Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-06 · Civilinė byla Nr. 2A-517-601/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-06
Bylos Nr.
2A-517-601/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13878-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
T. R.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-517-601/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13878-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui T. R. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-428-451/2014, nepilnametei dukrai T. R., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo nepilnametei dukrai T. R. 250 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos sprendimo esmė

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies (t. 1, b. l. 145-151).

Pakeitė išlaikymą priteistą T. R. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-428-451/2014, ir priteisė iš atsakovo T. R. dukros T. R. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 3 d. iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teisėmis disponuos jos motina R. S.. Priteisė iš atsakovo T. R. valstybei 20 Eur žyminio mokesčio ir 7,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, viso 27,37 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą nepilnametei dukrai T. R. išlaikymo dydį, kaip pagrindinį motyvą nurodė vaiko būtinųjų poreikių padidėjimą. Atsakovas sutiko, kad nepilnametės dukros T. R. poreikiai nuo 2014 m. padidėjo, tačiau nesutiko, kad padidėjo iki ieškovės nurodyto dydžio. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-428-451/2014, kuria atsakovas įsipareigojo nepilnametės dukros išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 159 Eur (550 Lt) praėjo daugiau nei treji metai, todėl akivaizdu, kad vaiko poreikiai natūraliai išaugo. Akivaizdu ir tai, jog per daugiau nei trejus metus pasikeitė ir ekonominė situacija, dėl šios priežasties taip pat padidėjo tam tikros išlaidos (maistui, rūbams ir kt.). Tai, kad T. R. poreikiai nuo 2014 m. padidėjo, nurodyta ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje. Tačiau nors ir akivaizdu tai, kad nepilnametės dukros poreikiai padidėjo, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog vaiko poreikiai padidėjo iki ieškinyje nurodyto dydžio, t. y. iki 485 Eur per mėnesį. Teismas vertino, kad šalių nepilnametė dukra yra sveika, specialių poreikių neturi. Nors ieškovė ir nurodė, kad jos dukra serga žvyneline, tačiau duomenų apie tai nepateikė. Teismas atmetė ieškovės teiginius, kaip nepagrįstus ir neįrodytus, jog padidinus išlaikymo dydį, ji turėtų galimybę leisti dukrą į papildomus užsiėmimus (dainavimą ar kt.). Ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokie tai būtų papildomi užsiėmimai ir kiek jie kainuotų, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Nepateikė duomenų, jog papildomi užsėmimai dukrai yra būtini. Dukra yra 16 metų amžiaus, ji mokosi (duomenys neskelbtini) konservatorijoje IIb klasėje, pagal pagrindinio kartu su muzikos ugdymu programą. Šiuo metu T. mokykloje gauna nemokamą maitinimą, kuriam skirta 1,52 Eur į dieną. Ieškovė nurodė, jog šeima nuomojasi būstą už 150 Eur, todėl reikalingos papildomos lėšos 50 Eur nuomos mokesčiui, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti taip pat nepateikė jokių įrodymų. Ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais vaiko poreikių skaičiuoklėje nurodytų nenumatytų išlaidų dydžio. Tikėtina, jog nenumatytų išlaidų vaikui išlaikyti būna, tačiau ne ieškovės nurodyto dydžio. Ieškovė paaiškino, kad yra sudariusi draudimo sutartį dukros T. R. vardu, pagal kurią kaupiamos lėšos. Ieškovė savo gyvybę yra apdraudusi investiciniu draudimu, jam pasibaigus jai bus išmokėta tam tikra suma, kuri padengs dalį turėtų išlaidų įmokoms mokėti. Teismo vertinimu, yra nesąžininga reikalauti, kad atsakovas dengtų įmokas, neatsižvelgiant į sutarties pabaigoje ieškovei išmokėtiną pinigų sumą. Draudimo sutartis sudaryta dar 2009 m., kai vaikui buvo tik aštuoneri metai, todėl akivaizdu, kad šias išlaidas ieškovė turėjo ir 2014 m., kai buvo keičiamas vaiko išlaikymo dydis. Teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį pakankama suma yra 400 Eur. Teismas vertino ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių ir kt. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovė yra darbingo amžiaus (37 metai), neturinti sveikatos problemų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl nedirba, nesiekia įsidarbinti ir gauti atlyginimą, tuo pačiu ir teikti didesnį išlaikymą savo vaikui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovė nepateikė byloje jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti jos turtinę padėtį sunkia ar iš esmės pasikeitusia į blogesnę pusę nuo 2014 m. ir perkelti didesnę vaiko poreikių tenkinimo naštą atsakovui. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20755-921/2017 dalį ir priteisti iš T. R. nepilnamečio vaiko T. R. 250 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisti iš T. R. visas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas už teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 159-162). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

