Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. L. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui R. L. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. A. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. L. 1550 Eur užstatą, 1550 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo teismo nustatytu terminu, 2016-01-29 teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1550 Eur be pagrindo gauto turto, 1550 Eur nuostolių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 3100 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 70 Eur.

2016-03-20 teisme buvo priimtas atsakovo R. L. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašo panaikinti 2016-01-29 sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinio dalį dėl 1550 Eur nuostolių atlyginimo atmesti.

Pareiškime atsakovas nurodo, kad 2016-01-29 sprendime už akių teismas, formaliai vertindamas pateiktus ieškovės įrodymus, akcentavo atsakovo nesąžiningumą, o būtent kad dėl atsakovo neteisėto veikimo /neteisėto neveikimo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, kokiais būtent kriterijais remdamasis teismas nustatė, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Įrodymų, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai sudarydamas preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, nepateikė ir ieškovė. Atsakovas nurodo, kad sudarydamas preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį jis buvo užtikrintas pagrindinės sutarties sudarymu ir atliko visus reikiamus veiksmus, susijusius su žemės sklypo bylos suformavimu. Pagal sutartį šalys susitarė, kad atsakovas iki notarinės sutarties sudarymo momento turi suformuoti bylutę ir atskirą turtinį vienetą/atskirą sklypą įregistruoti nekilnojamojo turto registre, kuris pažymėtas plane raide X. 2014-05-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1980 „Dėl sprendimo pradėti rengti žemės sklypų (kadastro Nr. 4162/0300:689) formavimo ir pertvarkymo projektą“ buvo nuspręsta pradėti rengti 1,1 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0300:689), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant aukščiau minėto žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalijimą į šešis atskirus žemės sklypus ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimą į kitą, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė tikslinė paskirtis buvo žemės ūkio. Atsakovas paaiškina, kad pirmojo detalaus plano rengimo stadijoje paaiškėjo, jog žemės sklypo detalusis planas nebus patvirtintas, nes atsakovo žemės sklype buvo nustatyta nedidelė dalis miško ūkio paskirties žemės. Todėl žemės sklypo detalųjį planą buvo būtina pakeisti. Atsakovas objektyviai negalėjo žinoti, kad būtent ši aplinkybė neleis suformuoti žemės sklypo detaliojo plano, todėl jis buvo užtikrintas, jog rengiamas žemės sklypo detalusis planas bus patvirtintas. Nepaisant to, atsakovas buvo suinteresuotas žemės sklypą parduoti ir toliau vykdė žemės sklypo detaliojo plano ir bylučių suformavimus, nors ir pasibaigus preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties terminui, iniciavo žemės sklypo detaliojo plano formavimo darbus iš naujo, kas patvirtina konkretų jo ketinimą sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ateityje. Pagal sutarties 6.4 p. sutarties šalis yra atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai liudija, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė, tačiau dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių žemės sklypo detalusis planas nebuvo patvirtintas. Pateikiamame aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo tikslas yra padalinti žemės sklypą į šešis atskirus žemės sklypus ir pakeisti penkių sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą iš žemės ūkio į kitą, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, vieno žemės sklypo paskirtis nekeičiama remiantis Valstybinės miško tarnybos duomenimis. Paaiškina, kad naujai suformuoto žemės sklypo projektas buvo patvirtintas 2015-09-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48FPĮ-1304-(14.48.123.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0300:689) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ ir 2016-02-08 parduotas, tačiau už žymiai mažesnę kainą. Kadangi atsakovas neturėjo tyčios nesudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove, konstatuoti atsakovo nesąžiningumą sudarant su ieškove preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjai žemės sklypas nebuvo parduotas, neteisinga, nes pats atsakovas patyrė dėl to didelių nuostolių.

Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmasis gautas procesinis dokumentas, iš kurio jis sužinojo, jog jo atžvilgiu pradėta civilinė byla, yra 2016-01-29 priimtas sprendimas už akių. Kiti teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti nebuvo, o iš priimto sprendimo už akių matyti, kad atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas 2016-01-16 nutarties pagrindu įteiktas viešo paskelbimo būdu. Atsakovui nėra žinoma, ar teismas išnaudojo visas galimybes tam, kad tinkamai įteikti procesinius dokumentus atsakovui asmeniškai. Pagal šalių pasirašytos sutarties 7.5 p. kiekvienas ginčas, kylantis dėl šios sutarties ar su ja susijęs, turėjo būti sprendžiamas derybų keliu. Atsakovas, vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, reguliariai informuodavo ieškovę apie atliktus veiksmus, taip pat apie tai, kad numatytais terminais nespės įvykdyti sutarties įsipareigojimų, o ieškovė sutiko ir neprieštaravo, jog atsakovas užtruks vykdydamas sutartį. Todėl atsakovas buvo užtikrintas, kad tarp šalių sutartis tebegalioja ir toliau vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, atsižvelgdamas į ieškovės sutikimą. Ieškovė kreipėsi į teismą, tačiau neinformavo atsakovo apie tai, jog tarp šalių kilusį ginčą spręs teisminiu būdu. Atsakovas negalėjo tikėtis, kad ieškinys apskritai jam gali būti pareikštas, nebuvo apie jį informuotas, taip pat neturėjo pareigos savarankiškai domėtis bylos procesiniu rezultatu. Nutartis atsakovui teismui nurodytais gyvenamosios ir darbo vietos adresais nebuvo įteikta, taip pat byloje nenustatyta, kad nurodyti adresai neteisingi, todėl tam, kad atsakovui nutartis būtų įteikta tinkamai, teismas turėjo imtis papildomų prieinamų priemonių (pvz., siųsti nutartį antrą kartą).

Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo atsakovo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad pagrindinis nenuginčijamas įrodymas, liudijantis atsakovo nesąžiningą elgesį ieškovės atžvilgiu, yra jau daugiau nei metus be teisinio pagrindo įgytas, panaudotas ir negrąžintas ieškovės turtas – 1550 Eur suma. Tiek iki teisminio proceso, tiek savo procesiniuose dokumentuose atsakovas neneigė šio skolos ieškovei, tačiau iki šiol jos taip ieškovei ir negrąžino. Todėl ieškovei nesuprantama kaip atsakovą galima laikyti sąžiningu. Sprendimą už akių šioje byloje teismas priėmė, nes atsakovas nepateikė atsiliepimo į jam pareikštą ieškinį, nors tokia teisė jam buvo suteikta, o teismo pranešimai atsakovui buvo siųsti registruotu paštu gyvenamosios vietos, darbovietės adresais, galiausiai jie buvo paskelbti viešai. Atsakovas iš esmės net neslepia, kad apie jam iškeltą civilinę bylą jis žinojo, kas liudija, kad savo pasyviais veiksmais jis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu siekė išvengti atsakomybės. Atsakovo teiginiai, kad teismas turėjo imtis papildomų priemonių procesiniams dokumentams atsakovui įteikti, nepagrįsti, nes registruotos korespondencijos atsakovas sąmoningai nepriėmė.

Taip pat ieškovė nesutinka su atsakovo nurodomais teiginiais, kad atsakovas reguliariai informuodavo ieškovę apie atliktus veiksmus, informavo ieškovę ir apie tai, kad numatytais terminais jis nespės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, o ieškovė sutiko ir neprieštaravo, kad atsakovas užtruks vykdydamas sutartį, taip pat kad atsakovas sprendė kilusius sutarties nesklandumus derybų keliu, ko akivaizdžiai nevykdė ieškovė. Ieškovė pabrėžia, kad po preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovas su ieškove nekontaktavo, praėjus daugiau nei 2,5 mėnesių ieškovė pati paskambino atsakovui pasiteirauti ar viskas tvarkoje su dokumentais, nes vieno mėnesio laikotarpis dokumentų sutvarkymui iki galo, kaip buvo žadėta antrojo susitikimo iki sutarties pasirašymo metu, jau senai buvo praėjęs. Atsakovas tuo metu pakeitė poziciją dėl neva paskutinio veiksmo Nacionalinėje žemės tarnyboje atlikimo, patikino, kad viską spės. Suėjus 2015-07-01, atsakovas su ieškove nesusisiekė, su atsakovu kontakto ieškojo ieškovė, teiraudamasi, kada gi bus suformuotas sklypas, nes sklypas domino ieškovę. Kiekvieno pokalbio metu atsakovas tikino, kad viskas artimiausiu metu bus užbaigta, tačiau skambučio iš atsakovo ieškovė taip ir nesulaukė. Kadangi nuo preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo praėjo ilgesnis nei 3 mėn. terminas, o atsakovas nerodė jokios iniciatyvos pats kontaktuoti su ieškove ir aiškinti susidariusios situacijos, ieškovei kilo įtarimas, kad atsakovas jau pirmojo susitikimo metu neatskleidė tikrosios žemės sklypo dokumentų padėties, todėl ieškovė nustatė galutinį terminą iki 2015-08-01 pateikti susipažinimui visus dokumentus, dėl kurių parengimo buvo sulygta, o jeigu atsakovas to neįvykdys, bus atsiimtas užstatas. Paaiškina, kad atsakovas nuolat siekė ieškovės nuolankumo, neapibrėžto laiko sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, taip pat supratimo, kokia sunki yra jo finansinė padėtis ir kad visa ieškovės sumokėta užstato suma jau yra išleista. Apie kreipimąsi į teismą atsakovas buvo informuotas iškarto po to, kai ieškovė nusprendė tai padaryti su tikslu atgauti savo turtą. Tokį informavimą liudija ir ieškovės į bylą pateiktas susirašinėjimas.

