- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-05
- Bylos Nr.
- 2KT-118-196/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05218-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- I. Ž., T. Ž., D. B.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Konstantinas Gurinas, susipažinęs su pareiškėjų I. Ž., T. Ž. ir D. B. pareiškimu dėl teisėjos I. Č. ir viso Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2S-1130-513/2017, Nr. 2S-1131-513/2017 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gautos Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-1130-513/2017, Nr. 2S-1131-513/2017 su pareiškėjų I. Ž., T. Ž. ir D. B. pareiškimu dėl bylas paskirtos nagrinėti teisėjos I. Č. ir viso Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo šių civilinių bylų nagrinėjimo.
Nušalinimo pareiškime teigiama, kad teisėja I. Č. sąmoningai užkirto kelią BUAB „Simon LOUWRSE logistika“ bankroto procese dalyvauti šios įmonės pirmos eilės kreditorei T. Ž. ir tokiais veiksmais jai sukėlė žalą.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).
Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašo nušalinti bylas paskirtą nagrinėti teisėją I. Č. ir visą Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinių bylų nagrinėjimo bei perduoti bylas nagrinėti kitam tos pačios pakopos apygardos teismui. Nušalinimo pareiškimas teisėjai I. Č. grindžiamas jos ankstesniu dalyvavimu nagrinėjant kitas civilines bylas, kuriose dalyvavo pareiškėja (pareiškėjos). Pasisakant dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su ankstesniu civilinių bylų nagrinėjimu, atkreiptinas dėmesys, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis).
Kadangi konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylas nagrinėjančios teisėjos ir visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodytas nė vienas iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, o iš bylų medžiagos tokio pobūdžio pagrindai nenustatyti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinės bylos Nr. 2S-1130-513/2017 ir Nr. 2S-1131-513/2017 gali būti išnagrinėtos Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.
Netenkinus reiškiamo nušalinimo pareiškimo, nėra pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjų prašymo dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos apygardos teismui. Lietuvos apeliacinio teismas atkreipia dėmesį, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjų I. Ž., T. Ž. ir D. B. pareiškimo dėl teisėjos I. Č. bei viso Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2S-1130-513/2017 ir Nr. 2S-1131-513/2017 nagrinėjimo netenkinti.