Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimo, kuriuo S. A. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. 2013-03-14 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-00-130314-00018 pagal ATPK 159 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2013-03-04, 10.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), savavališkai stato gyvenamąjį namą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 28 dalį, bei kad tokie jo veiksmai sudaro ATPK 159 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu S. A. pripažintas kaltu padarius ATPK 159 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, jam paskirta administracinė nuobauda – 300 Lt bauda.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliaciniame skunde prašoma Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimą dalyje dėl S. A. paskirtos baudos panaikinti ir pažeidėjui skirti didesnę ATPK 159 straipsnio 5 dalyje numatytą baudą. Nurodoma, kad pažeidėjo atliktas administracinis teisės pažeidimas išdėstytas ATPK 159 straipsnio 5 dalyje, kurioje pasakyta, kad "Statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, statyba (griovimas) miestelyje ar kaime neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo - užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų." Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei į tai, jog pažeidėjas visiškai prisipažino dėl minėto administracinio teisės pažeidimo padarymo, pripažino S. A. kaltu padarius numatytą veiką ir skyrė 300 Lt baudą.

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas S. A. 300 Lt baudą, nevisiškai įvertino konkrečios situacijos aplinkybes, t.y. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, bei ATPK siekiamus tikslus ir skyrė daug mažesnę nei ATPK 159 straipsnio 5 dalyje numatytą baudą. Tokia bauda, apelianto nuomone, atsižvelgiant ir į teismo nustatytą S. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, per maža ir neatitinka įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskirties.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skiriant vieną iš ATPK numatytų nuobaudos rūšių – baudą, turi būti vadovaujamasi ATPK 30² straipsnio nuostatomis. Pažymima, kad už ATPK 159 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pažeidimą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų. Apelianto teigimu, teismui nustačius S. A. lengvinančią aplinkybę, baudos dydis gali būti mažinamas nuo skirtinos baudos dydžio vidurkio, tačiau paskirta 300 Lt bauda neatitinka nustatytų teisingumo ir protingumo kriterijų. Be to, pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, mažinant S. A. skirtiną baudą, kaip teigia apeliantas, nėra, nes skundžiamame nutarime nurodomos aplinkybės (tai, kad dėl padaryto pažeidimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuoširdžiai gailisi, prisipažino padaręs pažeidimą), šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomos ypatingomis.

S. A. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė dar vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad pažeidimas padarytas 65 metų amžiaus asmens (ATPK 31 straipsnio 10 punktas). Nurodo, jog dėl padaryto pažeidimo pasiaiškino teisme, jį pripažino ir gailisi, taip pat pateikė administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiam teismui projektavimo darbų sutartį ir civilinio proceso tvarka kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo atidalijimo, kas reikalinga, norint gauti statybos leidimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad pati institucija jam pratęsė terminą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Apeliacinis skundas, jo ribose, netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu S. A. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 5 dalyje. Ginčo byloje dėl padaryto pažeidimo nėra, be to, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo abejoti dėl S. A. kaltės, padarius ATPK 159 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde yra keliami administracinės nuobaudos individualizavimo, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, klausimas.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Tačiau ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Pagal teismų praktikoje, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, formuojamas nuostatas administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės egzistuoja.

Iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio ir kitų byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos S. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tuo tarpu byloje buvo nustatyta asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir dėl jo gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaip pagrįstai nurodoma S. A. atsiliepime, turi būti įvertintas jo amžius, t. y. tai, kad byloje nagrinėjamo teisės pažeidimo užfiksavimo metu S. A. buvo 66 metų amžiaus, kas sudaro pagrindą pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte (ši lengvinanti aplinkybė nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole).

Kita vertus, S. A. anksčiau už analogiškus pažeidimus baustas nebuvo, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas teisės aktų nustatyta tvarka gauti dokumentus, suteikiančius teisę toliau vykdyti statybas (šiuo metu pagal S. A. ieškinį dėl žemės sklypo atidalinimo Vilniaus rajono apylinkės teisme inicijuota civilinė byla Nr. 2-3784-723/2013), nustatyta tvarka kreipėsi į administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusią instituciją dėl termino, reikalingo reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdyti, pratęsimo (terminas pratęstas iki 2013-12-06), sumokėjo skundžiamu nutarimu jam paskirtą baudą. Be to, nei pats S. A., nei jo sutuoktinė nedirba, S. A. yra pensininkas, jo sutuoktinei mokama invalidumo / netekto darbingumo pensija, jokios kitos socialinės paramos šeima negauna, gyvena kaimo vietoje ir savo pastangomis tvarko turimą ūkį, kuriame gyvena. Sprendžiant iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio, informacijos apie S. A. teisės pažeidimu padarytą žalą nėra.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirta administracinė nuobauda savo griežtumu yra proporcinga poveikio priemonė S. A. atžvilgiu. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad paskyrus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, dėl ko asmeniui paskirta nuobauda laikytina pakankama.

Remiantis tuo, kas pasakyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, skundžiamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.