dukrai augant, didėjo ir jos poreikiai, todėl nepilnamečiam vaikui skiriamo išlaikymo suma bendru sutarimu buvo padidinta 2008-12-09 iki 115,85 Eur (400Lt) ir 2014-05-14 iki 159,29 Eur (550Lt). Nuo 2014-05-14 Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-428-451/2014 priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, t. y. pasikeitė esama ekonominė situacija šalyje, įvesta nauja nacionalinė valiuta, taip pat, vaikui augant, pasikeitė jo kasdieniai poreikiai. Šiai dienai ieškovė vidutiniškai per mėnesį vaiko išlaikymui išleidžiu apie 485 Eur. 2014-05-14 nustatyto išlaikymo nepakanka, kad užtikrinti vaiko poreikius. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl šiuo metu nedirbu. Pastaruoju metu ieškovė studijavo bei kėlė savo kvalifikaciją, todėl neturėjo galimybės įsidarbinti. Teismas visiškai nevertino šių aplinkybių, dėl ko priimdamas sprendimą padarė netinkamas išvadas. Teigdamas, jog byloje nebuvo pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti mano teiginius, Kauno apylinkės teismas pažeidė LAT civilinėse bylose suformuotą praktiką. Tikslinga patenkinti ieškinio reikalavimus ir pakeisti nustatyto išlaikymo dydį į tokį, kuris labiau atitinka vaiko poreikius ir interesus, bei yra realus ir nustatyti, kad T. R. nepilnametei dukrai T. R. materialiniam išlaikymui kiekvieną mėnesį teiks po 250 Eur sumą, mokamą periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovės R. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 3-5).

Atsiliepime nurodė, kad tiek iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, tiek pateikus teismui ieškinį, atsakovas geranoriškai sutiko teikti po 200 Eur. Sutinka, kad dukters poreikiai yra padidėję, tačiau kad būtų padidėję taip ženkliai, t. y. iki 485 Eur – 500 Eur ieškovė objektyvių duomenų nepateikė. Dukra yra sveika, specialių poreikių neturi, jokių papildomų užsiėmimų mokykloje nelanko, mokykloje gauna nemokamą maitinimą, kad reikalingos papildomos lėšos dėl nuomos mokesčio įrodymų nepateikė. Atsakovas niekada neatsisakė esant reikalui geranoriškai prisidėti prie nenumatytų išlaidų. Atsakovas stengiasi bendrauti su dukra, įvairioms šventėms, gimtadieniams dukrai papildomai duoda nuo 50 iki 100 Eur. Teismas pagrįstai nusprendė, kad dukters poreikiams tenkinti pakankama yra 400 Eur suma. Ieškovė nurodo, kad ji dukros išlaikymui išleidžia 485 Eur, tačiau ji jokių su darbo santykiais susijusių pajamų negauna. Nėra pagrindo spręsti, kad ji gali tokia pačia suma prisidėti prie dukters išlaikymo. Ieškovė nededa pastangų, siekiant gauti didesnes pajamas. Nei ieškovės, nei atsakovo turtinė padėtis nuo 2014 m. iš esmės nepasikeitė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Apeliacinio skundo esmė, - pirmosios instancijos teismas pažeidė 185 str. 1 d. reikalavimus, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, vertindamas vaiko poreikius.

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi dukrai T., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteistas išlaikymas po 159 Eur (550 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tenkindamas ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusius (padidėjusius) vaiko poreikius, 2014 m. gegužės 14 d. teismo nutartimi nustatytą išlaikymą padidino iki 200 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

13. Byloje nėra ginčo, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra pasikeitę, dėl ko išlaikymo dydis turi būti padidintas, tačiau nesutariama iki kokio dydžio (apeliantė prašo jį padidinti iki 250 Eur). Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino apeliantės ieškinį ir padidino dukrai T. nustatytą išlaikymą nuo 159 Eur iki 200 Eur (o ne iki 250 Eur, kaip prašė apeliantė), motyvuodamas tuo, kad apeliantė neįrodė, jog dukros poreikiai padidėjo iki 485 Eur per mėnesį.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 200 Eur kas mėnesį išlaikymą vaikui, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).

15. Nepagrįstais laikytini apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė dukros poreikius. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, ieškovė nurodydama, kad dukros poreikiams tenkinti yra reikalinga apie 485 Eur kas mėnesį, turi pareigą įrodyti šios sumos pagrįstumą, juo labiau, kad apeliantės nurodoma vaiko poreikių suma (485 Eur) yra didesnė, negu teisminėje praktikoje paprastai pripažįstama kaip pakankama (priteisiama) užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas suma (350 Eur - 400 Eur). Kaip matyti iš bylos medžiagos ir apeliacinio skundo, apeliantė nepateikė įrodymų, kad dukros poreikiams išleidžia apie 485 Eur kas mėnesį. Apeliantės pateikta dukros poreikių skaičiuotė yra mažai detalizuota bei nepagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas, kuris pakankamai išsamiai pasisakė dėl apeliantės skaičiuotėje pateiktų sumų, pagrįstai pripažino, jog apeliantė neįrodė jos nurodomų poreikių dukrai reikalingumo. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde taip pat nėra jokių motyvų dėl pirmosios instancijos teismo motyvų nepagrįstumo, vertinant dukros poreikius. Apeliaciniame skunde nurodyti tik deklaratyvūs teiginiai apie neteisingą įrodymų vertinimą (konkrečiai jų neįvardinant), nurodomi teiginiai iš teisminės praktikos ar įstatyminės nuostatos, nesusiejant jų su nustatytomis bylos aplinkybėmis.

16. Apeliantės nurodomos aplinkybės, susijusios su jos darbu/nedarbu, nagrinėjamu atveju, neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (ieškinio pagrindas vaiko poreikių pasikeitimas, o ne ieškovės turtinės padėties pasikeitimas), todėl nesvarstytinos.

17. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas