- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-14
- Bylos Nr.
- e2-9511-1119/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02798-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Atsakovas
- S. K.
- Ieškovas
- AB „NEO Finance“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.5Terminuotos prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei S. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė AB „NEO Finance“ ieškiniu (el. b. medž. 1-9 l.) prašo priteisti iš atsakovės S. K. 6901,72 Eur negrąžinto kredito dalį, 32,92 Eur delspinigius, 612,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2024-12-24 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 86,94 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024-12-24 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2024-12-24) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2030-03-15), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos (neviršijant 4571,17 Eur bendros palūkanų sumos), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 275 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ieškovė, tarpusavio skolinimosi platformos www.paskoluklubas.lt operatorius, ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 7100 Eur vartojimo kreditas 72 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2030-03-15 grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5744,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 22,00 proc.), 1284,47 Eur tarpininkavimo mokesčio (toliau - Sutartis). Nurodė, kad atsakovė nevykdė tinkamai Sutarties, nereagavo į siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2024-12-24 nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti ieškovės atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant, taip pat nurodė, kad sutiktų skolos išdėstymu, tačiau ne mažesnėmis nei 200 Eur kasmėnesinėmis įmokomis. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta nedalyvaujant ieškovės atstovui teismo posėdyje (CPK 246 str. 1 d. ).
Atsiliepimas
3. Atsakovė S. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo sutiko ir paaiškino, kad 2024 m. netekus darbo nesugebėjo toliau vykdyti Sutarties, o ieškovė atsisakė peržiūrėti Sutartyje numatytus mokėjimus, atidėti jų mokėjimą. Pažymėjo, kad ji viena augina 2 nepilnamečius vaikus, nuomojasi būstą, pradėjo dirbti ir toliau pagal išgales moka ieškovei. Sutinka ir toliau mokėti įmokas ieškovei, prašė leisti įsiskolinimą mokėti dalimis (el. b. medž. 11 l.).
4. Teismo posėdyje atsakovė S. K. palaikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad pripažįsta ieškinį, tačiau prašo išdėstyti skolos mokėjimą. Galėtų mokėti kas mėnesį po 100 Eur įmokas. Prieš sudarant Sutartį ji dirbo, kas mėnesį gaudavo 1400-1500 Eur pajamų, galvojo, kad galės grąžinti visą vartojimo kreditą ieškovei laiku, kas mėnesį reikėdavo mokėti po 196 Eur. Tačiau ji patyrė traumą ir buvo priversta nutraukti darbo sutartį. Pagal išgales mokėjo ieškovei 70-170 Eur įmokas. Šiuo metu dirba, jos valandinis darbo užmokestis 6,50 Eur, per mėnesį uždirba apie 800 Eur. Dirba nuo ryto iki 21 val. vakaro. Išlaiko 2 nepilnamečius vaikus (8 ir 11 m.). Kiekvienam vaikui išlaikyti ji skiria kas mėnesį po 200 Eur ir gaunamą išlaikymą. Ji viena rūpinasi vaikais, jai daugiau niekas nepadeda. Nuomojasi butą, už nuomą moka po 300 Eur kas mėnesį, 100-150 Eur mokesčių žiemą. Turi dar vieną kreditorių, kuriam kas mėnesį moka po 68 Eur, dar reikės mokėti apie 5-6 m. Sutartį su šiuo kreditoriumi sudarė 2023 m. pabaigoje ar 2024 m. pradžioje, tiksliai neprisimena. Ieškovei ji nori sumokėti visą skolą pati, mano, kad toks skolos grąžinimas būtų efektyvesnis. Ji turi vidurinį išsilavinimą, turi teisminio vertėjo kvalifikaciją, tačiau Lietuvoje jos diplomo nepripažįsta. Artimiausiu metu neplanuoja įgyti profesijos, tačiau galbūt kažkas ateityje ir pasikeis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos aplinkybės.