Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Varkauskaitei, atsakovų atstovei advokatei Ingrida Ivanovienei,

trečiojo asmens VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos vaikų ir jaunimo paramos centras“ atstovei Laimai Šiaudinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. G. ir I. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos vaikų ir jaunimo paramos centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams G. G. ir I. G., prašydamas: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią I. G. vaiko V. G. atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. G. vaiko V. G. atžvilgiu; 3) priteisti iš atsakovų teismo išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad V. G. biologinėje tėvų šeimoje negyvena nuo (duomenys neskelbtini), kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jai buvo nustatyta laikinoji globa VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos vaikų ir jaunimo paramos centras“. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia dukros V. G. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu V. G. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta Viešoji įstaiga „Lietuvos katalikių moterų sąjungos vaikų ir jaunimo paramos centras“, iš atsakovų priteistas mokėti išlaikymas dukrai po 200 Eur/mėn. Apribojus atsakovams tėvų valdžią, jiems buvo užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, atvejo vadybos procesas, sudarytas pagalbos planas. Socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas atsakovui teikė BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras, tačiau (duomenys neskelbtini) minėtas socialines paslaugas šeimai baigta teikti, kadangi pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia (pridedami atvejo vadybos posėdžių protokolai). Nuo laikino tėvų valdžios I. G. ir G. G. apribojimo praėjo jau daugiau nei pusė metų, tačiau situacija atsakovų šeimoje nepasikeitė. Tėvų pareigų atsakovai dukros V. G. atžvilgiu nepradėjo vykdyti, į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko grąžinimo į biologinę šeimą nesikreipė.

3. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Tarnybos specialistas aplankė nepilnametę V. G. rūpintojo buveinės adresu ir įvertino, kad vaiko nuolatinė rūpyba vyksta sklandžiai ir atitinka vaiko interesus. Lankymosi metu nepilnametė pasakojo, kad gyventi globos įstaigoje jai patinka. Rūpintojas nurodė, jog vaiko tėvai nelanko, nebendrauja su padalinio darbuotojais. Su dukra bendrauja mobiliuoju telefonu, tačiau dažniausiai tai vyksta Viktorijos iniciatyva. (duomenys neskelbtini) atliekant nepilnametės rūpybos peržiūrą nustatyta, jog atsakovų šeimoje situacija išlieka nepakitusi – tėvai priprato prie tokios padėties, žino, kad dukrai sudarytos geros gyvenimo sąlygos, kurių jie negali suteikti, nesiekia jos susigrąžinti. Vaiko mokymosi pasiekimais, pažangumu, kylančiomis problemomis domisi ir bendradarbiauja su ugdymo įstaiga rūpintojai. Tėvai visiškai nesidomi dukros ugdymo procesu ir nebendradarbiauja, mergaitės sveikata nesidomi, ją į gydymo įstaigą atveda socialinės darbuotojos.

4. (duomenys neskelbtini) Tarnyboje gauta informacija elektroniniu paštu iš šeimos atvejo vadybininkės apie V. G., kurioje nurodyta, kad nuo paskutinio (duomenys neskelbtini) atvejo nagrinėjimo posėdžio metu, situacija šeimoje nepasikeitė, tėvai ir toliau nenori vykdyti pagalbos plane iškeltų uždavinių, vengia bendravimo ir bendradarbiavimo su socialine darbuotoja, nesistengia gerinti gyvenimo sąlygų (šeima gyvena be patogumų, buities ir gyvenimo sąlygos nepatenkinamos, motina neatskleidžia savo gyvenamosios vietos adreso). Abu tėvai susitaikė su mintimi, kad dukra pas juos gyventi tikrai negrįš ir bandyti kažką keisti jie neketina. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, iš tėvų yra priteistas išlaikymas, kurio neteikia, nors abiem tėvams nėra nustatytas ribotas darbingumas. Darbas su šeima neduoda jokių pozityvių pokyčių, dukrai sugrįžti į šeimą nėra galimybių. Tėvų šeimose neįvyko pozityvių pokyčių, tėvai negali užtikrinti savo vaikui saugios aplinkos, tinkamų gyvenimo ir ugdymo sąlygų. Paauglė palaiko ryšį su tėvais, susitinka, tačiau neišreiškia noro grįžti gyventi pas vieną iš tėvų. Taip pat abu atsakovai nenori, kad jų šeimoms būtų teikiamos socialinės priežiūros paslaugas, kadangi žino, jog dėl dukros grąžinimo į šeimą privalės kreiptis į teismą bei argumentuotai pateikti patvirtinančius dokumentus, jog situacija šeimoje pagerėjo bei gali savarankiškai rūpintis vaiku.

5. (duomenys neskelbtini) Tarnyboje gautas motyvuotas siūlymas dėl atsakovų šeimos, kurio pagrindu siūloma riboti neterminuotai tėvų valdžią nepilnametės atžvilgiu, kadangi atsakovų šeimoje pokyčių nestebima, vaikui grįžus gyventi su atsakovais kiltų pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei, atsakovė neturi tinkamų sąlygų nepilnametei augti ir vystytis kaip emociškai brandžiai asmenybei.

7. Trečiasis asmuo VšĮ „Lietuvos katalikių moterų sąjungos vaikų ir jaunimo paramos centras“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad atsakovai visiškai nusišalinę nuo dukros. Nuo laikino tėvų valdžios apribojimo atsakovai nei karto nesikreipė į Tarnybą dėl ryšio su dukra atkūrimo, pagalbos iš specialistų nepriima.

9. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad atsakovas netiki jokia galimybe susigrąžinti dukrą, pats jokių veiksmų nesiima, taip pat pareiškė, kad šis klausimas jo nedomina ir prašė daugiau šiuo klausimu į jį nesikreipti ir nebendrauti. Paaiškino, kad atsakovė šiai dienai nėra pasirengusi susigrąžinti vaiką į šeimą, šiuo metu ji tvarkosi asmeninį gyvenimą.

10. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad bendravimas su tėvais vyksta tik mergaitės iniciatyva. Kai vaikas skambina mamai, pastaroji dažnai nekelia ragelio, o pati vaikui paskambina tik kartais. Mergaitė kartais nuvažiuoja pas mamą į darbą. Su tėvu visiškai nebendrauja, su juo gyventi nenori. Gyventi su mama norėtų, tačiau mama jai neatskleidžia savo gyvenamosios vietos, su ja nesusitinka, nelanko jos. Mergaitė globos įstaigoje jaučiasi gerai, teigia, kad tai yra jos namai. Jos psichinė ir fizinė būklė yra stabili, pati teigia, kad neturi jokių problemų. Mergaitė yra draugiška, paslaugi, su kitais vaikais sutaria.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl tėvų valdžios apribojimo

12. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkam auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

13. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

14. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

15. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

16. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

17. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai G. G. ir I. G. turi nepilnametę dukrą V. G., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia dukros V. G. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu V. G. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta Viešoji įstaiga „Lietuvos katalikių moterų sąjungos vaikų ir jaunimo paramos centras“, iš atsakovų priteistas mokėti išlaikymas dukrai po 200 Eur/mėn. Nuo laikino tėvų valdžios apribojimo situacija atsakovų šeimoje nepasikeitė. Tėvų pareigų atsakovai dukros atžvilgiu nepradėjo vykdyti, į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko grąžinimo į biologinę šeimą nesikreipė. (duomenys neskelbtini) Tarnyboje gauta informacija elektroniniu paštu iš šeimos atvejo vadybininkės apie V. G., kurioje nurodyta, kad nuo paskutinio (duomenys neskelbtini) atvejo nagrinėjimo posėdžio metu, situacija šeimoje nepasikeitė, tėvai ir toliau nenori vykdyti pagalbos plane iškeltų uždavinių, vengia bendravimo ir bendradarbiavimo su socialine darbuotoja, nesistengia gerinti gyvenimo sąlygų (šeima gyvena be patogumų, buities ir gyvenimo sąlygos nepatenkinamos, motina neatskleidžia savo gyvenamosios vietos adreso). Abu tėvai susitaikė su mintimi, kad dukra pas juos gyventi tikrai negrįš ir bandyti kažką keisti jie neketina. Darbas su šeima neduoda jokių pozityvių pokyčių, dukrai sugrįžti į šeimą nėra galimybių. Tėvų šeimose neįvyko pozityvių pokyčių, tėvai negali užtikrinti savo vaikui saugios aplinkos, tinkamų gyvenimo ir ugdymo sąlygų. Paauglė palaiko ryšį su tėvais, susitinka, tačiau neišreiškia noro grįžti gyventi pas vieną iš tėvų. Taip pat abu atsakovai nenori, kad jų šeimoms būtų teikiamos socialinės priežiūros paslaugas, kadangi žino, jog dėl dukros grąžinimo į šeimą privalės kreiptis į teismą bei argumentuotai pateikti patvirtinančius dokumentus, jog situacija šeimoje pagerėjo bei gali savarankiškai rūpintis vaiku.

18. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovai G. G. ir I. G. nusišalinę nuo nepilnametės V. G. auginimo bei auklėjimo. Teismo vertinimu, aptarta faktinė situacija atitinka CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytus tėvų valdžios ribojimo pagrindus, t. y. atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti dukrą, nesirūpina vaiku (neteikia išlaikymo, nesidomi sveikatos būkle, neužtikrina saugios vaikui gyvenamosios aplinkos, nesidomi vaiko pasiekimais ir pan.). Aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės aptarto teisinio reguliavimo kontekste leidžia teismui spręsti, jog ieškovės reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovų G. G. ir I. G. tėvų valdžią nepilnametės V. G. atžvilgiu yra pagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai norėtų keisti esamą situaciją ir dėtų aktyvias pastangas vienokiu ar kitokiu būdu imtis iniciatyvos atkurti prarastus ryšius su nepilnamečiu vaiku, susigrąžinti vaiką į šeimą. Konstatuotina, jog nepilnametės V. G. interesus aptariamos situacijos kontekste atitinka būtent neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

19. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovams tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų procesinių klausimų

20. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per 10 (dešimt dienų) pateikti teismui CPK 498–499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo (CPK 4961 straipsnio 1–2 dalis).

21. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametės V. G. globos ir išlaikymo klausimai jau buvo išspręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

23. Už reikalavimus apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovų valstybei nepriteistinas.

24. Teismui pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovams yra 100 procentų, taip pat atsakovai 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimų 5 punktas).

25. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

26. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleisti 100 proc. nuo šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią ir atsakovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnametės dukros V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.