Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo R. L. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui R. L. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo R. L. 1550 Eur užstatą, 1550 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo teismo nustatytu terminu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-29 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1550 Eur be pagrindo gauto turto, 1550 Eur nuostolių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 3100 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 70 Eur.

A. R. L. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2016-01-29 sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinio dalį dėl 1550 Eur nuostolių atlyginimo atmesti. Nurodė, kad 2016-01-29 sprendime už akių teismas, formaliai vertindamas pateiktus ieškovės įrodymus, akcentavo atsakovo nesąžiningumą. Tačiau iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, kokiais kriterijais remdamasis teismas nustatė, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Įrodymų, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai sudarydamas preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, nepateikė ir ieškovė. Nurodė, kad sudarydamas preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį jis buvo užtikrintas pagrindinės sutarties sudarymu ir atliko visus reikiamus veiksmus, susijusius su žemės sklypo bylos suformavimu. 2014-05-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1980 buvo nuspręsta pradėti rengti 1,1 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio V. r., N. sen., N. kadastro vietovėje, M. kaime, formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant aukščiau minėto žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalijimą į šešis atskirus žemės sklypus ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimą į kitą, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė tikslinė paskirtis buvo žemės ūkio. Pirmojo detalaus plano rengimo stadijoje paaiškėjo, jog žemės sklypo detalusis planas nebus patvirtintas, nes atsakovo žemės sklype buvo nustatyta nedidelė dalis miško ūkio paskirties žemės. Todėl žemės sklypo detalųjį planą buvo būtina pakeisti. Atsakovas objektyviai negalėjo žinoti, kad būtent ši aplinkybė neleis suformuoti žemės sklypo detaliojo plano. Nepaisant to, atsakovas buvo suinteresuotas žemės sklypą parduoti ir toliau vykdė žemės sklypo detaliojo plano ir bylučių suformavimus, nors ir pasibaigus preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties terminui. Pateikiamame aiškinamajame rašte nurodoma, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo tikslas yra padalinti žemės sklypą į šešis atskirus žemės sklypus ir pakeisti penkių sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą iš žemės ūkio į kitą, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, vieno žemės sklypo paskirtis nekeičiama remiantis Valstybinės miško tarnybos duomenimis. Naujai suformuoto žemės sklypo projektas buvo patvirtintas 2015-09-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48FPĮ-1304-(14.48.123.) ir 2016-02-08 parduotas, tačiau už žymiai mažesnę kainą. Kadangi atsakovas neturėjo tyčios nesudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove, konstatuoti atsakovo nesąžiningumą sudarant su ieškove preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjai žemės sklypas nebuvo parduotas, neteisinga, nes pats atsakovas patyrė dėl to didelių nuostolių. Atsakovas, vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, reguliariai informuodavo ieškovę apie atliktus veiksmus, taip pat apie tai, kad numatytais terminais nespės įvykdyti sutarties įsipareigojimų, o ieškovė sutiko ir neprieštaravo, jog atsakovas užtruks vykdydamas sutartį. Atsakovas taip pat nurodė, kad pirmasis gautas procesinis dokumentas, iš kurio jis sužinojo, jog jo atžvilgiu pradėta civilinė byla, yra 2016-01-29 priimtas sprendimas už akių. Kiti teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti nebuvo. Nutartis atsakovui teismui nurodytais gyvenamosios ir darbo vietos adresais nebuvo įteikta, taip pat byloje nenustatyta, kad nurodyti adresai neteisingi, todėl tam, kad atsakovui nutartis būtų įteikta tinkamai, teismas turėjo imtis papildomų prieinamų priemonių (pvz., siųsti nutartį antrą kartą).

