Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. V., jo atstovei advokatei Andželikai Vosyliūtei,

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) viršininkui R. G.,

teismo posėdyje žodinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. atstovės advokatės A. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 22 d. nutarimo A. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Teismo posėdyje A. V. atstovė advokatė A. V. prašė apeliacinį skundą tenkinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti arba sušvelninti paskirtą nuobaudą. A. V. prašė skirti švelnesnę nuobaudą. Institucijos atstovas R. G. prašė apeliacinį skundą atmesti.

A. V. atstovės advokatės A. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo nutarimą ginčija dviem aspektais, tai yra kelia klausimą dėl A. V. pakaltinamumo bei nurodo, jog administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta dėl non bis in idem principo pažeidimo, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, netenkintus prašymo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, prašė A. V. skirti švelnesnę nuobaudą.

Dėl A. V. pakaltinamumo

6. Aplinkybės, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima, nurodytos ANK 591 straipsnyje. Viena iš tokių aplinkybių yra asmens nepakaltinamumas. Remiantis ANK 591 straipsnio 3 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė, A. V. nepakaltinamumą sieja su jo turimu neįgalumu dėl jam diagnozuotų susirgimų – šizoafektinio sutrikimo, depresijos tipo. Remiantis ANK 10 straipsnio 1 dalimi nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jo esmės arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, už padarytą administracinį nusižengimą pagal šį kodeksą neatsako (ANK 10 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymų leidėjas asmens nepakaltinamumą sieja ne su bet kokiu asmens psichinės sveikatos būklės pablogėjimu, o su tokiu psichikos sutrikimu, dėl kurio asmuo negali suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Asmens psichinės sveikatos vertinimas yra specialių žinių reikalaujanti sritis. Šiuo aspektu tiek baudžiamosios justicijos jurisprudencijoje, tiek ir administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nepakaltinamumui nustatyti reikalingos specialiosios medicinos ar teismo psichiatrijos žinios, ši aplinkybė negali būti įrodinėjama, pavyzdžiui, tik šio asmens žodiniais paaiškinimais.

7. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo reikalavimu ir siekdamas visapusiškai jį išnagrinėti, 2021 m. rugsėjo 10 d. priėmė nutartį šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimo metu buvo gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. lapkričio 8 d. – lapkričio 24 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas (b. l. 74–77). Minėta ekspertizė buvo paskirta ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-18248-21, kuris atliekamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, galimai padarytos 2021 m. birželio 6 d. apie 13 val. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad A. V. nusikalstamos veikos, kuria įtariamas, padarymo metu (2021 m. birželio 6 d.), konstatuota mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Laikinu psichinės veiklos sutrikimu nesirgo, jis neturėjo psichikos sutrikimų, dėl kurių negalėjo visiškai suvokti nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. A. V. nusikalstamos veikos padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo. Jam nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. Taigi iš minėto ekspertizės akto matyti, jog A. V., administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje padarymo metu – 2021 m. birželio 6 d. apie 13 val., galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pažymima, kad įstatymų leidėjas asmens nepakaltinamumą sieja ne su bet kokiu asmens psichinės sveikatos būklės pablogėjimu, o su tokiu psichikos sutrikimu, dėl kurio asmuo negali suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (ANK 10 straipsnio 1 dalis). Pagrindas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ar pradėtąją nutraukti yra asmens nepakaltinamumas uždraustos veikos metu (ANK 10 straipsnis, 591 straipsnio 3 punktas), kurį lemia asmeniui diagnozuotas psichikos sutrikimas. Nagrinėjamu atveju tokie psichikos sutrikimai A. V. ANK uždraustos veikos įvykdymo metu nenustatyti, todėl netenkinamas gynėjos prašymas administracinės bylos teiseną A. V. atžvilgiu nutraukti ANK 591 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

Dėl non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo

8. Pagrindo A. V. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesudaro ir jo atstovės advokatės apeliacinio skundo argumentai dėl dvigubo baudžiamumo principo pažeidimo. Atstovės teigimu apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą nepagrįstai nesivadovavo jos nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-32-719/2021, kurioje konstatuotas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimas ir neįvertino, jog dėl to paties nusižengimo A. V. atžvilgiu jau yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.

9. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalyje, ANK 2 straipsnio 5 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje). ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią veiką, turi būti vertinamos konkrečios veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nenutraukdamas administracinės teisenos A. V. atžvilgiu, nenukrypo nuo teismų praktikos, vertino ne tik gynėjos nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtą nutartį, tačiau ir kitas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtas nutartis, kuriose buvo keliamas klausimas dėl non bis in idem principo pažeidimo.

10. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nepažeistas dvigubo baudimo draudimas. Iš gynėjos pateikto pranešimo apie įtarimą ir šioje byloje esančių duomenų matyti, kad A. V. dėl iš esmės tuo pačiu metu padarytų veikų buvo patrauktas tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu A. V. pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nubaustas už tai, kad 2021 m. birželio 6 d., 13.00 val., duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes Benz CL63AMG, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išreiškiamas mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-18248-21, A. V. įteiktas pranešimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, už tai, kad 2021 m. birželio 6 d. apie 13 val., duomenys neskelbtini) gatvėmis, duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, 13.13. val. patikrinus alkoholio matavimo prietaisu A. V. buvo nustatytas 2,29 promilių girtumas, 13.31 val., pasiūlius antrą kartą pasitikrinti neblaivumą, jis į alkoholio matuoklį silpnai pūtė orą, dėl ko prietaisas negalėjo nustatyti ir parodyti neblaivumo tikrinimo duomenų, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – nustatytas 2,29 promilių girtumas, stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, nerišli kalba (b. l. 12).

11. Nors gynėja akcentavo, jog A. V. galimai padaryta nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio, tačiau pažymima, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta formalioji vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis. Ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo ar praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio). BK 281¹ straipsnio 1 dalis dėl tokios veikos kilusių padarinių nenustato, o kilę padariniai tokiais atvejais vertintini pagal atitinkamus BK ar ANK straipsnius, atsižvelgiant į atsiradusių padarinių mastą ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Atliekamame ikiteisminiame tyrime A. V. pranešimas apie įtarimą įteiktas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuri buvo baigta nuo vairavimo apsvaigus momento, o skundžiamu nutarimu A. V. nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išreiškiamas mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors nusikalstama veika dėl kurios atliekamas ikiteisminis tyrimas ir veika už kurią A. V. nubaustas skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, yra susijusios, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad A. V. veiksmai sudaro idealiąją sutaptį gynėjos nurodyta prasme. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. V. veiksmai, už kuriuos jis nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir veiksmai atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nėra tapatūs, kad būtų galima pripažinti ta pačia veika. Taip pat veikos yra netapačios pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Skundžiamu nutarimu A. V. yra nubaustas už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, šioje byloje jam nebuvo inkriminuota tai, jog automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl nors A. V. veiksmai padaryti ir artimu laiku, tačiau nesutampa nė vienu iš esminių šių veikų sudėčiai būdingų požymių. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nustatyti non bis in idem principo pažeidimą ir bylą nutraukti ANK 591 straipsnio 8 punkte numatytu pagrindu.

Dėl administracinės nuobaudos dydžio

12. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. V. atstovė prašė sumažinti skirtą baudą iki minimalios. Jos teigimu, A. V. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi bei jam nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis. Pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Administracinė nuobauda – teisinės atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims siekiant juos nubausti ir auklėti, jog jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

13. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas nenustatęs A. V. atžvilgiu nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė 1025 Eur dydžio baudą, tai yra sankcijos vidurkį. Aukštesnysis teismas įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, A. V. duotus paaiškinimus tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad nėra pagrindo jo atžvilgiu pripažinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatyta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Tam, kad būtų galima konstatuoti šios aplinkybės buvimą, turi būti abu elementai, t. y. tiek veikos faktinių aplinkybių pripažinimas, tiek ir nuoširdus gailėjimasis, kad asmuo taip pasielgė, arba padėjimas išaiškinti šį nusižengimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. V. iš pradžių net neigė vairavęs automobilį, teigė, jog jį vairavo draugas (b. l. 3–4). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. V. nenurodė jokių aplinkybių dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, teigė, jog neatsimena įvykio, nurodė, kad gailisi. Taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusižengimo. Esant tokioms aplinkybėms, pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad nusižengimą padaręs asmuo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo.

14. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, A. V. atstovė pateikė A. V. neįgaliojo pažymėjimą (b. l. 58), iš kurio matyti, kad A. V. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, kas turėtų būti pripažinta asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokie duomenys nebuvo pateikti, todėl teismas neturėdamas duomenų apie A. V. nustatytą darbingumo lygį, negalėjo spręsti dėl ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į pateiktus duomenys sprendžia, kad A. V. atžvilgiu pripažintina jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė, kai jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacinės instancijos teismo nustatytą A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti A. V. už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo paskirtą baudą iki artimos sankcijos minimumui baudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovės advokatės A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 22 d. nutarimą:

Pripažinti A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė kaip jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirtą baudą sumažinti iki 900 Eur (devynių šimtų eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.