Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Egidijui Pankauskui, kaltinamajam R. D., jo gynėjui advokatui Tomui Leščinskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., gim. (duomenys neskelbtini) Šilutės m., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025-06-15, apie 03 val. 52 min., (duomenys neskelbtini), R. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. D., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 82-85), kad 2025-06-14 jis darbdaviui priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtu jam darbo reikalais, nuvažiavo į Klaipėdą susitikti su draugais, su kuriais nuo 20 val. gėrė viskį, šventė jo išleistuves į (duomenys neskelbtini), kur jis turėjo vykti į komandiruotę. Kiek išgėrė šio alkoholio negali pasakyti, bet nesijausdamas stipriai apgirtęs sėdo prie minėto automobilio vairo ir 2025-06-15, apie 03 val., išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini), nes nebuvo kam parvairuoti automobilį, o be to, blogai su sveikata pasijuto jo (duomenys neskelbtini), kuri jaudinosi dėl jo negrįžimo. Apie 03 val. 52 min., (duomenys neskelbtini), tikslios vietos nežino, bet likus nedaug iki namų, jo vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai, kurie jam nustatė neblaivumą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, savo elgesį smerkia.

Iš policijos pareigūnės K. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025-06-15, gavusi pranešimą apie tai, jog automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuoja neblaivus asmuo, ji 03 val. 52 val., (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui R. D., gim. (duomenys neskelbtini), bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu pirmo patikrinimo metu nustatė 2,03 promilių, o antro patikrinimo metu - 1,81 promilių neblaivumą. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 1-8).

Iš AB „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), (pirmos registracijos data – 2024-05-17, kuras – benzinas/elektra, variklio darbinis tūris – 999 cm³, didžiausia naudingoji galia ir (arba) elektrinio variklio didžiausia naudingoji galia variklio galia – 91,9 / 9 kW) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 46).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje matyti, kad 2024 m. automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (kuras – benzinas/elektra, variklio darbinis tūris – 999 cm³) kaina su PVM yra 19758 Eur (b. l. 26).

Teismas konstatuoja:

aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo R. D. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2025-06-15, apie 03 val. 52 min., (duomenys neskelbtini), jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeidė KET 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis R. D. pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

R. D. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tyčia vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, taip pažeidė KET 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.

Teismas, remdamasis į bylą surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, tikslina kaltinimą, nekeisdamas jo esmės, tuo, kad R. D. 2025-06-15 vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo nusikalstami veiksmai baigti - (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta tyrėjos pranešime apie įtarimą ir prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo R. D. (duomenys neskelbtini) L. D. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo atleisti jo (duomenys neskelbtini) R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jo, kaip laiduotojo, atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, kad žino (duomenys neskelbtini) padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, aplinkybes. Mano, kad turi autoritetą (duomenys neskelbtini), kuriam gali realiai daryti teigiamą įtaką, kontroliuoti jo kasdienį elgesį, nes nėra nutolęs nuo pastarojo asmeninio gyvenimo. Be to, nors sūnus yra brandus ir susiformavęs kaip asmenybė, bet jis, turėdamas didelę gyvenimišką patirtį, gali (duomenys neskelbtini) padaryti realų teigiamą auklėjamąjį poveikį ir (duomenys neskelbtini) elgesiui ateityje (b. l. 112). Kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras palaiko tokį laiduotojo prašymą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su baudžiamuoju nusižengimu arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą padariusiu asmeniu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1 - 3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl R. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas L. D. raštiškas prašymas, kad jis sutinka būti kaltinamojo R. D. laiduotoju, prašo šį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). R. D. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 67-70), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nusikalstama veika žalos nepadarė (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). R. D. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nuo 2023-03-06 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), šios bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovo charakterizuojamas teigiamai (b. l. 60, 61, 65-70, 106). Teisiamajame posėdyje R. D. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo netinkamą elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamu atveju R. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo (duomenys neskelbtini) L. D., kuris administracine tvarka nebaustas ir yra neteistas (b. l. 62, 113, 115-117). Be to, L. D. savo prašyme teismui nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) R. D. yra autoritetas, todėl šiam realiai gali daryti teigiamą įtaką, kontroliuoti jo elgesį, tinkamai koreguoti jo vertybines nuostatas, nes nenutolęs nuo pastarojo asmeninio gyvenimo. L. D. darbdavio – AB „(duomenys neskelbtini)“ pamainos meistro charakterizuojamas itin teigiamai (b. l. 114). Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas L. D. yra vertas teismo pasitikėjimo. Jo asmenybė yra teigiama ir jis gali daryti (duomenys neskelbtini) R. D. teigiamą įtaką, nes nenutolęs nuo pastarojo asmeninio gyvenimo, palaiko gerus tarpusavio santykius, grįstus pasitikėjimu (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1 - 3 dalyse numatytas sąlygas, R. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų trijų mėnesių laidavimo terminą (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką R. D. padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad R. D. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, administracine tvarka nebaustas, yra neteistas, jam nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones - taikymo terminas didesnis už minimumą, bet nesiekiantis šios baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, trečdalio.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisinga BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (kasacinė byla Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad 2025-06-16 R. D. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemonę, sustabdymas ir tą pačią dieną R. D. pasirašytinai išaiškintos šios kardomosios priemonės teisinės pasekmės. Taigi, būtent nuo 2025-06-16 R. D. faktiškai realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl ši data ir laikytina baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžia.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).??? Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė.