I. J. A. atsiliepimu prašė atsakovo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pagrindinis nenuginčijamas įrodymas, liudijantis atsakovo nesąžiningą elgesį ieškovės atžvilgiu, yra jau daugiau nei metus be teisinio pagrindo įgytas, panaudotas ir negrąžintas ieškovės turtas – 1550 Eur suma. Tiek iki teisminio proceso, tiek savo procesiniuose dokumentuose atsakovas neneigė šios skolos ieškovei, tačiau iki šiol jos taip ieškovei ir negrąžino. Sprendimą už akių šioje byloje teismas priėmė, nes atsakovas nepateikė atsiliepimo į jam pareikštą ieškinį, nors tokia teisė jam buvo suteikta, o teismo pranešimai atsakovui buvo siųsti registruotu paštu gyvenamosios vietos, darbovietės adresais, galiausiai jie buvo paskelbti viešai. Atsakovas iš esmės net neslepia, kad apie jam iškeltą civilinę bylą jis žinojo, kas liudija, kad savo pasyviais veiksmais jis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu siekė išvengti atsakomybės. Atsakovo teiginiai, kad teismas turėjo imtis papildomų priemonių procesiniams dokumentams atsakovui įteikti, nepagrįsti, nes registruotos korespondencijos atsakovas sąmoningai nepriėmė. Ieškovė pažymėjo, kad po preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovas su ieškove nekontaktavo, praėjus daugiau nei 2,5 mėnesių ieškovė pati paskambino atsakovui pasiteirauti ar viskas tvarkoje su dokumentais. Su atsakovu kontakto ieškojo ieškovė, teiraudamasi, kada gi bus suformuotas sklypas, nes sklypas domino ieškovę. Kiekvieno pokalbio metu atsakovas tikino, kad viskas artimiausiu metu bus užbaigta, tačiau skambučio iš atsakovo ieškovė taip ir nesulaukė. Ieškovė nustatė galutinį terminą iki 2015-08-01 pateikti susipažinimui visus dokumentus, dėl kurių parengimo buvo sulygta, o jeigu atsakovas to neįvykdys, bus atsiimtas užstatas. Apie kreipimąsi į teismą atsakovas buvo informuotas iškarto po to, kai ieškovė nusprendė tai padaryti su tikslu atgauti savo turtą. Tokį informavimą liudija ir ieškovės į bylą pateiktas susirašinėjimas. Pažymėjo, kad pareiškime nėra pateikta jokių įrodymų, kurie tiesiogiai pagrįstų atsakovo neįvykdytą preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nuostatą dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Atsakovas parašu sutartyje pats patvirtino sutartinę nuostatą dėl 1550 Eur baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, todėl ieškovė šią baudą laiko minimaliomis šalių sulygtomis netesybomis. Ginčo dėl to, kad atsakovas laiku neįvykdė įsipareigojimų pagal preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, nėra, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys susitarė neribotam laikui atidėti sutartyje sulygtų įsipareigojimų vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi atmetė atsakovo R. L. pareiškimą dėl 2016-01-29 sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nustatė, kad procesinius dokumentus teismas siuntė atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu P. g., Vilniuje, taip pat jo darbovietės UAB „Divalta Trans“ adresu J. g., Vilniuje. Nei vienu adresu atsakovas procesinių dokumentų neatsiėmė. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nenurodė jokių šių procesinių dokumentų objektyvių neatsiėmimo priežasčių. Atkreipė dėmesį, kad pagal viešai skelbiamą informaciją www.post.lt abi siuntos daugiau nei savaitę buvo saugomos pašte, adresatams pašto dėžutėje palikus pranešimą apie galimybę siuntą pasiimti pašte. Šiais adresais atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti ir civilinėje byloje Nr. eL2-37388-854/2015 pagal ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo atsakovo atžvilgiu išdavimo 2015-08-31, 2015-09-14, 2015-09-25, tačiau lygiai taip pat nesėkmingai. Atsakovui tuo pačiu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntus 2016-01-29 teismo sprendimą už akių neregistruota pašto siunta, ji visgi buvo įteikta atsakovui. Todėl teismas sprendė, kad procesiniai dokumentai teismo atsakovui buvo išsiųsti tinkamai, nėra pagrindo teigti, kad teismas nesiėmė visų priemonių procesiniams dokumentams atsakovui įteikti (pvz., siųsti pakartotinai tais pačiais adresais). Ieškovė byloje neprašė skirti kuratoriaus, todėl teismas, pasirinkęs procesinių dokumentų įteikimą atsakovui viešo paskelbimo būdu, kas laikytina nors ir deklaratyviu, tačiau tinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovui, neapribojo atsakovo R. L. teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Teismas nustatė, kad atsakovas, pradėjęs derybas su ieškove, ją patikino suformuosiantis bylutę ir užregistruosiantis atskirą turtinį vienetą iki 2015-07-01, tokį įsipareigojimą įtvirtino preliminarioje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje, tačiau jo neįvykdė, dėl ko turto pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove sulygtu terminu nesudarė/sudaryti atsisakė. Byloje nėra duomenų, pateisinančių tokį atsakovo elgesį, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas derėjosi nesąžiningai ir turi atlyginti ieškovei šalių sulygtus dėl tokio atsakovo elgesio minimalius nuostolius. Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovo pateikti įrodymai, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodomi rašytiniai paaiškinimai neleidžia suabejoti 2016-01-29 sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nepaneigia sprendime už akių konstatuoto atsakovo nesąžiningo elgesio, pasireiškusio neteisingų duomenų apie laiką, reikalingą žemės sklypo bylutei parengti ir sklypui įregistruoti nekilnojamojo turto registre, pateikimu ieškovei 2015-03-01 preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad jo nurodoma kaip objektyvi, nuo jo valios nepriklausanti priežastis vėluoti vykdyti 2015-03-01 preliminarioje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje įtvirtintus ketinimus (keisti detalųjį planą, dėl ko vėluoja žemės sklypų bylučių parengimas ir sklypo registravimas nekilnojamojo turto registre), kilo tik po sutarties sudarymo, kad jai kilus po 2015-03-01 preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovas dar šios sutarties galiojimo metu dėjo visas pastangas įvykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus, o apie jas savalaikiai informavo ieškovę. Priešingai, pačio atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėstomi rašytiniai paaiškinimai liudija, kad keisti detalųjį planą atsakovas ėmėsi tik suėjus 2015-03-01 preliminarioje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytam terminui. Todėl teismas atmetė atsakovo R. L. pareiškimą dėl 2016-01-26 sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenustačius CPK 288 str. 4 d. nurodytų pagrindų jam peržiūrėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

