Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-02-27 · Civilinė byla Nr. 2A-347-163/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-27
Bylos Nr.
2A-347-163/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-16220-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas, Alona Romanovienė
Atsakovas
D. B., N. B., R. B.
Ieškovas
V. B.
Trečiasis asmuo
S. B.
Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-347-163/2013Teisėja M. Valiulytė (Proceso Nr. 2-06-3-16220-2010-5)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.9; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų D. B., N. B., R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams D. B., N. B., R. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo S. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu teismo prašė atidalyti jam bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovais jam tenkančias 2/3 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: ieškovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 161,96 m² gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: P-l – 3,27 m², P-2 – 2,81 m², P-3 – 4,43 m²; P-4 – 6,60 m², P-5 – 12,25 m², P-7 – 11,54 m², P-8 – 5,81 m², 1-4 – 14,53 m², 1-5 – 7,77 m², 1-6 – 6,56 m², 1-7 – 1,48 m², 1/2 dalį patalpos 1-1 – 1,37 m², 1-13 – 10,33 m², 1-14 – 16,03 m², 1-15 – 20,65 m², 1-16 – 14,04 m², 1-17 – 13,36 m², 1-18 – 7,01 m², 1-19 – 2,12 m²; atsakovams pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 75,61 m² gyvenamojo namo ploto, plane pažymėtomis dalimis: G-1 – 16,24 m², P-6 – 14,34 m², 1-2 – 6,42 m², 1-3 – 13,38 m², 1-8 – 12,60 m², 1-9 – 6,82 m², 1-10 – 1,20 m², 1-11 – 1,20 m², 1-12 – 2,04 m², ½ patalpos 1-1 – 1,37 m² (b.l.3-7, 85-86); taip pat atsakovams iš ieškovo priteisti 5 213,95 Lt kompensaciją už ieškovui priteistą idealiąją jo dalį bendrojoje nuosavybėje viršijantį plotą (3,58 m2); iškeldinti atsakovus iš gyvenamojo namo patalpų, plane pažymėtų P-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žemės sklypas, kuriame yra namas, yra atidalytas, nustatant realiąsias dalis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.2. punkte nurodytas pastatas – garažas nuosavybės teise priklauso tik ieškovui, o kiemo statiniai proporcingai turimomis gyvenamojo namo dalimis priklauso ieškovui ir atsakovams. Šalys tarpusavyje nesusitaria dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo. Ieškovas pateikė teismui VĮ ,,Registrų centras“ atliktą pastato patalpų padalijimo projektą, pagal kurį siūloma gyvenamąjį namą padalinti į du savarankiškai suformuotus daiktus, iš kurių ieškovui tektų 163,26 m², o atsakovams 76,77 m². Visas antras aukštas, rūsio P-7 patalpos, pirmo aukšto 3 kambariai turi atitekti ieškovui. Taip atidalinus bus suformuoti du butai. Du suformuoti savarankiški daiktai turi tik vieną bendro naudojimosi patalpą – tai įėjimą į namą, ir ši patalpa dalinama šalims lygiomis dalimis. Pirmame aukšte yra du įėjimai į patalpas, todėl atidalinimas yra galimas. Gyvenamojo namo atidalijimas natūra pagal tikslias bendraturčių turimas gyvenamojo namo dalis yra neįmanomas, atsižvelgiant į vidinį patalpų išdėstymą. Negalint atidalinti gyvenamojo namo tiksliai pagal visų bendraturčių turimas idealiąsias dalis, atsakovai turi teisę į kompensaciją. Atsakovai ignoruoja ieškovo turimą teisę į ginčo turto dalį, neleidžia į ją patekti. Ieškovas, kaip šio ploto savininkas turi teisę reikalauti iškeldinti iš gyvenamojo namo patalpų, pažymėtų P-5, 1-3, 1-10, 1-11, 1-12, be jokio teisinio pagrindo jose gyvenančius atsakovus.

