Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei A. V., nukentėjusiesiems M. Č., D. Č., J. T., G. S., kaltinamiesiems J. S. ir G. S., jų gynėjams advokatams E. L. ir Laimutei Leonavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) mechaniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str.,

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini) r., neteista, kaltinama pagal BK 284 str. 1 d., 286 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2015-11-15 apie 20.40 val., prie (duomenys neskelbtini) r., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnams tyrėjui G. S. ir postiniui J. T. atvykus pagal iškvietimą dėl apgadinto automobilio T. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė pareigūnų teisėtų nurodymų – tyčia sugriebė postinį J. T. už tarnybinės uniformos ir stumdė, nepakluso pareigūno reikalavimui gultis ant žemės, nereagavo į pareigūno reikalavimus, kad bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“, panaudojo fizinį smurtą – tyčia vieną kartą kumščiu sudavė smūgį tyrėjui G. S. į veidą, padarydamas dešinio paakio sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais pasipriešino tarnybines pareigas einantiems ir veikiantiems teisėtai įstatymo nustatytos kompetencijos ribose valstybės tarnautojams – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnams tyrėjui G. S. ir postiniui J. T..

J. S., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2015-11-15 d. apie 20.30 val., viešoje vietoje, ties (duomenys neskelbtini) r., elgdamasi įžūliai, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydama elementarių visuomenės ir moralės normų, kitų asmenų akivaizdoje tyčia, vandališkais veiksmais, be priežasties delnais trenkė nenustatytą skaičių smūgių į D. Č. priklausančio automobilio T. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio lango stiklą, vieną kartą įspyrė į automobilio bagažinės dangtį ir taip jį įlenkė, tokiu būdu apgadino nukentėjusiajai D. Č. priklausantį turtą – automobilį T. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais ji pažeidė nukentėjusiųjų M. Č. ir D. Č. bei kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.

Be to, ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2015-11-15 d. apie 20.40 val., prie (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių r., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnams tyrėjui G. S. ir postiniui J. T. atvykus pagal iškvietimą dėl apgadinto automobilio T. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė pareigūnų teisėtų nurodymų, o būtent - jiems pareikalavus, nesėdo į tarnybinį automobilį, postiniui J. T. bandant sulaikyti, ji aktyviais veiksmais, muistydamasi vengė sulaikymo, stumdė postinį J. T., pastūmė postinį J. T., dėl ko postinis J. T. nukrito ant žemės, nereagavo į pareigūnų reikalavimus, kad bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“, aktyviai mojuodama rankomis postiniui J. T. numušė nuo galvos tarnybinę kepurę ir nuo veido – akinius, dėl ko akiniai nukrito ant žemės ir sulūžo, panaudojo fizinį smurtą – ranka griebė postiniui J. T. už veido, padarydama nosies sumušimą su odos nubrozdinimu, taip nežymiai sutrikdė postinio J. T. sveikatą, taip pat ranka sudavė du smūgius tyrėjui G. S. į galvą, sodinant į tarnybinį automobilį, kojomis ne mažiau šešis kartus spyrė postiniui J. T. į pilvą, taip pat ne mažiau keturis kartus spyrė į pilvą, ne mažiau septynis kartus spyrė į kojas ir nemažiau vieną kartą spyrė į ranką tyrėjui G. S., tokiais veiksmais pasipriešino tarnybines pareigas einantiems ir veikiantiems teisėtai įstatymo nustatytos kompetencijos ribose valstybės tarnautojams – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnams tyrėjui G. S. ir postiniui J. T..

