Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-461-460/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-29
Bylos Nr.: e2S-461-460/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00057-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.

Teisėjas: Aušra Maškevičienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo: uždarosios akcinės bendrovės B2KAPITAL, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, uždaroji akcinė bendrovė „Nermeka“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, V. R., uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „IFP Digital Lietuva“, Aktiva Finants OU, "Gelvora", "Nermeka", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora "Cobalt", AKTIVA FINANTS OÜ, "SB lizingas", "IFP Digital Lietuva", SEB bankas, "Sergel, "EDS INVEST", " Intrum Lietuva", "B2Kapital"
Pareiškėjas: M. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-461-460/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00057-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.7.1; 3.4.2.1.1; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės B2KAPITAL (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, uždaroji akcinė bendrovė „Nermeka“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, V. R., uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė B2KAPITAL, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „IFP Digital Lietuva“, Aktiva Finants OU, advokato I. N. ir partnerių kontora „Cobalt“, antstolis G. J., antstolė L. P., antstolė V. D., antstolė R. V., antstolis A. S., antstolis J. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su pareiškimu, juo prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą; paskirti pareiškėjo bankroto administratore E. G., nustatyti 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo, ir patvirtinti 500 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms nuo nutarties iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą iki įsiteisėjimo dienos nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 400 Eur sumą, reikalingą būtiniesiems pareiškėjo poreikiams tenkinti, nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo planui pateikti. Nurodo, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė nesėkminga investicija į nekilnojamąjį turtą ir pasaulinės ekonominės krizės padariniai. Pareiškėjas 2004 m. buvo įgijęs du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), 2006 – 2007 metais jis investavo pinigines lėšas į šių žemės sklypų detalų planavimą. Tačiau 2007 m. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai nepatvirtinus žemės sklypo detaliojo plano patyrė ženklius finansinius nuostolius, nes sklypų nebuvo galima padalinti bei pakeisti jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį į gyvenamąją teritoriją, ko pasekoje keliskart sumažėjo sklypo vertė, taip pat galimybės jį parduoti, todėl pareiškėjas liko skoloje ir fiziniam asmeniui Vytautui Rinkevičiui dėl gauto avanso. Kadangi žemės sklypas už paskolą buvo įkeistas DNB bankui, šio banko pavedimu antstolė V. D. atliko priverstinio išieškojimo procedūras ir sklypas buvo parduotas už itin mažą kainą. 2006 m. liepos 19 d. pareiškėjas su verslo partneriu įsteigė juridinį asmenį – uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Klaipėda Estate“, kuriai buvo suteikęs 20 273,40 Eur (70 000,00 Lt) paskolą RE/MAX franšizės įsigijimui, taip pat 10 136,70 Eur (35 000 Lt) paskolą veiklos vykdymo išlaidoms dengti, t. y. biuro baldų ir orgtechnikos įsigijimui bei užmokesčiui už patalpų nuomą. 2007 m. prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei ir jai paveikus nekilnojamojo turto rinktą Lietuvoje, pareiškėjas buvo priverstas parduoti savo valdomą 50 proc. akcijų paketą už 5792,40 Eur (20 000,00 Lt), o 2010 m. rugsėjo 1 d. UAB „Klaipėda Estate“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl nebebuvo jokios galimybės atgauti bendrovei suteiktos paskolos. Dėl nurodytų aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, pareiškėjas pripažintas nemokiu, jo bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroteka“, atitinkamai nustatytas terminas mokumo atkūrimo planui pateikti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo mokumo atkūrimo plano netvirtino ir perdavė planą keisti, tačiau pakeitimai nebuvo pateikti kreditoriams, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjo bankroto bylą nutraukė. Pažymėjo, jog pareiškėjas visą laiką tikėjosi, kad bankroto administratorius bankroto procesą kontroliuoja, tačiau bankroto administratorės įgaliotas asmuo realiai nebendradarbiavo su pareiškėju, neinformavo apie reikiamus atlikti veiksmus bei aplaidžiai vedė fizinių asmenų bankroto procesą. Po bankroto bylos nutraukimo pareiškėjui buvo atnaujintas išieškojimas civilinio proceso tvarka, jam prasidėjo depresija ir pergyvenimas dėl nepavykusios bylos, savo nepakankamo dėmesingumo. Dėl nervinės būsenos jis ilgus laikotarpius visiškai negalėdavo dirbti, nematė niekur prasmės, padėtį dar labiau pablogino 2018-2019 metais įvykęs lošimo protrūkis. Pareiškėjas pripažįsta, kad keletą kartų pavykus išlošti, jis nebegalėjo atspirti potraukiui lošti, tikėdamasis išlošti dideles sumas, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais ir pradėti gyvenimą iš naujo. Šiuo metu pareiškėjas lankosi MB „Sendvario psichiatrijos ir psichoterapijos centre“ dėl psichologinių pobūdžio problemų. Pareiškėjas patvirtina, kad per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo jis nesudarė nesąžiningų sandorių ir neatliko kitokių veiksmų, pažeidžiančių kreditorių teises, kuriems būtų taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija. Pareiškėjas taip pat prašė teismo atsižvelgti į tai, jog nemokiu tapo ne dėl savo žalingų įpročių. Nors jis 2018 – 2019 metais piktnaudžiavo azartiniais lošimais, tačiau pradėjęs lošti jis jau buvo nemokus, nes jo nemokumas buvo konstatuotas dar 2015 m. vasario 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi. Nuo 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas yra užsiregistravęs Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenų bazėje ir nuo tada azartinių lošimų įstaigose nesilanko.

