- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-11
- Bylos Nr.
- e2KT-59-912/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 3.1.14.2.1Bylų sujungimas
susipažinęs su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi dėl civilinių bylų sujungimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria prašoma išspręsti klausimą dėl civilinių bylų Nr. e2-4288-633/2026 ir Nr. e2-7164-1115/2026 sujungimo.
2. Teismo nutartyje nurodyta, kad Vilniaus regiono ir Marijampolės apylinkės teismuose nagrinėjamos dvi civilinės bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinius atsakovui V. P. dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinė byla Nr. e2-7164-1115/2026 ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų civilinė byla Nr. e2-4288-633/2026). Nurodytose bylose dalyvauja tos pačios šalys, inicijuotų bylų nagrinėjimas skirtingose bylose neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo, todėl yra pagrindas spręsti civilinių bylų sujungimo klausimą.
Civilinės bylos sujungtinos
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
4. Iš viešos bylų paskirstymo protokolų (https://liteko.teismai.lt/protokolai/paieska.aspx?m=1) paieškos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančių duomenų matyti, kad prašomos sujungti civilinės bylos gautos Klaipėdos apylinkės teisme, bet, kaip turinčios priskirtą požymį „Bylos automatiniu būdu“, paskirtos nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjams. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kai byla, pagal CPK 62² straipsnio 1 dalį automatiniu būdu yra paskiriama faktiškai nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui (kito negu pagal CPK nustatytą teismingumą), vadovaujantis CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatomis, aukštesnės pakopos teismo pirmininkui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui yra suteikta kompetencija išspręsti bylų, faktiškai nagrinėjamų skirtingų apygardos teismų veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismuose, sujungimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-72-790/2024, 14 punktas).
5. CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.
6. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono ir Marijampolės apylinkės teismuose nagrinėjamose civilinėse bylose ieškovė UAB „Legal Balance“ pateikė ieškinius atsakovui V. P. dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinė byla Nr. e2-7164-1115/2026 ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų civilinė byla Nr. e2-4288-633/2026). Prašomose sujungti civilinėse bylose ieškovės UAB „Legal Balance“ reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad atsakovas 2024 m. liepos 4 d. su pradine kreditore UAB „BnP Finance“, perdavusia savo reikalavimo teises ieškovei, sudarė dvi skirtingas vartojimo kredito sutartis. Atsakovas kredito sutartyse nustatytų įsipareigojimų grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų vartojimo sutarčių specialiosiose sąlygose, nevykdė, todėl pradinė kreditorė nutraukė visas penkias skirtingas vartojimo kredito sutartis.
7. Įvertinus nurodytas aplinkybes matyti, kad prašomose sujungti civilinėse bylose dalyvauja tos pačios šalys, jų procesinė padėtis tokia pati – ieškinius pareiškė ieškovė UAB „Legal Balance“ atsakovui V. P.. Šiose bylose paduotų ieškinių reikalavimai yra vienarūšiai, t. y. ieškiniais reiškiami piniginio pobūdžio reikalavimai dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Nors nurodytose civilinėse bylose paduotų ieškinių faktiniai pagrindai skiriasi (2024 m. liepos 4 d. atsakovas su pradine kreditore sudarė dvi skirtingas vartojimo kredito sutartis), ieškinių teisinis pagrindas sutampa. Dėl šių priežasčių yra pagrindas sujungti civilines bylas į vieną bylą ir nagrinėti jas kartu, kompleksiškai išsprendžiant klausimus dėl kompensacijos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Nagrinėjant pareikštus reikalavimus viename teismo procese byla bus išnagrinėta greičiau, užtikrintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas (CPK 7 straipsnis), išvengta skirtingo teisinių ir tų pačių faktinių aplinkybių įvertinimo.
8. LITEKO duomenimis nustatyta , kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-7164-1115/2026 ieškinys paduotas anksčiau negu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4288-633/2026, todėl sujungiant šias bylas civilinė byla Nr. e2-7164-1115/2026 prijungiama prie civilinės bylos Nr. e2-4288-633/2026.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Sujungti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-7164-1115/2026 ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-4288-633/2026, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-4288-633/2026 prie civilinės bylos Nr. e2-7164-1115/2026.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-4288-633/2026 perduoti nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.