Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė verslui“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos montažas“ ir J. K. dėl skolos, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui UAB „Baltijos montažas“ įteikti 2020 m. vasario 9 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalis).

Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui J. K. asmeniškai įteikti 2020 m. vasario 9 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Atsakovams per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. spalio 12 d. ieškovas UAB „Finansų bitė verslui“ ir atsakovas UAB „Baltijos montažas“ sudarė paskolos sutartį Nr. 21124, pagal kurią ieškovas atsakovui UAB „Baltijos montažas“ suteikė 7000,00 Eur paskolą. Paskolos sutartį elektroniniu parašu pasirašė atsakovo UAB „Baltijos montažas“ direktorius J. K.. Atsakovo UAB „Baltijos montažas“ įsipareigojimų ieškovui pagal paskolos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas 2019 m. sausio 16 d. atsakovo J. K. garantija, kurios suma 8714,73 Eur. Šia garantija atsakovas J. K. įsipareigojo ieškovui atsakovo UAB „Baltijos montažas“ paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo atveju be jokių išlygų, sąlygų ar prieštaravimų per dvi darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo pateikimo į nurodytą banko sąskaitą sumokėti reikalaujamą sumą. Ieškovas nurodo, kad atsakovai savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį tinkamai nevykdė, paskolos negrąžino, todėl paskolos sutartis 2019 m. gruodžio 17 d. buvo nutraukta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškovu (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CPK 6.873 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.90 straipsnio 1 dalimi garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų ginčiję sutarties ar garantijos sąlygas ar būtų atsiskaitę su ieškovu dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nevykdė paskolos sutartyje ir garantijoje numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos montažas“ ir subsidiariai iš atsakovo J. K. 4365,66 Eur negrąžintos paskolos sumos, 255,65 Eur palūkanų ir 175,00 Eur administravimo mokesčio yra pagrįstas, todėl tenkintinas (paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 5.1, 5.6 punktai).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos montažas“ ir subsidiariai iš atsakovo J. K. 200,00 Eur dėl vėlavimo atsiskaityti pagal paskolos sutartį atsiradusį administravimo mokestį ir 106,39 Eur padidintų palūkanų, atsiradusių dėl vėlavimo atsiskaityti. Vadovaujantis paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktu už paskolos pažeidimus paskolos gavėjas papildomai privalo mokėti paskolos sutarties specialiosiose sąlygose numatytas netesybas. Paskolos gavėjas, pradelsęs mokėti bent vieną dieną, privalo papildomai sumokėti vienkartinį skolos administravimo mokestį. Ieškovo prašomas priteisti vienkartinis 200,00 Eur administravimo mokestis atitinka proceso įstatyme įtvirtintą baudos apibrėžimą, kadangi tai yra vienkartinis mokestis, mokamas už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, o jo dydis yra nustatomas iš anksto. Paskolos sutarties bendrosiose sąlygose padidintos palūkanos apibrėžtos kaip metinė palūkanų norma, kurią paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti kreditoriui už naudojimąsi paskolos suma, kai paskolos gavėjas pažeidžia palūkanų mokėjimo terminą, kurios nėra laikomos netesybomis, o atspindi išaugusią kreditoriaus riziką. Padidintų palūkanų norma yra lygi paskolos palūkanų normai ir skaičiuojama nuo visos pradelstos mokėti pinigų sumos (įskaitant pradelstą paskolos įmokos grąžinimą ir pradelstas mokėti palūkanas). Teismo vertinimu, paskolos sutartyje nustatytos padidintos palūkanos, kurios yra mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ieškovo nuostolių kompensavimo funkciją. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovų tiek sutartyje įtvirtiną baudą, tiek kompensuojamąsias palūkanas, todėl vadovaujantis kasacinio teismo praktika, prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų suma, t. y. 106,39 Eur, įskaitytina į 200,00 Eur padidinto administravimo mokesčio sumą ir ieškovui iš atsakovo UAB „Baltijos montažas“ ir subsidiariai iš atsakovo J. K. priteistina didesnioji sutartinių netesybų suma – 200,00 Eur padidinto administravimo mokesčio.

CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Iš paskolos sutarties specialiosios dalies matyti, jog ieškovas ir atsakovas UAB „Baltijos montažas“ buvo susitarę dėl 16 procentų dydžio palūkanų. Ieškovas prašo priteisti 16 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos (4365,66 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir ieškovui iš atsakovo UAB „Baltijos montažas“ ir subsidiariai iš atsakovo J. K. priteistina 16 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos nuo negrąžintos paskolos sumos (4365,66 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-01-21) iki visiško prievolės įvykdymo.

Paskolos sutartimi atsakovas UAB „Baltijos montažas“ įsipareigojo mokėti ieškovui 35,00 Eur mėnesinį administravimo mokestį iki visiško paskolos grąžinimo, įskaitant atvejus, kai dėl įsiskolinimo bus kreiptasi dėl priverstinio išieškojimo (paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 5.2. punktas, 10.3. punktas, specialiosios sąlygos). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, byloje nesant duomenų, kad atsakovai sumokėjo ieškovui pagal paskolos sutartį susidariusį įsiskolinimą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos montažas“ ir subsidiariai iš atsakovo J. K. 35,00 Eur dydžio mėnesinį administravimo mokestį, skaičiuojamą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-01-21) iki negrąžintos paskolos sumos (4365,66 Eur) grąžinimo pripažintinas pagrįstu ir tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo UAB „Baltijos montažas“ ir subsidiariai iš atsakovo J. K. priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 115,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 100,00 Eur už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį, iš viso – 215,00 Eur. Užmokestis už advokato suteiktas paslaugas neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (97,92 proc.), ieškovui iš atsakovo UAB „Baltijos montažas“ ir subsidiariai iš atsakovo J. K. priteistina 210,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis)

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė verslui“ (juridinio asmens kodas 304175555) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos montažas“ (juridinio asmens kodas 304841886) ir subsidiariai iš atsakovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4365,66 Eur (keturi tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt penki eurai, 66 ct) negrąžintos paskolos, 255,65 Eur (du šimtai penkiasdešimt penki eurai, 65 ct) palūkanų, 175,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt penki eurai, 00 ct) administravimo mokesčio, 200 Eur baudos, 16 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos (4365,66 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. sausio 21 d.) iki paskolos grąžinimo, 35,00 Eur (trisdešimt penki eurai, 00 ct) mėnesinį administravimo mokestį, skaičiuojamą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. sausio 21 d.) iki 4365,66 Eur paskolos grąžinimo, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4996,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 210,53 Eur (du šimtai dešimt eurų, 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.