Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Karolinai Venslovaitytei, Ievai Glinskienei, Kristinai Grikietytei-Guobienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. Š., jo atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei,

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo R. K. 2022 m. kovo 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK:211478536846.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2022 m. kovo 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK:211478536846 R. Š. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. spalio 16 d. 09.00 val. R. Š. būdamas viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), savo mažametės dukros B. Š. gim. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, pradėjo stumdyti dukros mamos E. K. gim. (duomenys neskelbtini) draugą A. P. gim. (duomenys neskelbtini), elgėsi agresyviai konfliktavo bei garsiai šaukė mažametės dukros akivaizdoje. Tokiu savo elgesiu, vaiko akivaizdoje demonstruodamas smurtą R. Š., pažeidė vaiko teisę į saugią vaiko aplinką, numatytą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 2 punktu ir tuo padarė nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas R. Š. skundas, kuriame prašoma Institucijos 2022 m. kovo 9 d. nutarimą panaikinti, nes nurodo, kad nutarime nurodyti faktiniai duomenys neatitinka tikrovės, jie yra formaliai perrašyti iš melagingai surašyto A. P. 2021 m. gruodžio 15 d. paaiškinimo, kuriuo jis melagingai teigia, kad buvo stumdomas matant vaikui bei teigiant, kad jis ant jo šaukė, o jis bandė ji raminti, kad Eglės dukra B. dėl tokio tėčio elgesio buvo labai išsigandusi ir verkė. Visi šie paaiškinime kaltinimai sudarytų administracinio nusižengimo sudėties elementus, jei tai būtų tiesa. Skunde nurodo, kad jis 2021 m. spalio 16 d. apie 9 val. ryte atvyko pagal teismo paskirtų grafiką pasimatyti ne su A. P., bet atvyko konkrečiu tikslu bendrauti su dukra B.. Kadangi vaiko paėmimo laikas ir vieta yra paskirta teismo nutartimi, jis atvyko į įvykio vietą ((duomenys neskelbtini)) ir negalėjo prieiti prie dukros dėl to, kad praeiti neleido A. P., todėl pasakė, pasitrauk. Agresyvaus elgesio, pakelto tono nei vaiko verkimo 2021 m. spalio 16 d. nebuvo. Tai patvirtina paties A. P. pateiktas garso įrašas. Tai pat nurodė, kad A. P. jau prieš įvykį pasiruošė technines priemones, tarsi žinodamas, kad teiks skundą policijai. Tuo būdu, paties A. P. garso įrašas paneigia jo paaiškinime nurodytas melagingas faktines aplinkybes. Nutarime inkriminuojama veika nebuvo atlikta, o pareigūno nutarimo motyvai prieštarauja byloje esantiems duomenims. Byloje esantys kiti du vaizdo įrašai, patvirtina, kad A. P. stovi tyčia trukdydamas tėvui prieiti prie dukros. Vaizdo įraše matyti, kad A. P. pats inicijuoja konfliktą, o tuo tarpu motina su dukra pasišalina iš susitikimo vietos, po to matosi ir girdima kaip pats A. P. kalba stipriai pakeltu tonu ir jį įžeidinėja. Vaizdo įrašas patvirtina, kad dukros B. tuo momentu kai kalba A. P. ir jis nėra. Paaiškinimuose nurodė, jog su nepilnametės dukters B. Š. gim. (duomenys neskelbtini), su motina bendras gyvenimas kartu nesusiklostė, tačiau jis niekada nesikišo į asmeninį E. K. gyvenimą. Jis tik nori bendrauti su dukterimi, tačiau E. K. piktybiškai nevykdo Kauno apylinkės teismo nutarties dėl bendravimo su dukra, nuolatos inicijuoja konfliktus, taip drausdama bendrauti su dukra bei pažeisdama tiek jo, tiek jo dukros interesus. Būtent šių asmenų atžvilgiu būtina pradėti administracinę teiseną dėl trukdymo vaikui susitikti su tėvu, bendrauti.

