Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35707-24 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais M. D. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisipažįsta vairavęs automobilį. U. M. yra jo sugyventinė, yra pora nuo 2025 metų vasario iki dabar, gyveno pas jos mamą kaime, (duomenys neskelbtini). Su U. M. iki šiol sutarė gerai. Anksčiau turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, bet buvo nustojęs tai visai daryti ir gal apie porą mėnesių jo išvis nevartojo. 2025 m. balandžio 29 d. dienos metu susipyko su sugyventine dėl visokių asmeninių nesutarimų, smulkmenų. Susinervino ir vakare namuose vienas išgėrė 0,5 l talpos šešias skardines alaus. Apgirto. Vakare dar buvo susitikęs su netoli gyvenančiu draugu, šalia kurio išgėrė 0,7 l talpos degtinės butelį. Mano parėjo dar iki vidurnakčio ir namuose su sugyventine barėsi. Žodžiais barėsi dėl jų tarpusavio bendravimo ir U. M. pavydo, neva jis bendravo su kita panele. Jis susinervino. Kieme jis turėjo 2025 metų vasario mėnesį nusipirktą automobilį juodos spalvos „DAIMLERCHRYSLER 170 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šį automobilį yra nupirkęs suremontuoti ir parduoti taip užsidirbant pinigų. Jis stovėjo kieme nenaudojamas. Jis pats neturi vairuotojo pažymėjimo, jo nėra įgijęs, dėl ko ir nevairuodavo jo ar kokio kito automobilio. Po barnio su sugyventine, nakties metu, apie vidurnaktį ar po vidurnakčio, jis vienas sėdo už šio automobilio vairo kieme. Automobilis stovėjo netoli malkinės. Jis atsisėdo į automobilį, jį užvedė, pamena, kad įjungė atbulinę pavarą ir kada paspaudė greičio pedalą atbulu užvažiavo ant rąstų, stovėjusių šalia malkinės. Buvo didelis garsas, nes smūgis buvo nemažas, dėl ko nugriuvo krepšinio lankas su stovu, stovėjęs prie rąstų ir malkinės. Automobilio galine dalimi užvažiavo ant rąstų ir jam atrodo sudužo automobilio galinis langas. Jis nežino kodėl taip nutiko, norėjo tiesiog išvažiuoti automobiliu iš kiemo ant žvyrkelio. Taip girtam atrodė. Į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Vairavo automobilį, tai pripažįsta. Policijos pareigūnai per du kartus tikrino jam neblaivumą, nustatė daugiau nei 1,51 promilių neblaivumą, tiksliai kiek nebeatsimena. Ką policijos pareigūnams tiksliai pasakojo jis neatsimena. Šiandien yra visiškai blaivus, supranta jam gresiančią atsakomybę. Nėra teistas ir nenori toks būti. Nėra dirbantis. Jis su sugyventine persikėlė gyventi į Jonavą, į jo mamos butą. Nori susirasti darbą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo

Iš alkotesteriu užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2025 m. balandžio 30 d., 01.11 val. M. D. buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, o 01.29 val. jam buvo nustatytas 1,58 promilių neblaivumas.

Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250430-012941UTC+0300“ yra 30 min. trukmės. Matyti, kad policijos pareigūnai dirba įvykio vietoje, pareigūnas teigia, kad automobilis yra užvažiavęs ant rąstų, ant kurių yra pakibęs. Po to įraše matoma, kad policijos pareigūnas bendrauja su tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje sėdinčiu M. D., kuris teigia, kad per daug išgėrė, jam negera, yra per karšta. Jis teigia, kad su U. M. kartu gyvena apie metus. Jis teigia, kad automobiliu pavažinėja. Policijos pareigūnas fiksuoja M. D. asmens, gyvenamosios vietos duomenis. Toliau matoma, kad iš įvykio vietos atvykusia transporto priemone ruošiamasi paimti automobilį, pakibusį ant rąstų. Jo tikslus modelis ir tamsi konkreti spalva nėra įžiūrimi dėl prastos įrašo kokybės. Apžiūrėti vaizdo įrašai paliekami išsaugoti DVD-R kompaktinėje laikmenoje prie ikiteisminio tyrimo bylos.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnis). Paprastai teismų praktikoje kasdienio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonių ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.).???

BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad turtas laikomas nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Atitinkamai, turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (tarnybiniai pranešimai, pažiūros protokolai, paaiškinimai, komercinis pasiūlymas, pajamų orderis ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis M. D. sugadino (duomenys neskelbtini) parapijos namams priklausantį nedidelės vertės (250,00 eurų) turtą. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais M. D. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis M. D. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojos U. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad M. D. vairavo automobilį „DAIMLERCHRYSLER 170 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės, t. y. 1,58 promilių, neblaivumas. Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivumo būsenos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. D. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme, kartu prašydamas leisti skirtiną baudą sumokėti per dvylikos mėnesių laikotarpį.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. D. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra. M. D. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 187 straipsnio 3 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, paskiriant nežymiai didesnį nei minimalus bausmės dydis, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtos bausmės pagal atskirus nusikalstamų veikų epizodus, subendrintinos, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, M. D. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, nuteistojo aiškinamas aplinkybes apie jo pajamas, šeimos finansinę padėtį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį, t. y. dvylikos mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

M. D. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad M. D. vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,58 promilių neblaivumas, padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant M. D. naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Atsižvelgiant į tai, M. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonė konfiskuotina.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. D. abi nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, ikiteisminio tyrimo metu sutiko su baudžiamojo poveikio priemone, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas turi būti įvykdytas per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI. Kardomosios priemonės ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, M. D. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 2 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui DAIMLERCHRYSLER, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu automobilio „DAIMLERCHRYSLER 170 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuotina transporto priemone.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimu, 2024 m. rugsėjo 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, pateiktas telefono duženas, kurias sudaro suaižėjusio stikliuko liekanos, plastikinė juostelė, mikroschema, SIM kortelių dėklas ir SIM kortelę, perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 (vieną) kompaktinę laikmeną, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Civilinis ieškinys baudžiamojo byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) MGL (1 250,00 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų) baudą.

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdešimt) MGL (2 500,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, M. D. skirtas bausmes sudėti visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedant paskirtą švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3 750,00 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų) baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, M. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 50 (penkiasdešimt) MGL (2 500,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti M. D. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, M. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – DAIMLERCHRYSLER, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio M. D., konfiskavimą valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, M. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą keleiviniam automobiliui DAIMLERCHRYSLER, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos, apie šį spendimą pranešant Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

M. D. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio „DAIMLERCHRYSLER 170 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimu, 2024 m. rugsėjo 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, pateiktas telefono duženas, kurias sudaro suaižėjusio stikliuko liekanos, plastikinė juostelė, mikroschema, SIM kortelių dėklas ir SIM kortelę, perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 (vieną) kompaktinę laikmeną, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti nuteistajam, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 (penkiasdešimt) MGL (2 500,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų) bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, nuteistasis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.