Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-12-09 · Civilinė byla Nr. 2-180-122/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-09
Bylos Nr.
2-180-122/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Pauliukienė
Ieškovas
I. B., V. B.
Atsakovas
D. B., N. B., R. B.
Advokatai
Darius Pocius, Alvydas Buta
Kategorijos
  • 20.3.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-180-122/2014.Proceso numeris 2-06-3-16220-2010-5.Procesinio sprendimo kategorija: 20.3.9.;20.3.10.; (S) 30.2.;30.9.1.;30.10.;33.;99.5.;114.4.;116.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei ir Deimantei Žilienei, ieškovei I. B., ieškovų ir trečiojo asmens atstovui – advokatui Alvydui Butai, atsakovams D. B., N. B., R. B., atsakovų atstovui – advokatui Dariui Pociui, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. B. teisių perėmėjų I. B. ir R. B. ieškinį atsakovams D. B., N. B., R. B., trečiajam asmeniui ieškovų pusėje S. B. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai ir trečiasis asmuo, būdami po ieškovo V. B. mirties teisėtais dalies turto paveldėtojais, prašė teismo sudaryti sąlygas įgyvendinti savo turtinę teisę nekliudomai naudotis asmenine nuosavybe – gyvenamojo namo dalimis, esančiomis (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), t. y. atidalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovais jiems tenkančias 2/3 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), taip: ieškovams pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 161,96 kv.m gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: P-l – 3,27 kv.m; P-2 – 2,81 kv.m; P-3 – 4,43 kv.m; P-4 – 6,60 kv.m; P-5 – 12,25 kv.m; P-7 – 11,54 kv.m;, P-8 – 5,81 kv.m; 1-4 – 14,53 kv.m; 1-5 – 7,77 kv.m; 1-6 – 6,56 kv.m; 1-7 – 1,48 kv.m; 1/2 dalį patalpos 1-1 – 1,37 kv.m; 1-13 – 10,33 kv.m;, 1-14 – 16,03 kv.m; 1-15 – 20,65 kv.m; 1-16 – 14,04 kv.m; 1-17 – 13,36 kv.m; 1-18 – 7,01 kv.m; 1-19 – 2,12 kv.m, o atsakovams pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 75,61 kv.m gyvenamojo namo ploto, plane pažymėtomis dalimis: G-1 – 16,24 kv.m; P-6 – 14,34 kv.m; 1-2 – 6,42 kv.m; 1-3 – 13,38 kv.m; 1-8 – 12,60 kv.m; 1-9 – 6,82 kv.m; 1-10 – 1,20 kv.m; 1-11 – 1,20 kv.m; 1-12 – 2,04 kv.m; ½ patalpos 1-1 – 1,37 kv.m (I tomas b. l.3-7, 85-87); taip pat atsakovams iš ieškovų priteisti 5213,95 Lt kompensaciją už ieškovams priteistą idealiąją jo dalį bendrojoje nuosavybėje viršijantį plotą (3,58 kv.m); iškeldinti atsakovus iš gyvenamojo namo patalpų, plane pažymėtų P-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovai reikalavimus visiškai palaikė. Paaiškino, jog norėdami atidalinti gyvenamąjį namą į du turtinius vienetus, ne kartą kvietė atsakovus viešajam aptarimui bei siūlė įvairius variantus. Tačiau atsakovai visiškai nesutiko su pasiūlytais turto atidalijimo projektais. Pagal atliktą pastato patalpų padalinimo projektą – pastatas būtų dalinamas į du savarankiškus suformuotus, turinčius tik vieną bendrą patalpą – įėjimą į namą, daiktus. Ieškovams atitektų 163,26 kv.m ploto, o atsakovams – 76,77 kv.m. Už ieškovams atitenkančią didesnę turto dalį yra pasirengę sumokėti kompensaciją. Prašo teismo priteisti ieškovams visą antrą aukštą, pirmojo aukšto tris kambarius ir septynias rūsio patalpas. Kadangi pirmame aukšte yra du įėjimai į kambarius, todėl toks atidalinimas yra galimas ir taip bus sudaryti du atskiri butai. Atsakovai, užimdami žymiai daugiau gyvenamojo namo naudingojo ploto negu jiems priklauso, ypač pažeidžia ieškovų, kaip bendraturčių, nuosavybės teisę, todėl yra priversti kreiptis teisminės gynybos dėl turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo. Mano, kad jų siūlomas turto atidalijimas nepažeis kitų namo savininkų interesų. Prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovų pateiktoji kadastrinių matavimų pažyma yra niekinė, nes neatitinka faktinės tikrovės. Dėl tokios priežasties, pastogės plotas tarp savininkų neturi būti dalinamas. Ieškovai yra įsitikinę, kad atsakovai, nesutikdami su siūlomu atidalijimo variantu, siekia iš jų pasipelnyti, trukdyti jiems naudotis paveldėtu ir valdomu turtu bei gauti didesnę, jiems priimtinesnę, turto dalį. Prašo ieškinio reikalavimus visiškai patenkinti, nes kitaip savo interesų nepasisekė apginti.