Pareiškėjas nurodo, kad jam visiškai nesuprantama, kodėl dukrai B. Š. iš paties A. P. yra sakoma, jog jis nėra jos tėvas, dukrai yra daromas poveikis bei draudžiama bendrauti su juo. Vaizdo medžiagoje girdėti, kaip A. P. jam atvykusiam susitikti su savo dukra, pakeltu balso tonu sako, vaiko daugiau nėra. Vėliau A. P. pakeltu balso tonu jį įžeidinėja ir nurodo, kad kas tu. Tu čia parazitas. Tu iš vis esi.

` Skunde pažymėjo, kad dėl motinos galimai daromo psichologinio poveikio B. Š. šiuo metu Kauno apylinkės teismo nutartimi yra paskirta teismo ekspertizė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr.c2-267-1070/2022 yra surinkta medžiaga apie tai, kad B. Š. motina trukdo tėvui bendrauti su dukra, tyčia nuteikinėja dukrą bei daro jai poveikį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jokių konfliktų nei su P. nei K. nebuvo iki B. Š. tėvas dėl draudimo bendrauti su dukra kreipėsi į teismą. R. Š. dukros motina ir jos sugyventinis A. P. tyčia kryptingai siekia vaiko tėvą diskredituoti. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad tuo metu, kai R. Š. bendravo su A. P., kuris jį įžeidinėjo, jo dukra B. Š. ant motinos rankų buvo laikoma pastato viduje už stiklinių durų, per kurias nieko negalėjo nei girdėti nei matyti, kadangi ant motinos rankų ji buvo toliau nuo jų ir nusukta nugara. Vaizdo įrašai paneigia inkriminuojamas aplinkybes, kad vaikas verkė ir buvo išgąsdintas. Dukra kiekvieną kartą atvedama pasimatyti su tėvu yra įsitempusi, bijo tėvui paduoti ranką, kas nėra normalu. Jau iki planuojamo vaiko ir tėvo susitikimo vaikas yra ruošiamas, bauginamas, šalia jos stovi asmenys, kurie jai liepė neiti prie tėčio, todėl mergaitė neturi pasirinkimo yra priklausoma nuo šių žmonių. Administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą įsigilinti į situaciją ir ją vertinti iš visų duomenų, laikydamasis nešališkumo ir objektyvumo. Kauno apskrities VPK vyriausiasis tyrėjas, susipažinęs su vaizdo medžiaga, visiškai nesigilino į tai, kad pareiškėjas ne kartą, siekdamas išvengti kylančio konflikto, vis atsitraukdavo, nueidavo toliau, tačiau jam nueinant, A. P. specialiai aštrina situaciją jį (želdinėdamas, neleisdamas atsitraukti. Manytina, jog R. Š. elgesys buvo labai adekvatus, atsižvelgiant į situaciją. Niekas nesuteikė teisės P., šiuo metu nors dalyvaujant B. S. šeimoje, jo įžeidinėti, kiekvieną kartą atvykus susitikti su dukra bei diegiant vaikui tai, kad jis iš tiesų nėra tikrasis dukros tėvas. Akcentuotina ir tai, jog vyriausiojo tyrėjo nurodyta aplinkybė, jog jis, nepilnametės dukros akivaizdoje konfliktavo su A. P., visiškai neatitinka tikrovės, kadangi kaip ir buvo minėta anksčiau, dukra buvo ant motinos rankų, nusukta nugara bei už stiklinių durų, žymiai toliau nuo jo, A. P. ir kitų asmenų. Kauno apskrities VPK vyriausiasis tyrėjas nurodęs, kad jo ir jo atstovės advokatės pozicija, kad konfliktą inicijavo A. P., vertinamas, kaip bandymas išvengti atsakomybės. Pareiškėjo nuomone, Kauno apskrities VPK vyriausiojo tyrėjo nutarime nurodyti motyvai šališki ir net neatitinkantys tikrovės. Juos paneigia vaizdo įrašas.

Skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, kad jis savo elgesiu, vaiko akivaizdoje demonstruodamas smurtą, pasireiškusį veiksmais, rėkavimu, konfliktavimu, agresyviu elgesiu, darė žalą nepilnametės psichikai, todėl trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 72 straipsnį, tačiau jis kategoriškai nesutinka su tokiais nutarimo motyvais ir priimtu sprendimu, kadangi jokios formos smurtas prieš nepilnametę dukrą B. Š. naudotas nebuvo, dukra nebuvo net šalia jo, A. P. ir kitu asmenų, todėl administracinio nusižengimo bylos teisenoje surinkti duomenys vertinti neteisingai ir prašoma panaikinti 2022 m. kovo 9 d. 18.10 val. nutarimą.