A. R. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinio dalį dėl 1 550 Eur nuostolių atlyginimo atmesti.

Nurodė, kad sudarius preliminariąją sutartį ieškovė sumokėjo atsakovui rankpinigius – 1 550 Eur, kurie buvo naudojami ne asmeniniais atsakovo tikslais o būtent tikslu parengti galutinę notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį ir žemės sklypą perduoti ieškovei. Kadangi minėti rankpinigiai buvo panaudoti ieškovės naudai, negalima vertinti neteisėto šių pinigų panaudojimo fakto ir atsakovo nesąžiningumo. Atsakovo sąžiningumą ieškovės atžvilgiu patvirtina ir tai, kad jis neneigė pinigų priėmimo-perdavimo fakto, todėl neįgyvendinus preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, atsakovas sutinka grąžinti ieškovės perduotus rankpinigius 1 550 Eur dydžio sumai. Atsakovas objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti apie jam iškeltą civilinę bylą, nes nebuvo gavęs jokios iš teismo siųstos korespondencijos. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas gyvenamosios vietos adresu reguliariai ir tinkamai negauna jokios jam siunčiamos korespondencijos, todėl jo veiksmų negalima trakuoti kaip sąmoningo procesinių dokumentų nepriėmimo. Siunčiama korespondencija atsakovo adresu yra įteikiama ne konkrečiam adresatui, pranešimai tiesiogiai neįteikiami, todėl žinoti apie gaunamą korespondenciją atsakovas neturėjo jokios objektyvios galimybės. Apie teismo korespondencijos gavimą darbovietėje atsakovas taip pat nebuvo informuotas. Pažymėjo, jog atsakovas iš karto sureagavo, kai tik gavo pirmąjį procesinį dokumentą – sprendimą už akių. Atsakovo teigimu, jis atliko visus reikiamus veiksmus, susijusius su žemės sklypo bylos suformavimu. Tačiau pirmojo detalaus plano rengimo stadijoje paaiškėjo, jog žemės sklypo detalusis nebus patvirtintas, kadangi atsakovo žemės sklype buvo nustatyta nedidelė dalis miško ūkio apskrities žemės. Todėl parengtą žemės sklypo detalųjį planą reikėjo pakeisti – paruošti detalųjį planą iš naujo. Pažymėjo, jog atsakovas objektyviai negalėjo žinoti, jog būtent ši aplinkybė neleis suformuoti žemės sklypo detaliojo plano, todėl atsakovas pagrįstai buvo užtikrintas, jog rengiamas žemės sklypo detalusis planas bus patvirtintas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, dar daugiau įrodomąją reikšmę turėjo tik ieškovės pateikti argumentai bei įrodymai. Tokiu būdu teismas pažeidė esminę šalių rungimosi principą. Nors ir praleidus numatytam sutarties terminui, atsakovas inicijavo žemės sklypo detaliojo plano formavimo darbus iš naujo. Todėl atsakovo veiksmai patvirtina konkretų ketinimą sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ateityje. Pažymėjo, jog žemės sklypo detaliojo plano rengimą pardavėjas pradėjo dar iki preliminariosios sutarties sudarymo, tačiau dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių negalėjo laiku įvykdyti įsipareigojimų, todėl jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę.

I. J. A. atsiliepimu su pateiktu skundu nesutiko, prašė atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad atsakovas ieškovės 1550 Eur dydžio sumos nėra grąžinęs. Atsakovo nesąžiningas elgesys yra akivaizdus, nes 2016-06-21 atsakovas vis dar nėra grąžinęs ieškovei nei vieno euro, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl priverstinio savo turto grąžinimo, o taip pat sutartinių netesybų priteisimo iš nesąžiningos šalies. Nors atsakovas pripažįsta 1550 Eur dydžio skolą ieškovei t.y pripažįsta, kad nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties privalo grąžinti svetimam asmeniui jo pinigus, tačiau iki šiol to nepadarė ir jokių pateisinančių aplinkybių nenurodo. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai teismo išnagrinėti, įvertinti ir pagrįsti, kaip netinkami, nereikšmingi, neįrodantys atsakovo teisių ir/ar neturintys įtakos 2016-01-29 sprendimo priėmimui. Procesas yra akivaizdžiai vilkinamas nepagrįstų pareiškimų/skundų teikimas sustabdo 2016-01-29 teismo sprendimo įsigaliojimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.

Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant tik ieškovės pateiktiems įrodymams. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas atsakovo prašymas peržiūrėti sprendimą už akių, iš esmės motyvuodamas tuo, kad byloje sprendimas buvo priimtas neteisėtai, teismas neteisingai įvertino atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis t.y. atsakovas iš teismo negavo jokių procesinių dokumentų, todėl nežinojo apie iškeltą civilinę bylą, taip pat teismas nevertino apelianto pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, turinčių įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nė vienos sprendimo už akių panaikinimą lemiančios sąlygos egzistavimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pasinaudojo visomis proceso įstatyme numatytomis galimybėmis informuoti atsakovą apie pradėtą teisminį procesą, todėl pagrįstai konstatavo, jog atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma ir atsakovui procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškinyje nurodytu, jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, buvo pasinaudota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų baze, nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „Divalta Trans“ bei šios darbovietės registruotos buveinės adresu išsiųsti procesiniai dokumentai. Tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Kitų duomenų, kuriais atsakovui galėjo būti įteikti procesiniai dokumentai, byloje nenustatyta (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė savo sąskaita būtų prašiusi pirmosios instancijos teismo skirti byloje kuratorių. Atsakovas iš esmės nenurodė objektyvių procesinių dokumentų neatsiėmimo priežasčių. Todėl įvertinus bylos duomenis sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog teigti, kad procesiniai dokumentai teismo atsakovui buvo išsiųti netinkamai ar teismas nesiėmė visų priemonių procesiniams dokumentams atsakovui įteikti, nėra pagrindo. Šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos procesinės teisė normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką (CPK 117 str., 122 str., 130 str.).

Atsakovas sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą argumentuoja tuo, jog ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių (žemės sklype buvo nustatyta nedidelė dalis miško ūkio paskirties žemės, ko pasėkoje reikėjo parengtą detalųjį planą paruošti iš naujo) jis laiku negalėjo įvykdyti 2015-03-31 preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties įsipareigojimų (suformuoti bylutę ir užregistruoti atskirą vienetą/atskirą sklypą registrų centre). Apelianto teigimu, jis buvo suinteresuotas žemės sklypą parduoti, vykdė žemės sklypo detaliojo plano bei bylučių suformavimus. Nors ir praleidęs Sutarties terminą, inicijavo žemės sklypo detaliojo plano formavimo darbus iš naujo. Apelianto teigimu teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų.

Apelianto išdėstyti argumentai, kuriais jis ginčija teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, nesudaro objektyvaus teisinio pagrindo priimtą sprendimą už akių laikyti neteisėtu ir nepagrįstu bei nepaneigia ieškovės reikalavimo teisės pagrįstumo. Iš byloje priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, tyrė atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuodamas, kad atsakovo pateikti dokumentai neleidžia suabejoti 2016-01-29 sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nepaneigia sprendime už akių konstatuoto atsakovo nesąžiningo elgesio. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovas nepateikė duomenų, kad jo nurodoma kaip objektyvi, nuo jo valios nepriklausanti priežastis vėluoti vykdyti 2015-03-01 preliminarioje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje įtvirtintus ketinimus, kilo tik po sutarties sudarymo, kad jai kilus po preliminaries sutarties sudarymo atsakovas dar šios sutarties galiojimo metu dėjo visas pastangas įvykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus. Taigi byloje apeliantas iš esmės nėra pateikęs tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, jog sutartis neįvykdyta ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, o vien pridėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymai - 2014 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1980 „Dėl sprendimo pradėti rengti žemės sklypų (kadastro Nr. 4162/0300:689) formavimo ir pertvarkymo projektą“, ir 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 48FPĮ-1304-(14.48.123) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/0300:689) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, neįrodo, jog sutarties galiojimo metu atsakovas buvo pakankamai aktyvus, ėmėsi būtinų veiksmų sutarties tinkamam įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje pateikti teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo įrodymai netiriami ir nevertinami, o yra vertinama, ar jie kelia pakankamai abejonių teismo sprendime padarytų išvadų teisingumui. Ir tik tuo atveju, jeigu šie įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, šie įrodymai įstatymo nustatyta tvarka tirtini ir įvertintini bylą nagrinėjant iš esmės po to, kai sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstyti motyvai, nesudaro pagrįstų abejonių dėl teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.