A. D. Brazdeikis, N. B. ir R. B. pateikė alternatyvų pastato atidalijimo projektą, pagal kurį siūlė atidalinti tokiu būdu: jiems pripažinti nuosavybės teisę į 91, 61 kv. m. gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: : G-1 – 16,24 m², 1-2 – 6,42 m², 1-3 – 13,38 m², 1-4 – 14,53 m², 1-5 – 7,77 m², 1-6 – 6,56 m², 1-7 – 1,48 m², 1-8 – 12,60 m², 1-9 – 6,82 m², 1-10 – 1,20 m², 1-11 – 1,20 m², 1-12 – 2,04 m², ½ patalpos 1-1 – 1,37 m², o ieškovui asmeninės nuosavybės teise pripažinti 198,33 kv. m. gyvenamojo ploto, plane pažymėtomis dalimis: P-l – 3,27 m², P-2 – 2,81 m², P-3 – 4,43 m²; P-4 – 6,60 m², P-5 – 12,25 m², P-6 – 14,34 m², P-7 – 11,54 m², P-8 – 5,81 m², 1/2 dalį patalpos 1-1 – 1,37 m², 1-13 – 10,33 m², 1-14 – 16,03 m², 1-15 – 20,65 m², 1-16 – 14,04 m², 1-17 – 13,36 m², 1-18 – 7,01 m², 1-19 – 2,12 m², neįrengta pastogė 52,37 kv. m.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-28 sprendimu ieškinį tenkino. Atidalijo ir pripažino ieškovui V. B. asmeninės nuosavybės teisę į 161,96 m² ploto, gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir plane pažymėto dalimis: P-l – 3,27 m², P-2 – 2,81 m², P-3 – 4,43 m²; P-4 – 6,60 m², P-5 – 12,25 m², P-7 – 11,54 m², P-8 – 5,81 m², 1-4 – 14,53 m², 1-5 – 7,77 m², 1-6 – 6,56 m², 1-7 – 1,48 m², 1/2 dalį patalpos 1-1 – 1,37 m², 1-13 – 10,33 m², 1-14 – 16,03 m², 1-15 – 20,65 m², 1-16 – 14,04 m², 1-17 – 13,36 m², 1-18 – 7,01 m², 1-19 – 2,12 m². Atidalijo ir pripažino atsakovams D. B., N. B. ir R. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise kiekvienam po 1/9 dalį į 75,61 m² ploto, gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, ir plane pažymėto dalimis: G-1 – 16,24 m², P-6 – 14,34 m², 1-2 – 6,42 m², 1-3 – 13,38 m², 1-8 – 12,60 m², 1-9 – 6,82 m², 1-10 – 1,20 m², 1-11 – 1,20 m², 1-12 – 2,04 m², ½ patalpos 1-1 – 1,37 m² . Nustatė, kad ieškovas V. B. sumoka atsakovams D. B., N. B. ir R. B. 5 213,95 Lt kompensaciją už ieškovui priteistą idealiąją jo dalį bendrojoje nuosavybėje viršijantį plotą (3,58 m²). Iškeldino atsakovus D. B., N. B. ir R. B. iš gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančio adresu (duomenys neskelbtini),, patalpų, namo plane pažymėtų P-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7. Priteisė ieškovui V. B. iš atsakovų D. B., N. B. ir R. B. po 1094 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš kiekvieno. Priteisė Valstybei iš atsakovų D. B., N. B. ir R. B. po 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo iš kiekvieno. Nurodė, kad vertinant šalių pateiktus atidalijimo projektus atsižvelgtina į idealiąsias šalių nuosavybės teisės dalis daikte ir teisiškai suformuotas bei įregistruotas patalpas. Kadangi namo palėpė yra neįregistruota viešame registre ir nesuformuota kaip atskira patalpa, jos plotas į namo dalintiną bendrą plotą neskaičiuotinas, dėl šios priežasties atsakovų pateikto projekto namo bendras plotas ir šalims tenkančių atidalijamo namo dalių proporcijos apskaičiuotos neteisingai. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pagal ieškovo pateiktą atidalijimo projektą atsakovams atitektų didesnė negyvenamųjų patalpų dalis ir mažesnė gyvenamojo namo naudingojo ploto dalis, nesudaro pagrindo konstatuoti jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, ypač sistemiškai įvertinus ieškovo siūlomo atidalijimo būdo privalumus. Pažymėjo, kad garažo ir pusrūsio patalpos P-6 priteisimas atsakovams atitinka faktiškai susiklosčiusią naudojimosi šiomis patalpomis tvarką, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise kaip atskiras statinys priklauso tame pačiame žemės sklype esantis garažas. Nurodė, kad tos pačios funkcinės paskirties gyvenamajame name esančios patalpos ieškovui priteisimas nebūtų tikslingas, ypač įvertinus tai, jog šia patalpa nuo seno faktiškai naudojasi atsakovai. Teismo nuomone, pusrūsio patalpos P-6 priteisimas tikslingas atsakovams siekiant užtikrinti, kad atsidalijimo atveju ginčo šalys turėtų galimybę turėti atskirus įėjimus į joms priklausančias rūsio patalpas: atsakovai - per garažą, o ieškovas - per pirmąjį aukštą. Teismas konstatavo, kad vertinant ieškovo pateiktame projekte siūlomą gyvenamojo namo naudingąjį plotą sudarančių patalpų (pirmojo ir antrojo aukštų patalpų) atsidalijimo variantą kitų bendraturčių teisių ir teisėtų atitikimo prasme, jis geriau atitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų principų įgyvendinimą. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktas patalpų atidalijimo projektas atitinka viešame registre įregistruotus kadastrinius matavimus ir juose nurodytas patalpas bei jų plotus, ieškovo projekte, lyginant su atsakovų pateiktu projektu, geriau išlaikyta ginčo šalims priklausančių idealiųjų dalių proporcija dalintinose gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai D. B., N. B., R. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atidalyti namo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovų pateiktą projektą, o ieškovo pareikštą reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino surinktus įrodymus. Teigia, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir nepagrįstai nurodė, kad palėpė yra neįregistruota viešame registre ir nesuformuota kaip atskira patalpa, todėl jos plotas į namo dalintiną bendrą plotą neįskaičiuotinas. Mano, kad teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog reikia dalyti visas faktiškai name esančias patalpas, t. y. ir 52,37 kv. m palėpę. Nurodo, kad teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad pasirinkus tokį atidalijimo būdą, kurį nurodė atsakovai bei pripažinus palėpę V. B. asmenine nuosavybe šis atidalijimo būdas būtų priimtiniausias visoms šalims, nepažeistų bendraturčių teisių ar teisėtų interesų, nepadarytų neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Mano, kad jų pasiūlytas atidalijimo projektas yra palankus ir teisingas abiems šalims. Nurodo, kad neišsprendus ginčo dėl kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui tenkančios dalies bendroje nuosavybėje, nepasiekus kiekvieno bendraturčio teisių apsaugos, negalima spręsti klausimo dėl bendraturčio tam tikros dalies atidalijimo. Teigia, kad ieškovo pateiktas atidalijimo projektas pažeidžia kitų bendraturčių teises ir neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Statybų įstatymo atitinkamų statybos techninio reglamento nuostatų, nes iš ieškovo pateikto projekto neaišku, ar po padalijimo būtų galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį, ar juo išspręsti inžinierinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai. Mano, kad teismo sprendimas prieštarauja CK 4.90 straipsnio nuostatoms ir paminėtai kasacinio teismo praktikai. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovams reikės išsikelti iš gyvenamosios vietos. Neaišku, kuo remdamasis, teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pagal ieškovo pateiktą atidalijimo projektą atsakovams atitektų didesnė gyvenamųjų patalpų dalis ir mažesnė gyvenamojo namo naudingojo ploto dalis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jų teisių pažeidimo. Nurodo, kad teismas, atidalydamas ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepagrįstai atsakovų argumentus pripažino teisiškai nereikšmingais, todėl netinkamai pritaikė CK 4.80 straipsnio 2 dalį. Mano, kad negyvenamųjų patalpų dalis negali būti prilyginama ir tapatinama su gyvenamųjų patalpų dalimi. Pažymi, kad sprendžiant atidalijimo bei jo proporcingumo klausimus, negali būti remiamasi vien idealiosiomis nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę dalimis. Taip pat nurodo, kad patenkinus atsakovų apeliacinį skundą dėl atidalijimo, teismo sprendimo dalis iškeldinimo naikintina, nes nebebūtų teisinio pagrindo iškeldinti atsakovus iš jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas V. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčo esmė yra ta, kad atsakovai nepagrįstai siekia į dalintino statinio plotą įtraukti neįrengtos pastogės 52,3 m² plotą, atsakovai be pagrindo šį plotą prilygina gyvenamosioms patalpoms ir šį neįrengtos pastogės plotą siūlo atidalyti ieškovo nuosavybėn, kad atsakovams liktų didesnė dalytino turto dalis. Nurodo, kad nesutinka, jog namas (duomenys neskelbtini), būtų atidalytas pagal atsakovų projektą, į dalytino pastato plotą įtraukiant neįrengtos pastogės plotą, nes toks padalijimo būdas prieštarauja teisės aktams. Nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovų įvardytos pastogės patalpos niekada neegzistavo, pastogė nėra suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl negali būti atidalijimo objektu. Teigia, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atliktas neįrengtos pastogės patalpų planas nėra tinkamas įrodymas byloje. Teigia, kad pastogė yra tik konstrukcinė namo dalis. Teigia, kad apeliantų teiginiai dėl teismo sprendimo nepagrįstumo yra deklaratyvūs ir neturintys pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atidalijimo.

CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės reiškia, kad pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais ir konkretaus bendraturčio dalis atskiriama nuo bendrosios nuosavybės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje. Tačiau visiškas atidalijimas nepaneigia kai kurių bendrojo naudojimo objektų, pvz., lieka bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinierinė įranga, kitos bendrojo naudojimo patalpos, fiziškai nedalūs ir būtini visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atidalyta nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

Kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą,. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitiktų bendraturčių dalis, nedarytų neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeistų kitų asmenų teisių. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią turto dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti. visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atidalyta nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovui V. B. ir atsakovams D. B., N. B., R. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini),, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),. Pagal 1998 m. lapkričio 5 d. kadastro duomenis gyvenamojo namo bendras plotas buvo 240,03 kv. m., iš jų: naudingas plotas 160,90 kv. m., gyvenamasis plotas 88,23 kv. m., pusrūsio plotas 64,70 kv. m., garažo plotas 14,43 kv. m., užstatytas plotas 114,00 kv. m. (t. 1, b. l. 10) . Pagal 2011 m. balandžio 6 d. kadastro duomenis gyvenamojo namo bendras plotas 237,57 kv. m., iš jų: naudingas plotas 160,28 kv. m., gyvenamasis plotas 112, 36 kv. m., pusrūsio plotas 61,05 kv. m., garažo plotas 16,24 kv. m., užstatytas plotas 137,00 kv. m. (t. 1, b. l. 88). 2011 m. liepos 5 d. buvo atlikti namo palėpės kadastriniai matavimai, iš kurių matyti, kad bendras neįrengtos palėpės plotas 81,09 kv. m., naudingas neįrengtos palėpės plotas 52,37 kv. m. (t. 2, b. l. 44). Name naudojamos gamtinės dujos, vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas. I. V. B. priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo, o atsakovams D. B., N. B. ir R. B. 1/3 dalis. Iki ginčo ieškovas gyveno namo antrame aukšte, atsakovai – pirmame aukšte.

I. V. B. ieškiniu teismo prašė atidalyti jam bendrojoje dalinėje nuosavybėje tenkančias 2/3 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: ieškovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 161,96 m² gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: P-l – 3,27 m², P-2 – 2,81 m², P-3 – 4,43 m²; P-4 – 6,60 m², P-5 – 12,25 m², P-7 – 11,54 m², P-8 – 5,81 m², 1-4 – 14,53 m², 1-5 – 7,77 m², 1-6 – 6,56 m², 1-7 – 1,48 m², 1/2 dalį patalpos 1-1 – 1,37 m², 1-13 – 10,33 m², 1-14 – 16,03 m², 1-15 – 20,65 m², 1-16 – 14,04 m², 1-17 – 13,36 m², 1-18 – 7,01 m², 1-19 – 2,12 m²; atsakovams pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 75,61 m² gyvenamojo namo ploto, plane pažymėtomis dalimis: G-1 – 16,24 m², P-6 – 14,34 m², 1-2 – 6,42 m², 1-3 – 13,38 m², 1-8 – 12,60 m², 1-9 – 6,82 m², 1-10 – 1,20 m², 1-11 – 1,20 m², 1-12 – 2,04 m², ½ patalpos 1-1 – 1,37 m² (b.l.3-7, 85-86); taip pat atsakovams iš ieškovo priteisti 5 213,95 Lt kompensaciją už ieškovui priteistą idealiąją jo dalį bendrojoje nuosavybėje viršijantį plotą (3,58 m2); iškeldinti atsakovus iš gyvenamojo namo patalpų, plane pažymėtų P-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7. Ieškovas, siūlydamas savo atidalijimo projektą, vadovavosi 2011 m. balandžio 6 d. kadastrinių matavimų duomenimis, kad namo bendras plotas yra 237,57 kv. m.

