Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R., gimusio (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio ir gyvenamąją vietą deklaruojančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) R. G. 2024 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) E. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį. Nutarime nustatyta, kad E. R. 2024 m. kovo 30 d., 09.58 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford S-Max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai pirmu pūtimu – 09.58 val. – nustatytas 0,48 promilių neblaivumas, antru pūtimu – 10.15 val. – 0,45 promilių neblaivumas. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punktą. Dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo E. R. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda, taip pat ir administracinio poveikio priemonė, t. y. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (b. l. 10-11).

Institucija atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. R. parodė, kad su Nutarimu nesutinka dėl to, kad nėra metrologinių duomenų. Yra nedidelis skirtumas, gali būti paklaida. Iš policijos jis gavo Nutarimą, kad atima jam vairavimo teisę ir skiria baudą. Jis turi ir protokolą. Paklaustas ar susipažino su byloje esančiu alkotesterio sertifikatu, E. R. nurodė, kad kai pateikė skundą, skambino į teismą, klausė ar yra kokie papildomi dokumentai ir pasakė, kad nėra. Jis ginčija patį protokolą, jis neteisingai sudarytas. Alkoholį jis vartojo vakare. Normaliai jautėsi. Būtų valandą pasėdėjęs namuose, nieko neparodytų. Vartojo alų, buvo vaiko varžybos, tai ir padaugino. Jo darbas buvo susijęs su vairavimu, turėjo pas klientus važinėti. Dabar negali vairuoti, rizikuoti nelabai norisi vairuojant be teisių. Jis anksčiau nebuvo baustas už panašius įvykius. Jis pasirašė protokole, kad gailisi. Labai smulkus šriftas buvo, negalėjo perskaityti, todėl protokolą pasiskaitė namuose. Įvykio metu, kai papūtė, pareigūnai parodė alkotesterį. Patikros sertifikato tada nepaprašė. Įvykis buvo reido metu (b. l. 27-29).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos administracinio nusižengimo bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

Šioje administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl to, kad 2024 m. kovo 30 d., 09.58 val., (duomenys neskelbtini), E. R. vairavo automobilį ir buvo atliktas jo neblaivumo patikrinimas, nekilo. Šios aplinkybės tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek teismo posėdžio metu, neginčijo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas E. R. (b. l. 27-29). Be kita ko, ją patvirtina ir 2024 m. kovo 30 d. E. R. neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 14). Kita vertus, administracinėn atsakomybėn patrauktas E. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, taip pat teismo posėdžio metu nesutiko su jo atžvilgiu surašytais procesiniais sprendimais, kadangi juose nebuvo nurodyti neblaivumo patikrinimo metu naudotų priemonių rekvizitai, taip pat šį patikrinimą atlikusių pareigūnų duomenis, kas įrodo šių procesinių sprendimų ydingumą.

Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde išdėstytus argumentus, išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, taip pat juos išanalizavęs rašytinės bylos kontekste, neturi pagrindo pripažinti, kad skundžiamas Institucijos Nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Šių išvadų kontekste svarbu atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemonių vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar pasvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.3. punkto turinį, kuriame numatyta, kad neblaivumo tikrinimas yra, be kita ko, policijos pareigūnų atliekami veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią alkoholio koncentraciją nustatoma ar transporto priemonės vairuotojas nusikalstamos veikos padarymo metu yra neblaivus. Iš pirmiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad neblaivumo patikrinimas, kaip vienas iš policijos pareigūnų kompetencijai priskirtinų veiksmų, yra sietinas su techninių priemonių, būtinai metrologiškai patikrintų, panaudojimu.

Iš administracinio nusižengimo bylos turinio matyti, kad, priešingai administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. teiginiams, 2024 m. kovo 30 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, be kita ko, buvo surašytas tiesiogiai dalyvaujant ir pačiam E. R., buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas pastarojo neblaivumo patikrinimo metu panaudotas prietaisas – alkotesteris „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, aptariamą administracinio nusižengimo protokolą pasirašė pats administracinėn atsakomybėn patrauktas E. R., ko pastarasis neginčijo bylos nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina, jog E. R. įvykio metu taip pat pasirašė ir 2024 m. kovo 30 d. Neblaivumo nustatymo aktą, kuriame, be pastarojo neblaivumo patikrinimo rezultatų, buvo nurodytas ir pirmiau minėtas bei neblaivumo patikrinimo metu panaudotas alkotesteris „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), kartu nurodant ir jo patikros numerį.

Taigi, akivaizdu, kad E. R. įvykio metu buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu atliekamo neblaivumo patikrinimo procedūrą ir jos metu naudojamas priemones.

Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkta rašytinė medžiaga, priešingai E. R. išsakytiems teiginiams, nesuteikia pagrindo teismui abejoti pastarojo neblaivumo patikrinimo procedūros atlikimo teisėtumu. Kaip buvo minėta pirmiau, neblaivumo patikros procedūros metu buvo naudojamas alkoholio matavimo prietaisas „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sertifikuotas, kaip tą numato Taisyklių 2.3 punktas. Iš byloje pateikto ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patikrintas (duomenys neskelbtini), o jam išduotas sertifikatas galioja iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Be kita ko, neblaivumo patikrinimo procedūros metu abejonių dėl panaudotos patikrinimo priemonės pats administracinėn atsakomybėn patrauktas E. R. neišsakė. Priešingai, pasirašė tiek jo akcentuotame administracinio nusižengimo protokole, tiek neblaivumo nustatymo akte. Svarbu ir tai, jog jokie panaudotos patikros priemonės duomenų neatitikimai nebuvo nustatyti ir paties patikrinimo metu, ką patvirtina 2024 m. kovo 30 d. Neblaivumo nustatymo akto turinys, sutampantis su alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) 09.58 val. ir 10.15 val. atliktais E. R. patikrinimo rezultatais (b. l. 22-26). Galiausiai, bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. R. nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo patikrinimo išvakarėse, kas iš esmės sutampa su pastarojo neblaivumo patikrinimo rezultatais, kurie įvykio metu parodė tik neženklų leistino neblaivumo kriterijaus viršijimą.

Taigi, išanalizavus pirmiau aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, taip pat sugretinus byloje pateikto neblaivumo nustatymo prietaiso sertifikato išdavimo ir galiojimo laikotarpius su E. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo data – 2024 m. kovo 30 d., akivaizdu, kad aptariamo administracinio nusižengimo padarymo metu E. R. neblaivumas buvo patikrintas naudojant sertifikuotą ir galiojantį alkoholio matavimo prietaisą, todėl buvo atliktas tinkamai, laikantis nustatytos tvarkos, o jo rezultatai atitiko objektyvioje tikrovėje egzistavusias faktines aplinkybes.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju dėl pagrįstai Institucijos E. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo pastarajam buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

Teismas, įvertinęs E. R. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, taip pat jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tikslinga administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, nei tai numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 9 mėnesiams.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Be to, skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę (administracinę) atsakomybę lengvina tai, jog E. R. dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pastarasis atlikto neblaivumo patikrinimo metu savo kaltės neneigė ir neklaidino policijos pareigūnų. Svarbu pabrėžti, jog aptariamo įvykio metu E. R. nustatytas neblaivumo laipsnis itin neženkliai viršijo įstatymų numatytą, leistiną neblaivumo ribą. Pastarajam buvo nustatytas 0,45 (su paklaida 0,44) promilių neblaivumas, kai administracinė atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam yra taikoma nuo 0,41 promilių. Kaip buvo minėta pirmiau, nustatytas asmens neblaivumo laipsnis nesuteikia pagrindo abejoti E. R. teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, kurių metu jis nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, o ryte sėdęs už vairo jautėsi gerai ir nenumanė, kad vis dar gali būti neblaivus. Teismo vertinimu, tai, kad alkoholis buvo vartojamas praėjus nemažam laikui iki automobilio vairavimo, veiką daro mažiau pavojingą už veiką, kai vairuojama pavartojus alkoholio ir netrukus važiuojama. Svarbu ir tai, kad E. R. neblaivumas buvo nustatytas eilinio patikrinimo metu. Tai reiškia, kad pastarojo vairavimo būdas įtarimų policijos pareigūnams nesukėlė, o jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas išimtinai dėl atliekamo planinio vairuotojų patikrinimo, kas E. R. atsakomybės nešalina, tačiau leidžia daryti išvadą apie mažesnį jo atsakomybės pavojingumą. Nagrinėjamo klausimo aspektu aktualu ir tai, kad iki aptariamo administracinio nusižengimo padarymo E. R. administracine tvarka buvo baustas išimtinai už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas yra apmokėjęs, yra neteistas.

Visos anksčiau aptartos tiek E. R., tiek jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančios aplinkybės, nors ir yra pripažintinos gyvenimiškai įprastomis, tačiau nesuteikia pagrindo teismui nepripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jausdamas, jog iš tiesų yra neblaivus, nebūtų vairavęs transporto priemonės, be to, kaip buvo minėta pirmiau E. R. nustatytas neblaivumas yra labai artimas tai ribai, už kurią administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nekiltų. Todėl pripažintina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas administracinis pažeidimas yra išimtinai atsitiktinio pobūdžio ir nepagrįsto pasitikėjimo savimi pasekmė, o ne tyčinis veikimas puikiai suvokiant, jog asmuo yra neblaivus ir įstatymas imperatyviai draudžia tokioje būsenoje vairuoti transporto priemonę, bet šios aplinkybės vis tiek piktybiškai ignoruojamos ir atliekami teisei priešingi veiksmai bei to iš tiesų yra norima.

Pirmiau teismo aptartų tiek administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. asmenybę, tiek jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių aplinkybių bei jų vertinimui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste pripažintina, kad nagrinėjamu atveju E. R. tikslinga skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams. Teismo vertinimu, tokio termino administracinio poveikio priemonė, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, paskirtą administracinę nuobaudą (800 Eur baudą), bus pakankama priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl šioje dalyje skundžiamas Nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) R. G. 2024 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės.

E. R., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinti iki 9 (devynių) mėnesių.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.