2. Suinteresuotas asmuo UAB B2KAPITAL pateikė atsiliepimus į pareiškėjo prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, įvertinus aplinkybes dėl pareiškėjo sąžiningumo ir polinkio į azartinius lošimus, taip pat prašė teismo išreikalauti iš Lošimų priežiūros tarnybos duomenis apie pareiškėjo dalyvavimą azartiniuose lošimuose už tris metus. Nurodė, kad nors pareiškėjas teigia, jog azartiniai žaidimai nebuvo priežastis, sukėlusi nemokumą, bet suinteresuoto asmens nuomone, azartiniai žaidimai laikotarpyje per paskutinius 3 metus, pareiškėjo esamus finansinius sunkumus pagilino, padėtį grąžinti kreditoriams skolas dar labiau komplikavo. Nors pareiškėjas teigia, kad lošė tikėdamasis išlošti dideles sumas, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais, bet nors ir būdavo išlošiamos didelės sumos jos nebuvo nukreipiamos skoloms dengti (į elektroninę bylą (toliau – el. b.) 2021 m. sausio 25 d. pateiktas dok. Nr. DOK-3693 bei 2021 m. vasario 9 d. pateiktas dok. Nr. DOK-6125).

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriuo su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė teismo atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Pažymėjo, kad kreditoriaus nuomone, pareiškėjas privalo siekti maksimalaus galimo kreditorinių reikalavimų patenkinimo, būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas. Pareiškėjas turi aiškiai nurodyti visus pajamų šaltinius, pateikti aiškią informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus kaip bus įgyvendinama pagrindinė Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, dengiamos administravimo išlaidos bei tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai (2021 m. sausio 27 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-3962).

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriuo nurodė jį nagrinėti teismo nuožiūra (2021 m. sausio 29 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-4409).

5. Suinteresuotas asmuo UAB „Sergel“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriuo nurodė, jog neprieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, jei teismas nustatytų, kad pareiškėjas yra nemokus ir nėra FABĮ nustatytų aplinkybių, dėl kurių buvimo bankroto byla negalėtų būti iškelta (2021 m. sausio 29 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-4527).

6. Suinteresuotas asmuo UAB „Nermeka“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriuo nurodė pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo spręsti teismui, įvertinus aplinkybes dėl pareiškėjo sąžiningumo ir polinkio į azartinius lošimus, prašė išreikalauti iš Lošimų priežiūros tarnybos duomenis apie pareiškėjo dalyvavimą azartiniuose lošimuose už 3 metus (2021 m. sausio 29 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-4538). Taip pat atsiliepime pažymėjo, kad teismas turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog 2018 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-1311 iš pareiškėjo suinteresuoto asmens naudai buvo priteistas 1905,18 Eur žalos atlyginimas. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo įsiskolinimas suinteresuoto asmens UAB „Nermeka“ naudai susidarė būtent dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas pripažįsta, kad turi potraukį lošti azartinius žaidimus bei siekiant nustatyti azartinių lošimų mąstą, lankymosi dažnumą, ir kaip tai galėjo įtakoti pareiškėjo finansinę būklę bei jau turimus finansinius sunkumus, prašė teismo užklausti Lošimų priežiūros tarnybą dėl pareiškėjo vizitų lošimo įstaigose ir registracijos azartinių lošimų internetiniuose puslapiuose per paskutinius 3 metus. Taip pat pažymėjo, kad nors pareiškėjo teigimu, vidutiniškai jo pajamos sudaro apie 400-500 Eur per mėnesį, tačiau, jis prašė skirti bankroto administratorių, kurio atlyginimas būtų per mėnesį 500 Eur taip pat prašė savo būtiniesiems poreikiams per mėnesį patvirtinti 400 Eur sumą, taigi pareiškėjo iš viso planuojama per 1 mėn. išlaidų suma yra 900 Eur, todėl nėra suprantama, kokiu pagrindu ir iš kokių pajamų pareiškėjas vykdys atsiskaitymus su kreditoriais, ir iš kokių pajamų pats gyvens, mano, kad tokiu būdu galimai pareiškėjas tik dar labiau didins savo įsiskolinimus (2021 m. sausio 29 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-4538).

7. Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į bylą pateikė duomenis apie pareiškėjo lankymąsi lošimo namuose, sudarytas nuotolinio lošimo sutartis 2018 -2021 metais. Iš nurodytų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 – 2019 metais buvo registruotas asmenų įeinančių lošimo namus bei klientų, kurie vienos ar kelių susijusių operacijų metu įmoka, atsiima laimėjimus arba keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), sąrašuose UAB „Olimpic Casino Group Baltija“ bei UAB „Nesė“, paskutinis pareiškėjo apsilankymas lošimo namuose užfiksuotas 2019 m. gruodžio 7 d. (2021 m. vasario 8 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-5727).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjui M. M. iškelta bankroto byla. Teismas nutarė paskirti pareiškėjo M. M. bankroto administratore E. G. Teismas nustatė 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino 500 Eur (penkių šimtų eurų) lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjo M. M. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 400 Eur (keturių šimtų eurų) lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo M. M. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė keturių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Pagrindiniai teismo argumentai:

Atsiliepimas

8.1. Nors suinteresuotas asmuo UAB „Nermeka“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo skolinis įsipareigojimas šiam kreditoriui pagal 2018 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimą Nr. DGKS-1311, kuriuo iš pareiškėjo suinteresuoto asmens naudai buvo priteista 1 905,18 Eur žalos atlyginimo susidarė būtent dėl pareiškėjo nesąžiningumo, tačiau teismo vertinimu, šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo sąžiningumu turi būti vertinamos FABĮ prasme, todėl konstatavo, kad pareiškėjo sąžiningumas byloje, kilusioje iš darbo santykių negali būti tapatinamas su jo sąžiningumu sudarant asmeninius finansinius sandorius bei juos vykdant.

8.2. Pareiškėjas jokių sandorių per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nesudarė. Pareiškėjas jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi pareiškėjo nemokumą yra nesėkminga investicija į nekilnojamąjį turtą bei dėl ekonominės krizės nukentėjęs kitas verslas. Pareiškėjas dirbdamas nekilnojamojo turto srityje pagrįstai tikėjosi gauti pelną iš įsigytų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), tačiau nepatvirtinus detaliojo plano, sklypų vertė per laiką sumažėjo, o prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei bei žlugus kitam pareiškėjo verslui jis nebegalėjo įgyvendinti savo prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, dėl ko tapo nemokus.

8.3. Teismas nevertino pareiškėjo veiksmų nesąžiningumo aspektu, atliktų anksčiau nei prieš trejus metus. Nurodė, kad šiuo atveju aktualus tik pareiškėjo elgesys per trejų metų laikotarpį iki kreipimosi su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta objektyvių duomenų dėl pareiškėjo nesąžiningumo, o vien aplinkybės, kad azartinių lošimų metu laimėtų pinigų pareiškėjas nepanaudojo tiesioginiam skolinių įsipareigojimų dengimui, teismo vertinimu, nesudarė prielaidos pareiškėjo nesąžiningo elgesio konstatavimui.