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 15 d. vakare, jam, jo sutuoktinei J. S., dukrai V. S. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) r., dukra Viktorija sušuko, kad M (S) partrenkė automobilis. Išbėgęs iš namų ties Žaslių g. 35-uoju namu pamatė gatvėje stovintį sidabrinės spalvos automobilį T. Y.. Iš automobilio išlipusi moteris, kaip vėliau sužinojo – M. Č., pasakė, kad kliudė vaiką. Nieko nesakę visi trys – V. S., J. S. ir G. S. pradėjo bėgti link parduotuvės „Pasagėlė“, po to dukrai V surikus, kad prie laidojimo namų, visi trys apsisuko ir pradėjo bėgti link laidojimo namų. Pirmas bėgo G. S., antra – J. S., jiems iš paskos – dukra V. Atbėgęs prie automobilio G. S. paskambino 112, iškvietė policiją ir nubėgo ieškoti sūnaus M. S.. Tuo metu buvo apie 20.31 val. Radę sūnų pamatė, kad suplėšytas jo megztinis, kairė jo pusė, sūnus minėjo, kad diegia šoną. Grįždami link namų pamatė atvažiavusius policijos pareigūnus, kurie stovėjo prie automobilio (T. Y.), o prie automobilio buvusi moteris (M. Č.) jiems kažką pasakojo. G. S. su sūnumi Mantu sustojo maždaug trijų metrų atstumu nuo pareigūnų ir klausėsi, ką jiems pasakojo moteris, o J. S. su Viktorija tuo metu stovėjo prie vartų, prie namų. Moteris (M. Č.), priėjusi prie automobilio galo, pareigūnams parodė įlenkimą, tačiau G. S. jiems pasakė, kad jog nėra žymės, kad dabar buvo įlenkta. M. Č. paprašius atsitraukti, kad galėtų išsiaiškinti su pareigūnais, G. S. su sūnumi paėjo į šoną link laidojimo namų „Atjauta“, apie 5 metrus. G. S. kalbėjo su M, paklausė sūnaus, ar jam neskauda, iš karto po to atsisukęs pamatė prie policijos automobilio J. S., vieną jos ranką buvo paėmęs vienas pareigūnas, kitą ranką – kitas pareigūnas. Momento, kai pareigūnai priėjo prie J. S., G. S. nematė, pamatė tik J. S. už rankų laikančius pareigūnus, atidarytas policijos automobilio dureles, girdėjo, kaip J. S. sakė „vyrai, nevežkite, pažiūrėkite, kaip vaikai verkia“. Kai pareigūnai vedė J. S. link automobilio, ji maldavo paleisti, tačiau nieko nedarė, nesimosikavo, nesispardė. G. S. tuo metu priėjo prie žmonos, ją apkabino , pasakė „už ką jūs ją vežate, paleiskite“. J. T. sugriebė G. S. už rankos ir laužė į viršų stumdamas, liepė gultis, sulig tais žodžiais G. S. nugriuvo. Nežino, ar jam kojos susipynė, ar koją pakišo, akyse aptemo, tuomet išgirdo kaimynės V, ateinančios su vyru Ž. K., klausimą „kas čia darosi?“. Kiek gulėjo ant žemės, neprisimena. Po to pasakojant kaimynei V. K., kas vyksta, Ž. K. nuėjo prie pareigūnų automobilio pažiūrėti, tuo metu G. S. matė, kaip vienas pareigūnas traukė sutuoktinę į automobilį, kitas naudojo prietaisą „Taser“. Kiek vėliau kaimynė V. K. pasakė, jog viskas, J jau pasodino. Iš karto po to G. S. nuėjo į kieme esančią pavėsinę parūkyti, nežino, ar policijos pareigūnai buvo atėję jo ieškoti. Pareigūnams jis nesipriešino, niekam smūgio nesudavė. Su pareigūnu G. S. jokio kontakto neturėjo.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus G. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą (t. 2, b.l. 87-88), jis paaiškino, kad jį sulaikius apklausos metu G. S. verkė, nes namuose buvo likusi viena 4 metų dukra. To, kas nurodyta apklausos protokole, jis nesakė, protokolą pasirašė neskaitęs, nes norėjo, kad jį greičiau paleistų. Ikiteisminio tyrimo metu G. S. apklausiamas įtariamuoju parodė: jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) r., kartu su sutuoktine J. S., vaikais M. S., V. S. ir A. S.. 2015 m. lapkričio 15 d. vakare buvo namuose. Dukra V atbėgo į kambarį ir pasakė, kad M (S) prie Radvilos aikštelės numušė mašina. Tada jis kartu su žmona J ir dukra V išbėgo į lauką. Jam išbėgus į lauką, kitoje kelio pusėje lygiagrečiai su jų įvažiavimu matė stovintį automobilį Mazda ar Toyota, sidabrinės spalvos. Iš automobilio išlipo moteris ir pasakė, kad iš kiemo išbėgo vaikas, kad jie jį kliudė. Tada jis kartu su dukra V ir žmona J bėgo ieškoti M. Pirma nubėgo link Radvilos aikštelės, tada dukra suriko "prie laidojimo namų aikštelės", tuomet apsisuko ir bėgo atgal. Jis nubėgo ieškoti M, o žmona liko prie automobilio. Pakalbėjęs su M ėjo atgal prie automobilio, pamatė, kad žmoną į automobilį tempia pareigūnai. J. S. muistėsi. Ar žmona sudavė smūgius pareigūnams, pasakyti negali, nes buvo tamsu. G. S. priėjęs prie pareigūnų paklausė, kur jie veža žmoną, bandė apglėbęs savo žmoną atplėšti nuo pareigūnų. Tuomet pareigūnai liepė jam gulti, bet jis neklausė. Pareigūnai dar kartą liepė jam gulti, tačiau G. S. nesigulė, todėl pareigūnai paleido žmoną ir sugriebė G. S., po to jie visi trys nugriuvo ant žemės. Tada išėjo kaimynai Ž ir V, pavardžių jų nežino, jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini) sav., ir paklausė, kas čia darosi. Tuomet pareigūnai G. S. paleido ir nuėjo prie jo žmonos, matė, kad jo žmona muistosi, o policijos pareigūnai bando žmoną pasodinti į policijos automobilį. Matė, kaip jo žmona prie automobilio „kipišavosi“ su policijos pareigūnais, tačiau kas vyko tiksliai, nematė. Po to kaimynė V pasakė, kad išveža jo žmoną. Šio įvykio metu jis buvo blaivus.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. S. dėl jai pareikštų kaltinimų prisipažino, paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 15 d. vakare ji kartu su sutuoktiniu G. S., dukromis A. S., V. S. buvo namie, adresu (duomenys neskelbtini) r. J. S. buvo neblaivi, nes prieš tai buvo gimtadienyje. Dukra Va gavo žinutę, kad J. S. sūnų partrenkė automobilis, todėl jie visi trys – J. S., G. S. ir V. S. – išbėgo iš namų, bėgo link parduotuvės „Pasagėlė“. Prabėgdama matė, kad gatvėje stovi automobilis, šviesios spalvos, markės nežino. Iš automobilio išlipusi moteris – M. Č. – pasakė, kad kliudė vaiką. Prabėgdama J. S. trenkė kelis smūgius į priekinį arba šoninį vairuotojo pusės automobilio stiklą. Be to, praeidama įspyrė į automobilio bagažinės dangtį. G. S. skambino 112, pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnų automobilis. Po to, kai surado sūnų M (S), ji (J. S.) nuėjo prie kiemo vartų. Atvažiavę policijos pareigūnai pradėjo aiškintis situaciją. Tarp S ir M. Č. ir D. Č. kilo žodinis konfliktas, pareigūnai bandė išvengti to konflikto, ketino J. S. sutramdyti ir išvežti. J. S. nenorėjo eiti į policijos pareigūnų automobilį, nes namie buvo mažamečiai vaikai – 5 ir 16 metų amžiaus. Jai buvo pasakyta, kad aplinkybių išsiaiškinimui ji turi sėstis į automobilį, tačiau ji prašė paleisti, traukė rankas, muistėsi, gal stumdėsi. Neneigia, kad pareigūnas J. T. nukrito, tačiau tyčia nieko nedarė. J. S. nematė, kad nukrito T akiniai ir kepurė. Neneigia, jog muistydamasi galėjo jam (J. T.) pataikyti. Kai pareigūnai sodino į automobilį, stengėsi, kad neuždarytų durų. Neneigia, kad priešindamasi galėjo pareigūnams suduoti kaltinime nurodytus smūgius. Dėl padaryto galisi, atsiprašė nukentėjusiųjų.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji M. Č. parodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d., po 20 val., ji, sutuoktinis D. Č. ir sūnus A. Č. automobiliu (T. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš Žiežmarių miestelio į Jonavą. V. G. kaimu, priešais laidojimo namus “Atjauta“, pamatė, kad iš kairės automobilio pusės, iš namo kiemo pakankamai sparčiu žingsniu bėga jaunuolis, kuris mojo ranka. Prabėgdamas jaunuolis nulaužė automobilio (T. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlį. Pastebėjęs, kad nulaužtas veidrodėlis, automobilį vairavęs D. Č. automobilį ties Žaslių g. 25-uoju namu sustabdė. Tuomet M. Č. paskambino 112 ir pasakė, kas atsitiko. Belaukiant ekipažo, iš namo (Žaslių g. 25-ojo) išbėgo mergina, moteris ir vyras, jie nubėgo link parduotuvės. Bėgdama atgal J. S. keikėsi necenzūriniais žodžiais, delnu keletą kartų trenkė į mašinos stiklą, į priekinį vairuotojo pusės durelių stiklą, sakydama, kad užmušė jos vaiką, ji įspyrė į automobilio bagažinės dangtį. Tuo metu automobilyje buvo ir nukentėjusiųjų Č mažametis vaikas, kuris klykė iš baimės. Lauke tuo metu buvo kaltinamieji, jų dukra ir mergina vardu K. S dukra bandė J. S. raminti. J. S. svyravo į šonus, elgėsi neadekvačiai blaiviam žmogui. Matėsi, kad ji neblaivi. Atvykus policijos ekipažui, M. Č. išlipo iš automobilio. Kartais išlipdavo ir D. Č.. Aiškinantis aplinkybes priėjo G. S. su sūnumi, nuo jų sklido alkoholio kvapas. J. S. tuo metu “blaškėsi” ties 25-uoju namu. M. S. pareigūnai pasiūlė važiuoti į policijos komisariatą išsiaiškinti įvykio aplinkybes, tuomet J. S. pradėjo puldinėti pareigūnus, sakė, kad jie jos sūnaus niekur neveš, ji jiems neleis, pradėjo tampytis. Pareigūnai reikalavo, kad J. S. sėstų, kadangi ji pradėjo konfliktuoti. Paskui į konfliktą įsikišo G. S., nes jis nenorėjo, kad J. S. pareigūnai vestų į automobilį. J. S. buvo pasiūlyta nusiraminti, paskui buvo pasiūlyta vykti į komisariatą. Priežasčių, kodėl nenorėjo vykti, ji nesakė. Vieno ir kito pareigūno atžvilgiu buvo naudojamos rankos. Matė, kad J. S. sudavė ranka pareigūnui (J. T.) smūgį į veidą, po ko J. T. nukrito kepurė ir akiniai. Akiniai sulūžo. Pareigūnui G. S. J. S. taip pat sudavė, spyrė pareigūnams kojomis, stumdėsi. Ji nesutiko kojų gražiai įkelti į automobilį. J. S. vyras (G. S.) vaikščiojo aplinkui, bandė tąsyti pareigūnus, kad neišvežtų žmonos. Kai J. S. buvo vedama į automobilį G. S. sugriebė pareigūnui už uniformos. Nežino, ar G. S. sudavė pareigūnams smūgį. G. S. ne kartą bandė sugriebti, nustumti pareigūną, tačiau nežino, kurį konkrečiai. Atvykus antram ekipažui, buvo bandoma sulaikyti ir G. S.. Kai J. S. pareigūnas bandė palydėti iki automobilio, o G. S. bandė kištis. Jam buvo išreikštas reikalavimas netrukdyti dirbti ir vykdyti pareigų, taip pat buvo pasakyta, kad į komisariatą reikės vykti ir jam. Atvykus antram ekipažui J. S. buvo įlaipinta į automobilį, uždarytos durelės. Tuomet pareigūnai ėjo link G. S. ir jo sūnaus, kurie pasišalino į namus.