Institucija atsiliepime į R. Š. skundą nurodė, kad ANK 72 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė dėl vaiko teisių pažeidimo. 1989 metų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėti globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vaikas taip pat saugomas nuo visų formų smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, smurto demonstravimo vaikui bei kitų vaiko asmeninių ar turtinių teisių pažeidimų. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, siejamus su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi ir fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tame tarpe ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Tokie veiksmai, kurie gali pasireikšti tėvų ar juos atstojančių asmenų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (konfliktai, klyksmai vaikui artimoje aplinkoje, keliantys vaikui baimę), kurie taip pat laikytini priešingi vaiko interesams. Tai reiškia, kad pareiškėjo 2021 m. spalio 16 d. apie 09.00 val., veiksmai rėkavimas, konfliktavimas, agresyvus elgesys, vaiko akivaizdoje, rodo jo nerūpestingumą auklėjant ir užtikrinant ir neabejotinai daro žalą mažamečio vaiko psichikai, todėl patenka į ANK 72 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį. Konfliktuodami asmenys turi tikslą atkurti pažeistą savąją vertę, todėl nusileisti kitam asmeniui yra sunku. Neretai manoma, jog nusileisdami tokie asmenys liks pažeminti, todėl savąją tiesą įrodinėja ir ne visuomet etiškomis bei teisėtomis priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad asmeniniai konfliktai gali kilti, tačiau šioje byloje tokių duomenų nėra ir dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio, bet tai nėra pagrindas netraukti asmens administracinėn atsakomybėn. Kadangi tik jis pats atsako už savo veiksmų pasekmes. Pareiškėjo akivaizdžiai neleistiną žodinį ir fizinį elgesį (agresijos demonstravimą) vaiko akivaizdoje, nagrinėjamoje byloje patvirtino liudytojos parodymai ir rašytinė medžiaga, taip pat ir jo paties automobilio kamerų įrašai, nes kelis kartus jo motina atitraukia jį jam agresyviai priartėjus prie A. P.. Pareiškėjo elgesys vertintinas kaip konfliktas, peržengęs privataus dviejų asmenų nesutarimo ribas yra nepriimtinas, pažeidžiantis nusistovėjusias elgesio normas ir neabejotinai daro žalą mažamečio vaiko psichikai, juo labiau vertinant, kad tai nėra pirmas kartas. Skunde nuolatos akcentuojama, kad vaikas buvo viduje už stiklinių durų ir negalėjo nieko nei girdėti, nei matyti. Tačiau jau vien iš automobilio vaizdo kameros matyti, kad tuo metu kai mergaitė su motina jau buvo įėjusios į vidų nuolatos varstėsi lauko durys ir nebuvo jos nuo jų nutolusios, kad konflikto negirdėtų ir nematyti}, vaikas nusukamas tik po kiek laiko.

Pareiškėjo skunde nurodytus motyvus, argumentus vertintina, kaip gynybinę poziciją ir prielaidas, kurios nepašalina būtinų administracinio nusižengimo sudėties elementų. Kauno apskrities ANBNS nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą ir teikdamas, kad jis nepadarė nusižengimo, pareiškėjas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės, atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles teismo prašo, palikti galioti skundžiamą Kauno AVPK ANBNS nutarimą Nr. 20-ANR_N-441-2022 ir administracinėn atsakomybėn patraukto pareiškėjo skundo netenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėjas R. Š. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė Institucijos 2022 m. kovo 9 d. nutarimą panaikinti. Papildomai nurodė, kad A. P. trukdo susitikinėti su dukra.

Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškėju 4 metus kartu negyvena, tačiau turi bendrą dukrą. Pareiškėjas anksčiau baustas už smurtinius, agresyvius veiksmus, o spalio 16 d. įvyko konfliktas dėl pareiškėjo ūmaus būdo. Pareiškėjas su dukra gali matytis pagal iš anksto nustatytą susitikimo grafiką. Susitikus su pareiškėju buvo žodinė agresija iš pareiškėjo dėl ko vaikas nevaldomai verkė. Po susitikimo su pareiškėju ji užpildė pareiškimą policijai internetu. Pareiškėjas į susitikimą su dukra atvyko kartu su savo mama, o ji atvyko su savo vyru, nes jai nesaugiau. Pareiškėjas įžeidinėjo jos dabartinį vyrą, labiausi orientuoti grasinimai buvo į jos vyrą. Ji su vaiku nuėjo už uždarų durų, kad mergaitė negirdėtų konflikto. Išsituokė su pareiškėju, kai dukrai buvo du metai, nes pareiškėjui būdingas agresyvus, pavydus elgesys. Ankstesnėje šeimoje smurtavo, stiprus pavydas, tai nuolatiniai veiksmai tęsiantys iki šios dienos. Pareiškėjas buvo 4 metus Amerikoje, tačiau tik po dviejų metų pradėjo domėtis dukra. Mergaitė 6 metų, bet ji labai jauti, nes bijo triukšmo, kurį girdėjo ankstyvame amžiuje. Vaikas psichologiškai labai išgyvena, baiminasi, lankosi su mergaite pas psichologus. Stengėsi nufilmuoti įvykį, tačiau įrašas nutrūko, kai ji skambino į policiją. Pareiškėjo motina jos dabartinį vyrą pavadino ,,sutriumi“, tačiau šio pasakymo įraše nėra. A. P. ją saugojo susitikimo metu nuo pareiškėjo smurtinių galimų veiksmų. Audrius susitikime su pareiškėju buvo kartu dėl jos ir dukros saugumo. Pagal grafiką su vaiku pareiškėjas gali matytis, bet ateina su A. P., kad būtų jai saugiau.

Liudytojas A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas žmonos buvęs sugyventinis, kartu su pareiškėju E. K. turi 6 metų dukrą. Įvykio dieną susitikime su pareiškėju jis atlydėjo E. K.. Įvykio metu pareiškėjas pravokavo ir jo mama pasakė, kad jis smirda. Įvykio metu ne tik pareiškėjas kalbėjo, bet ir jo mama, taip pat pasakė, kad jis smirda, įvairiai įžeidinėjo. Pareiškėjas agresyviai elgėsi vaiko akivaizdoje. Pareiškėjas vaiko akivaizdoje sakė, su juo susidoros, sakė, kad idiotai, pareiškėjo mama pasakė. Susitikimo metu visada pareiškėjui atsiranda problemos. Birželio mėnesį pareiškėjas jį sumušęs, bet neaišku už ką taip jis daro. Į pareiškėjo bendravimą su jo dukra jis nesikiša.

Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba inspektore. Pareiškėją pažįsta iš protokolo surašymo dėl vaikų teisių pažeidimo, kadangi įvyko konfliktas. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie įvykį rašant protokolą buvo remtasi liudytojos S. B. parodymais, kuri apklausta administracinio nusižengimo byloje ir pasirašiusi priesaiką.

Teismo posėdyje klausomas garso įrašas, kuriame girdimi, kad susitikimo metu aktyviai bendrauja pareiškėjo mama. Garso įrašė nėra girdėti jokių agresyvių žodžių bei grasinimų.

Teismo posėdyje peržiūrėtas susitikimo vaizdo įrašas, kuriame matomi susitikime du vyrai, garbaus amžiaus moteris, E. K. atvykusi į susitikimą ir nedelsiant paėmusi mergaitę ant rankų pasitraukia. Vaizdo įraše nėra užfiksuota pareiškėjo agresija bei grasinimai.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepime į skundą nurodė, kad prašo skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėjas R. Š. skundžia 2022 m. kovo 9 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti, nurodydamas, kad nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika.

Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada, pirmiausia, turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais, teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis) ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).

Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. 6 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, negali būti pagrįstos vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Siekiant prieiti prie išvadų dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).

