m. lapkričio 7 d. pateikė skundą atsakovei, kuriuo prašė nustatyti ar pagrįstai buvo atsisakyta leisti išsipirkti Lietuvos Respublikai priklausančią žemės sklypo dalį. Tuo atveju, jei atsakovė nepagrįstai atsisakė leisti pareiškėjai išsipirkti Lietuvos Respublikai priklausančią žemės sklypo dalį, prašoma įpareigoti ją iš naujo išnagrinėti 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymą, o atsisakius tenkinti prašymą – atsakymą pagrįsti galiojančiomis teisės normomis.

Atsakovė, atsakydama į pareiškėjos skundą, 2023 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 1SS-1888-(5.59E.) informavo pareiškėją, kad laisvos valstybinės žemės plotai laikytini įsiterpusiais ir gali būti sujungiami su besiribojančiu žemės sklypu tik tada, kai atitinka visus, o ne vieną ar kelis Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatų reikalavimus. Skundo nagrinėjimo metu, įvertinus planą, nustatyta, kad 813 kv. m ploto valstybinė žemė, kuri plane pažymėta indeksu „D“, yra to paties žemės sklypo dalis, neatitinkanti įsiterpusiam plotui nustatytų sąlygų – šis plotas nėra įsiterpęs tarp kitų privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), todėl negali būti vertintinas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas ir parduotas be aukciono besiribojančio žemės sklypo savininkui. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka nėra žemės sklypo padalijimas į atskirus žemės sklypus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. e2-7111-1154/2022 yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal matininko 2022 m. rugpjūčio 8 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ir jų plotų) nustatymo planą, t. y. tą patį planą, kurį prie skundo pridėjo pareiškėja. Pagal minėtą planą, valstybei skiriama naudotis žemės sklypo dalis, sudaranti 813 kv. m ploto, plane pažymėta indeksu „D“. Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą bei atsakydama dėl galimybės prisijungti kaip įsiterpusį besiribojantį laisvos valstybinės žemės plotą, atsakovė informavo pareiškėją, kad šalia žemės sklypo nėra laisvos valstybinės žemės, atitinkančios Nutarimo 2.15 papunktyje nustatytą įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką, kadangi 813 kv. m ploto valstybinė žemė, kuri plane pažymėta indeksu „D“, yra to paties žemės sklypo dalis. Atsižvelgiant į tai, atsakovė 2023 m. spalio 19 d. raštu pagrįstai atsisakė leisti išsipirkti žemės sklypo dalį.

Pareiškėja, nesutikdama su jos atžvilgiu priimtais sprendimais, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2024 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 21RE-35 (AG-905/04-2023) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia (be kita ko) nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Taigi šiais atvejais turi būti laikomasi visų teisės aktų numatytų reikalavimų ir kartu nepažeidžiamas viešasis interesas.

Ginčui spręsti aktualaus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio, parduodami be aukciono šių sklypų savininkams. Atitinkamai, Nutarimo 2.15 punkte nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už Nutarimo 2.15 punkte nustatytus dydžius, bet parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

Nurodytas reguliavimas leidžia teigti, kad pagal bendrą taisyklę valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami būtent žvelgiant į jų numatymo tikslus.

Iš nurodytos palengvintos valstybinės žemės pardavimo tvarkos numatymo galima teigti, jog žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Asmuo, pretenduojantis įsigyti tokį sklypą, turi būti gretimo sklypo savininku. Šio teisinio santykio objekto ir subjekto paminėti požymiai yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Ir tik egzistuojant šioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti įgyvendinta asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų sąlygos aiškinama, kad laisvos valstybinės žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra šių sąlygų visuma: 1) laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs (tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų)) ir nesiriboja su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 2) laisvos valstybinės žemės plotas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose, o kitose teritorijose – 0,5 ha; 3) šiame laisvos valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Tiek sąlyga dėl nesiribojimo su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tiek sąlyga dėl maksimalaus leistino įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dydžio netaikoma tokiam įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas ar griova (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-322/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančio žemės sklypo plano matyti, jog pareiškėjo siekiama įsigyti 813 kv. m ploto valstybinė žemė, kuri plane pažymėta indeksu „D“, yra to paties žemės sklypo dalis, neatitinkanti Nutarimo 2.15 papunktyje įsiterpusiam plotui nustatytų sąlygų – šis plotas nėra įsiterpęs tarp kitų privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), todėl negali būti vertintinas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas ir parduotas be aukciono besiribojančio žemės sklypo savininkui.

Naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka (toliau – Naudojimosi tvarka) yra nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Šio kodekso 4.81 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį šio namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad Naudojimosi tvarka nėra žemės sklypo padalijimas į atskirus žemės sklypus.

Byloje neabejotinai nustatyta, jog ginčo žemės sklype galioja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. e2-7111-1154/2022 patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal matininko 2022 m. rugpjūčio 8 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą. Vien aplinkybė, jog žemės sklypui yra nustatyta Naudojimosi tvarka, nereiškia žemės sklypo padalijimo į atskirus žemės sklypus. Pagal minėtą žemės sklypo planą, valstybei skiriama naudotis žemės sklypo dalis, sudaranti 813 kv. m ploto, plane pažymėta indeksu „D“. Taigi, pareiškėjos siekiama įsigyti žemės sklypo dalis nėra laisva valstybinė žemė, įsiterpusi tarp privačių žemės sklypų, o yra suformuoto žemės sklypo dalis.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 19 d. atsakymu Nr. 49SD-14135-(14.49.136 E.) bei 2023 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 1SS-1888-(5.59 E.), buvo pagristai konstatuota, jog ginčo žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, kurį būtų galima parduoti pareiškėjai ne aukciono būdu, ir dėl to atsisakyta išduoti reikalavimus žemės sklypo projekto rengimui. Konstatuotina, kad Nacionalinė žemės tarnyba, nagrinėjamu atveju, priimdama skundžiamus sprendimus esminių procedūrinių pažeidimų nepadarė, skundžiami sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Naikinti šiuos individualius administracinius aktus ir įpareigoti atsakovę pašalinti padarytus pažeidimus, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu, laikytina, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 21RE-35 (AG-905/04-2023) pareiškėjos skundas buvo atmestas pagrįstai.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Evus LT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.