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. Č. parodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d. apie 20.30 val. jis su šeima automobiliu T. Y. važiavo iš Žiežmarių į Jonavą. Ties laidojimo namais “Atjauta iš kairės automobilio pusės, iš namo išbėgo vaikinas, kuris mojavo rankomis ir bėgo link nukentėjusiųjų automobilio. D. Č. automobilį sustabdė, prabėgdamas vaikinas kliudė veidrodėlį ir nubėgo link laidojimo namų „Atjauta“. Truputį pavažiavę sustojo, įjungė avarinį, o M. Č. iškvietė policiją. Tuomet iš namų išbėgo J. S., trenkė du-tris smūgius delnais į automobilio priekinį stiklą, pasakė, ką mano sūnui padarėte, ir nubėgo jo ieškoti. Po to prie mašinos priėjo G. S., jam buvo paaiškinta, kur nubėgo vaikinas, todėl G. S. nubėgo į tą pačią pusę. Grįžusi prie automobilio J.. S keikėsi necenzūriniais žodžiais ir spyrė vieną kartą į bagažinės dangtį, jį įlenkė. D. Č. visą laiką buvo automobilyje. Atvažiavus pareigūnams, su jais aiškinosi M. Č., pro galinį stiklą matė, kad pareigūnai prašė nusiraminti, matė susistumdymus, jog pareigūnai bandė J. S. pasodinti į automobilį, tačiau jiems sunkiai sekėsi. G. S. nematė. Dėl įvykio labia išsigando, gatvėje kilo triukšmas.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d. apie 20.30 val. kartu su J. T. pradėjo darbą. Budėtojui pasakius, kad prie laidojimo namų „Atjauta“ gatvėje buvo nulaužtas automobilio veidrodėlis, nuvyko į vietą, kur ties (duomenys neskelbtini) pamatė automobilį T. Y.. Iš automobilio išlipus M. Č., pradėjo aiškintis aplinkybes. Bendravo su M. Č., ji paaiškino, kad į kelią išbėgo vaikinas, kuris kliudė (automobilio) veidrodėlį ir nubėgo link laidojimo namų „Atjauta“. Ji (M. Č.) sakė, jog buvo atbėgusi moteris, kuri trenkė į šoninį vairuotojo durelių stiklą ir lygtai į priekį, įspyrė į bagažinės dangtį. Bendraujant su M. Č., iš kiemo į gatvę išėjo moteris – J. S., po ko M. Č. pasakė, jog tai ta pati moteris. Tuo metu J. S. pradėjo šūkauti. J. T. paprašė, kad J. S. sėstų į automobilį, tuomet ji pradėjo stumdytis. Tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Kai J. S. beveik įkišo į automobilį, ji gulėjo ant nugaros ir spardėsi. Tuomet atvažiavo kitas ekipažas ir pareigūnas ją “įtraukė”. J. T. ir G. S. nuo J. S. ir G. S. veiksmų buvo ne kartą nukritęs ant žemės, buvo nukritę ir J. T. akiniai ir kepurė. G. S. buvo sugriebę už uniformos, tampė. Į galvą G. S. sudavė G. S., ar J. S. sudavė smūgius į galvą, negali pasakyti. Į pilvą, rankas, kojas J. S. įspyrė tada, kai gulėjo ant nugaros ir “kaip mindama dviratį” ji neleido uždaryti automobilio durelių. Po G. S. smūgio į veidą G. S. buvo padarytas dešinio paakio sumušimas. Kai bandė vesti J. S. į automobilį, G. S. priėjo ir prašė nevesti. J. T. prašė G. S. netrukdyti, tuomet G. S. pradėjo stumdytis, įsikibo į J. T. uniformą. Pribėgęs G. S. liepė G. S. nusiraminti, pasakė, kad bus panaudotas prietaisas “Taser”, tuomet gavo G. S. smūgį, mano - atbula ranka.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 173-174). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. S. parodė: 2015 m. lapkričio 15 d. apie 20.35 val., dirbamas su Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK OVG vyr. postiniu J. T., gavo pranešimą, kad ties laidojimo namais „Atjauta“, Gudienos k., Kaišiadorių r., prieš kelias minutes vyriškis atsitrenkė į automobilio T. Y., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlį ir nubėgo už laidojimo namų. Pranešėja prašė paskubėti, nes kabinėjasi ir šalia esantys vietiniai. Apie 20.39 val. nuvykus į nurodytą vietą, ties (duomenys neskelbtini)., pamatė stovintį automobilį T. Y., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jam ir jo kolegai J. T. bendraujant su pranešėja M. Č. ji paaiškino, kad išbėgęs vaikinas atsitrenkė į jos vyro D. Č. vairuojamą sustojusį automobilį T. Y., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nulaužė veidrodėlį ir pasišalino. Pranešėja nurodė, kad jai su vyru sėdint automobilyje ir laukiant policijos pareigūnų, pribėgo moteris, kuri šaukė, keikėsi, trankė delnais į automobilio lango stiklą, o vėliau įspyrė į automobilio bagažinės dangtį, taip jį įlenkė, ir pasišalino. Automobilyje tuo metu su pranešėja ir jos vyru taip pat buvo ir jų mažametis sūnus. Toliau aiškinantis aplinkybes, šalia minėto automobilio, ant šaligatvio stoviniavo neblaivus M. S., jį pažįsta, nes su juo anksčiau yra tekę susidurti darbo metu, taip pat matė stovintį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo - tai buvo G. S., kuris taip pat akivaizdžiai buvo neblaivus. Tuo metu iš (duomenys neskelbtini) r., kiemo atbėgo moteris, kaip vėliau paaiškėjo - J. S., kuri taip pat šaukė ir reiškė pretenzijas. Pranešėja M. Č. nurodė, kad tai ta pati moteris, kuri įspyrė į automobilio bagažinės dangtį. J. T. priėjo prie minėtos moters, paprašė atsisėsti į tarnybinį automobilį, tačiau moteris pradėjo jį stumdyti. J. T. bandė minėtą moterį sulaikyti, tačiau ji muistėsi ir priešinosi. Jis priėjo prie jų ir kartu su kolega J. T. suėmė moterį už abiejų rankų ir bandė vesti link tarnybinio automobilio. Tačiau moteris toliau muistėsi. Tuo metu prie jų pribėgo G. S. ir M. S., kurie pradėjo juos stumdyti ir trukdė įsodinti moterį į automobilį. J. T. bandė atstumti abu asmenis. Tuomet G. S. įsikibo J. T. į tarnybinę uniformą ir jie susigrūmė. G. S. buvo liepta gultis ant žemės, tačiau G. S. nepakluso reikalavimui, todėl jam antrą kartą buvo pakartota gultis ant žemės, tačiau G. S. reikalavimui nepakluso ir toliau muistėsi. Todėl buvo perspėtas, kad bus panaudotas elektroimpulsinis prietaisas Taser. Tačiau G. S. nereagavo ir toliau priešinosi sulaikomas, todėl buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas Taser. G. S. toliau mojavo rankomis, sudavė G. S. kumščiu vieną kartą į veidą. Tada G. S. radijo ryšiu paprašė pagalbos. Tuo metu prie jų pribėgo J. S., kuri pradėjo stumdyti J. T. ir jį pargriovė ant žemės. J. S. užgriuvo ant J. T., todėl G. S. bandė ją atitraukti, tačiau J. S. toliau aktyviai priešinosi ir mojavo rankomis, bandė suduoti jam į veidą, tačiau jis ją perspėjo, kad panaudos elektroimpulsinį prietaisą Taser. J. S. toliau mojavo rankomis, reikalavimų nustoti priešintis nevykdė, todėl jis panaudojo elektroimpulsinį prietaisą Taser. Tačiau ir po elektroimpulsinio prietaiso Taser panaudojimo J. S. savo veiksmų nenutraukė, toliau aktyviai mojavo rankomis ir sudavė G. S. du smūgius į galvą. J. T. bandė ją sulaikyti, tačiau ji toliau aktyviai mojavo rankomis ir sudavė J. T. į galvą ne mažiau kaip tris kartus ir numušė kepurę ir J. T. akinius, akinius sulaužė, taip pat apdraskė J. T. nosį. Jis su J. T. moterį suėmė už abiejų rankų ir vedė į tarnybinį automobilį, vedama ji toliau aktyviai priešinosi, muistėsi ir stumdėsi, nesėdo į tarnybinį automobilį. Bandant įsodinti J. S. į tarnybinį automobilį, ji spardėsi kojomis ir įspyrė G. S. į pilvą ne mažiau kaip 4 kartus, į kojas ne mažiau kaip 7 kartus bei vieną kartą į kairę ranką. J. S. spyrė ir J. T., tačiau kiek kartų ir į kurias kūno vietas, tiksliai nurodyti negali. Tuo metu atvažiavo kitas ekipažas Strėva 55, kuriame dirbo M. Z. ir J. O.. M. Z. pro galines dešinės pusės dureles įlipo į tarnybinio automobilio vidų ir įtraukė J. S. į automobilį, J. T. ir J. O. įkėlė J. S. kojas į automobilio vidų ir uždarė dureles. Kol įsodino moterį į tarnybinį automobilį G. S. ir M. S. pasišalino į namus. Visą šį įvykį matė M. Č., D. Č., taip pat matė moterį ir vyrą, kaip suprato, tai buvo S kaimynai. Jis kolegoms pasakė, kad G. S. taip pat priešinosi teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams ir jų nevykdė, todėl jis kartu su M. Z. ir J. O. kartu su S dukterimi, kurios vardo ir pavardės nežino, nuėjo į S kiemą, beldėsi į namų duris, tačiau dukra paaiškino, kad jos tėvas G. S. kartu su M. S. užsirakino viduje. Tarnybinėse patalpose J. S. buvo nustatytas 1,93 prom. girtumas ir surašytas sulaikymo protokolas. Dėl pasipriešinimo metu patirtų sužalojimų jis kreipėsi į Kaišiadorių skubios pagalbos priėmimo skyrių, kuriame jį apžiūrėjo medikai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis J. T. parodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d. jis kartu su pareigūnu G. S. dirbo Kaišiadorių rajono policijos komisariate. Gavo pranešimą, kad ties laidojimo namais „Atjauta“ išbėgęs vaikinas nulaužė lengvojo automobilio veidrodėlį. Į įvykio vietą nuvyko 20.39 val., kur pamatė automobilį T. Y.. Išlipusi moteris prisistatė M. Č. ir paaiškino, kad iš kiemo išbėgo vaikinukas, prabėgdamas atsitrenkė į automobilį, nulaužė veidrodėlį ir pasišalino. Dar buvo įlenktas automobilio bagažinės dangtis. M. Č. paaiškino, kad kažkokia moteris trankė į automobilį ir į jį spyrė. Pareigūnams bendraujat su M. Č. priėjo du vyrai - G. S. ir M. S., kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs. M. Č. nurodė, kad šis vaikinukas prabėgdamas nulaužė veidrodėlį. Pradėjus kalbėtis su M. S., iš namo kiemo išbėgo J. S., klausdama, kas čia darosi. M. Č. nurodė, jog tai ta pati moteris, kuri sugadino automobilio bagažinės dangtį. J. T. priėjo prie J. S., pasakė jai, kad teks važiuoti į policijos komisariatą. J. S. pasakė, kad niekur nevažiuos, tuomet J. T. paėmė ją už rankos. J. S. muistėsi, mosavo rankomis. J. T. į pagalbą atėjo G. S., kad iš abiejų pusių suėmus J. S. nuvesti į automobilį. Tuo metu pribėgo G. S. ir ėmė “vaduoti” žmoną. Jis buvo neblaivus, vėlėsi į konfliktą. J. T. bandė jį atitraukti, liepė gulti jam ant žemės, tuomet G. S. stvėrė J. T. už uniformos. J. T. bandė pasukti G. S. nugara į save, tuomet J. S. norėjo pagelbėti vyrui ir bandė stumti, po ko jie abu su G. S. pargriuvo. Pribėgęs G. S. bandė atitraukti J. S., tačiau gavo nuo jos du smūgius į veidą. Tuomet J. T. bėgo pagelbėti G. S., kuriam G. S. sudavė į veidą po to, kai šis pasakė, jog bus panaudotas elektroimpulsinis prietaisas Taser. Pribėgus padėti G. S., J. T. buvo suduoti pora smūgių, vienu numetė kepurę, kitu – akinius. Spyrė (J. S.) tuo metu, kai ją atsuko nugara į sėdynę ir įsodino. Bandant įkelti J. S. kojas į automobilį, ji spardėsi kojomis. Buvo sužalota J. T. nosis, kuri buvo įdrėksta ir paburkusi. Atnaujinus įrodymų tyrimą nukentėjusysis J. T. papildomai parodė, kad smūgį G. S. G. S. sudavė ne alkūne, o atbula ranka kumščiu. G. S. prietaiso Taser panaudojimas sukėlė skausmą, todėl jis atsisukęs atbula ranka kumščiu sudavė G. S. į veidą.