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė S. K. sudarė 2024-03-15 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 7100 Eur vartojimo kreditas (dalis kredito skirta refinansavimui) 72 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2030-03-15 grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5744,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 22,00 proc.), 1284,47 Eur tarpininkavimo mokesčio, kas mėnesį mokėdama po 196,24 Eur įmokas (iš viso 72 įmokos) (el. b. medž. 15, 16, 22, 23, 31-36, 39-40, 41-47 l.). Vertinant ieškovės kreditingumą, buvo nustatyta, kad ieškovė deklaruoja gaunanti 1300 Eur darbo užmokestį, tačiau pagal SoDra duomenis ieškovės vidutinis darbo užmokestis buvo 697,39 Eur (el. b. medž. 27, 37 l.), kurį ieškovė naudojo vertindama atsakovės kreditingumą, atsakovė turėjo kreditorinių įsipareigojimų (paimtas 2500 Eur kreditas, kuris nebuvo grąžintas) – kas mėnesį turėjo mokėti po 48,48 Eur, duomenys iš Gyventojų registro tarnybos neatspindi faktinės situacijos, kad atsakovė turi 2 nepilnamečius vaikus (el. b. medž. 29 l.). Ieškovė pateikė skaičiuotę, iš kurios matyti, kad atsakovė 2024-04-15 sumokėjo ieškovei 196,29 Eur, 2024-05-15 – 196,24 Eur, 2024-06-15 – 196,24 Eur, 2024-07-15 – 197,50 Eur, 2024-08-15 – 16,41 Eur, 2024-09-15 – 3,27 Eur, 2024-10-15 – 2,31 Eur, 2024-11-15 – 1,29 Eur, 2024-12-15 – 0,26 Eur (el. b. medž. 18 l.). Atsakovei ieškovė išsiuntė 2024-11-15 raginimą sumokėti įsiskolinimą (el. b. medž. 28 l.), 2024-12-18 pranešimą apie tai, kad nutraukia Sutartį nuo 2024-12-24 (el. b. medž. 24 l.). Pagal ieškovės pateiktus duomenis 2025-01-15 atsakovės mokėtina paskolos dalis 6901,72 Eur, kredito mokestis – 612,11 Eur, negautų pajamų po Sutarties nutraukimo – 4571,17 Eur, tarpininkavimo mokesčio iki Sutarties nutraukimo – 86,94 Eur (el. b. medž. 38 l.).
6. Iš atsakovės pateiktų gimimo įrašų (el. b. medž. 53-54 l.) nustatyta, kad atsakovė augina 2 nepilnamečius vaikus, kuriuos ji išlaiko (el. b. medž. 58-63 l.). Vaikų tėvas išlaikymo vaikams po 160 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį gera valia nemoka, jį išieško antstolis (el. b. medž. 67-68, 71, 72-73, 80-81 l.). Atsakovė kas mėnesį kreditoriui IPF Digital Lietuva, UAB moka po 67 Eur (el. b. medž. 65, 69-70 l.). Atsakovės darbo užmokestis yra apie 800 Eur (el. b. medž. 74 l.), ji registruotų transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų neturi (el. b. medž. 75-77 l.). Taigi atsakovės mėnesinės pajamos yra apie 1365 Eur, jei gaunamas išlaikymas vaikams (800 Eur darbo užmokestis, 320 Eur išlaikymas vaikams, 245 Eur išmokos vaikams), išlaidos – apie 1 187 Eur (ji skiria 400 Eur vaikų išlaikymui, 320 Eur išlaikymas iš vaikų tėvo, 300 Eur nuoma, 100 Eur mokesčiams, 67 Eur kitam kreditoriui), o liekant suma – 178 Eur yra itin nedidelė, ir iš jos turėtų būti minusuojama bent minimali 50 Eur suma atsakovės poreikiams patenkinti, taigi lieka apie 100-128 Eur.
