Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei Svetlanai Priščepai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies ir galėtų kiekvienam vaikui mokėti po 110 eurų per mėnesį, o jei ieškovė sutiktų bylą baigti taikiai – po 125 eurus. Jis žadėjo papildomai prisidėti prie vaikų išlaikymo, jei jo turtinė padėtis pagerės, bet ji tik pablogėjo. 2016 metais jo pajamos buvo apie 500 eurų, šiuo metu jokių pajamų negauna, gyvena iš kreditinės kortelės ir pinigų, kuriuos duoda teta. Jo profesija yra suvirintojas, bet darbdaviai siūlo tik 400-500 eurų atlyginimą, todėl ieško geriau apmokamo darbo. Turi 3 kambarių butą, moka už jį kreditą. Vaikams galės skirti didesnį išlaikymą, kai pagerės jo turtinė padėtis.

Institucijos atstovė teikė išvadą ir nurodė, kad abu nepilnamečiai vaikai turi specialiųjų poreikių. A. K. yra diagnozuotas astminis bronchitas, Laimo liga. U. K. diagnozuotas ašarų latakų uždegimas. Abu vaikai lanko ugdymo įstaigas, sūnus lanko (duomenys neskelbtini). Siūlo pakeisti priteistą išlaikymą iš R. K. jo nepilnamečiams vaikams. Išlaikymo dydžio klausimą atsižvelgiant į vaikų poreikius palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (moti­nos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iš­laikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomi vaikų poreikiai. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pa­grindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasi­keitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo vaikai. Šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu. Šiuo teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų D. K. ir R. K. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punkte įrašyta, kad nutraukus santuoką, vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina D. K., o 4 punkte įrašyta sąlyga, jog R. K. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis kiekvienam vaikui po 85 EUR periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. kovo 1 d. iki vaikų pilnametystės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Teismas konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis, iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad praėjus šiek tiek daugiau negu metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Ieškovė tokį reikalavimą motyvuoja pasikeitusiais (padidėjusiais) nepilnamečių vaikų poreikiais, o taip pat pablogėjusia savo turtine padėtimi dėl valstybėje žymiai išaugusių paslaugų ir įvairių prekių kainų, taip pat dėl to, kad šiuo metu ji esanti bedarbė. Atsakovas nesutinka mokėti ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymą, teigdamas, kad 110 eurų išlaikymo kiekvienam vaikui pilnai pakaktų užtikrinti būtinus nepilnamečių vaikų poreikius, be to, jo turtinė padėtis neleidžia jam skirti tokių sumų, kurių reikalauja ieškovė.

Įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje pateiktus duomenis apie nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžiui reikšmingų aplinkybių pasikeitimą, teismas prieina prie išvados, kad šalių nepilnamečių vaikų A. K. ir U. K. poreikiai per vienerių metų laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 3 d., kai teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, pasikeitė - jie išaugo. Be to, nagrinėjamu atveju teismas prieina prie išvados, kad teismas 2016 m. gegužės 3 d. priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, kuris jau tuo laikotarpiu galėjo užtikrinti tik minimalius vaikų poreikius. Nagrinėjamu atveju nepilnamečiui A. K. sukako 7 metai ir jis pradėjo lankyti mokyklą, o U. K. – 4 metai ir ji lanko darželį. Įvertinus vaikų amžių, akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu ieškovė didesne dalimi dalyvauja vaikų išlaikymo prievolėje, tai yra ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja priteistas iš kito tėvo išlaikymas.

Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą priteisto išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams padidinimo, vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.), ir daro išvadą, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu priteistas iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. K. ir U. K. po 85 EUR kiekvienam kas mėnesį pilnai neužtikrina nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių bei neatitinka jų interesų. Išlaikymą teikiančio ir privalančio teikti tėvo turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi bet kuriuo atveju teikiamas išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnyje įrašyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo teismas vertina atsižvelgdamas į vaikų teisę gauti iš tėvų tinkamą išlaikymą ir vaikų interesą patenkinti būtinus poreikius. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006). Šiuo atveju teismo sprendimu nustatytas atsakovo teiktinas išlaikymas nesudaro nei ketvirtadalio valstybėje nustatytos minimalios mėnesinės algos. Priteisto iš atsakovo išlaikymo suma turi būti padidinta, nes priešingu atveju būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Nors teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas, priimtas 2016 m. gegužės 3 d., tačiau akivaizdu, kad ir per tokį laikotarpį nepilnamečių vaikų poreikiai tik padidėjo. Vaikų išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia didesnių lėšų, nei 2016 metais. Darytina išvada, kad tokio amžiaus vaikų išlaidos mokymuisi, jų ugdymui, laisvalaikiui, maistui, drabužiams, avalynei ir kt. poreikiams patenkinti yra žymiai didesnės, negu buvo 2016 metais. Be to, ženkliai išaugo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, drabužių, avalynės ir kt. kainos. Dėl išaugusių vaikų poreikių teismo priteistas išlaikymas turi būti padidintas. Ieškovės teigimu, ji vidutiniškai per mėnesį nepilnamečio sūnaus A. K. išlaikymui išleidžia apie 417 eurų, nepilnametės dukters U. K. išlaikymui - apie 374 eurus, ir tik būtinoms vaikų išlaidoms. Tokie ieškovės teiginiai nėra patvirtinti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Tačiau iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdyje seka, kad vaikų būtinas išlaidas sudaro išlaidos už jiems perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, mokymosi priemones, išlaidos sveikatos priežiūrai, išlaidos šeimos automobiliui (kuras, draudimas), mobiliojo telefono išlaikymo išlaidos, įvairios išlaidos mokymosi ir ugdymo įstaigose, būsto dalies išlaikymo išlaidos, išlaidos vaikų pramogoms ir laisvalaikiui ir kt.

Pagal pateiktus į bylą rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovės turtinė padėtis nėra pablogėjusi, lyginant su 2016 metais, kai teismas priteisė iš atsakovo vaikams materialinį išlaikymą. Ieškovė nedirba, gauna 191 euro socialinės išmokos, jai padeda draugas pervesdamas kas mėnesį po 500 eurų sumą, taigi jos gaunamos kas mėnesį pajamos sudaro vidutiniškai 690 eurų. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise neturi nekilnojamųjų daiktų. Iš VĮ Regitra Vilniaus filialo pažymos seka, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 2016 m. kovo 16 d. įsigytas automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2004-03-02. Ieškovė šiuo metu įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi. Iš byloje pateiktos būsto nuomos sutarties seka, kad ieškovė nuomoja butą Taikos g. 36-40, Utenoje, už kurį yra numatytas kasmėnesinis 100 EUR nuomos mokestis. Šios nuomos sutarties trukmė buvo numatyta iki 2017 m. gegužės 1 d., tačiau ji prasitęsė tomis pat sąlygomis, ieškovei ir toliau naudojantis nurodyta gyvenamąja patalpa.

Atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis pasikeitė, bet ji nepagerėjo kaip nurodo ieškovė, o pablogėjo. Atsakovas kurį laiką nedirba, jokio turto (nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo) per paskutinius vienerius metus neįgijo, nuo 2017 m. rugpjūčio 23 yra įregistruotas darbo biržoje. Atsakovas nuosavybės teise turi turto – trijų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 37-38). Atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą AB bankui „NORD/LB Lietuva“, pagal kurį kas mėnesį moka 106 eurų įmoką (b.l. 59-65). Kitų išlaikytinių neturi.

Teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki ir ji nėra žymiai pablogėjusi, lyginant su 2016 metais, kai šalys susitarė dėl teiktino nepilnamečiams vaikams išlaikymo. Iš bylos medžiagos seka, kad atsakovas rūpinasi vaikais A. ir U., mokėdamas jiems priteistą, 170 EUR (85 eurai X 2) dydžio išlaikymą, įsiskolinimo nėra. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šiuo metu atsakovas su vaikais nebendrauja, jokių papildomų daiktų jiems neperka. Iš to seka išvada, kad atsakovas šiuo metu teikia teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą, tačiau su vaikais nebendrauja, jokių papildomų didesnių išlaidų vaikų išlaikymui nepatiria.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendžia, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiams A. ir U. dydį, atsižvelgiant į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo jų poreikiai išaugo, praėjo vieneri metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kai jiems buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo. Nors ieškovė nepagrindė leistinais įrodymais reikalaujamos priteisti kaip išlaikymą sumos, tačiau tinkamą pasikeitusius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai, todėl darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami darbingi asmenys, turi visas galimybes prisidėti prie augančių nepilnamečių vaikų A. ir U. poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikams vystytis. Nors atsakovas akcentuoja sunkią savo turtinę padėtį (negauna jokių pajamų), tačiau byloje nėra duomenų apie jam nustatytą neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias ieškoti didesnių pajamų šaltinių, siekiant užtikrinti vaikų tinkamą išlaikymą ir jam pačiam orų pragyvenimą. Atsakovas nėra pateikęs duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas, todėl teigti, jog jo gaunamų pajamų nepakanka vaikų tik būtiniems poreikiams užtikrinti yra neteisinga. Dirbamas darbas gali būti ne tik fizinis, bet ir įvairios paslaugos ir panaši veikla. Atsakovas nuosavybės teise turi vertingo nekilnojamojo turto, pagal bylos duomenis nors turi įsipareigojimų kitiems tretiesiems asmenims, tačiau jų suma nėra didelė. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, mano, kad atsakovas turi nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolėje dalyvauti lygiomis dalimis kaip ir ji, tai yra dengti pusę A. ir U. išlaikymui skiriamų lėšų, o ji turėtų padengti kitą, likusią dalį. Tačiau ta aplinkybė, kad ieškovė turi šiuo metu žymiai didesnes pajamas, negu atsakovas, teismui duoda pagrindą nustatyti nelygias šalių dalis nepilnamečių A. ir U. išlaikymo prievolėje. Teismas pagal byloje pateiktus duomenis sprendžia, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį turi galimybę teikti vaikams didesnį nei 2016 metais nustatytą išlaikymą, tačiau mažesnio dydžio nei prašo ieškovė. Teismas sprendžia, kad vaikų išlaikymui skiriamos lėšos turi būti siejamos su realiais ir protingais vaikų poreikiais ir abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis skirti tam tikrą pinigų sumą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų. Tačiau atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) vaiko išlaikymo dydis turi būti siejamas ir su protingais vaiko poreikiais, ir su tėvų finansinėmis išgalėmis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

CK 3. 198 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios algos sumą, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016). Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti tik minimalius vaiko poreikius, reikalingus vaikui fiziškai ir socialiai vystytis. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šalių vaikų A. ir U. amžių, jų minimalius bendruosius poreikius bei jų interesus, taip pat įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą apie šalių turtinę padėtį ir jų galimybes dalyvauti nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolėje, tikslinga padidinti teismo sprendimu priteistą iš atsakovo nepilnamečiams A. K. ir U. K. išlaikymą iki 140 EUR per mėnesį. Todėl atsakovas nuo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos iki nepilnamečių A. K. ir U. K. pilnametystės privalo mokėti jiems išlaikymą 140 EUR dydžio kiekvienam kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis pervedant pinigus į ieškovės nurodytą sąskaitą.

Ieškovė paskiriama nepilnamečių vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnamečių A. K. ir U. K. interesams (CK 3.203 str.).

Teismas sprendžia, kad nustačius, jog atsakovas moka išlaikymą nepilnamečiams A. K. ir U. K. 140 EUR kiekvienam kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, CK 3.192 str. įtvirtintas nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas.

Sutinkamai su CPK 93 str. 1 ir 2 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies. Ieškovė dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams turėtų įmokėti 76,00 EUR ((190-85) X 2 X 12 X 0,03) žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (52 procentai), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 40,00 EUR (76 X 0,52) žyminis mokestis (CPK 96 str.1 d.).

Sutinkamai su CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovė už suteiktas teisines paslaugas, parengiant ieškinį ir atstovaujant teisme, sumokėjo advokatei 500 EUR. Atsakovas už advokatės teisines paslaugas sumokėjo 250 EUR. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais, ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą. Tačiau teismas, spęsdamas ieškovės patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimo klausimą, įvertina tai, kad ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo padidinimo patenkinti tik iš dalies (52 procentais). Todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 260 EUR (500 X 0,52) dydžio išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti. Ieškovės reikalavimus patenkinus iš dalies atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina iš ieškovės 120 EUR (250 X 0,48) išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 1,86 EUR. Jos nepriteisiamos, nes jų suma mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu priteisto iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams: sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai U. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 140 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui, nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pinigus pervedant į D. T. nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke.

Paskirti ieškovę D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams A. K. ir U. K. priteisto iš atsakovo R. K. išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 260 EUR (du šimtus šešiasdešimt eurų) išlaidų advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 40 EUR (keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbanke, AB įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui.

Priteisti iš ieškovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti 120 EUR (vieną šimtą dvidešimt eurų).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.