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 163-164). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. T. parodė: 2015 m. lapkričio 15 d. apie 20.35 val. jam dirbant kartu su Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK KPS tyrėju G. S. buvo gautas pranešimas, kad ties laidojimo namais „Atjauta“, prieš kelias minutes, vyriškis atsitrenkė į automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlį ir nubėgo už laidojimo namų “Atjauta”. Pranešėja prašė paskubėti, nes kabinėjasi šalia esantys vietiniai. Apie 20.39 val. nuvykus į nurodytą vietą, ties (duomenys neskelbtini) r., pamatė stovintį automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Išlipusi moteris, kuri prisistatė M. Č., paaiškino, kad išbėgęs vaikinas atsitrenkė į jos vyro vairuojamą sustojusį automobilį T. Y., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nulaužė veidrodėlį ir pasišalino. M. Č. stovint ir apžiūrinėjant automobilį iš namo kiemo, esančio kitoje gatvės pusėje, pribėgo moteris, kuri šaukė, keikėsi trankė delnais į automobilio lango stiklą, o vėliau įspyrė į automobilio bagažinės dangtį, taip jį įlenkdama. Pareigūnams bendraujant su M. Č., šalia minėto automobilio, ant šaligatvio stovėjo du akivaizdžiai neblaivūs vyriškiai. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. S. ir jo tėvas G. S.. M. Č. parodydama į M. S. pasakė, kad jis nulaužė automobilio veidrodėlį. M. S. ir G. S. reiškė pretenzijas ir konfliktavo su M. Č. ir pareigūnais. M. S. aiškino, kad jis nieko nedarė. Tuo metu iš kiemo atbėgo moteris, kaip vėliau paaiškėjo - J. S., kuri taip pat šaukė ir reiškė pretenzijas, kad policijos pareigūnai kabinėjasi prie jos sūnaus. Pranešėja M. Č. nurodė, kad - tai ta pati moteris, kuri įspyrė į automobilio bagažinės dangtį. J. T. priėjus prie minėtos moters, jis jos paprašė atsisėsti į tarnybinį automobilį, tačiau moteris nepakluso ir pradėjo jį stumdyti. J. T. bandė ją sulaikyti, tačiau ji muistėsi, priešinosi. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Prie J. T. ir J. S. priėjo G. S., tuomet abu suėmė moterį už rankų ir bandė vesti link tarnybinio automobilio. Bandant vesti J. S. į tarnybinį automobilį, prie jų pribėgo G. S. ir M. S., kurie pradėjo pareigūnus stumdyti, trukdydami įsodinti moterį į automobilį. G. S. įsikibo J. T. į tarnybinę uniformą, pradėjo jį tampyti, jis liepė G. S. gultis ant žemės, tačiau jis jo reikalavimui nepakluso. Tada J. T. dar kartą G. S. liepė gultis ant žemės, tačiau jis ir vėl nepakluso jo reikalavimui ir jie abu susigrūmė, tai yra G. S. stumdėsi, J. T. bandė jį apsukti nugara į save ir suimti jo rankas už nugaros, tačiau G. S. toliau priešinosi ir muistėsi, tuo metu prie jų pribėgęs G. S. perspėjo, kad panaudos elektroimpulsinį prietaisą Taser, tačiau vyriškis nereagavo, nevykdė teisėtų policijos reikalavimų ir toliau priešinosi sulaikomas. G. S. naudojant elektroimpulsinį prietaisą Taser G. S. trenkė G. S. į veidą. Tada prie jų pribėgo J. S., kuri pastūmė J. T., dėl ko jis neišlaikė pusiausvyros ir pargriuvo ant žemės. Kadangi G. S. buvo įsikibęs į J. T. tarnybinę uniformą, ant žemės pargriuvo ir jis (G. S.). J. S. puolė ant J. T., o G. S. bandė ją atitraukti nuo jo ir įspėjo, kad prieš ją bus panaudotas elektroimpulsinis prietaisas Taser. J. S. toliau nepakluso teisėtiems reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus ir nustoti priešintis, todėl G. S. panaudojo elektroimpulsinį prietaisą Taser. J. S. savo veiksmų ir toliau nenutraukė, aktyviai mojuodama rankomis bandė suduoti G. S.. Tai pamatęs J. T. paliko G. S. ir pribėgęs bandė padėti sulaikyti J. S., ji muistėsi, akvyviai mosikavo rankomis, sudavė ranka J. T. į galvą ne mažiau kaip tris kartus, dėl ko jam numušė kepurę, suduodama į veidą numušė akinius ir juos sulaužė, tada griebė ranka už veido ir apdraskė J. T. nosį, taip pat matė, kaip mosikuodama rankomis sudavė du kartus į galvą G. S.. Jie moterį suėmė už rankų ir vedė į tarnybinį automobilį, vedama ji toliau aktyviai priešinosi, nesėdo į tarnybinį automobilį. Bandant įsodinti į automobilį ji spardėsi kojomis ir įspyrė jam į pilvą bei kojas ne mažiau kaip 6 kartus. Kiek kartų įspyrė G. S., pasakyti negali. Tuo metu atvažiavo dar vienas ekipažas „Strėva 55“, kurį kažkuriuo metu, kai vyko grumtynės su J. S., iškvietė G. S.. Atvykę M. Z. ir J. O. padėjo moterį įsodinti į tarnybinį automobilį. M. Z. atsidarė tarnybinio automobilio galines dešinės pusės dureles ir įtraukė J. S. į tarnybinio automobilio vidų. Kol įsodino moterį į tarnybinį automobile, G. S. ir M. S. pasišalino į namus. Visų grumtynių su J. S. ir G. S. metu aplink vis lakstė jauna mergina, kaip suprato S duktė, nes ji sakė „mama klausyk pareigūnų“, ragino paklusti pareigūnams ir nesipriešinti. Kadangi M. S. ir G. S. pasišalino iš įvykio vietos, G. S., M. Z. ir J. O. nuėjo ieškoti minėtų asmenų, o jis (J. T.) liko prie jų tarnybinio automobilio. Po kurio laiko jo kolegos grįžo prie tarnybinio automobilio ir visi kartu su sulaikytąja nuvyko į Kaišiadorių r. PK, kur budėtojų padalinio patalpose J. S. buvo nustatytas 1,93 prom. girtumas. Dėl pasipriešinimo metu patirtų sužalojimų jis kreipėsi į Kaišiadorių skubios pagalbos priėmimo skyrių, kur jį apžiūrėjo medikai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. Z. parodė, kad dirba Kaišiadorių policijos komisariate patrulio būrio specialistu. Kada buvo įvykis, neprisimena, galėjo būti 2015 m. lapkričio 15 d. M. Z. ir J. O. važiavo į pasitiprinimą J. T. ir G. S.. Apie 20 val. gavo pranešimą, kad reikia vykti į pastiprinimą Žaslių g., Gudienos kaime, Kaišiadorių raj., nes pareigūnams priešinasi fiziniais veiksmais du asmenys. Nuvykę į Žaslių gatvę pamatė prie kelkraščio stovintį automobilį, į kurį du pareigūnai bandė įsodinti besispardantį žmogų. M. Z. atidarė dešinės pusės dureles ir už pečių įtraukė J. S. į vidų. Matė, kaip ji spardė pareigūnams į krūtinę. Atbėgęs J. O. uždarė dureles, tuomet ėmė ieškoti kito asmens. Kai ieškojo G. S., kolegos sakė, kad jis smūgiavo vienam kolegai į veidą, taip pat sudavė ir kitam, o J. S. sudaužė pareigūno akinius. Matėsi sumušimo žymės ant pareigūnų veidų, J. T. nosis buvo apdraskyta, o G. S. veidas buvo raudonas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Z. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 183). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Z. parodė: 2015-11-15 d. jis dirbo pagal darbo grafiką nuo 20.00 val. iki 2015 m. lapkričio 16 d. 09.00 val. Vakare, apie 20 val. 46 min., kartu su patrulių būrio patruliu J. O. patruliuojant Kaišiadorių m., Gedimino g., išgirdo per radijo stotį, kad „Strėva 52“ ekipažo kolegoms skubiai reikalinga (duomenys neskelbtini) Apie 20 val. 50 min. nuvykus nurodytu adresu, pamatė prie minėto namo gatvėje stovintį tarnybinį pareigūnų automobilį, o prie jo kolegas J. T. bei G. S., kurie bandė įsodinti į minėtą tarnybinį automobilį aktyviais fiziniais veiksmais besipriešinančią moterį, kuri spardydamasi kojomis keletą kartų spyrė kolegai J. T. į kojas. Tarnybinio automobilio kairės pusės galinės durelės buvo atidarytos, moteris stovėjo įsirėmus tarp durelių ir automobilio staktos, ji priešinosi įsodinama ir spardėsi. Iš karto pribėgo prie tarnybinio automobilio, atidarė galines dešinės pusės dureles, įlindo į tarnybinio automobilio salono vidų ir nelipančiai į tarnybinį automobilį pilietei nurodė vykdyti teisėtus uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimus bei nustoti priešintis aktyviais fiziniais veiksmais, t.y. spardytis. Kadangi moteris nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, bei toliau priešinosi sulaikoma, nesėdo į tarnybinį automobilį ir toliau spardėsi, jis paėmė besispardančios moters dešinę ranką ir abiem rankom ją įtraukė į tarnybinį automobilį. Įsodinta į tarnybinį automobilį moteris atsisuko į jį ir ranka smogė jam vieną kartą kumščiu į veidą, bet jos smūgio išvengė ir panaudojęs kovinių imtynių veiksmus pilietės rankas prispaudė jai prie kūno, nesuteikdamas galimybės pakartotinai smogti rankomis. Tuomet kolegos J. T. ir J. O. įkėlė moters kojas į tarnybinio automobilio vidų ir uždarė automobilio duris. Kas tuo metu vyko lauke jis nematė, nes jo visas dėmesys buvo sutelktas į besipriešinančią moterį. Įsodinus moterį į tarnybinį automobilį, pamatė, kad kolegos J. T. nosis buvo apdraskyta ir kraujavo, kitų akivaizdžių sužalojimų nematė. J. T. sakė, kad po moters smūgio į veidą buvo sudaužyti jo akiniai. Kolegos G. S. dešinysis skruostas buvo paraudęs, taip pat jis matė, kad visa kairė Giedriaus ausis buvo raudona. Po to G. S. jam pasakė, kad pasipriešino ne tik moteris, bet ir jos vyras, kuris jiems atvykus pasišalino iš įvykio vietos. Dėl šios priežasties jis su G. S. ir J. O. lydimi minėtų piliečių dukters, kurios nei vardo nei pavardės jis nežino, nuėjo į namo kiemą, einant link namų durų mergina pasakė, kad jos tėvas nuėjo namo ir užsirakino duris, jie bandė belstis į namų duris, tačiau namų durys buvo užrakintos, jų niekas neatidarė, todėl jie patekti į namo vidų negalėjo. Kadangi pasipriešinusi moteris nevykdė uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, priešinosi policijos pareigūnams aktyviais veiksmais, ji buvo pristatyta į Kaišiadorių raj. PK asmenybės nustatymui bei tolesniems procesiniams veiksmams atlikti. Atvykus į Kaišiadorių r. PK teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdžiusiai ir aktyviais veiksmais uniformuotiems policijos pareigūnams pasipriešinusiai, kaip paaiškėjo - J. S. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1.93 prom. girtumas ir surašytas sulaikymo protokolas.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. O. parodė, kad dirba Kaišiadorių rajono policijos komisariate vyr. patruliu. Datų neatsimena, įvykis buvo gal prieš metus. Per radijo ryšį išgirdo, kad J. T. ir G. S. reikia pagalbos. Dirbo kartu su M. Z.. Įvykio vietoje rado kitą policijos automobilį, pareigūnus J. T. ir G. S.. To automobilio galinės durys buvo pravertos, matėsi, kad mašina juda, kažkas spardosi. J. O. pribėgo padėti J. T., o M. Z. pribėgo iš dešinės pusės, įtraukė moterį į vidų, po ko uždarė automobilio duris. Moteris buvo agresyvi, neprisimena, ką sakė, bet buvo agresyvi. Įvykio vietoje sužinojo, kad konflikte dalyvavo dar vienas asmuo, kuris, bandant jį sulaikyti, smogė kažkuriam pareigūnui. Kad buvo galimai smogta pasišalinusio žmogaus, sužinojo iš abiejų pareigūnų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. O. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 187). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. O. parodė: 2015 m. lapkričio 15 d. jis dirbo pagal darbo grafiką nuo 20.00 val. iki 2015 m. lapkričio 16 d. 08.00 val. 2015 m. lapkričio 15 d. apie 20 val. 46 min. dirbant kartu su Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK VPS PB specialistu M. Z., patruliuojant Kaišiadorių m., Gedimino g., išgirdo per radijo stotį, kad „Strėva 52“ ekipažo kolegoms skubiai reikalinga pagalba (duomenys neskelbtini) namo. Apie 20 val. 50 min. nuvykus nurodytu adresu, pamatė prie minėto namo gatvėje stovintį tarnybinį pareigūnų automobilį, o prie jo kolegas J. T. bei G. S., kurie bandė įsodinti į minėtą tarnybinį automobilį aktyviais fiziniais veiksmais besipriešinančią moterį, kuri spardydamasi kojomis keletą kartų spyrė kolegai J. T.. Aplinkui matė stoviniuojančius asmenis, tačiau kiek jų buvo pasakyti negali, nes jo dėmesys buvo sutektas į kolegas ir į besipriešinančią moterį. Moteris buvo įsirėmusi tarp automobilio durelių ir staktos, todėl M. Z. atidaręs galines dešinės pusės dureles įlipo į automobilio salono vidų ir nelipančiai į tarnybinį automobilį pilietei nurodęs vykdyti teisėtus uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimus bei nustoti priešintis aktyviais fiziniais veiksmais, t.y. spardytis, jai nereaguojant ir nepaklusus paėmė besipriešinančios moters ranką ir jiems padedant įtraukė pilietę į tarnybinio automobilio salono vidų. Tuo metu jis kartu su J. T. įkėlė moters kojas į tarnybinio automobilio salono vidų ir uždarė dureles. Po to pamatė, kad J. T. nosis yra apdraskyta ir kruvina, o G. S. dešinysis skruostas buvo paraudęs. Kitų akivaizdžių sužalojimų ant kolegų nepastebėjo. J. T. taip pat nurodė, kad moteris jam sulaužė akinius. Po to G. S. nurodė, kad pasipriešino ir G. S., t.y. J. S. vyras, tačiau jis iš įvykio vietos pasišalino. Dėl šios priežasties jis kartu su G. S. ir M. Z. nuėjo į minėtų piliečių kiemą. Kartu su jais ėjo ir kažkokia mergina. Kas ji tokia, nurodyti negali. M. Z. kartu su mergina ėjo pirmas, paskui ėjo G. S., o iš paskui ėjo jis, kadangi kieme lakstė palaidas vilkinis šuo. Namų durys buvo užrakintos, į jų beldimus niekas nereagavo, todėl patekti į namo vidų ir sulaikyti pasipriešinusio vyro jiems nepavyko. Todėl grįžo prie tarnybinių automobilių, o kadangi pasipriešinusi moteris nevykdė uniformuotų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, priešinosi policijos pareigūnams aktyviais veiksmais, ji buvo pristatyta į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą tolesniems procesiniams veiksmams atlikti. Tarnybinėse patalpose pilietei J. S. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1.93 prom. girtumas.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. K. parodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d. buvo namie, išgirdo triukšmą, todėl su žmona V. K. išėjo į lauką pažiūrėti. Kitų šio įvykio aplinkybių neprisimena, mate, kaip pareigūnai J. S. tempė į automobilį, G. S. tuo metu buvo prie vartų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 196). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. K. parodė: (duomenys neskelbtini) r. J ir G. S. yra jo kaimynai. Santykiai su kaimynais normalūs, bendrauja. 2015 m. lapkričio 15 d. vakare buvo namuose su žmona V. Buvo jau tamsu, kai lauke išgirdo triukšmą ir nusprendė išeiti pasižiūrėti, kas vyksta. Jis buvo išėjęs už savo namo vartų į gatvę, žmona liko už vartų kiemo pusėje. Išėjęs pamatė stovintį policijos pareigūnų automobilį ir Toyota markės automobilį, šalia šio automobilio stovėjo moteris. Pareigūnai bandė įsodinti J. S. į policijos automobilį. J. S. priešinosi policijos pareigūnams, J mosikavosi rankomis. Buvo daug riksmų, tačiau kas, ką ir kam sakė, pasakyti negali, nes buvo sumaištis. Matė, kad buvo išėję žmonių iš kitoje kelio pusėje esančio aštuonbučio. A. S. vaikai rėkė „mamą išveš“. Po kurio laiko atvažiavo kitas policijos pareigūnų automobilis, kuriuo atvyko du pareigūnai. Keturi pareigūnai įsodino J į tarnybinį automobilį. Bandant įsodinti J. S. į automobilį, pareigūnai panaudojo „elektrą“. Kad J suduotų smūgius ar spardytų pareigūnus jis nematė, gal tai galėjo būti, kol jų nebuvo. Prieš pareigūnams įsodinant J į policijos automobilį, S vaikai įstūmė G į kiemą, tuomet jis priėjo prie G. Buvo didelė sumaištis, todėl negali pasakyti, apie ką jie su G kalbėjosi. Kai pareigūnai įsodino Jurgitą į automobilį, jis su žmona ėjo link namų, pareigūnai tuo metu nuėjo į S kiemą šaukdami „M“. Kas vyko po to, nežino, nes nematė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. K. parodė, kad tarp policijos pareigūnų ir jos kaimynų vyko konfliktas. Pareigūnai stumdėsi su kaimyne J. S., o kaimynas jau tuo metu už tvoros stovėjo su vaikais. V. K. ir Ž. K. išėjo į kiemą iki atvažiuojant antram ekipažui.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 198). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. parodė: gyvena (duomenys neskelbtini) r. J ir G. S. yra kaimynai. 2015 m. lapkričio 15 d. vakare buvo namuose su vyru Ž ir vaiku A. Vyras išgirdo triukšmą lauke ir praskleidę užuolaidas pamatė muštynes. Vyras pirmas išbėgo į lauką, o ji apsirengusi išėjo antra. Buvo labai tamsu, matė tik šmėžuojančias pareigūnų liemenes, iš pradžių net nesuprato, kas vyksta. Paskui pamatė, kad jos kaimynai S. J “sklaidėsi”, pareigūnai bandė sulaikyti J, o J priešinosi, musikavosi rankomis, uždavė pareigūnui per veidą, stumdė pareigūnus. Jurgita rėkė sakydama „mano vaiką numušė, M numušė“. Matė, kad M taip pat lindo prie pareigūnų. Kai jie tik išėjo į kiemą G. S. taip pat grūmėsi su pareigūnais, po to G nukrito ant žemės, buvo didelis chaosas. Tada atvažiavo antras policijos pareigūnų automobilis, tada G su M nuėjo į kiemą, kai M nuėjo už namų tvoros, ji girdėjo, kad M sakė, kad jam skauda šoną. Per tą laiką pareigūnai įsodino Jurgitą į tarnybinį automobilį. S dukra V liko stovėti prie namų vartų. Tada pareigūnai nuėjo į S kiemą, ar V ėjo kartu su pareigūnais, neatsimena. Ji pagalvojo, kad G su M nuėjo namo ir užsirakino duris ir neįsileido pareigūnų, todėl pareigūnai greit grįžo prie gatvės, nusifotografavo gatvėje stovėjusį automobilį, markės pasakyti negali, žino tik kad šviesios spalvos, šalia jo stovėjo moteris, vėliau matė, kad iš automobilio išlipo jaunas vyrukas. Minėta moteris su vyru pasikalbėjo su pareigūnais. Po to visi susėdo į automobilius ir išvažiavo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. B. parodė, kad neatsimena šio įvykio aplinkybių.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 194). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. parodė: M. S. ji pažįsta, M yra jos vaikinas. 2015 m. lapkričio 15 d. apie 20 val. ji susitarė susitikti su M. Ji ėjo link jo, o M turėjo eiti link jos. Apie 20.30 val. ji buvo netoli laidojimo namų „Atjauta“. Matė, kad netoli savo namų M ėjo per kelią į kitą kelio pusę nuo savo namų. M rankose nešėsi kažkokį maišiuką. Prie M buvo automobilis, šviesios spalvos, nematė, ar M atsitrenkė į automobilį ar automobilis atsirenkė į M, tik matė, kad Ms nukrito ant žemės. Priėjęs M paprašė, kad ji paskambintų jo tėvams, ji paskambino M sesei V, M pats kalbėjo su savo sese Viktorija. M sesei pasakė, kad jį partrenkė mašina. M sakė, kad jam skauda šoną, tačiau, kurį šoną, dabar neatsimena. Anksčiau minėtas automobilis tuo metu truputį pavažiavo į priekį ir sustojo. Po kurio laiko atėjo M tėvai ir sesė, jai atrodo, kad jie visi iškarto atėjo prie jų. Jiems atėjus ji nuėjo į M kiemą, o visi kiti, t.y. M, jo tėvai ir sesė liko prie šaligatvio. Greitai po to atvažiavo vienas policijos automobilis, tačiau, kas vyko toliau, ji nežiūrėjo. Girdėjo, kad vyko pokalbis apie avariją, o po to girdėjo tik triukšmą. Ji nesiklausė, todėl nežino, koks tai buvo triukšmas. Ji visą laiką prastovėjo kieme. Po kurio laiko į kiemą atėjo M su tėvu ir seserimi, ir jie visi nuėjo namo. Jai sakė, kad M mamą išsivežė policija. Daugiau nieko pasakyti negali. Kodėl jiems būnant namuose M su tėvu neįsileido policijos pareigūnų, ji nežino.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. A. parodė, kad įtariamojo G. S. apklausos protokolai buvo surašyti pagal G. S. parodymus, jis du kartus juos perskaitė, pasirašė, nurodydamas, jog surašyta teisingai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. S. atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narius – mamą J. S. ir tėvą G. S..

