Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant A. K., dalyvaujant pareiškėjui I. L., pareiškėjo J. L. įstatyminei atstovei A. L., išvadą teikiančios institucijos Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Narvilienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų I. L. ir J. L., atstovaujamo įstatyminės atstovės A. L., pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui, išvadą teikianti institucija Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo J. L. įstatyminė atstovė A. L. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nors 2002 m. ji su G. L. išsiskyrė, dar kurį laiką gyveno kartu. Po G. mirties ji pradėjo valdyti jo turtą, rūpintis juo, mokėjo už butą susidariusias skolas. Į notarą dėl paveldėjimo ji nesikreipė, nes bijojo skolų, o butą žadėjo palikti likimo valiai, bet po kurio laiko nusprendė, jog reikia įleisti žmones ten gyventi, kad jie susimokėtų nors už komunalines paslaugas. Norinčių šį butą paveldėti daugiau nebuvo. Ji iki šiol rūpinasi šiuo butu, susitaria su žmonėmis, kad jie jame gyventų ir už butą mokėtų komunalinius mokesčius. Dabar su vaikais pasitarė, kad butą reikia parduoti, kadangi atsirado norintis jį įsigyti žmogus.

Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą jam buvo pranešta tinkamai, CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 str.). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjai negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti.

Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai bei pareiškėjų, liudytojo paaiškinimai.

I. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. L. ir G. L. vaikai (b.l. 4). G. L. taip pat turi dar vieną sūnų V. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). A. ir G. L. buvo susituokę, tačiau 2002-01-29 išsiskyrė (b.l. 5). G. L. mirė 2005-11-08, būdamas 33 m. metų amžiaus, jo sūnūs I. ir L. jo mirties dieną buvo nepilnamečiai. Paskutinė G. L. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Šį butą pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6240 jis įsigijo 2004-06-14, tačiau daiktinių teisių neįregistravo (b.l. 11-12). Iš Telšių r. 2-ojo notarų biuro notarės Nijolės Urbaitienės liudijimo matyti, kad po G. L. mirties dėl palikimo priėmimo įpėdiniai į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, notarė dėl šio palikimo nėra atlikusi jokių notarinių veiksmų (b.l. 8). A. L., kaip nepilnamečių I. ir J. L. įstatyminė atstovė, po sūnų tėvo mirties, paliktą turtą pradėjo valdyti faktiškai. Ji rūpinosi paliktu turtu, mokėjo mokesčius už butą (b.l. 13-16), apgyvendindavo bute nuomininkus, kad butas neliktų be priežiūros, sumokėjo susidariusius įsiskolinimus. A. L. leido bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyventi ir V. R.. Jis teisme paliudijo, kad jau ketveri metai su sugyventine gyvena šiame bute ir ketiną jį pirkti. Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad, nors A. L. ir G. L. santuoka buvo nutraukta, jie po santuokos nutraukimo dar kurį laiko gyveno kartu minėtame bute. Po G. L. mirties butu rūpinosi ir jį prižiūrėjo A. L. ir iki šiol šį butą prižiūri, jį remontuoja, moka mokesčius, palaiko prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (b.l. 39). Netikėti pareiškėjų pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu (LR CK 5.51 str. 1 d.). Nepilnamečių vaikų vardu palikimą priima jų tėvai (globėjai), kurie yra vaiko atstovai pagal įstatymą (LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

J. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. L., gim. (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu buvo nepilnamečiai. Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi negali įgyti civilinių teisių ir sukurti civilinių pareigų (LR CK 2.5 str.), todėl vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (LR CK 3.155 str.), ir veikia kaip vaiko įstatyminiai atstovai. Tėvų priežiūra visais atvejais turi būti orientuota į vaiko teisių įgyvendinimą ir įgyvendinta taip, kad nepažeistų įstatymuose nustatytų vaiko teisių, užtikrintų vaiko, negalinčio visa apimtimi įgyvendinti savo teisių dėl amžiaus, interesų apsaugą. Nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo įstatyminis atstovas. Nagrinėjamu atveju A. L. neįgyvendino nepilnamečių įpėdinių - sūnų J. L. ir I. L. teisių į paveldimą turtą, paduodama įpėdinių vardu pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo, tačiau po G. L. mirties A. L. kartu su nepilnamečiais J. L. ir I. L., kaip jų motina ir įstatyminė atstovė, G. L. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, apgyvendindavo bute nuomininkus, t. y. naudojo, tvarkė ir prižiūrėjo. Ir nors šiuos veiksmus A. L. atliko per ilgesnį nei įstatyme nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, tačiau darytina išvada, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių – A. L. ir G. L. santuoka buvo nutraukta, butas nedidelės vertės, bendrabučio tipo, ir ši aplinkybė, atsižvelgiant į vaikų interesus, laikytina mažareikšme. Taigi, nors A. L. neįgyvendino savo nepilnamečių sūnų I. L. ir J. L. teisių, tačiau įstatyminiam atstovui neatlikus veiksmų nepilnamečių vardu, nepilnamečių teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, juo labiau, kad teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi nuostata, jog jeigu susiklosto situacija, kad nepilnamečio įpėdinio vardu nesikreipta į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais atstovas ar globėjas priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka. Šiuo atveju nėra ginčo, kad po G. L. mirties įpėdiniai sūnūs J. L. ir I. L., atstovaujami įstatyminės atstovės A. L., atsiradusį palikimą priėmė, rūpinosi paliktu paveldimu turtu. Suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjų prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu dalyvavusių asmenų paaiškinimų, V. S. po G. L. mirties, butu nesidomėjo ir nesirūpino.

Esant tokioms aplinkybėms nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai I. L. ir J. L., atstovaujami įstatyminės atstovės A. L., priėmė po G. L. mirties atsiradusį palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2-3 d., 5.51 str. 1 d., CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 270, 448 straipsniais, LR CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo sūnūs I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. L. a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujami įstatyminės atstovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdami jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.