Ieškovė pabrėžia, kad pareiškime nėra pateikta jokių įrodymų, kurie tiesiogiai pagrįstų atsakovo neįvykdytą preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nuostatą dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių: pateikti Nacionalinės žemės tarnybos įsakymai niekaip nepaaiškina atsakovo veiksmų sekos po preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove sudarymo. Atsakovas parašu sutartyje pats patvirtino sutartinę nuostatą dėl 1550 Eur baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, todėl ieškovė šią baudą laiko minimaliomis šalių sulygtomis netesybomis. Ginčo dėl to, kad atsakovas laiku neįvykdė įsipareigojimų pagal preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, nėra, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys susitarė neribotam laikui atidėti sutartyje sulygtų įsipareigojimų vykdymą.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

CPK 288 str. 3 d. numato, kad išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas turi teisę pareiškimo netenkinti arba panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 288 str. 4 d. teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (1 p.) arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (2 p.).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimo už akių instituto tikslas užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 str. 5 d.), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. Teismas priima sprendimą už akių, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį, paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d.).

Atsakovas pareiškime peržiūrėti 2016-01-29 teismo sprendimą už akių nurodo, kad atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, nes procesiniai dokumentai šioje byloje jam nebuvo įteikti tinkamai, apie pradėtą bylą jis sužinojo tik gavęs 2016-01-29 priimtą teismo sprendimą už akių. Teismas su tokiais atsakovo argumentais sutikti neturi pagrindo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad procesinius dokumentus šioje byloje teismas siuntė atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 18), taip pat jo darbovietės UAB „Divalta Trans“ adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9, 19-21). Nei vienu adresu atsakovas procesinių dokumentų neatsiėmė. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nenurodė jokių šių procesinių dokumentų objektyvių neatsiėmimo priežasčių (CPK 178 str.). Teismas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad teismas procesinius dokumentus tais pačiais adresais šioje byloje turėjo siųsti atsakovui antrą kartą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal viešai skelbiamą informaciją www.post.lt abi siuntos daugiau nei savaitę buvo saugomos pašte, adresatams pašto dėžutėje palikus pranešimą apie galimybę siuntą pasiimti pašte (CPK 179 str. 3 d.). Šiais adresais atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti ir civilinėje byloje Nr. eL2-37388-854/2015 pagal ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo atsakovo atžvilgiu išdavimo 2015-08-31, 2015-09-14, 2015-09-25, tačiau lygiai taip pat nesėkmingai (CPK 179 str. 3 d.). Atsakovui tuo pačiu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntus 2016-01-29 teismo sprendimą už akių neregistruota pašto siunta, ji visgi buvo įteikta atsakovui. Todėl teigti, kad procesiniai dokumentai teismo atsakovui buvo išsiųsti netinkamai (pvz., netinkamais adresais) ar teismas nesiėmė visų priemonių procesiniams dokumentams atsakovui įteikti (pvz., siųsti pakartotinai tais pačiais adresais), teismas neturi jokio pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 str., kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Ieškovė byloje neprašė skirti kuratoriaus, todėl teismas, pasirinkęs procesinių dokumentų įteikimą atsakovui viešo paskelbimo būdu, kas laikytina nors ir deklaratyviu, tačiau tinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovui (CPK 130 str.), neapribojo atsakovo R. L. teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei turėjo objektyvų pagrindą manyti atsakovą esant pasyviu bylos dalyviu, kas sudaro pagrindą priimti byloje sprendimą už akių.