Liudytoja V. S. duoti parodymus prieš savo šeimos narius – mamą J. S. ir tėvą G. S. atsisakė (t. 1, b. l. 200).

2015-11-15 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas objektas yra automobilis. Jis stovi (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, Gudienos k., Kaišiadorių r. Automobilio valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) jis šviesiai pilkos spalvos. Ant automobilio bagažinės dangčio, vairuotojo pusėje, prie žibinto matomas įlinkimas ir bato pėdsako fragmentas. Tęsiant apžiūrą matomas nusviręs keleivio pusėje esantis galinio vaizdo veidrodėlis. Jis yra išlaužtas. Kitų apgadinimų nepastebėta (t. 1, b. l. 45-48).

2015-11-15 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Kaišiadorių raj., Gudienos k., Žaslių gatvėje. Apžiūrimas objektas yra gatvė ties namu, pažymėtu 25-uoju numeriu. Gatvės danga asfaltas, jokių grumtynių pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 158-160).

Nukentėjusysis D. Č. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 71-76).

Nukentėjusioji M. Č. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 83-89).

Specialisto išvadoje Nr. G3301/2015(02) nurodyta, kad J. T. konstatuotas nosies sumušimas su odos nubrozdinimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2015-11-15. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 6).

Specialisto išvadoje Nr. G3393/2015(02) nurodyta, kad G. S. konstatuotas dešinio paakio sumušimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu galimai ranka/koja. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-11-15. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 12).

Transporto priemonės techninės apžiūros-defektų akte (t. 1, b.l. 63) užfiksuota, kad sugadintas automobilio T. Y., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinis dangtis, dešinės pusės veidrodėlis.

Fotonuotraukose užfiksuota automobilio T. Y., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinės dangčio ir veidrodėlio sugadinimai (t. 1, b.l. 138-141).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 2, b.l. 13-15) užfiksuota, kad J. taraškevičius pateikė bylai reikšmingus daiktus – kompaktinį diską, kuri buvo apžiūrėtas (t. 2, b.l. 16-23), nustatyta, kad diske yra 5 fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti suteptos pareigūnų uniformos, trys fotonuotraukso, kuriose užfiksuoti sulaužyti J. T. akiniai.

Apžiūros protokole (t. 2, b.l. 24-26) užfiksuota, kad akinių rėmelis sulaužytas, dešinė aselė kartu su dešiniu lešiu atskelti. Virš kairiojo lešio priekinėje dalyje matomi nuskilimai.

Asmens blaivumo testo kvite (t. 2, b.l. 38) užfiksuota, kad J. S. 2015-11-15 21.19 val. nustatytas 1.93 promilių girtumas.

Akistatos su G. S. metu nukentėjusysis J. T. patvirtino anksčiau duotus parodymus (t. 2, b.l. 103-107).

Akistatos su G. S. metu nukentėjusysis G. S. patvirtino anksčiau duotus parodymus (t. 2, b.l. 111-114).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Aprašyta veika reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011).

Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti. Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamoji J. S. atliko viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namu. Teismo vertinimu, tokiomis aplinkybėmis padaryta veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius (BK 284 straipsnis 1 dalis). Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Taigi vertinant J. S. nusikalstamus veiksmus pažymėtina, kad šiuo atveju vandališkų veiksmų naudojimas viešoje vietoje be aiškios ir pateisinamos priežasties, neabejotinai yra įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nes jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais pripažintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Taip elgdamasi J. S. priešpastatė save visuotinai priimtoms moralės ir dorovės normoms.