Atsakovai D. B., N. B. ir R. B. pateikė kitą pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 237,57 kv.m bendrojo ploto; 160,28 kv.m naudingojo ploto, 61,05 kv.m rūsių ploto; 16,24 kv.m garažų ploto ir 52,37 kv.m neįrengtos pastogės ploto atidalijimo projektą:

1. Dalies plotas 106,20 kv.m; iš jų naudingo ploto 75,62 kv.m, rūsių/garažų 30,58 kv.m; neįrengtos pastogės dalis 1/3 iš 52,37 kv.m = 17,46 kv.m.

2. Dalies plotas 131,37 kv.m, iš jų naudingo ploto 84,66 kv.m; rūsių/garažų 46,71 kv.m; neįrengtos pastogės dalis 2/3 iš 52,37 kv.m = 34,92 kv.m.

Prašo teismo atsakovams pripažinti nuosavybės teisę į vietoje nuosavybės teise priklausančių įregistruotų 79,19 kv.m patalpų ploto faktiškai šiai dienai valdomų ir naudojamų 106,20 kv. m. patalpų ploto, plane pažymėto dalimis: G-1 – 16,24 kv.m; P-6 -14,34 kv.m; 1-2 – 6,42 kv.m; 1-3 – 13,38 kv.m; 1-4 – 14,53 kv.m; 1-5 – 7,77 kv.m; 1-6 – 6,56 kv.m; 1-7 – 1,48 kv.m; 1-8 – 12,60 kv.m; 1-9 – 6,82 kv.m; 1-10 – 1,20 kv.m; 1-11 – 1,20 kv.m, 1-12 – 2,04 kv.m, ½ patalpos 1-1 ir 1-19 patalpos 1/3 iš 4,86 kv.m = 1,62 kv.m, o ieškovams asmeninės nuosavybės teisę – į vietoje nuosavybės teise priklausančių įregistruotų 158,38 kv.m patalpų ploto pripažinti 131,37 kv. m faktiškai šiai dienai valdom1 ir naudojam1 patalpų plotą, plane pažymėtomis dalimis: P-l – 4,58 kv.m; P-2 – 2,81 kv.m; P-3 – 4,43 kv.m; P-4 – 6,60 kv.m; P-5 – 12,25 kv.m; P-7 – 11,54 kv.m;, P-8 – 5,81 kv.m; patalpos 1-1 ir 1-19 iš 4,86 kv.m = 3,24 kv.m; 1-13 – 10,33 kv.m; 1-14 – 16,03 kv.m; 1-15 – 20,65 kv.m; 1-16 – 14,04 kv.m; 1-17 – 13,36 kv.m; 1-18 – 7,01 kv.m; neįrengta pastogė 52,37 kv.m. Teigė, jog nebaigtą statyti ir neįrengtą gyvenamąjį namą nusipirko lygiomis dalimis trys broliai B: V. B., Z. B. ir V. B.. Vėliau vienas iš brolių savo dalį perleido kitam. Tokiu būdu, namo liko dvi dalys, kurias po tėvų mirties, paveldėjo vaikai ir mirusį asmenį pergyvenę sutuoktiniai. Atsakovai prašė atmesti ieškovų pateiktą turto atidalijimo būdą bei tenkinti jų prašymą, kuris atitinka tikrąją namo įgijėjų – brolių B. dar 1959 metais žodinį susitarimą ir pasidalijimą – ieškovams priklauso antro namo dalis, o atsakovams – pirmo aukšto dalis. Nurodė, jog pagal pateiktą pastato patalpų padalinimo projektą jiems vietoje nuosavybės teise priklausančių įregistruotų patalpų ploto, atitektų šiai dienai valdomas ir naudojamas didesnis patalpų plotas. Tuo tarpu ieškovams atitektų faktiškai šiai dienai valdomas ir naudojamas patalpų plotas, t. y. atsakovų plotas padidėja 27,01 kv.m (106,2 kv.m – 79,19 kv.m), o ieškovų atitinkamai sumažėja 27,01 kv.m (131,37 kv.m – 158,38 kv.m). Teigė, jog yra pasirengę pagal vidutinę rinkos kainą atlyginti ieškovams, t. y. sumokėti už 27,01 kv.m po 1456,41 Lt. Ši suma gautina gyvenamojo namo vidutinę rinkos vertę 346000 Lt dalijant iš gyvenamojo namo bendro ploto 237,57 kv.m. Tokiu būdu, ieškovams siūloma piniginė kompensacija sudarytų 39337,63 Lt. Nesutinka su ieškovų teiginiais, jog atsakovai yra neteisėtai užvaldę patalpas ar atlikus daikto korekciją dėl patekimo į pastogę, bus neįmanoma ieškovams naudotis patalpomis. Teigė, jog ieškovai bet kokį atsakovų pasiūlymą ignoruoja bei nesileidžia į derybas. Mano, jog teismui atidalinus turtą pagal jų siūlomą projektą, yra įmanomas turto atidalijimas neiškeldinant atsakovų iš faktiškai naudojamų patalpų.