Vertindamas atsakovo R. L. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodomas aplinkybes apie 2016-01-29 sprendimo už akių pagrįstumą ir teisėtumą, teismas sutinka, kad spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.163 str. 3 d. teismas turi vertinti aplinkybes, ar derybos pradedamos ir deramasi nesąžiningai. Tačiau teismas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad iš priimto 2016-01-29 teismo sprendimo už akių šioje byloje nėra galimybės nustatyti, ar teismas šiais kriterijais vadovavosi. Nurodytus atsakovo argumentus paneigia 2016-01-29 sprendimo už akių turinys. Būtent 2016-01-29 sprendime už akių teismas nurodė, kad preliminaria nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo iki notarinės sutarties sudarymo momento suformuoti bylutę ir užregistruoti atskirą turtinį vienetą/ atskirą sklypą registrų centre, kuris plane pažymėtas „X“ (5.1.4 p.), o šalys susitarė, kad jeigu atsakovas atsisakys sutartyje aptartomis sąlygomis sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį arba neįvykdys preliminarioje sutartyje nustatytų pareigų, tai atsakovas privalo sumokėti ieškovei 1550 Eur baudą (b.l. 6.1). Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas, pradėjęs derybas su ieškove, ją patikino suformuosiantis bylutę ir užregistruosiantis atskirą turtinį vienetą iki 2015-07-01, tokį įsipareigojimą įtvirtino preliminarioje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje, tačiau jo neįvykdė, dėl ko turto pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove sulygtu terminu nesudarė/sudaryti atsisakė (b.l. 11-12, 15). Byloje nėra duomenų, pateisinančių tokį atsakovo elgesį (CPK 178 str.), todėl konstatuotina, kad atsakovas derėjosi nesąžiningai ir turi atlyginti ieškovei šalių sulygtus dėl tokio atsakovo elgesio minimalius nuostolius.

Teismų praktikoje yra išaiškina, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Vertindamas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų argumentų įtaką priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teismas visiškai sutinka su ieškovės atsiliepime nurodomais argumentais, kad atsakovo pateikti įrodymai, taip pat pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodomi rašytiniai paaiškinimai neleidžia suabejoti 2016-01-29 sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Vien tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014-05-22 priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1980 „Dėl sprendimo pradėti rengti žemės sklypų (kadastro Nr. 4162/0300:689) formavimo ir pertvarkymo projektą“, kuriuo nutarė pradėti rengti 1,1 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant minėto žemės ūkio apskrities žemės sklypo padalijimą į šešis atskirus žemės sklypus ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimą į kitą, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (b.l. 33-34), o 2015-09-22 priėmė įsakymą Nr. 48FPĮ-1304-(14.48.123) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0300:689) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kuriuo patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo buvo pakeista penkių naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą – iš kitų žemės ūkio paskirties žemės sklypų į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (b.l. 38-39), nepaneigia 2016-01-29 sprendime už akių konstatuoto atsakovo nesąžiningo elgesio, pasireiškusio neteisingų duomenų apie laiką, reikalingą žemės sklypo bylutei parengti ir sklypui įregistruoti nekilnojamojo turto registre, pateikimu ieškovei 2015-03-01 preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu: abu šie dokumentai sudaryti ne preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo laikotarpiu, atsakovas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad jo nurodoma kaip objektyvi, nuo jo valios nepriklausanti priežastis vėluoti vykdyti 2015-03-01 preliminarioje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje įtvirtintus ketinimus (keisti detalųjį planą, dėl ko vėluoja žemės sklypų bylučių parengimas ir sklypo registravimas nekilnojamojo turto registre), kilo tik po sutarties sudarymo, kad jai kilus po 2015-03-01 preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovas dar šios sutarties galiojimo metu dėjo visas pastangas įvykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus, o apie jas savalaikiai informavo ieškovę. Priešingai, pačio atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėstomi rašytiniai paaiškinimai (b.l. 29) liudija, kad keisti detalųjį planą atsakovas ėmėsi tik suėjus 2015-03-01 preliminarioje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytam terminui. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo prie pareiškimo pridedama 2016-02-08 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis apskritai jokios reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi, tuo labiau, kad joje kalbama apie visai kito ploto žemės sklypo pirkimą-pardavimą nei nurodyta 2015-03-01 preliminarioje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje (b.l. 7, 41).

Taigi, įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas nutaria atmesti atsakovo R. L. pareiškimą dėl 2016-01-26 sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenustačius CPK 288 str. 4 d. nurodytų pagrindų jam peržiūrėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti atsakovo R. L. pareiškimą dėl 2016-01-29 sprendimo už akių peržiūrėjimo šioje civilinėje byloje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus m. apylinkės teismą.