J. S. kaltė padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta jos pačios prisipažinimu, nukentėjusiųjų M. Č. ir D. Č. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais, kitais bylos duomenimis. Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos baudfžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str.).

Taigi, konstatuotina, kad J. S. 2015-11-15 d. apie 20.30 val., viešoje vietoje, ties (duomenys neskelbtini) r., elgdamasi įžūliai, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydama elementarių visuomenės ir moralės normų, kitų asmenų akivaizdoje tyčia, vandališkais veiksmais, be priežasties delnais trenkė nenustatytą skaičių smūgių į D. Č. priklausančio automobilio „T. Y.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio lango stiklą, vieną kartą įspyrė į automobilio bagažinės dangtį ir taip jį įlenkė, tokiu būdu apgadino nukentėjusiajai D. Č. priklausantį turtą – automobilį „T. Y.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais ji pažeidė nukentėjusiųjų M. Č. ir D. Č. bei kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką. Jos veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atlie­kan­čiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos pada­ry­mo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio pras­me fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skaus­mą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/­2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014). Iš kasacinio teis­mo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose konstatuota, jog pasipriešinimas taip pat gali pasi­reikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių su­da­vimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir dau­žymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pa­vyz­džiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu tabu­re­te, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasi­ni­mais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose by­lo­se Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K–439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/­2015).

Kaltinamoji J. S. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo – pasipriešinimo valstybės tarnautojams Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnams tyrėjui G. S. ir postiniui J. T. – pripažino, nurodė, kad pareigūnų reikalavimo vykti į policijos komisariatą aplinkybių išsiaiškinimui nevykdė, prašė ją paleisti, muistėsi, gal stumdėsi. Nors teisiamojo posėdžio metu J. S. visų šio įvykio aplinkybių neprisiminė, ji teigė galėjusi suduoti pareigūnams kaltinime nurodytus smūgius, dėl ko gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. J. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta J. S. prisipažinimu, nukentėjusiųjų J. T., G. S., M. Č., D. Č. parodymais, kitais įrodymais. Nukentėjusysis J. T. parodė, kad J. T. priėjus prie J. S., jis jos paprašė atsisėsti į tarnybinį automobilį, tačiau moteris nepakluso ir pradėjo jį stumdyti. J. T. bandė ją sulaikyti, tačiau ji muistėsi, priešinosi, pastūmė J. T., dėl ko jis neišlaikė pusiausvyros ir pargriuvo ant žemės. G. S. panaudojus elektroimpulsinį prietaisą Taser J. S. atžvilgiu, savo veiksmų ir toliau nenutraukė, aktyviai mojuodama rankomis bandė suduoti G. S., vėl muistėsi, akvyviai mosikavo rankomis, sudavė ranka J. T. į galvą ne mažiau kaip tris kartus, dėl ko jam numušė kepurę, suduodama į veidą numušė akinius ir juos sulaužė, tada griebė ranka už veido ir apdraskė J. T. nosį, mosikuodama rankomis sudavė du kartus G. S. į galvą. Vedama į automobilį ji toliau aktyviai priešinosi, nesėdo į tarnybinį automobilį. Bandant įsodinti į automobilį ji spardėsi kojomis ir įspyrė J. T. į pilvą bei kojas ne mažiau kaip 6 kartus. Tik atvykę pareigūnai M. Z. ir J. O. padėjo moterį įsodinti į tarnybinį automobilį. Nukentėjusysis G. S. parodė, kad prie J. S. priėjęs J. T. paprašė atsisėsti į tarnybinį automobilį, tačiau moteris pradėjo jį stumdyti, J. T. bandant minėtą moterį sulaikyti, ji muistėsi ir priešinosi, todėl abu pareigūnai suėmė ją už abiejų rankų ir bandė vesti link tarnybinio automobilio, tačiau moteris toliau muistėsi, stumdė J. T. ir jį pargriovė ant žemės, užgriuvo pareigūną, todėl G. S. bandant ją atitraukti, ji bandė G. S. suduoti į veidą, net ir po elektroimpulsinio prietaiso Taser panaudojimo savo veiksmų nenutraukė, toliau aktyviai mojavo rankomis ir sudavė G. S. du smūgius į galvą, J. T. sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvą, numušė kepurę ir J. T. akinius, akinius sulaužė, taip pat apdraskė J. T. nosį. Vedama į tarnybinį automobilį J. S. toliau aktyviai priešinosi, muistėsi ir stumdėsi, nesėdo į tarnybinį automobilį. Bandant įsodinti J. S. į tarnybinį automobilį, ji spardėsi kojomis ir įspyrė G. S. į pilvą ne mažiau kaip 4 kartus, į kojas ne mažiau kaip 7 kartus bei vieną kartą į kairę ranką. J. S. spyrė ir J. T., tačiau kiek kartų ir į kurias kūno vietas, tiksliai nurodyti negali. Tik pareigūnų M. Z. ir J. O. pagalba pavyko J. S. pasodinti į tarnybinį automobilį. Liudytojai M. Z. ir J. O. taip pat parodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą jie matė, kad J. S. nevykdė pareigūnų reikalavimo sėsti į tarnybinį automobilį, muistėsi, mojavo rankomis ir spardėsi. Nukentėjusioji M. Č. parodė, kad vedant J. S. į pareigūnų automobilį ji mosikavo rankomis, muistėsi, sudavė ranka pareigūnui (J. T.) smūgį į veidą, po ko J. T. nukrito kepurė ir akiniai. Pareigūnui G. S. J. S. taip pat sudavė, spyrė pareigūnams kojomis, stumdėsi. Ji nesutiko kojų gražiai įkelti į automobilį. Liudytoja V. K. taip pat patvirtino, kad J. S. “sklaidėsi”, priešinosi sulaikoma, mosikavo rankomis, uždavė pareigūnui per veidą, stumdė pareigūnus. Specialisto išvadoje Nr. G3301/2015(02) nurodyta, kad J. T. konstatuotas nosies sumušimas su odos nubrozdinimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu. Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisinagi išspręsti (BPK 20 str.).

Nurodytų aplinkybių vsuma neabejotinai patvirtina, kad J. S. nevykdė pareigūnų teisėtų nurodymų, o būtent - jiems pareikalavus, nesėdo į tarnybinį automobilį, postiniui J. T. bandant sulaikyti, ji aktyviais veiksmais, muistydamasi vengė sulaikymo, stumdė postinį J. T., pastūmė postinį J. T., dėl ko postinis J. T. nukrito ant žemės, nereagavo į pareigūnų reikalavimus, kad bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas Taser, aktyviai mojuodama rankomis postiniui J. T. numušė nuo galvos tarnybinę kepurę ir nuo veido – akinius, dėl ko akiniai nukrito ant žemės ir sulūžo, panaudojo fizinį smurtą – ranka griebė postiniui J. T. už veido, padarydama nosies sumušimą su odos nubrozdinimu, taip nežymiai sutrikdė postinio J. T. sveikatą, taip pat ranka sudavė du smūgius tyrėjui G. S. į galvą, sodinant į tarnybinį automobilį, kojomis ne mažiau šešis kartus spyrė postiniui J. T. į pilvą, taip pat ne mažiau keturis kartus spyrė į pilvą, ne mažiau septynis kartus spyrė į kojas ir nemažiau vieną kartą spyrė į ranką tyrėjui G. S., tokiais veiksmais pasipriešino tarnybines pareigas einantiems ir veikiantiems teisėtai įstatymo nustatytos kompetencijos ribose valstybės tarnautojams – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnams tyrėjui G. S. ir postiniui J. T., ir jos veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 286 str.

