- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- 1S-101-318/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-5-00162-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: panaikinti nutartį/sprendimą ir priimti dėl skundo naują sprendimą
- Teisėjas
- Regina Pocienė (pirm.)
- Nuteistasis
- T. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. B. (T. B.) gynėjos Neringos Grubliauskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Žemesniojo teismo nustatytos aplinkybės
1. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 2 dalį 148 MGL dydžio bauda už tai, kad jis nuo 2019 m. lapkričio 25 d. 21 val. iki lapkričio 26 d. 00.25 val. neteisėtai veikė kartu su A. J. (organizatoriumi), A. G., V. J. (vykdytojais), R. R. (padėjėju), prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant ji nuo baudžiamosios atsakomybės atskleidus organizuotos grupės padarytą nusikalstamą veiką, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis: A. J. organizavo iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos vietos, (duomenys neskelbtini), akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimą nuo Valstybės sienos, toliau į šalies gilumą, Lietuvoje neregistruotu automobiliu „Chrysler Voyager“, VIN: (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti kitai transporto priemonei priklausantys valstybinio numerio ženklai: NVA (duomenys neskelbtini), 20 000 pakelių cigarečių „Fest“, kurių vertė yra 69 266 Eur su mokesčiais, taip pat jis, surado transporto priemonę ir vairuotoją V. J., asmenis padėsiančius gabenti cigaretes R. R. ir T. B., kurie turėjo stebėti aplinką ir apie pareigūnų pasirodymą informuoti jį ir A. G.. Apie 21.10 val. A. J. susitiko su T. B., R. R. ir A. G. bei tyrimo metu nenustatytais (duomenys neskelbtini), aptarė nusikaltimo darymo aplinkybes, kur R. R. ir T. B. geriausia stebėti pasieniečių judėjimą, kaip apie pastebėtus pareigūnus informuoti jį, jei neatsilieps A. G.. A. J. 22 val. su A. G., tyrimo metu nenustatytu automobiliu, nugabeno R. R. ir T. B. (duomenys neskelbtini), stebėti nusikalstamos veikos darymo vietą ir pasieniečių judėjimą. Apie 23 val. A. J. susirašinėjo su T. B. ir R. R., kurie telefonu per pokalbių programėlę „Telegram“ pranešinėjo jam apie asmenų, transporto priemonių ir pasieniečių judėjimą, ir gavęs informaciją, kad pasieniečių nesimato, A. J. nurodė V. J. vykti su pakrautomis į automobilį „Chrysler Voyager“ cigaretėmis į šalies gilumą, tačiau V. J. paklydus, automobilis užklimpo ir 2019 m. lapkričio 26 d., apie 00.25 val. buvo surastas su cigaretėmis pasieniečių, (duomenys neskelbtini). Tada A. J. davė nurodymą R. R. slėptis, o pats iš įvykio vietos pasišalino. V. J. ir A. G., vengdami sulaikymo dėl vykdomos nusikalstamos veikos, iš nusikaltimo padarymo vietos taip pat pasišalino, o T. B. ėjo į šalies gilumą, tačiau buvo sulaikytas pasieniečių (duomenys neskelbtini).
2. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendis, išverstas į rusų kalbą, T. B. išsiųstas 2022 m. sausio 20 d. jo gyvenamosios vietos adresu.
3. Kauno apygardos teisme 2022 m. vasario 15 d. gautas nuteistojo T. B. apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio.
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio atsisakė priimti ir jį grąžino padavusiam asmeniui, nes nustatė, kad jis paduotas praleidus terminą, o prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nepateiktas.
5. Kauno apygardos teisme 2022 m. vasario 23 d. gautas nuteistojo T. B. prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl nurodyto teismo nuosprendžio paduoti. Prašyme nuteistasis nurodė, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti jis praleido dėl terminų skaičiavimo painiavos. Skelbiant teismo nuosprendį nuteistasis nedalyvavo, o išverstą į jam suprantamą kalbą nuosprendį gavo 2022 m. sausio 25 d., todėl manė, kad apeliacinio skundo padavimo terminas skaičiuotinas būtent nuo šios datos, todėl gynėjos parengtą apeliacinį skundą teismui jis pateikė tik 2022 m. vasario 14 d., t. y. praleidęs apskundimo terminą 5 dienomis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad teismo sprendimas dėl jam paskirtos bausmės nėra teisingas, teismo posėdis dėl kitų apeliantų paduotų skundų numatytas tik 2022 m. balandžio 13 d., vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, T. B. vertino, kad praleisto termino atnaujinimas neužvilkins baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir nepakenks teisingumui.