8.4. Teismas pastebėjo, kad iš į bylą pateiktų lošimų priežiūros tarnybos duomenų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nors ir laimėdavo didesnes sumas pinigų, tačiau pagal lošimo intensyvumą nusprendė, kad realiai jomis nedisponuodavo, o panaudodavo tolimesniems lošimams.

8.5. Teismas pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir duomenis nustatė, kad pareiškėjo įsipareigojimai yra dideli, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto jis neturi, gyvena su tėvais. Tačiau pareiškėjas yra vidutinio amžiaus, dirba, išlaikomų asmenų neturi, šiuo metu jam yra teikiama psichologinė pagalba dėl priklausomybės azartiniams lošimams, susidariusių skolinių įsipareigojimų, tačiau duomenų apie kitus jo sveikatos sutrikimus byloje nėra. Šios byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, leido daryti išvadą, kad ateityje pareiškėjas turi galimybę pagerinti savo finansinę padėtį ir gauti didesnes nei minimalias pajamas, kurios leis vykdyti fizinio asmens bankroto procesą.

Šalies argumentai

8.6. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pačio skolininko, nei kreditorių interesų. Šiuo atveju pareiškėjo veiksmai pateikiant prašymą asmenų apribojusių savo galimybę lošti registre bei kreipiantis dėl psichologinės pagalbos, susijusios su šia priklausomybe, teismo nuomone, patvirtina pareiškėjo norą ne tik išspręsti šias problemas, bet ir pagerinti savo finansinę padėtį ir galimai gauti didesnes pajamas ateityje, kurios, pareiškėjui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, bus skiriamos tik kreditorių skoloms padengti.

8.7. Teismo nuomone, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo, esant pagrindui, atstatomas pareiškėjo mokumas, kas atitiks kreditorių interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai argumentai:

9.1. Apeliantei kyla klausimas, kaip ir kur buvo panaudotos lėšos, gautos iš DNB banko už įkeistus žemės sklypus ir fizinių asmenų, nes detaliųjų planų rengimas rinkos kainomis kainuoja apytikriai nuo 800,00 Eur iki 3000,00 Eur. Tai nesąlygoja nesėkmingos investicijos ar ekonominė krizė, tai suponuoja netinkamą pareiškėjo elgesį su finansais, o tai ir galėjo įtakoti nemokumą sukėlusius veiksnius.

9.2. Pareiškėjas posėdžio metu teigė, kad po savo įmonės akcijų pardavimo ekonominės krizė metu ir toliau vykdė nekilnojamo turto tarpininkavimo veiklą, tačiau lėšų skolų dengimui neskyrė. Taip pat pareiškėjas posėdžio metu nepagrindė, kokią naudą gauna iš parduodamo nekilnojamo turto, jis teigė, kad negauna finansinės naudos, negauna tarpininkavimo užmokesčio, nes verčiasi tik tarpininkavimu, todėl minėti veiksmai suponuoja nesąžiningumą ir lėšų nuo kreditorių slėpimą.

9.3. Iš pareiškėjo NT brokerio įmonės puslapio https://immo.lt/lt/objektai?status%5B%5D=1 matyti, kad M. M. yra pardavęs 88 objektus. Brokerio atlygis yra 3 procentai nuo NT vertės, apeliantei kilo klausimas, kodėl pareiškėjas nebandė skirti lėšų, atlygio, kuris buvo gautas pardavus 88 objektus skoloms dengti. Apeliantės nuomone, dėl to konstatuotinas M. M. neveikimas. Be to, jis ne tik neskyrė lėšų atsiskaitymams su kreditoriais, tačiau turimas lėšas naudojo azartiniams lošimams ir nė viena išlošta suma ar jos dalis nebuvo skirta kreditorių reikalavimų tenkinimui, todėl pareiškėjo tvirtinimas, jog išloštomis lėšomis ketino atsiskaityti su kreditoriais laikytinas melagingu.