Trečiasis asmuo S. B. į teismo posėdį neatvyko. Apie įvyksiantį teisminį procesą pranešta tinkamai, yra atstovaujama advokato, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 117, 124, 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčas tarp šalių kilo dėl bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atidalinimo, t. y. siekiant įtvirtinti konkrečias nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, atskiriant jas nuo bendrosios nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių (Civilinio kodekso 4.80 straipsnis).

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Kadastro 1998 m. lapkričio 5 d. duomenimis gyvenamojo namo bendras plotas buvo 240,03 kv. m., iš jų: naudingas plotas 160,90 kv. m., gyvenamasis plotas 88,23 kv. m., pusrūsio plotas 64,70 kv. m., garažo plotas 14,43 kv. m., užstatytas plotas 114,00 kv. m. (I tomas, b. l. 10) . Pagal 2011 m. balandžio 6 d. kadastro duomenis, gyvenamojo namo bendras plotas yra kitas, t. y. 237,57 kv. m., iš jų: naudingas plotas 160,28 kv. m., gyvenamasis plotas 112, 36 kv. m., pusrūsio plotas 61,05 kv. m., garažo plotas 16,24 kv. m., užstatytas plotas 137,00 kv. m. (I tomas, b. l. 88). Tačiau 2011-04-06 Registro duomenimis minėtas gyvenamojo namo plotas įregistruotas esant jau 112,36 kv.m.

