Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-101-576/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01406-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.20; 21.11.10 (S)

2023 m. balandžio 24 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. (T. P.) (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties, kuria T. P. skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-24568-2022 (ROIK 22179595511) pakeistas iš dalies dėl faktinių aplinkybių aprašymo administraciniame kaltinime, nurodant, kad buvo vežamas birus krovinys – molingas gruntas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas (toliau – ir Institucija) 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-24568-2022 T. P. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 459 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2022 m. rugpjūčio 31 d. 11.17 val. Pilaitės pr., Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį, juo vežė birų krovinį – žvyrą, kuris nebuvo uždengtas. Šiais savo veiksmais T. P. nesilaikė 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų“ (toliau – Įsakymas) 34 punkto reikalavimų bei pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 208.4 punktą. T. P. buvo paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.

2. Nesutikdamas su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-24568-2022, T. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartimi T. P. skundas tenkintas iš dalies, pakeičiant Institucijos nutarimo dalį dėl faktinių aplinkybių aprašymo administraciniame kaltinime, nurodant, kad buvo vežamas birus krovinys – molingas gruntas. Likusioje dalyje Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. T. P., nesutikdamas su priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti nurodytą nutartį ir Institucijos nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors Institucijos nutarime nurodyta, jog vežtas krovinys yra žvyras, Institucija neatliko jokio faktinio aplinkybių tyrimo, ignoravo ir nevertino įmonės, kurioje dirba T. P., atstovų paaiškinimų. Faktą, kad šiai bylai esminę reikšmę turinti aplinkybė – krovinio tipas, administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta netinkamai, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tokie Institucijos atstovų veiksmai, kai yra netinkamai įgyvendinami Institucijai ir tyrimui keliami reikalavimai, negali būti pripažinti teisėtais. Viešojo administravimo subjektų pareigos motyvuoti sprendimus, juos pagrįsti, vykdyti priskirtas funkcijas atsakingai ir kt. yra įtvirtintos ANK, Viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. skundo 15-20 punktus), tačiau Institucija neatliko visapusiško tyrimo, o teismas to nevertino ir dėl to nepasisakė. Tai patvirtina aplinkybė, jog Institucija neatsižvelgė į bendrovės atstovo paaiškinimus, t. y. buvo kreiptasi į Lietuvos kelių policijos tarnybą su prašymu pateikti pažeidimo nuotrauką, kuri buvo atsiųsta; bendrovės atstovas R. M. el. paštu pateikė paaiškinimą, kad vežamas krovinys buvo šlapias/drėgnas molingas gruntas, šiai aplinkybei pagrįsti pateikė T. P. kelionės lapą, kuriame užfiksuota važiavimo kryptis ir vežamo krovinio tipas. Tyrėjai šių aplinkybių nevertino, o tik preziumavo, kad krovinys buvo birus. Taip pat nevertinta tai, jog teismo posėdyje policijos atstovas pripažino, kad Institucijos nutarime nurodytas krovinio tipas (žvyras) nėra tikslus, tačiau nurodė, kad papildomo tyrimo, kurio metu būtų nustatinėjamas vežto krovinio tipas, neatliko.

4.2. Toliau skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nusprendė perkvalifikuoti Institucijos nutarime nurodytą krovinio tipą iš Institucijos nurodyto žvyro į molingą gruntą ir tokiu būdu nesilaikė teismų praktikoje formuojamos taisyklės, kad ANK nesudaro galimybės teismui keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį nurodant naujus esminius nusižengimo sudėties požymius, parenkant teisės aktą, kuris nebuvo nurodytas protokole. Institucija nusižengimą suformulavo konkrečiai, t. y. kad T. P. vežė birų krovinį – žvyrą. Atitinkamai teismas turėjo vertinti tas aplinkybes, kurios sudarė T. P. gynybos poziciją – ar Institucija atliko visapusišką, objektyvų aplinkybių tyrimą. Nurodo, kad jei teismas pripažįsta, jog tyrimas atliktas nebuvo ir krovinio tipas buvo netinkamai nustatytas, tokie Institucijos veiksmai turėjo būti pripažįstami kaip prieštaraujantys ANK, Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, o administracinė teisena – nutraukta. Tik nustačius, kad minėtų teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos, teismas turėtų aiškintis, ar vežtas krovinys yra birus. Šioje byloje teismas nurodė, kad Institucija netinkamai nustatė krovinio tipą, taigi minėtos nuostatos buvo pažeistos, tačiau teismas nepaisė ginčo ribų ir pakeitė esminę faktinę aplinkybę, t. y. nurodė, kad buvo vežtas molingas gruntas.