Nagrinėjant R. Š. skundą teismas nustatė, kad tarp pareiškėjo ir E. K. įtempti santykiai. Pareiškėjui tik teismo nutartimi nustatytas bendravimas su dukra. Teismas analizuodamas liudytojų E. K. ir A. P. duotus parodymus vertina kritiškai, kadangi jie suinteresuoti šios bylos baigtimi. Patektas garso ir vaizdo įrašas neįrodo fizinio, psichologinio smurto demonstravimo vaiko akivaizdoje, kas priešingai veiktų vaiko interesams. Esant tokiems pareiškėjo ir E. K. konfliktiškiems santykiams, teismas itin atidžiai vertina susidariusią situaciją. Tai, jog santykiai yra konfliktiški patvirtina ir teismų informacinėje programoje LITEKO nurodyti duomenys apie kitus ginčus tarp šalių. Teismas, analizuodamas byloje esančius surinktus duomenis mano, kad liudytojų E. K. ir A. P. parodymai ir veiksmai yra šališki pareiškėjo paaiškinimams, kadangi pareiškėjui nėra sudaromos sąlygos su dukra bendrauti be liudytojo A. P. dalyvavimo susitikime. Teismo posėdžio metu nepateikė jokių papildomų įrodymų apie analizuojamą faktinę situaciją, be to, apklausiama liudytoja E. K. teisme parodė, kad konfliktą kelia pareiškėjas, tačiau atvykus į numatytą susitikimą E. K. atvyksta lydima minėto asmens, kas įtakoja besitęsiantį konfliktą. Liudytojas A. P. teisme patvirtino, kad jis vyksta į pareiškėjo su dukra susitikimus dėl E. K. saugumo. Ištyrus pateiktą medžiagą bei įvertinus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą matyti, kad vaikui daromas suaugusių asmenų (mamos) pokalbiai, neigiamas poveikis dėl konfliktinės situacijos šeimoje.

Taigi, norint R. Š. pripažinti kaltu, padarius ANK 72 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą, reikia remtis ne tik liudytojų A. P. ir E. K., bet ir paties pareiškėjo parodymais bei kita ištirta bylos medžiaga.

Teisme apklausti liudytojai A. P. ir E. K. patvirtino ankščiau išdėstytas aplinkybes, dėl ko ir parašytas pareiškimas, tačiau apklausta liudytoja tyrėja konflikto aplinkybių nepatvirtino, kadangi pareiškimą būtent, kad spalio 16 d. pareiškėjas vaiko akivaizdoje įžeidžiamais žodžiais, pakelti tonu vadintų E. K. ar A. P. bei panaudotu smurto elementus nepatvirtino tik bendro pobūdžio nesutarimai dėl atvykimo į susitikimą su lydinčiuoju asmeniu, šiuo konkrečiu atveju liudytoju A. P., apie tai teismas jau pasisakė anksčiau, paminėdamas, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad teismuose vyko kitų bylų nagrinėjimas tarp šių asmenų.

Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra pateiktas garso įrašas bei vaizdo įrašas, kuriame nėra užfiksuotas 2021 m. spalio 16 d. viešoje vietoje, nepilnametės dukros akivaizdoje konfliktas, kuris būtų įžeidžiančio pobūdžio vaiko motinai ar A. P., kad šauktų ar panaudotų fizinę jėgą.

Remdamasis tuo, kas aprašyta, teismas konstatuoja, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant prieiti prie išvadų dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir panašias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Šiame kontekste teismas pasisako, kad nėra surinkta įrodymų, jog R. Š. dalyvavimas viešoje vietoje, susitikimo metu ir jo elgesys su dukra bei jos motina ir lydinčiuoju asmeniu užtrauktų jo atsakomybę ANK 72 straipsnio 1 dalies prasme.

ANK 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių ir jų norėjo (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus bei teismo posėdyje išklausęs pareiškėją, liudytojus, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus, mano, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę.

Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas priėjo prie išvados, kad nesurinkta objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog R. Š. 2021 m. spalio 16 d. viešoje vietoje, susitikimo su dukra metu, savo mažametės dukros akivaizdoje, žeidžiančiais žodžiais žemino vaiko motinos E. K. lydintįjį asmenį A. P., taip pat vaiko akivaizdoje demonstravo smurtą šaukdamas, kad jis būtų elgęsis neabejotinai amoraliai ir žalingai vaiko atžvilgiu, kad tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje.

Esant nurodytoms aplinkybėms R. Š. atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutrauktina, nesant pakankamai įrodymų patvirtinančių jo veiksmuose ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies l punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. Š. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2022 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-4441-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK:211478536846 bei administracinio nusižengimo teiseną R. Š. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.