II. Apygardos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi nuteistojo T. B. prašymo netenkino.
6.1. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad nuteistojo prašyme išdėstytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas pažymėjo, kad teismo nuosprendyje aiškiai buvo nurodyta, jog asmeniui, kuris nedalyvavo teismo posėdyje, terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo išsiuntimo dienos. Taigi, anot teismo, nuteistasis, netgi neturėdamas teisinių žinių, tačiau būdamas atidus, turėjo visas galimybes pasirūpinti apeliacinio skundo parengimu ir jo pateikimu teismui laiku.
6.2. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuteistajam teismo nuosprendžio nuorašas išsiųstas 2022 m. sausio 20 d., todėl jis apeliacinį skundą turėjo pateikti iki 2022 m. vasario 9 d. Apeliacinį skundą, kuris pasirašytas paties nuteistojo, jis padavė 2022 m. vasario 14 d., t. y. jau praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą. Byloje nėra duomenų, kad apeliacinis skundas negalėjo būti parengtas anksčiau. Atsižvelgęs į aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad T. B. nebuvo pakankamai rūpestingas, todėl jo elgesys pateikiant skundą negali būti laikomas pateisinamu, apdairiu ir protingu bei suteikiančiu pagrindą atnaujinti praleistą terminą.
III. Skundo argumentai
7. Skunde nuteistojo gynėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartį ir tenkinti T. B. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Skundą gynėja grindžia šiais argumentais:
7.1. Gynėja apeliacinio skundo padavimo terminą apskaičiavo pagal T. B. pateiktą informaciją, kad jis teismo nuosprendį gavo 2022 m. sausio 25 d. Nuteistasis, nebūdamas teisininku, nesuprato, kad yra esminis skirtumas, nuo kokios datos skaičiuojamas terminas nuosprendžiui apskųsti, o jai teismo nuosprendis nebuvo atsiųstas. T. B. neturi teisinių žinių, todėl laukė, kol gynėja skundą parengs. Apeliacinis skundas teismui pateiktas 2022 m. vasario 14 d., t. y. per 20 dienų nuo nuosprendžio gavimo dienos.
7.2. Taigi, atsižvelgusi į tai, kad terminas praleistas nežymiai: praleidus tik 5 dienas, byloje kiti nuteistieji taip pat yra pateikę apeliacinius skundus, kurie nėra išnagrinėti, kad painiava dėl termino nuosprendžiui apskųsti skaičiavimo atsirado dėl byloje atlikto nuosprendžio vertimo, kad teismui neatnaujinus termino apeliaciniam skundui paduoti, T. B. netektų galimybės pasiekti, jog jam priimtas neteisingas nuosprendis būtų peržiūrėtas, gynėja mano, kad yra pagrindas pripažinti, jog T. B. terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.
Šalies argumentai
7.3. T. B. pirmas davė parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes, po jo apklausų analogiškas aplinkybes patvirtino ir kitas bendrininkas, kuriam ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas nutarimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį. Bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu gynėjai iškėlus klausimą dėl lygybės prieš įstatymą principo taikymo ir paprašius T. B. taip pat atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės analogišku pagrindu arba skirti žymiai švelnesnę bausmę, priimant nuosprendį į tai ne tik kad nebuvo atsižvelgta, tačiau nuosprendžio motyvuose net nepasisakyta, kodėl tokia įstatymo nuostata netaikyta. Toks skirtingas įstatymo taikymas, anot gynėjos, griauna tikėjimą teisingumu, todėl būtų teisinga, jeigu tokį nuosprendį peržiūrėtų aukštesnės instancijos teismas, ir nežymus termino praleidimas neatimtų iš T. B. tokios galimybės.
Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Nuteistojo T. B. gynėjos skundas tenkintinas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su T. B. gynėjos skundo argumentais ir teismui pateikta skundo bei teisme esančia baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, netenkinęs T. B. prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, įvykdė ne konstitucinėmis teisės normomis pagrįstą teisingumą, bet formalų (nominalų). Tuo tarpu, konstitucinė vertybė yra tik teisingo teismo sprendimo priėmimas. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves.
9. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema suponuoja, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą galima apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs tokios teisės įgyvendinimo pagrindai ir tvarka, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) VI dalyje „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“.
11. Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą (BPK 313 straipsnio 1 dalis). BPK 313 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas paduodamas per nuosprendį priėmusį teismą. Vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalimi apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos (BPK 313 straipsnio 5 dalis). Taigi, įstatymo leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidos užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas, būtų apsaugotos nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų teisės ir teisėti interesai, nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikaltimus, teisės, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ar (ir) kitomis teisėmis.
12. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Baudžiamojo proceso įstatyme aiškiai nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis). Tačiau, jeigu turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, jie turi teisę sprendimą priėmusį teismą prašyti šį terminą atnaujinti (BPK 314 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad toks prašymas negali būti paduotas tik tuo atveju, jeigu nuo nuosprendžio paskelbimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai (BPK 314 straipsnio 4 dalis).