4.3. Taip pat skunde pabrėžiama, kad administracinė atsakomybė, atsižvelgiant į KET 208 punktą, Įsakymo 34 punktą, gali kilti tik už biraus krovinio neuždengimą. Teisės aktai nenumato pareigos visais atvejais uždengti vežamą krovinį – tokia pareiga siejama su krovinio tipu ir jo birumo savybėmis. Pažymi, kad šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo sudėties, nes vežtas krovinys nėra birus. Nurodoma, kad žemės paviršių sudarantis gruntas yra įvairių gamtinių procesų darinys. Gruntai skirstomi pagal jų kilmę, savybes ir kitus kriterijus (sudėtį, būvį ir kt.). Gruntų savybių rodikliai nustatomi atliekant tam tikrus bandymus (laboratorijoje arba lauko sąlygomis) arba apskaičiuojami pagal koreliacines priklausomybes. Gruntų sudėtį apibūdina granuliometrinė gruntų sudėtis ir organinės medžiagos kiekis grunte. Fizinę gruntų būklę daugiausia nusako tankumas, plastiškumas ir konsistencija, kurie priklauso nuo drėgnio, tankio. Šios pagrindinės gruntų savybės nustatomos laboratoriniais bandymais. Žvyras - biri nuosėdinė uoliena sudaryta iš žvirgždo ir smėlio. Molingas gruntas - drėgnos sulipusios grunto ir molio masės. Nagrinėjamu atveju vežtas krovinys buvo šlapias/drėgnas molingas gruntas, kuris nedulka ir nėra birus. Be to, krovinys nuo jo pakrovimo (Žirmūnuose) iki Pilaitės (kur buvo padaryta tariamo pažeidimo nuotrauka) visiškai nejudėjo. Akivaizdu, kad jeigu krovinys būtų birus, nuo judėjimo jis tolygiai pasisklaidytų per visą plotą, taip pat iš policijos tyrėjų darytos fotonuotraukos yra matyti ekskavatoriaus kaušo palikti įspaudai drėgname krovinyje. Nurodo, kad krovinys buvo vežtas iš statybos objekto ((duomenys neskelbtini) g.), kuriame vykdant kasimo darbus buvo rastas gruntinis vanduo, kadangi netoli yra upė (netoli (duomenys neskelbtini) tilto), todėl akivaizdu, kad krovinys buvo ne tik molingas, bet ir labai drėgnas. Be to, administracinio nusižengimo bylą nagrinėję tyrėjai nepateikė jokių duomenų, rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad krovinys dulka, kenkia aplinkai ar gali sukelti pavojų aplinkos/žmonių saugumui (pavyzdžiui, iškristi, jis juda ar pan.).

4.4. Siekiant nustatyti, ar egzistuoja administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad krovinys yra birus, birus krovinys yra neuždengtas, neuždengtas krovinys gali iškristi, teršti kelią ir aplinką. Tačiau Institucijos nutarimas surašytas ne tik už neegzistuojančių reikalavimų tariamą neįgyvendinimą (t. y. neegzistuojantį reikalavimą uždengti nebirų krovinį), tačiau ir nepateikus jokio vertinimo ar pagrindimo, kodėl vežamas krovinys neatitiko KET 208 punkte ir (ar) Įsakymo 24 punkte įtvirtintų krovinių pritvirtinimo taisyklių. Analogiškos pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad iš esmės bet koks krovinys (įskaitant ir metalo laužą, pavyzdžiui, akumuliatoriai, greičių dėžės ir pan.) yra birus - krovinys, kuris gali iškristi, yra birus. Teismo pateikta išvada iš esmės prieštarauja birumo (kaip fizikinei savybei) aiškinimui ir yra pernelyg abstraktus ir platus. Akivaizdu, kad birumas turėtų būti siejamas su krovinio galimybe keisti savo poziciją automobilyje, krovinio smulkumu, lengvumu ir kitomis savybėmis, kurios apibrėžia biraus daikto požymį. Taigi, kadangi nei ANK, nei KET, nei Įsakyme nėra įtvirtinto reikalavimo, jog vežamas nebirus krovinys privalo būtų uždengtas, akivaizdu, kad atsakomybė už tokius veiksmus negali būti taikoma.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas (toliau – ir atstovas) prašo apelianto T. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį bei Institucijos 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimą palikti nepakeistus.