A. D. B., N. B. ir R. B. pateikė alternatyvų pastato atidalijimo projektą, pagal kurį siūlo atidalinti tokiu būdu: jiems pripažinti nuosavybės teisę į 91, 61 kv. m. gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: : G-1 – 16,24 m², 1-2 – 6,42 m², 1-3 – 13,38 m², 1-4 – 14,53 m², 1-5 – 7,77 m², 1-6 – 6,56 m², 1-7 – 1,48 m², 1-8 – 12,60 m², 1-9 – 6,82 m², 1-10 – 1,20 m², 1-11 – 1,20 m², 1-12 – 2,04 m², ½ patalpos 1-1 – 1,37 m², o ieškovui asmeninės nuosavybės teise pripažinti 198,33 kv. m. gyvenamojo ploto, plane pažymėtomis dalimis: P-l – 3,27 m², P-2 – 2,81 m², P-3 – 4,43 m²; P-4 – 6,60 m², P-5 – 12,25 m², P-6 – 14,34 m², P-7 – 11,54 m², P-8 – 5,81 m², 1/2 dalį patalpos 1-1 – 1,37 m², 1-13 – 10,33 m², 1-14 – 16,03 m², 1-15 – 20,65 m², 1-16 – 14,04 m², 1-17 – 13,36 m², 1-18 – 7,01 m², 1-19 – 2,12 m², neįrengta pastogė 52,37 kv. m. Atsakovai, siūlydami savo atidalijimo projektą, rėmėsi kadastriniais matavimais atliktais 2011 m. liepos 5 d., kuriais buvo apmatuota gyvenamojo namo neįrengta palėpė, kurios naudingas plotas 52,37 kv. m.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir atidalindamas šalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovo pateiktą atidalijimo projektą, nurodė, kad palėpė neįregistruota viešame registre ir nesuformuota kaip atskira patalpa, todėl jos plotas į namo dalintiną plotą neskaičiuojamas. Dėl šios priežasties atsakovų pateiktas projektas buvo nesvarstytas.

Nekilnojamojo turto objektų - žemės sklypų, statinių ir kito nekilnojamojo turto kadastro tvarkymo principus bei duomenų apie nekilnojamąjį turtą įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazės tvarka nustatyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme. Nagrinėjamojoje byloje aktualus yra jo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas nekilnojamojo turto objekto formavimo būdas – suformuojant nekilnojamojo turto daiktinių teisių objektą. To paties įstatymo 9 straipsnyje apibrėžtas nekilnojamojo turto objektas ir nustatyta, kad nekilnojamojo turto (kartu su priklausiniais) objektu laikomas statinys, taip pat ir nebaigtas statyti. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nekilnojamasis daiktas laikomas baigtas formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Taigi Nekilnojamojo turto registre registruojamas statinys kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kuriam priskiriamas identifikacinis numeris, leidžiantis jį išskirti kaip atskirą nuosavybės teisių objektą, ir nėra atskirai registruojama statinio dalis, kuri funkciškai susijusi su statiniu ir yra neatskiriama jo dalis. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas turi neįrengtą palėpę. Palėpė yra susijusi su statiniu ir yra neatskiriama jo dalis. Nors palėpė nesuformuota ir neįregistruota kaip atskira patalpa, tai nepanaikina jos, kaip nuosavybės teisės objekto. Namo bendraturčiams ji priklauso bendra daline nuosavybe kaip bendrojo naudojimo patalpa, ji gali būti ar pertvarkius galės būti naudojama kaip atskiras daiktas, jos naudojimas netrukdys naudotis kitomis patalpomis pagal paskirtį, todėl atidalijant namą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pastogė taip pat turi būti atidalinta. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad neįskaičiuodamas palėpės ploto į dalintiną bendrą namo plotą, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2003 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2003; 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

Nagrinėjamojoje byloje šalys pateikdamos savo atidalijimo projektus tik nurodė kas kokiomis patalpomis turėtų naudotis. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą iš esmės nustatė naudojimosi patalpomis tvarką, kurią pasiūlė ieškovas. Tačiau liko neaišku, ar po padalijimo bus galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį, ar juo išspręsti inžinierinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai, kuriuos išspręsti, siekiant galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje, įpareigoja kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2010 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-190/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis , priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).).

Nagrinėjamojoje byloje atsakovai nurodė, kad patalpose žymimose indeksu 1-5 7.77 kv. m. ir 1-6 6.56 kv. m. vietoje atviros verandos asmeninėmis atsakovo N. B. lėšomis buvo įrengti kambariai, todėl šis plotas negali būti įtrauktas į dalijamą plotą. Ieškovas šių teiginių neneigė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad 1998 m. lapkričio 5 d. gyvenamasis plotas name sudarė 88.23 kv. m., o registro 2011 m. balandžio 6 d. duomenimis gyvenamasis plotas sudarė 112,36 kv. m. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas formuoja praktiką, kad pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas ar padidinama jo vertė tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2003 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2003; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2009).Taigi nagrinėjamojoje byloje buvo svarbu nustatyti ir įvertinti ginčo namo pagerinimo sąlygas, nes nuo jų priklauso ieškovo ir atsakovų, kaip namo bendraturčių, bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių pasikeitimas. Pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos ir vertinamos.

Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į reikšmingas šiai bylai aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, todėl teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlona RomanovienėAudrius Saulėnas