9.4. Teigia, kad iš Lošimų priežiūros tarnybos pateiktos pažymos teismui matyti, kad pareiškėjas 3 metų laikotarpiu aktyviai lankėsi lošimo įstaigose ir buvo disponuojama didelėmis pinginėmis sumomis lošimo namuose (vien per 2018 metus lošimo namuose išleista 55,000 EUR). Pareiškėjo argumentai, kad jis lošė siekdamas padengti iš karto visas skolas, o ne kiekvieną atskirai, nesuponuoja pozicijos, kad polinkis į azartinius lošimus yra pateisinamas.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas M. M. su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Pagrindiniai argumentai:

10.1. Apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, nenurodo kokius procesinių ir / ar materialinės teisės normų pažeidimus padarė teismas. Atskirajame skunde tik formaliai nurodoma, kad iš esmės nesutinka su teismo nutartimi.

Šalies argumentai

10.2. Apeliantės teiginiai ir svarstymai dėl paskolų panaudojimo prieš 15 metų šiuo atveju neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai.

10.3. Pareiškėjui akivaizdu, kad atsisakymai vykdyti prievolę apeliantei susisiekus su pareiškėju telefonu negali būti tapatinamas su nesąžiningumu. Apeliantės norai ir ketinimai (prievolės vykdymas apeliantei) būtų įgavę prioritetinę padėtį prieš kitus kreditorius. Tai būtų nesąžiningą kitų kreditorių atžvilgiu. Apeliantė veikia išskirtinai savo naudai, nesidomėdama dėl kitų kreditorių. Ji nėra hipotekos kreditorė, turinti pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimus.

10.4. Pareiškėjas teigia, kad nedirbo pagal sutartį, o vykdė individualią veiklą bendradarbiavimo sutarties su įmone pagrindais. Tokiu principu veikia dauguma Lietuvos NT įmonių: CAPITAL, RE/??? ir pan. Apeliantės vienintelio bendrovės darbuotojo gretinimas su pareiškėju taip pat neatitinka tikrovės, kadangi kreditorės minimas vienas darbuotojas, nurodomas Rekvizitai.lt yra įmonės vadovas, bet ne pareiškėjas.

10.5. Nors kreditorė aiškina, kad pareiškėjas paskyrė naują jauno amžiaus įmonės vadovą vietoje savęs, tačiau pagal įmonės įstatus vadovą skiria įmonės akcininkas, bet ne trečiasis asmuo su įmone neturintis nieko bendro, išskyrus bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu vykdo brokerio veiklą po įmonės valdomu prekiniu ženklu, su įmonei priklausančia infrastruktūra, darbo priemonėmis.

10.6. Pareiškėjo teigimu, įmonė, su kuria šiuo metu bendradarbiaujama, suteikė išskirtines sąlygas, todėl pareiškėjas turi galimybę apskritai vykdyti veiklą, o ne būti užsiregistravęs užimtumo tarnyboje ieškančiu darbu. Tai tik įrodo, jog visais įmanomais būdais stengiamasi atsiskaityti su kreditoriais bei ieškoma visų įmanomų galimybių užsidirbti bei grąžinti skolas.

10.7. Pareiškėjo gautos lošimams lėšos aiškiai atsispindi kreditorės išreikalautose išklotinėse iš azartinių lošimų priežiūros komisijos. Išklotinėse aiškiai matomos laimėtos sumos, iš kurių ir buvo toliau lošiama. Kreditorė per daug deklaratyviai dėsto savo poziciją, teigdama, jog vien per 2018 metus buvo išleista 55 000 Eurų. Šie pinigai taipogi dalimis ir buvo laimėti iš azartinių lošimų. Pareiškėjas jų kažkur neuždirbo, nerado ir negavo iš trečiųjų asmenų. Apeliantės teiginys, jog pareiškėjas turi priklausomybę nuo azartinių lošimų neatitinka tikrovės, kadangi tokios priklausomybės pareiškėjas neturi. Lankymasis lošimų įstaigose buvo spontaniškas, o ne nuolatinis.

10.8. Pareiškėjo gydymas vyksta ne nuo azartinių lošimų, o nuo depresijos ir kitų psichinių negalavimų (nerimo, nemigos ir t. t.), tiesiogiai sąlygotų jo beviltiškos padėties bei negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais ir nevaldomai augančių skolų naštos dėl skolų perpirkimo (ko pasėkoje ženkliai padidėjo ir palūkanos, ir delspinigiai). Taip pat ir nusivylimo dėl antstoliams daromų išskaitų iš atlyginimo bei jų nukreipimo ne į skolinių įsipareigojimų dengimą, o vykdymo išlaidoms bei atlyginimui antstoliams.