Kaltinamasi G. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – pasipriešinimo valstybės tarnautojams Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnams tyrėjui G. S. ir postiniui J. T. – neigia, nurodė, kad kalbėdamas su sūnumi M. S. jo paklausė, ar neskauda, atsisukęs pamatė prie policijos automobilio J. S., vieną jos ranką buvo paėmęs vienas pareigūnas, kitą ranką – kitas pareigūnas. G. S. tuo metu priėjo prie žmonos, ją apkabino , pasakė „už ką jūs ją vežate, paleiskite“. T sugriebė G. S. už rankos ir laužė į viršų stumdamas, liepė gultis, sulig tais žodžiais G. S. nugriuvo. Nežino, ar jam kojos susipynė, ar koją pakišo, akyse aptemo. Tačiau kaltinamojo G. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta nukentėjusijų J. T., G. S., M. Č. parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusysis J. T. parodė, kad bandant vesti J. S. į tarnybinį automobilį, prie jų pribėgo G. S. ir M. S., kurie pradėjo pareigūnus stumdyti, trukdydami įsodinti moterį į automobilį. G. S. įsikibo J. T. į tarnybinę uniformą, pradėjo jį tampyti. J. T. liepė G. S. gultis ant žemės, tačiau G. S. jo reikalavimui nepakluso. Tada J. T. dar kartą G. S. liepė gultis ant žemės, tačiau jis ir vėl nepakluso jo reikalavimui ir jie abu susigrūmė, tai yra G. S. stumdėsi, J. T. bandė jį apsukti nugara į save ir suimti jo rankas už nugaros, tačiau G. S. toliau priešinosi ir muistėsi, tuo metu prie jų pribėgęs G. S. perspėjo, kad panaudos elektroimpulsinį prietaisą Taser, tačiau vyriškis nereagavo, nevykdė teisėtų policijos reikalavimų ir toliau priešinosi sulaikomas. G. S. naudojant elektroimpulsinį prietaisą „Taser“ G. S. trenkė G. S. į veidą. Teisiamojo posėdžio metu J. T. parodė, kad G. S. G. S. trenkė atsisukęs atbula ranka, kumščiu. Nukentėjusysis G. S. parodė, kad prie jo ir J. T. pribėgęs G. S. pradėjo pareigūnus stumdyti ir trukdė įsodinti moterį į automobilį. J. T. bandė atstumti G. S., tuomet G. S. įsikibo J. T. į tarnybinę uniformą ir jie susigrūmė. Panaudojus elektroimpulsinį prietaisą Taser, G. S. toliau mojavo rankomis, sudavė G. S. kumščiu vieną kartą į veidą. Nukentėjusioji M. Č. parodė, kad G. S. vaikščiojo aplink pareigūnus, bandė tąsyti pareigūnus, kad neišvežtų žmonos. Kai J. S. buvo vedama į automobilį G. S. sugriebė pareigūnui už uniformos. G. S. ne kartą bandė sugriebti, nustumti pareigūną, tačiau nežino, kurį konkrečiai. Liudytojai M. Z. ir J. O. taip pat patvirtino, kad jiems atvykus į pagalbą pareigūnams J. T. ir G. S., pastarieji nurodė, jog pasišalinęs vyriškis pareigūnams priešinosi, pareigūnų atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Specialisto išvadoje Nr. G3393/2015(02) nurodyta, kad G. S. konstatuotas dešinio paakio sumušimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu galimai ranka/koja. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje.

Iš aptartų asmenų parodymų matyti, kad, priešingai nei teigia G. S., jis aktyviais veiksmais priešinosi valstybės tarnautojams - nevykdė pareigūnų teisėtų nurodymų, tyčia sugriebė postinį J. T. už tarnybinės uniformos ir stumdė, nepakluso pareigūno reikalavimui gultis ant žemės, nereagavo į pareigūno reikalavimus, kad bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas Taser, panaudojo fizinį smurtą – tyčia vieną kartą kumščiu sudavė smūgį tyrėjui G. S. į veidą, padarydamas dešinio paakio sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagrindo abejoti pareigūnų, kurių tikslas yra nustatyti kaltus, pažeidimą padariusius asmenis, parodymais, nėra teisinio pagrindo. Pabrėžtina ir tai, kad teismas policijos pareigūnų, nukentėjusiosios M. Č. suinteresuotumą bylos baigtimi patvirtinančių aplinkybių nenustatė. Be to, jokių objektyvių duomenų dėl galimo policijos pareigūnų suinteresuotumo nenurodė ir pats G. S.. Teismo vertinimu, abu pareigūnai viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Jų nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės atitinka rašytinę nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą.

G. S. gynėjas baigiamųjų kalbų metu kėlė ir ultima ratio principo taikymo klausimą, nurodydamas, smūgio sudavimas kumščiu nukentėjusiajam G. S. nebuvo įrodytas, o kiti kaltinime nurodyti G. S. veiksmai baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Tuo tarpu ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti pasipriešinimo veiksmai yra tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298/2009, 2K-218/2014). Kasacinio teismo nutartyse, kuriose, be kitų, buvo sprendžiamas ir klausimas dėl nusikaltimo bei administracinio teisės pažeidimo atribojimo, fizinis smurtas yra nuosekliai aiškinamas kaip bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K- 495/2012, 2K-218/2014, 2K-441-976/2015).

Šioje byloje tyčinio fizinio smurto panaudojimo prieš pareigūną G. S. faktas buvo įrodytas aukščiau aptartų įrodymų pagrindu, įrodymai gauti teisėtu būdu, todėl darytina išvada, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes G. S. veiksmai vertinant jų padarymo būdą tinkamai kvalifikuoti pagal BK 286 str., kaip viršijantys administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, situacijos teisinis vertinimas neprieštarauja kasacinei praktikai tokio pobūdžio bylose, kuriose pasipriešinimas policijos pareigūnui panaudojant fizinį smurtą vertinamas, kaip atitinkantis BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl bausmių skyrimo.

Skirdamas bausmę kaltinamajai J. S., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė dvi nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas (BK 11 str. 3 d.), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimus ir nuoširdžiai galisi, savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista (t. 2. B.l. 73), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b.l. 74-77), tačiau charakterizuojma neigiamai (t. 2, b.l. 80). Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamajai J. S. skirti BK 184 str. 1 d., 286 str. sankcijose numatytas bausmes – baudą, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į kaltinamosios J. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadijas, taip pat į kaltinamosios atsakomybę sunkinančią ir lengvinančias aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą (BK 54 str., 56-57 str., 59-61 str., 50 str.). Šiuo nuosprendžiui kaltinamajai J. S. skirtinos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., jas iš dalies sudedant.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. S. anksčiau neteistas (t. 2, b.l. 119), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 120-123), charakterizuojamas neigiamai (t. 2, b.l. 126), dirba (t. 3, b. l. 7), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam G. S. skirtina BK 286 str. sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į kaltinamojo G. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, taip pat į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą (BK 54 str., 56-57 str., 59-61 str., 50 str.).

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 70,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 55). Į bylą pateiktas pranešimas (t. 3, b.l. 1) patvirtina, kad kaltinamoji J. S. 70,00 Eur turtinę žalą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Č. atlygino, todėl D. Č. ieškinys atmestinas.

Nukentėjusysi ir civilinis ieškovas J. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 150,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 169). Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d.). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 150,00 Eur turtinė žala jam padaryta dėl to, kad buvo sulaužyti akiniai. Kaltinamoji J. S. turtinės žalos dydžio neginčijo, pateikė pranešimą (t. 3, b.l. 2), kad dalį šios žalos – 70,00 Eur atlygino, todėl J. T. ieškinys tenkintinas iš dalies, J. T. iš J. S. priteistini 80,00 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 109 str., 115 str.).

Be to, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. T. ir G. S. pareiškė civilinius ieškinius dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 179, 169). Nurodė, kad kaltinamųjų veiksmai nukentėjusiųjų pareigūnų atžvilgiu pareigūnus pažemino kitų kolegų akyse, pareigūnai jautėsi blogai budėjimo metu bendraudami su kolegomis, taip pat kitais asmenimis, nes uniformos buvo išpurvintos, be to, jiems teko kreiptis į medikus dėl padarytų sužalojimų.

Kauno apygardos teismas nuosprendyje (baudžiamojoje byloje Nr. 1A-811-498-2015) pasisakė, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nukentėjusysis žalą patyrė ne kaip civilis asmuo, o kaip policijos pareigūnas, kurio statusas suponuoja išvadą, kad galimas asmens policijos pareigūno nurodymų nevykdymas ir pasipriešinimas šiems nurodymams yra policijos pareigūno darbo funkcijų atlikimo dalis, ko pasekoje policijos pareigūnas neturi tikėtis gauti jam padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą už savo tiesioginių darbo funkcijų vykdymą užkertant kelią daromiems teisės pažeidimams. Be to atkreipė dėmesį kad valstybė, kaip socialinę garantiją, reglamentuoja kompensavimo mechanizmą, pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnis numato, kokiais atvejais ir kokio dydžio kompensacijos išmokamos pareigūnui, kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl žalos priteisimo šio nukentėjusiojo atžvilgiu netenkinamas.

Šioje nagrinėjamoje byloje taip pat buvo nustatyta, jog pareigūnai J. T. ir G. S. neturtinę žalą patyrė eidami tarnybines pareigas, tai yra, ne kaip civiliai, o kaip policijos pareigūnai, todėl, vadovaujantis aukščiau pateiktu išaiškinimu, jų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. S. pripažinti kalta pagal BK 284 str. 1 d., 286 str., bei paskirti jai bausmes:

- pagal BK 284 str.1 d.- 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 286 str. – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą galutinę bausmę paskirti 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. S. palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę J. S. įskaityti laiką nuo 2015-11-15 20.45 val. iki 2015-11-16 15.25 val., t. y. laiką jos išbūtą sulaikyta, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

G. S. pripažinti kaltu pagal BK 286 str. bei paskirti jam 12 MGL (451,92 Eur) baudą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. S. palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Civilinės ieškovės D. Č. civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo J. T. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, iš J. S. priteisti 80,00 Eur turtinės žalos atlyginimui J. T. naudai. Likusioje dalyje J. T. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusijų ir civilinių ieškovų J. T. ir G. S. ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti turinčius reikšmės daiktus - duomenų laikmeną, saugomą baudžiamojoje byloje - sunaikinti, J. T. akinius sunaikinti, automobilio T. Y., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo kopiją, draudimo liudijimo kopiją, transporto priemonės remonto PVM sąskaitos faktūros ir transporto priemonės techninės apžiūros – defektų akto kopijas palikti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.