- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-343-372/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01732-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
- Pareiškėjas
- I. L., J. L.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2060-971/2016 pagal pareiškėjų I. L. ir J. L., atstovaujamo įstatyminės atstovės A. L., pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, V. S., išvadą teikianti institucija Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1. Suinteresuoti asmenys I. L. ir J. L., atstovaujamas įstatyminės atstovės A. L., teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo G. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jie priėmė atsiradusį palikimą. Šis veiksmas reikalingas paveldėjimo teisei įforminti.
2. Jie nurodė, kad G. L. turėjo tris sūnus – pareiškėjus I. L. ir J. L. bei V. S.. Palikimą sudaro butas su bendro naudojimo patalpomis, (duomenys neskelbtini). Butas buvo įsigytas pirkimo-pardavimo būdu, daiktinės teisės VĮ Registrų centre neregistruotos.
3. G. L. mirties metu pareiškėjai buvo nepilnamečiai, todėl po jo mirties jų interesus atstovaujanti motina A. L. butą su bendro naudojimo patalpomis pradėjo valdyti ir juo naudotis – mokėjo mokesčius, naudojosi bute likusiais kilnojamaisiais daiktais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. L. mirties (duomenys neskelbtini) jo sūnūs I. L. ir J. L., atstovaujamas įstatyminės atstovės A. L., atsiradusį palikimą priėmė, pradėdami jį faktiškai valdyti. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
5. Teismas pripažino, kad įstatyminė nepilnamečių pareiškėjų motina A. L. priėmė paveldėjimą po buvusio sutuoktinio ir pareiškėjų tėvo G. L. mirties. Likusiu butu ji rūpinosi - mokėjo einamuosius mokesčius bei sumokėjo likusias velionio skolas, remontavo, butą nuomojo. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. R. patvirtino, kad butą nuomojasi jau ketveri metai, ketina jį pirkti iš pareiškėjų.
6. Teismas pripažino, kad pareiškėjų įstatyminė atstovė A. L. laiku neįgyvendino savo nepilnamečių vaikų J. L. ir I. L. teisių į paveldėjimą – ji nesikreipė į notarą vaikų vardu bei praleido 3 mėnesių terminą paveldėjimo priėmimui. Tačiau teismas pripažino, kad nepilnamečių vaikų teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, kadangi jų motina A. L. faktiškai pasirūpino paveldimu turtu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. S. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
7.1. Byloje jis yra suinteresuotas asmuo, tačiau jam apie bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjai buvo įpareigoti pranešti apelianto gyvenamąją ar kitą buvimo vietą. Kad jie būtų tai padarę, byloje nėra jokių duomenų.
7.2. Su pareiškėju I. L. apeliantas bendrauja nuo 2015 metų pavasario, gruodžio mėnesį atsitiktinai su juo buvo susitikęs, susirašinėja socialiniuose tinkluose. Jis visada žinojo, kad apeliantas gyvena (duomenys neskelbtini) pas močiutę. I. L. motina A. L. policijai kitoje byloje buvo pranešusi apelianto adresą.
7.3. Apeliantas žinojo, kad pareiškėjai yra jo tėvo sūnūs. Apie tėvo mirtį iki pat 2015 metų apeliantui nebuvo žinoma. Būdamas nepilnametis, jis negalėjo suprasti paveldėjimo reikalų. Jo motina su G. L. nepalaikė santykių, nenorėjo jo net prisiminti. Apie tėvo mirtį nebuvo pranešta, o paveldėjimo klausimai buvo slepiami.
7.4. Apelianto deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiame bute apeliantas negyvena, jis yra išnuomotas. Nuomininkė perdavinėja jam siunčiamą korespondenciją. Jos neradus namie, pašto darbuotojai privalėjo palikti pranešimą, kurį būtų gavęs pats apeliantas arba nuomininkė.
7.5. Apelianto realios buvimo vietos nenurodymas pareiškime turėjo būti laikomas trūkumu. Pareiškėjai privalėjo jį pašalinti. Jų nurodymas apie apelianto gyvenamosios vietos nežinojimą būtų laikoma melagingais įrodymais.
7.6. Pažeidimai, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, apeliantui atėmė galimybę realizuoti savo teisę į paveldėjimą. Pareiškėjai siekia pašalinti apeliantą iš paveldėjimo proceso.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas apeliacinį skundą prašo atmesti.