Pažymėtina, kad įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Kartu pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės dalies dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas, todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nuspręsdami konfiskuoti tam tikrą dalį konfiskuotino turto vertės, remdamiesi konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, tinkamai aiškino proporcingumo principo turinį toje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2020).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. D. vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, atitinkantis vidutinį, nakties metu, važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini) ir automobilyje veždamas keleivę, taip akivaizdžiai keldamas pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, todėl neabejotinai automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuojamas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Byloje nėra duomenų, kad trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų žinoma, jog R. D., naudodamasis automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) darys nusikaltimą. Taigi konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) natūra nėra galimybės, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. D. turi būti išieškoma šio automobilio vertė.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-12-495/2020, 2K-30-788/2023).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje matyti, kad 2024 m. automobilio „(duomenys neskelbtini)“ yra 19758 Eur, tačiau, teismo nuomone, tokios sumos išieškojimas iš R. D., kuris nėra nuteisiamas, o atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

R. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje prisipažinimo ir nuoširdžiai gailisi vairavęs darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotą ir jam darbo reikalais priskirtą 2024 m. „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vežė ir keleivę, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kas rodo didesnį jo, kaip vairuotojo, neatsakingumą. Be to, R. D. suvokė vairavęs darbdavio išnuomotą naują, lizingo būdu įgytą, didelės vertės transporto priemonę. Nors R. D. savo vardu įregistruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 107, 108), bet nuo 2023-03-06 yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovo charakterizuojamas teigiamai (b. l. 106), gauna darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), sudarantį nuo 839,20 Eur iki 1762,32 Eur per mėnesį (b. l. 109-111, 122-124). Byloje nėra duomenų apie R. D. išlaikytinus asmenis ar turimus didelius finansinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumas, akivaizdžiai kėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, darytina išvada, kad šiuo atveju, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankama išieškoti iš R. D. valstybės naudai dalį konfiskuotino turto - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą, nesiekiančią 40 procentų šio automobilio vertės, t. y. 7700 Eur.

R. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemonę – sustabdymas (b. l. 88-95) naikintinos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 - 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. D., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo L. D., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų trijų mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Nustatyti, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones R. D. taikoma nuo 2025-06-16.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai dalį konfiskuotino turto - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 7700 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus eurų).

R. D. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemonę - sustabdymą, panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis).

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti L. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.