10.9. Apeliantės teiginiai, jog pareiškėjas lošė ne dėl siekio padengti skolas, yra akivaizdžiai klaidinantys. Tarp lošimų ir nemokumo nėra tiesioginio priežastinio ryšio.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas su juo sutinka, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai argumentai:

11.1. Iš pareiškime pateiktos informacijos visiškai nėra aišku, kaip ir iš kokiu pajamų bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu planuoja bent dalinai tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus ir dengti bankroto administravimo išlaidas, jei praktiškai visos pareiškėjo gaunamos pajamos bus skiriamos jo būtinųjų poreikių tenkinimui. Bankroto bylos iškėlimo tikslas Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme yra nenurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus.

11.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad būtina visapusiškai išanalizuoti bankrutuojančio asmens galimybes maksimaliai įgyvendinti FABĮ įtvirtintą paskirtį. Būtina įvertinti visas realias galimybes atkurti asmens mokumą, siekiant sumažinti kreditinius įsipareigojimus per įstatyme nustatytą terminą, tuo pačiu įvertinant galimybę bankrutuojančiam asmeniui išsilaisvinti nuo beviltiškų skolų naštos.

11.3. Suinteresuoto asmens AB SEB banko nuomone, pareiškėjas privalo siekti maksimalaus galimo kreditinių reikalavimų patenkinimo, būti aktyvūs, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas. Pareiškėjas turi aiškiai nurodyti visus pajamų šaltinius, pateikti aiškią informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus, kaip bus įgyvendinama pagrindinė FABĮ paskirtis, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, dengiamos administravimo išlaidos bei tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria pareiškėjui iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Faktinės bylos aplinkybės

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas turi skolinių įsipareigojimų iš viso 20 - iai kreditorių, bendra pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma yra apie 121 800 Eur. Pareiškėjas dirba pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. sausio 19 d. (užsiima nekilnojamojo turto agentūrų veikla). Vidutiniškai jo pajamos sudaro apie 400-500 Eur per mėnesį. Pareiškėjas neturi transporto priemonių, akcijų, vertybinių popierių, turtinių teisių. Savo vardu turi atidarytas banko sąskaitas dviejuose kredito įstaigose: akcinėje bendrovėje „Swedbank“ bei „Paysera“ (2021 m. sausio 4 d. į el. b. pateikto pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dok. Nr. CBP-60 zip priedai). Pareiškėjas deklaruodamas pajamas už 2018 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė duomenis apie iš azartinių lošimų laimėtas sumas, taip pat į bylą yra pateikęs rašytinius įrodymus – pažymas apie didelius laimėjimus (2021 m. vasario 11 d. į el. b. pateikti papildomi įrodymai dok. Nr. DOK-7595). Pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, viršija 25 MMA.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

16. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjas užsiima nekilnojamojo turto pardavimu, yra pardavęs nemažai nekilnojamojo turto objektų, tačiau lėšų kreditoriams skoloms sumokėti neskyrė. Apeliantės nuomone, jis ne tik neskyrė lėšų atsiskaitymams su kreditoriais, tačiau turimas lėšas naudojo azartiniams lošimams ir nė viena išlošta suma ar jos dalis nebuvo skirta kreditorių reikalavimų tenkinimui, todėl pareiškėjo tvirtinimas, jog išloštomis lėšomis ketino atsiskaityti su kreditoriais laiko melagingu. Taip pat pareiškėjas nepagrindė, kokią naudą gauna iš parduodamo nekilnojamo turto, jis teigė, kad negauna finansinės naudos, negauna tarpininkavimo užmokesčio, nes verčiasi tik tarpininkavimu, todėl minėti veiksmai suponuoja nesąžiningumą ir lėšų nuo kreditorių slėpimą. Apeliantei kilo klausimas, kaip ir kur buvo panaudotos lėšos, gautos iš DNB banko už įkeistus žemės sklypus ir fizinių asmenų.