Jis teigia, kad teismas neturėjo pagrindo skirti kuratorių. Teismo procesiniai dokumentai buvo pagrįstai siunčiami apeliantui CPK 130 straipsnio tvarka.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjo J. L. įstatyminė atstovė A. L. prašo apeliacinį skundą atmesti. Jo argumentai yra tokie :
9.1. Atstovei nebuvo žinoma, kur gyvena apeliantas. Šaukimai buvo siunčiami pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo adresu jis ir gavo teismo sprendimą. Jos prašymu teismas dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu.
9.2. I. L. atstovei nebuvo minėjęs, kad bendravo su apeliantu ar buvo jį sutikęs. Ji visai nežino apie policijos tyrėjus, nepažįsta ir net nežino kaip atrodo apeliantas, jo mama ar močiutė.
9.3. Apeliantas sako netiesą, kad nežinojo apie tėvo mirtį iki 2015 metų, nes jam buvo mokama našlaičio pašalpa.
9.4. Paveldėjimo teisės dokumentų atstovė netvarkė dėl to, kad paveldėto buto skolos būtų palaipsniui sumokėtos. Ji nenorėjo, kad vaikams atitektų tėvo skolos. Šiuo metu skolas ji padengė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Apeliantas neginčija pačios pareiškėjų teisės paveldėti, apeliaciniame skunde jis remiasi tik procesinių teisės normų pažeidimu. Tuo tarpu savo teisę paveldėti po tėvo G. L. mirties jis išsaugo, tačiau privalės ją pagrįsti, kreipdamasis į teismą. Pareiškėjai neginčija, kad apeliantas iš tiesų yra jų tėvo G. L. sūnus.
11. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
12. Įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. Taigi, nagrinėjamu atveju materialinį teisinį interesą – įgyvendinti teisę paveldėti ir tokiu būdu įgyti palikimą, apeliantas gali realizuoti, kreipdamasis į teismą atskiru pareiškimu. Jau priimtas teismo sprendimas dėl pareiškėjų teisės paveldėti tėvo turtą niekaip neatima galimybės analogišku būdu savo teises įgyvendinti ir pačiam apeliantui. Taigi, jo apeliacinio skundo 7.6 punkte nurodytas argumentas nepagrįstas.
13. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą į teismą besikreipiantis asmuo ieškinyje privalo nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamąją vietą. Tačiau visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius asmenis, taip pat jų gyvenamosios vietos adreso nenurodymą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi – ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai. Be to, ieškinio trūkumų šalinimo institutas, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, gali būti taikomas tik tada, kai ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi. Teismas, spręsdamas klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai), turi įvertinti ieškovo galimybę disponuoti tokiais duomenimis, taigi ir galimybę nurodytą konkretų ieškinio trūkumą pašalinti. Jeigu ieškovas pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietą nepavyksta gauti, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju, t. y. dėl procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui (CPK 129 straipsnis) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantui per kurjerį 2015-09-15 buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Neįteikus jų, buvo paliktas pranešimas. 2015-09-18 kurjeris nurodė, kad adresatas nerastas, į paliktus teismo pranešimus nereaguota (b. l. 34). Pats teismas bandė išsiaiškinti apelianto darbovietę, tačiau iš Sodros duomenų bazės matyti, kad paskutinėje darbo vietoje (duomenys neskelbtini) apeliantas nebedirba nuo 2015-08-07 (b. l. 35). Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjai buvo įpareigoti nurodyti kitą apelianto gyvenamąją vietą (b. l. 36-37), tačiau jie paprašė procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 42). Teismas pripažįsta, kad šis prašymas buvo pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas turėjo teisę paskelbti apie procesinius dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, taip pat tokiu būdu buvo pranešta apie teismo posėdį (b. l. 43-48).
15. Apelianto argumentai, kad pareiškėjams ar jų atstovei buvo gerai žinoma, kur jis gyvena, grindžiami tik jo paties teiginiais. Atsiliepime į apeliacinį skundą visiškai tokius pat argumentus apie apelianto gyvenamosios vietos nežinojimą nurodo pareiškėjo J. L. įstatyminė atstovė. Tai, kad apeliantas ir pareiškėjas I. L. galimai kontaktuoja socialiniuose tinkluose, gali būti vertinama kaip nekorektiškas pastarojo elgesys, nepranešant apie tai motinai A. L. ar broliui J. L.. Tačiau kaip jau nurodyta 12 punkte, apeliantui neužkertamas kelias jam pačiam kreiptis į teismą su analogišku pareiškimu.
16. Įvertinęs teismo sprendime ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Teisingai išspręstas ginčas, kurio materialinių teisių taikymo aspektų neginčija pats apeliantas, priimtas sprendimas jo procesinių teisių nepažeidžia tiek, kad jos negalėtų būti realizuotos atskiru pareiškimu teismui.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.