Darytina išvada, kad tarp šalių dėl bendro daikto (gyvenamojo namo ir jo prilklausinių: rūsių, pastogės patalpų, kiemo statinių) įsiplieskus interesų konfliktui, esant pastoviems nesutarimams, jų ginčas gali būti išspręstas tik realizuojant kiekvieno iš bendraturčio teisę atidalijant jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Svarbu paminėti, kad toks atidalijimas reiškia bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimą, todėl atidalinimas natūra iš bendro turto, tikslu iš vieno daikto sukurti du atskirus daiktuis yra galimas tik tada, kai nelieka bendro naudojimo patalpų, pastato dalių ir kitų įrenginių. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog ginčo name yra atskirai naudojamasi gamtinėmis dujomis, vietiniu centriniu šildymu, elektra, komunaliniu vandentiekiu ir nuotekų šalinimo įrenginiais (III tomas b. l. 3-13). Ieškovams ir trečiajam asmeniui priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo, o atsakovams - 1/3 dalis. Atsakovai ginčo namo patalpas pagerino, t. y. vietoje atviros verandos jų lėšomis buvo įrengti du kambariai (pažymėti 1-5 (7,77 kv.m) ir 1-6 (6,56 kv.m) indeksais. Yra likusios bendro naudojimo patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 ir 1-19, tai šalims priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys – neįrengta pastogė ir įėjimas į namą. Minėto namo palėpės kadastriniais 2011-07-05 matavimais nustatyta, kad bendras neįrengtos palėpės plotas sudaro 81,09 kv. m, naudingas neįrengtos palėpės plotas 52,37 kv. m. (II tomas, b. l. 44). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad iki ginčo teisme ieškovas V. B. gyveno namo antrame aukšte, atsakovai – pirmame aukšte, o pastogės patalpomis šalys nesinaudojo. Pažymėtina, jog ieškovai šių faktų nenurungė (Civilinio proceso kodekso 185, 197, 200 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovai išnaudojo visas galimybes, kad geruoju, ne teismo tvarka išspręsti klausimą dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo į du atskirus turtinis vienetus. Kaip matyti, bendrasavininkų pasyvumas ir akivaizdus priešiškumas bei nesantaika tarp giminaičių tam užkirto kelią. Teismas, nagrinėjamoje byloje (nuo 2010-12-03 pateikto ieškinio) ne kartą buvo sudaręs galimybę iškilusį ginčą pabaigti taikiai. Taip pat, suteikė šalims įvairiapusiškai surinkti leistinus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jų išreiškiamą valią dėl turto atidalijimo. Be to, Teismų informacinė Liteko sistema patvirtina atsakovų teiginius, jog, teisme yra ne vienas šalių ginčas, t. y. ieškiniai: dėl leidimo atlikti gyvenamojo namo kapitalinį remontą be bendraturčio sutikimo (civilinė byla Nr. 2-2390-793/2014), dėl teisės pripažinimo (civilinė byla Nr. 2-854-793/2014), dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius (civilinė byla Nr. 2-395-563/2014) bei ši byla dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, nekilnojamasis daiktas laikomas baigtas formuoti, kai yra nustatyti jo kadastriniai duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Vadinasi, Nekilnojamojo turto registre registruojamas statinys kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kuriam priskiriamas identifikacinis numeris, leidžiantis jį išskirti kaip atskirą nuosavybės teisių objektą, ir nėra atskirai registruojama statinio dalis, kuri funkciškai susijusi su statiniu ir yra neatskiriama jo dalis. Ieškovų nuginčytų kadastro duomenų byloje nėra. Taigi, šioje byloje nustatyta, jog bendraturčių gyvenamajame name iki šiol tebėra neįrengta palėpė, kuri yra susijusi su statiniu bei laikytina neatskiriama jo dalis.

Klaipėdos apygardos teismo nuomone, nekilnojamas daiktas - palėpė nors ir nesuformuota bei neįregistruota kaip atskira patalpa, bet tai nepanaikina jos, kaip nuosavybės teisės objekto, todėl namo bendraturčiams ji priklauso bendraja daline nuosavybe kaip bendrojo naudojimo patalpa. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad namo palėpė gali būti/ar pertvarkius galės būti naudojama, kaip atskiras daiktas, jos naudojimas netrukdys naudotis kitomis patalpomis pagal paskirtį, todėl atidalijant namą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pastogė taip pat turi būti atidalinta (II tomas b. l. 154-159, c.b. Nr.2A-347-163/2013).