5.1. Atsiliepime nesutinkama, kad T. P. nepadarė ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo. Pažymima, kad T. P. prie skundo pateikė krovinio važtaraštį, kuriame nurodyta, kad minėtą dieną jis vežė molį, tačiau minėtas važtaraštis nėra pasirašytas nei vieno asmens, taip pat užpildytos tik tam tikros grafos, todėl jo autentiškumas kelia pagrįstų abejonių. Nors skunde nurodoma, kad buvo vežamas molingas gruntas bei paaiškinta, kad molingas gruntas – drėgnos sulipusios grunto ir molio masės, atstovas pastebi, jog gryno molio Lietuvoje beveik nėra. Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad krovinys turi daug priemaišų, smėlio, akmenų, taigi, tai nenuginčijamai yra birus krovinys.

5.2. Nurodoma, kad ANK 459 straipsnio 1 dalyje esanti norma yra blanketinė, ji nukreipia į kitus teisės aktus, todėl administracinė atsakomybė galima tik tada, kai konstatuojamas kituose teisės aktuose nustatytos pareigos pažeidimas. Šiuo atveju T. P. buvo nubaustas už tai, kad nevykdė Įsakymo 34 punkto ir KET 208.4 punkto. KET 208.4 punkte (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) numatyta, kad krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos, o pagal Įsakymo 34 punktą palaida įranga, pavyzdžiui, juostos, lynai, apvalkalai ir t. t., turi būti vežami taip, kad nekeltų pavojaus kitiems kelių eismo dalyviams; kai yra vežami birūs kroviniai – jie turi būti uždengti. Taigi, kaip matyti, KET 208.4 punkte yra nurodyti reikalavimai kroviniui, t. y. kad jis nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos. Būtent šių reikalavimų užtikrinimą reglamentuoja specialusis teisės aktas – Įsakymas. Iš teisės aktų matyti, kad N kategorijos transporto priemone (T. P. vairuotas krovininis automobilis) gabenant birų krovinį, toks krovinys turi būti uždengtas. Kadangi šiuo atveju T. P. krovininiu automobiliu gabeno neabejotinai birų krovinį, ir šis krovinys nebuvo niekaip uždengtas, jis pažeidė minėtas Įsakymo 34 punkto ir KET 208.4 punkto nuostatas.

5.3. Toliau atsiliepime akcentuojama, kad nors T. P. nurodo, jog vežė molingą gruntą, gruntas (drėgnas ar sausas) yra birus krovinys. Be to, Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakyme nedviprasmiškai nurodyta, kad visi birūs kroviniai be išimties privalomai turi būti uždengti, nepriklausomai nuo to, ar jie krenta, ar teršia aplinką. Krovinys privalo būti uždengtas būtent tam, kad nekiltų pasekmės. Pažymi, kad šis nusižengimas nereikalauja pasekmių, t. y. nusižengimas yra padarytas tada, kai asmuo veža birų krovinį neuždengtą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai ir pagrįstai vertino įrodymus administracinio nusižengimo byloje bei pagrįstai T. P. pripažino kaltu padarius ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

7. ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N₂, N₃, O₃ ir O₄ klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimą, kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto eurų ir (ar) krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.

8. T. P. nurodo, kad Institucija neatliko išsamaus tyrimo, nemotyvavo savo sprendimo, neatsižvelgė į pateiktus paaiškinimus ir neatliko kitų veiksmų, nurodytų šios nutarties 4.1. punkte, tačiau apygardos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu.

9. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole tiksliai ir teisingai turi būti nurodyti administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, taip pat pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę, t. y. svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3-5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019).