7. Atsakovė 2025-04-10 pervedė ieškovei 22 Eur, 2025-04-26 – 30 Eur (el. b. medž. 64, 66 l.). Minėta, kad ieškovė ieškiniu prašo priteisti 6901,72 Eur negrąžinto kredito dalį, kurią skaičiuoja nuo 2025-01-15. Tačiau iki ieškinio pareiškimo (2025-04-30) atsakovė ieškovei sumokėjo 52 Eur, kuria ieškovė nemažino atsakovės įsiskolinimų. Esant šiai aplinkybei, bendra negrąžinto kredito dalis mažintina 52 Eur, ir laikytina, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 6 849,72 Eur negrąžinto kredito.
8. Byloje ginčo dėl atsakovės įsiskolinimo ieškovei nėra, atsakovė sutinka su įsiskolinimo dydžiu, todėl surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 268 str. 5 d.).
Dėl negrąžinto vartojimo kredito dalies priteisimo
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nepateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovė nustatytais terminais įvykdė visus įsipareigojimus pagal Sutartį ar kad ieškovė būtų atsisakiusi prievolės arba būtų pakeitusi jos vykdymo sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. negrąžino suteikto kredito ir nesumokėjo visų Sutartimi sulygtų įmokų, todėl remiantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu, jai kyla pareiga sumokėti susidariusią skolą ieškovei (CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6901,72 Eur negrąžinto kredito, tačiau minėta suma sumažinta 52 Eur suma, ir laikoma, kad negrąžinta kredito dalis yra 6 849,72 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, bei į tai, kad atsakovė Sutarties 3., 3.5.2, 5.1 punktais įsipareigojo grąžinti jai suteiktą kreditą, o duomenų, patvirtinančių, kad ji būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, nėra, byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia 6 849,72 Eur skolos dydį, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 6 849,72Eur negrąžinto kredito dalis, ieškinio dalį atmetant (CK 6.4 straipsnis, CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).
Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo
11. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 612,11 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2024-12-24). Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 22 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2030-03-15. Nutraukus sutartį 2024-12-24, ieškovė paskaičiavo mokėtinas 612,11 Eur dydžio mokėjimo palūkanas, kurias atsakovė turėjo sumokėti pagal Sutartį iki Sutarties nutraukimo dienos.
12. Sutarties 1.16 punkte yra nurodyta palūkanų sąvoka, remiantis kuria, palūkanos tai metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas ar mėnesinės įmokos kredito dalis yra faktiškai grąžinama bendrovei, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos pagal grafiką arba vartojimo kredito sutarties su vartojimo kredito gavėju nutraukimo, priklausomai nuo to, kuris įvykis įvyksta anksčiau. Palūkanos, kaip mokestis už vartojimo kreditą, taip pat įtrauktos į kiekvieną mėnesinę įmoką ir apskaičiuotos mokėjimo grafike anuiteto metodu.
13. Nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).
Žemesnės instancijos teismas
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019).
15. Teismas, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti 612,11 Eur pelno palūkanas neprieštarauja aktualiam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai dėl pelno palūkanų priteisimo, todėl yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo
16. Ieškovė prašo priteisti likusį neapmokėtą 86,94 Eur tarpininkavimo mokestį iki Sutarties nutraukimo dienos (2024-12-24). Sutarties Specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovė sulygo, kad per 72 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovė turi iš viso sumokėti 1284,47 Eur tarpininkavimo mokestį, kuris, kaip patvirtina sutarties mokėjimo grafikas, kas mėnesį išdėstytas 17,84 Eur dydžio įmokomis.
17. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis bendrovei už bendrovės teikiamas tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus paslaugas (įskaitant, bet neapsiribojant, už vartojimo kredito gavėjo duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų apdorojimą ir įvertinimą, taip pat už vartojimo kredito paraiškos nagrinėjimą bei visų su sutartimi susijusių dokumentų parengimą ir įforminimą), mokamas iki visiško įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
18. Iš šių paminėtų Sutarties Bendrųjų sąlygų punktų turinio matyti, kad savo esme Sutarties tarpininkavimo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu).
19. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Teismo vertinimu, ieškovė įgijo teisę sutarties sudarymo mokestį skaičiuoti nuo Sutarties sudarymo iki jos nutraukimo.
20. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (2024-12-24), tačiau nesumokėto 86,94 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Kadangi reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo, todėl toks ieškovės reikalavimas laikomas pagrįstu ir tenkintinu, ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 86,94 Eur tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo
21. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 22 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-12-24) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023-03-15), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos (ne daugiau nei 4571,17 Eur).
22. Lietuvos civilinėje teisėje bendri mokėjimo (pelno) palūkanų dydžiai įstatymo neįtvirtinti, nes juos nustato šalys, sudarydamos konkrečias sutartis. Dėl to mokėjimo (pelno) palūkanos neprivalo būti mokamos (priteisiamos), jei šalys dėl jų nesusitarė arba pareiga jas mokėti nėra nustatyta įstatyme.
23. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).
24. Bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos (VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
25. Taigi VKĮ yra įtvirtinta maksimali metinė palūkanų norma – už vieną išduotą kreditą negali viršyti 75 procentų. Nagrinėjamu atveju metinė palūkanų norma sudaro 22 procentus, ji neviršija VKĮ įtvirtintos maksimalios palūkanų normos, taip pat bendra vartojimo kredito kainos metinė norma apskaičiuota tinkamai, remiantis Lietuvos Banko valdybos 2012 m. lapkričio 29 d. nutarime „Dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ įtvirtinta skaičiavimo formule, todėl Sutartyje nurodyta metinė palūkanų norma (22 proc.) yra pagrįsta ir teisėta.
26. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).
27. Atsakovei tinkamai vykdant Sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis iki 2030-03-15 (Sutarties termino pabaigos) gauti Sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas. Kadangi Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal Sutartį būtų buvusi įvykdyta laiku. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 22 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2024-12-24) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2030-03-15), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos (ne daugiau nei 4571,17 Eur).
Dėl delspinigių priteisimo
28. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 32,92 Eur delspinigių, kurių skaičiavimas nurodytas pateiktoje delspinigių lentelėje. Remiantis lentelės duomenimis, laikotarpiu nuo 2024-08-15 iki 2024-12-15 ieškovė nuo atitinkamo įmokos likučio, neviršijant 180 dienų laikotarpio, apskaičiavo delspinigius, iš viso 32,92 Eur sumai.
29. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
30. Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, ieškovė turi teisę taikyti 0,05 procento netesybas nuo visos pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną.
31. Iš ieškovės pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės duomenų matyti, kad delspinigiai apskaičiuoti už ne ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 32,92 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 12 152,86 Eur (6849,72 Eur + 612,11 Eur + 86,94 Eur + 4571,17 Eur + 32,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
33. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos turėtų 875 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų susijusių, su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
34. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė atstovei advokatų profesinei bendrijai „ETB Legal“ už ieškinio parengimą sumokėjo 600 Eur. Šiuo atveju prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą įtvirtintų maksimalių dydžių. Už ieškinio pateikimą ieškovė sumokėjo 275 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas didžiąja dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinas 875 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
35. Teismas patyrė byloje 9,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-386/1K-411 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.).
Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo
36. Atsakovė pateikė prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą, nurodė, kad kiekvieną mėnesį galėtų mokėti po 100 Eur. Ieškovė prieštaravo atsakovės prašymui išdėstyti sprendimo įvykdymą, nurodė, kad pageidautų, jog atsakovė kas mėnesį mokėtų bent po 200 Eur. Taigi ieškovė prašomos nustatyti kasmėnesinės ieškovės įmokos viršytų net ir Sutartyje nurodytas buvusias įmokas (196,24 Eur).
37. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais; sprendžiant šį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Be to, sprendimo įvykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011).
38. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės ieškovei priteistina suma yra 13 027,86 Eur (6849,72 +612,11+86,94+4571,17+32,92+275+600). Byloje nustatyta, jog atsakovė dirba, gauna su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas, turi dar vieną kreditorių, kuriam iki 2030 m. turės kas mėnesį mokėti po 67 Eur, augina 2 nepilnamečius vaikus, prie kurių išlaikymo vaikų tėvas gera valia neprisideda, išlaikymas yra išieškomas antstolio. Atsakovė nuomojasi būstą (300 Eur nuomos mokestis), moka mokesčius už būstui suteiktas paslaugas (100-150 Eur). Atsakovė ieškovei sumokėjo tik 4 pilnas įmokas po 196,24 Eur, ir ieškovei nutraukus Sutartį, pagal savo išgales tęsė mokėjimus. Atsakovė neturi nuosavybės teise nekilnojamųjų ar registruotų kilnojamųjų daiktų. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad 13 027,86 Eur įsiskolinimas atsakovei kaip fiziniam asmeniui yra ženkli suma, taigi atsakovė neturėtų galimybių iš karto sumokėti ieškovei priteistą sumą, taip pat nebūtų galimybių ir priverstine tvarka greitai išieškoti priteistą skolą.
39. Atsižvelgiant į sprendimo 38. punkte nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo (CK 1.5 str.), šalių lygiateisiškumo principais, teismo nuomone, yra tikslinga šiuo sprendimu, kuriuo iš atsakovės ieškovei priteistina 6849,72 Eur negrąžinta kredito dalis, 612,11 Eur mokėjimo palūkanos, 86,94 Eur tarpininkavimo mokestis, ne didesnės nei 4571,17 Eur negautos pajamos, 32,92 Eur delspinigiai ir 875 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš viso 13 027,86 Eur bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 12 152,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-05-02) iki visiško sprendimo įvykdymo, vykdymą išdėstyti dalimis taip: 60 (šešiasdešimt) mėnesių įpareigojant atsakovę ieškovės naudai kas mėnesį sumokėti po 100 Eur, po ko 43 (keturiasdešimt tris) mėnesius įpareigojant atsakovę mokėti po 160 Eur, o keturiasdešimt ketvirtą mėnesį – 147,86 Eur ir apskaičiuotas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 152,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-05-02) iki visiško sprendimo įvykdymo (CPK 284 str. 1 d.). Manytina, kad toks išdėstymas neprieštaraus ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyros principui. Įsiskolinimo išdėstymu suteikiama atsakovei galimybė sumokėti įsiskolinimą gera valia, nustatytomis dalimis, nepradedant priverstinio skolos išieškojimo ir nedidinant atsakovės mokėtinos sumos vykdymo išlaidomis. Atsakovei tuo pačiu išaiškinama, kad nesilaikant nustatytos teismo sprendimo išdėstymo tvarkos, priteista suma gali būti išieškota iš atsakovės priverstinai teismui išdavus vykdomąjį raštą. Atsakovė taip pat turi teisę ieškovei mokėti ir didesnes, nei nurodyta sprendime įmokas, taip siekiant greičiau padengti visą įsiskolinimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 6849,72 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt devynių eurų, 72 ct) negrąžintą kredito dalį, 612,11 Eur (šešių šimtų dvylikos eurų, 11 ct) mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki 2024-12-24 vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 86,94 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų, 94 ct) tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki 2024-12-24 vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų nuo 2024-12-24 vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki 2030-03-15, neviršijant 4571,17 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt vieno euro, 17 ct) sumos, 32,92 Eur (trisdešimt dviejų eurų, 92 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 152,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-05-02) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 875 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu priteistos 13 027,86 Eur sumos ir procesinių palūkanų įvykdymą dalimis: įpareigojant atsakovę S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 60 (šešiasdešimt) mėnesių kas mėnesį mokėti po 100 Eur (vieną šimtą eurų), po ko 43 (keturiasdešimt tris) mėnesius įpareigojant atsakovę mokėti ieškovei po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų), o keturiasdešimt ketvirtą mėnesį – 147,86 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus, 86 ct) ir apskaičiuotas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 152,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-05-02) iki visiško sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 9,23 Eur (devynių eurų, 23 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmoką sumokėti į pasirinktą surenkamąją valstybės biudžeto sąskaitą, įmokos kodas – 5662, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.