Išnagrinėjus išsamiai, objektyviai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes, šalių ir jų atstovų paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnyje reglamentuota nuosavybės teise savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, ieškinys iš dalies tenkintinas, nes darytina išvada, jog ieškovai iš dalies įrodė, jog būtina namo bendrasavininkų turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti, nes namo bendrasavininkiai nespręsdami taikiai bendraturčių reikalų bei būdami pasyvūs, pažeidžia vieni kitų teisėtus interesus. Vadinasi, net ir esant būtiniems daikto pakeitimams, t. y. tikslu suformuoti iš vieno daikto du ar daugiau daiktų, tokie pakeitimai negali būti kliūtis realizuojant bendraturčių teisę į atidalijimą. Nustatyta, jog atsakovų pateiktas turto atidalijimo projektas labiau atitinka faktiškai tarp šalių nusistovėjusią turto valdymo tvarką bei galimybę daiktą ir jo įrenginius rekonstruoti (pertvarkyti)/įrengti be žalos jo paskirčiai, todėl turtas atidalijamas pagal 2014-11-11 pastato patalpų padalinimo projektinį pasiūlymą bei priteistina iš atsakovų ieškovams už 27,01 kv.m netekto ploto piniginė kompensacija, lygi vidutinei rinkos vertei (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Bylinėjimosi išlaidos atsakovams priteistinos iš ieškovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Šiuo atveju laikytina, kad šalių reikalavimai išspręsti lygiomis dalimis, todėl tokiu principu atlygintinos ir bylinėjimosi išlaidos: ieškovai patyrė 2000 Lt, o atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės tokių leistinų rašytinių įrodymų nepateikė, todėl tokios išlaidos iš ieškovų nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 42, 93, 96, 98 straipsniai).

Kita ieškinio reikalavimų dalis atmestina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies:

atidalinti pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 237,57 kv.m bendrojo ploto; 160,28 kv.m naudingojo ploto, 61,05 kv.m rūsių ploto; 16,24 kv.m garažų ploto ir 52,37 kv.m neįrengtos pastogės plotą taip:

ieškovams I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui, ieškovų pusėje, S. B. atitenka 131,37 kv.m, iš jų naudingo ploto 84,66 kv.m; rūsių/garažų 46,71 kv.m; neįrengtos pastogės dalis 2/3 iš 52,37 kv.m = 34,92 kv.m (P-l – 4,58 kv.m; P-2 – 2,81 kv.m; P-3 – 4,43 kv.m; P-4 – 6,60 kv.m; P-5 – 12,25 kv.m; P-7 – 11,54 kv.m;, P-8 – 5,81 kv.m; patalpos 1-1 ir 1-19 iš 4,86 kv.m = 3,24 kv.m; 1-13 – 10,33 kv.m; 1-14 – 16,03 kv.m; 1-15 – 20,65 kv.m; 1-16 – 14,04 kv.m; 1-17 – 13,36 kv.m; 1-18 – 7,01 kv.m; bendro naudojimo patalpos 1-1 ir 1-19, 2/3 iš 4,86 kv.m = 3,24 kv.m);

atsakovams D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atitenka 106,20 kv.m ; iš jų naudingo ploto 75,62 kv.m, rūsių/garažų 30,58 kv.m; neįrengtos pastogės dalis 1/3 iš 52,37 kv.m = 17,46 kv.m (G-1 – 16,24 kv.m; P-6 -14,34 kv.m; 1-2 – 6,42 kv.m; 1-3 – 13,38 kv.m; 1-4 – 14,53 kv.m; 1-5 – 7,77 kv.m; 1-6 – 6,56 kv.m; 1-7 – 1,48 kv.m; 1-8 – 12,60 kv.m; 1-9 – 6,82 kv.m; 1-10 – 1,20 kv.m; 1-11 – 1,20 kv.m, 1-12 – 2,04 kv.m ir bendro naudojimo patalpos 1-1 ir 1-19, 1/3 iš 4,86 kv.m = 1,62 kv.m).

Priteisti iš atsakovų D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 39337,63 Lt (trisdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt septyni Lt ir 63 ct arba 11392,96 Eur) kompensaciją ieškovams I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), po 333,33 Lt ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 333,34 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja Elena Pauliukienė