17. Fizinio asmens bankroto procedūra leidžia atkurti nemokaus, bet sąžiningo fizinio asmens mokumą ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Kadangi fizinio asmens bankroto byla gali būti iškelta tik paties fizinio asmens iniciatyva (FABĮ 1 straipsnio 4 dalis), svarbu nustatyti asmens siekį atkurti savo mokumą, t. y. aktyviais veiksmais ieškoti galimybių patenkinti turimus finansinius įsipareigojimus, neprisiimant naujų ir nemažinant savo turimo turto.

18. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

19. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo kreditinius įsiskolinimus bei pareiškėjo gaunamas pajamas, konstatavo, jog pareiškėjas yra nemokus pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Ginčo dėl pareiškėjo nemokumo nagrinėjamoje byloje nėra.

20. Nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-336/2013).

22. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020 ir kt.).

23. Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).

24. Pirmosios instancijos teismas iškėlė pareiškėjui bankroto bylą nustatęs, kad pareiškėjas jokių sandorių per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nesudarė. Teismas nevertino pareiškėjo veiksmų nesąžiningumo aspektu, atliktų anksčiau nei prieš trejus metus, teismui buvo aktualus pareiškėjo elgesys per trejų metų laikotarpį iki kreipimosi su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų dėl pareiškėjo nesąžiningumo, o vien aplinkybės, kad azartinių lošimų metu laimėtų pinigų pareiškėjas nepanaudojo tiesioginiam skolinių įsipareigojimų dengimui, teismo vertinimu, nesudarė prielaidos pareiškėjo nesąžiningo elgesio konstatavimui. Teismas pastebėjo, kad iš į bylą pateiktų lošimų priežiūros tarnybos duomenų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nors ir laimėdavo didesnes sumas pinigų, tačiau realiai jomis nedisponuodavo, o panaudodavo tolimesniems lošimams. Teismas konstatavo ir tai, kad ateityje pareiškėjas turi galimybę pagerinti savo finansinę padėtį ir gauti didesnes nei minimalias pajamas, kurios leis vykdyti fizinio asmens bankroto procesą.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip jau minėta, vertinant fizinių asmenų sąžiningumą jų bankroto bylose, nesąžiningumas gali būti konstatuotas ir dėl neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys.

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

27. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nemokumo faktas bei priežastis yra konstatuoti ir atskiuoju skundu neginčijami, todėl teismas dėl šios fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygos plačiau nepasisako.

28. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas vertinamu laikotarpiu (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo) (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas) gauna mažas pajamas, jo pajamos sudaro apie 400-500 Eur per mėnesį, pareiškėjas užsiima nekilnojamojo turto pardavimu.

29. Dera pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo sąžiningumą jo (ne)veikimo aspektu konstatavo tai, kad ateityje pareiškėjas turi galimybę pagerinti savo finansinę padėtį ir gauti didesnes nei minimalias pajamas, kurios leis vykdyti fizinio asmens bankroto procesą, tačiau visiškai nevertino pareiškėjo elgesio sąžiningumo aspektu iki pareiškimo padavimo dėl jam bankroto bylos iškėlimo, tik formaliai nurodė, kad galioja sąžiningumo prezumpcija.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs FABĮ tikslus bei imperatyviai nustatytus kriterijus asmeniui, norinčiam, kad jam būtų iškelta bankroto byla, pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar pareiškėjas vertinamu laikotarpiu dėjo ir deda pakankamai pastangų ieškoti geriau apmokamo darbo. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikata neleidžia jam susirasti darbą, kuris užtikrintų didesnes pajamas, nepasisakyta, ar teismo vertinamu laikotarpiu pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas pagerinti savo mokumą, kas padėtų atsiskaityti su kreditoriais.

31. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad galbūt pasyvus pareiškėjo elgesys yra susijęs su jo nemokumo būsena (ne nemokumo priežastimi). Byloje nustatyta, kad pareiškėjo finansiniai sunkumai tęsiasi jau ne vienerius metus, dėl to pareiškėjui suvokiant, kad jo finansinės padėtis yra komplikuota, reikėtų vertinti, ar pareiškėjas, turėdamas atitinkamą kvalifikaciją ir patirties nekilnojamojo turto rinkoje, išnaudoja galimybes sugeneruoti didesnes pajamas. Tad nagrinėjamu atveju pagrindą priežastiniam ryšiui tarp jo nesąžiningumo ir nemokumo konstatavimui pagrindą galėtų sudaryti tai, ar pareiškėjas, tapęs faktiškai nemokus, per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias jis pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją yra pajėgus gauti, arba įsidarbinti didesnes, nei šiuo metu gauna pajamas, užtikrinančiame darbe, sudarančiame sąlygas kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Tokie galbūt nustatyti pareiškėjo veiksmai leistų teismui spręsti, kad pareiškėjas nesiekia gerinti savo finansinės būklės, t. y. sąmoningai leidžia išlikti tokiai situacijai, tikėdamasi, kad netenkinti kreditorių reikalavimai bankroto proceso metu bus nurašyti. Tokiu būdu pripažįstama, kad yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir jo nemokumo. Toks nustatytas pareiškėjo elgesys leistų spręsti, kad jis neatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo, neužtikrinančiu teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kaip žinia, šios aplinkybės nebuvo tirtos bei įvertintos.

32. Kaip žinoma, pareiškėjui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi jau buvo iškelta (2016 m. gegužės 6 d. nutraukta) fizinio asmens bankroto byla, pareiškėjas pripažintas nemokiu (civilinė byla Nr. 2FB-1507-792/2015; Nr. 2FB-3179-323/2016). Pareiškėjas minėtoje byloje tvirtino, kad nuo 2012 m. spalio mėnesio dirba UAB „Green Investment Group“, jo mėnesio atlyginimą sudarė 36,20 Eur (125 Lt). Pareiškėjas tikino, kad deda visas pastangas susirasti papildomą darbą, todėl planuoja papildomai gauti pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

33. Atskirajame skunde nurodoma, viešoje erdvėje taip pat matyti, kad pareiškėjo veikla ir šiuo metu taip pat yra susijusi su UAB „Green Investment Group“. Nustatyta, kad pareiškėjas yra UAB „Green Investment Group“, UAB IMMO.lt brokeris (https://rekvizitai.vz.lt/imone/green_investment_group/) (https://immo.lt/lt/brokers). Interneto puslapyje rekvizitai.lt įmonės UAB „Green Investment Group“ nurodomas tinklalapis https://immo.lt. Paspaudus šią nuorodą minėtame puslapyje matyti, kd vienas iš brokerių yra pareiškėjas. Be to, nors ir įmonės UAB „Green Investment Group“ direktoriumi nurodomas E. M., tačiau įmonės telefono numeris sutampa su pareiškėjo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodomu telefono numeriu, tas pats pareiškėjo (kaip brokerio) telefono numeris nurodomas tinklapyje https://immo.lt, tas pats telefono numeris nurodomas ir IMMO.LT facebook paskyroje.

34. Pridėtina, jog kaip nurodoma atskirajame skunde, antstolė apeliantui yra pateikusi informaciją, kad pareiškėjas ankstesniu laikotarpiu pats buvo UAB „Green Investment Group“ direktorius, o akcininke yra jo mama (CPK 314 straipsnis). Be to, apeliantės duomenimis, pareiškėjas M. M. yra pardavęs 88 nekilnojamojo turto objektus, viešai prieinama informacija matyti, kad 2021 m. balandžio 28 d. duomenimis IMMO.Lt pardavė 96 nekilnojamojo turto objektus, parduotų objektų skelbimuose nurodomas pardavusio asmens pareiškėjo telefono numeris. Apeliacinės instancijos vertinimu, šios nurodomos faktinės aplinkybės skundžiamoje nutartyje nebuvo aptartos, teismas sprendžia, kad jos taip pat turi būti ištirtos bei įvertintos.

35. Apeliacinės instancijos vertinimu, minėtos faktinės ir bylai reikšmingos aplinkybės nėra tirtos, nenustatyta jų reikšmė bankroto bylos iškėlimo galimumui, dėl to galutinai neatsakyta esminį klausimą, ar pareiškėjas sąžiningai pateikė visą informaciją apie savo turtą ir veiklą bei gaunamas pajamas (CPK 185 straipsnis).

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė FABĮ nuostatas, nevertino to, ar asmuo pateikė visą reikalingą informaciją, vertinamuoju laikotarpiu neįvertino bankroto siekiančio asmens elgesio sąžiningumo prasme, atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto proceso tikslą.

37. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

38. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė bankroto iškėlimo fiziniam asmeniui institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir bankroto iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Aušra Maškevičienė