10. Apygardos teismas pastebi, kad administracinio nusižengimo protokole, priimtame Institucijos nutarime trumpai ir konkrečiai įvardintas apelianto padarytas nusižengimas – T. P., vairuodamas krovininį automobilį, juo vežė birų krovinį, žvyrą, kuris nebuvo uždengtas, šiuose procesiniuose dokumentuose nurodytas administracinį nusižengimą įtvirtinantis straipsnis, nusižengimo vieta, laikas bei kitos reikšmingos aplinkybės (b. l. 12, 15). To neginčija ir apeliantas. Iš bylos duomenų matyti, kad Institucijai iš tiesų buvo teikiami paaiškinimai dėl aptariamo administracinio nusižengimo padarymo, važtaraštis, kuriame užfiksuoti krovininio automobilio maršrutai 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir krovinių pavadinimai (b. l. 28-29), tačiau nepaisant šių papildomų duomenų, 2022 m. lapkričio 9 d. buvo surašytas Institucijos nutarimas ir T. P. paskirta 60 Eur bauda. Teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad tik Institucija, turinti teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolus ir priimti nutarimus, jos pareigūnai, surašydami protokolą, o vėliau nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt., todėl, vadovaujantis teisingumo principu, nagrinėjamoje situacijoje visų pirma pareiga įvertinti T. P. veiksmus teko Institucijai. Institucija yra laisva vertinti įrodymus savo nuožiūra, priimti atitinkamus sprendimus ir ši diskrecija negali būti suvaržoma. Atitinkamai darytina išvada, kad Institucijos surašytas protokolas, nutarimas atitinka tokio pobūdžio procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, ir, kaip minėta, nusižengimo vertinimas, jo kvalifikavimas bei nuobaudos rūšies, jos dydžio parinkimas yra priskiriami Institucijos diskrecijai. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad Institucija, jos pareigūnai tinkamai neatliko jiems priskiriamų įsipareigojimų, ypač dėl to, jog administracinis kaltinimas, pats nusižengimo mechanizmas šioje byloje yra pakankamai aiškus ir konkretus.

11. Be kita ko, skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkvalifikavo krovinio tipą, t. y. savo iniciatyva nustatė, jog T. P. vežė ne žvyrą, o molingą gruntą, nors tiek teikiamuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžiuose pats apeliantas, jo atstovas, teigė, kad krovininiu automobiliu buvo vežamas būtent molis/molingas gruntas, o ne Institucijos nutarime nurodytas žvyras. Tai parodo akivaizdų apelianto prieštaravimą savo išdėstytai pozicijai, tačiau nepaisant to, apygardos teismas pažymi, kad teismas įvertinęs įrodymus turi teisę pakeisti kaltinimo dalį, susijusią su faktinių aplinkybių aprašymu, svarbu, kad tai nekeistų kaltinimo esmės. Iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies aiškiai matyti, kad Institucijos nutarimas pakeičiamas iš dalies tik dėl faktinių aplinkybių aprašymo administraciniame kaltinime, nurodant, kad buvo vežamas birus krovinys – molingas gruntas, tokį sprendimą teismas pagrindė motyvuojamoje dalyje.

12. Pirmiausia pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą (taip pat ir skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose), yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Teismo pozicija, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022). Antra, administracinio nusižengimo protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017). Kita vertus, administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK nuostatas ir padarė esminių proceso pažeidimų. Nustatęs, kad nėra abejonių, jog T. P. savo neteisėtais veiksmais padarė ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, apylinkės teismas nutarė pakeisti (patikslinti) Institucijos nutarime nurodytą faktinių aplinkybių aprašymą tik nurodant, jog krovininiu automobiliu buvo vežamas molingas gruntas, t. y. nurodant aplinkybę, kurią, gindamasis nuo pareikšto administracinio kaltinimo, ne kartą akcentavo T. P. ir jo atstovas. Teismui nutarus daryti šią korekciją kaltinime, esminę reikšmę turi tai, kad naudojantis šia teise teismas turi užtikrinti, jog nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas T. P. skundą tenkino iš dalies ir atliko korekcijas, kurios palankios apeliantui, be to, dėl šios aplinkybės apeliantas, jo atstovas ne kartą pasisakė teisme, ginantis nuo kaltinimo jie pabrėžė ne žvyro, o būtent molingo grunto vežimą krovininiu automobiliu ir apylinkės teismas, tai įvertinęs, priėmė sprendimą koreguoti faktines aplinkybes. Taigi, priešingai nei mano apeliantas, nurodyta korekcija vertintina ne kaip neleistinas kaltinimo keitimas, o kaip pagrįstas administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytų administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių patikslinimas (sukonkretinimas), kuris nekeičia kaltinime nurodytų neteisėtų veiksmų esmės ir neplečia kaltinimo ribų. Pastebėtina, kad nors teismas T. P. skundą tenkino iš dalies ir atliko minėtą korekciją, tuo pačiu nurodė, kad nors ir buvo vežamas molingas gruntas, administracinis nusižengimas vis tiek buvo padarytas. Su tuo sutinka ir apygardos teismas.