13. Įstatyme nėra reglamentuota, kokios termino praleidimo priežastys yra laikomos svarbiomis. Priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Taigi, spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra teismo prerogatyva. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-93-684/2016).
14. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad T. B. skelbiant nuosprendį nedalyvavo (baudžiamosios bylos t. 4, b. l. 165). Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendis jam išsiųstas 2022 m. sausio 20 d. (baudžiamosios bylos t. 5, b. l. 16). T. B. su apeliaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2022 m. vasario 15 d., t. y. 5 dienomis praleidęs terminą jam paduoti (paskutinė apeliacinio skundo padavimo diena buvo 2022 m. vasario 9 d.) (skundo medžiagos b. l. 1–2). Prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nuteistasis paaiškino, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl terminų skaičiavimo painiavos, t. y. manydamas, kad apeliacinio skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo jo gavimo datos, o ne išsiuntimo, jis gynėjai nurodė ne nuosprendžio išsiuntimo, o jo gavimo datą, todėl gynėjos parengtą apeliacinį skundą teismui padavė tik 2022 m. vasario 14 d., t. y. praleidęs apskundimo terminą (skundo medžiagos b. l. 12–13). Aukštesnysis teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nuteistojo paaiškinimais, nes juos pagrindžia skundo ir baudžiamosios bylos medžiaga.
15. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad teismo nuosprendyje aiškiai buvo nurodyta, jog asmeniui, kuris nedalyvavo teismo posėdyje, terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo išsiuntimo dienos. Tačiau, kaip minėta, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Nors bylos duomenimis T. B. teises ir teisėtus interesus baudžiamojoje byloje gynė jam valstybės parinkta ir teismo paskirta gynėja, tačiau byloje duomenų, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendis po jo paskelbimo gynėjai buvo išsiųstas, nėra. Esant tokiems faktiniams duomenims, žemesnysis teismas neturėjo pagrindo manyti, kad nepagrįsti yra nuteistojo teiginiai, jog jis, neturėdamas teisinių žinių, tiesiog sąžiningai klydo, gynėjai nurodydamas nuosprendžio gavimo, o ne jo išsiuntimo datą, ir tai turėjo įtakos apskaičiuojant terminą, per kurį jis turėjo laiku įgyvendinti įstatymo leidėjo suteiktą teisę į apeliaciją.
16. Kaip nurodyta pirmiau, terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o priežastis laikoma svarbia, jeigu ji nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios, tačiau ji atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą, pateisina termino praleidimo laikotarpį. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad aptariamu atveju pagal šioje byloje konkrečiai nustatytas susidėjusias aplinkybes, priešingai, negu sprendė apygardos teismas, yra pagrindas konstatuoti, jog nuteistasis T. B. terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido, ne tik dėl subjektyvių, bet ir objektyvių priežasčių, nes nuosprendžio nuorašas nebuvo išsiųstas nuteistojo gynėjai, o tai turėjo neabejotiną įtaką jo teisingam nuosprendžio apskundimo termino suvokimui. Byloje užkirsti kelią nuteistajam pasinaudoti teise į apeliaciją nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ne tik į nustatytas, anksčiau aptartus faktinius duomenis, bet ir į tai, kad apeliacinis skundas gynėjos buvo parengtas ir teismui pateiktas nežymiai praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. Be to, byloje nenustatyta, kad nuteistasis piktnaudžiauja šia jam baudžiamojo proceso įstatymo suteikta teise, siekdamas vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kad procese nuteistasis elgėsi nesąžiningai. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliaciniame teisme iš esmės nepradėtas, bylos nagrinėjimas atidėtas 2022 m. gegužės 19 d. 8.30 val. (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), todėl daryti išvadą, kad atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti bus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, bus pakenkta teisingumui, taip pat nėra jokių teisinių prielaidų.
17. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus T. B. elgesį rūpestingumo ir apdairumo aspektais, atsižvelgus į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, o taip pat ir į tai, kad termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, spręstina, kad nuteistojo nurodytos įstatymo nustatyto termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti jam terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio paduoti, jos nėra tokio pobūdžio ir tokios aplinkybės, dėl kurių T. B. turėtų prarasti galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją. Priešingai, kitokia išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.
18. Todėl nuteistojo T. B. gynėjos skundas tenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis naikintina.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsnio 3 dalimi, 317, 319 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti.
Pripažinti, kad nuteistasis T. B. (T. B.) terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.
Atnaujinti nuteistajam T. B. terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio paduoti.
Perduoti Kauno apygardos teismui nuteistojo T. B. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 317, 319 straipsniuose nustatytiems reikalavimas įvykdyti ir išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.