14. KET 208.4 punktas numato, jog krovinys N ir O kategorijų transporto priemonėse turi būti išdėstytas ir (ar) pritvirtintas vadovaujantis Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus nustatytais N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimais. Krovinys visų kategorijų transporto priemonėse turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos. Šių reikalavimų užtikrinimą reglamentuoja specialusis teisės aktas – minėtas Įsakymas, o konkrečiai, jo 34 punktas, kuriame nurodoma, kad palaida įranga, pvz., juostos, lynai, apvalkalai ir t. t., turi būti vežami taip, kad nekeltų pavojaus kitiems kelių eismo dalyviams. Kai yra vežami birūs kroviniai - jie turi būti uždengti. Būtent šių nuostatų nesilaikymas sudaro esminę reikšmę sprendžiant asmens atsakomybės pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį klausimą.

15. Apygardos teismas pažymi, kad esminis šio administracinio nusižengimo aspektas yra tai, jog nebūtų keliamas pavojus kitiems eismo dalyviams, kad nebūtų teršiama aplinka. Akivaizdu, kad tiek žvyro, tiek molingo grunto vežimas krovininiu automobiliu jų neuždengiant kelia grėsmę kitiems asmenims, aplinkai. Iš spalvotos T. P. vairuoto krovininio automobilio fotonuotraukos matyti, kad vežamas krovinys nebuvo uždengtas. Apylinkės teismas teisingai pastebėjo, kad bendrovė, kurios iniciatyva buvo vežamas krovinys, įvardijo jį kaip molingą gruntą su smėlio priemaišomis. Nuotraukoje matyti ir smėlio, žvyro, akmenų priemaišos, be to, T. P. patvirtino, jog į priekabą krovinys (gruntas) buvo sukrautas (supiltas) ekskavatoriumi, krovinys buvo drėgnas. Neginčytina, kad buvo vežama stambesnių dalelių molingo grunto masė, tačiau ji tikrai nebuvo vienalytė ir vientisa gryno molio masė. Teismo posėdžiuose buvo akcentuojama, kad krovinys buvo drėgnas, masės tekstūros, todėl, pasak apelianto ir jo atstovo, krovinio vežimas jo neuždengus nesudaro aptariamos administracinio nusižengimo sudėties. Tačiau vėlgi skundžiamoje nutartyje teismas tinkamai nurodė, kad sudrėkęs birus krovinys nepraranda biraus krovinio statuso, nepaisant to, jog jo fizinės savybės kažkiek pasikeičia. Jis vis tiek lieka skaidus ir gali subirti, pasislinkti vibracijos, krestelėjimų metu. Net jei ir būtų nustatyta, kad vežamas birus krovinys dėl savo fizinių savybių nedulkėjo, buvo drėgnas, tvarkingai sukrautas ir vežimo metu nebyrėjo, taigi faktiškai neteršė aplinkos, tai nešalina vairuotojo atsakomybės už krovinio vežimo taisyklių nesilaikymą. Birus krovinys transportavimo metu bet kada gali pasislinkti priklausomai nuo vairuotojo vairavimo stiliaus, kelio dangos ypatumų, dėl staigaus stabdymo, vibracijos ir pan. Reikalavimas dengti tokio tipo krovinį leidžia sumažinti ar išvengti galimos žalos aplinkai, eismo dalyviams. Atitinkamai nors pateiktame važtaraštyje nurodyta, kad buvo vežamas molis (kas, kaip nurodyta, nekeičia teismo išvadų), šiame dokumente be krovinio tipo įvardijimo nėra kitų duomenų, kurie leistų spręsti, jog T. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai.

16. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apylinkės teismas pagrįstai T. P. veiksmuose konstatavo esant ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius ir tinkamai parinko baudą, atitinkančią ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.