Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.25.5; 2.1.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. gruodžio 31 d.

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, kaltinamajam T. A. ir jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), sutinka dokumentus gauti el. ryšio priemonėmis – el. paštu: (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2021 m. liepos 2 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė 36 MGL (1800 Eur) bauda, bauda išieškota,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 metų gruodžio 8 dieną apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) kieme, vairavo kelių transporto priemonę – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas akivaizdžiai neblaivus, atsisakė nuo patikrinimo alkotesteriu ir taip vengė neblaivumo patikrinimo, kai T. A. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Kaltinamasis T. A. teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. gruodžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, apie vidurnaktį, savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio nepamena, kurį neseniai įsigijo, tačiau dar neįregistravo savo vardu, iš Akmenės rajono atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas draugą D. N. Tuo metu buvo vartojęs alkoholio. Atvažiavęs kieme užklimpo. Bandė išvažiuoti, tačiau jam nepavyko. Tada nuėjo pas draugą į namus pabeldė, tačiau jo niekas neįsileido. Tuomet jis išėjo pas savo mamos sugyventinį, kaimynystėje į (duomenys neskelbtini), kur atsigėrė dar alaus. Tada vėl grįžo prie savo automobilio. Dar pabandė išvažiuoti su automobiliu iš draugo kiemo, tačiau vėl nepavyko. Tada nuėjęs vėl pasibeldė į draugo namus, tačiau jo niekas neįsileido. Jis grįžo atgal pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Tuomet po kokių 30-40 minučių atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai pasiūlė jam nusistatyti girtumą, tačiau jis nesutiko. Policijos pareigūnai jam išaiškino, jog atsisakymas nusistatyti girtumą prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui. Pripažįsta, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Nurodė, jog turi septynių metų sūnų, kurio išlaikymui kas mėnesį moką po 200 Eur. Taip pat nurodė, jog turi finansinių įsipareigojimų, t. y. dvi paskolas, viso kas mėnesį moka po 300 Eur.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, t. y. pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo T. A. kaltės pripažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2025 m. gruodžio 9 d. 00.13 val. registruotu pranešimu ROIK Nr. 0125000728578, kuriame nurodyta, kad pranešėja bijo išeiti į kiemą, nurodė, kad vairuotojas galimai neblaivus. Kaimynų sūnus su automobiliu atvažiavęs dabar į pranešėjos privatų kiemą užklimpo žolėje, nebeišvažiuoja, gazuoja, triukšmauja, gadina veją (b. l. 7);

- 2025 m. gruodžio 9 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad T. A. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Atsisakė nuo patikrinimo alkotesteriu, asmuo vengia neblaivumo patikrinimo (b. l. 31);

- 2025 m. gruodžio 9 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad atvykus pagal pranešimą, N. N. nurodė, kad asmenį pažįsta ir asmuo yra T. A., kuris gali būti adresu (duomenys neskelbtini). Todėl buvo nuvykta nurodytu adresu ir namuose pro langą buvo pastebėtas vyriškis, pasibeldus į namo duris jas atidarė T. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo bei elgesys buvo nekoordinuotas, paklausus asmens, kodėl pasišalino iš eismo įvykio apie tai nepranešęs policijai asmuo nurodė, kad nepadarė jokio eismo įvykio ir automobilį vairavo būdamas blaivus. Todėl buvo paklausta, kada asmuo vartojo alkoholį pastarasis nurodė, kad alkoholį vartojo grįžęs į namus. Užėjus į namus prieškambaryje buvo pastebėti žemėmis apkibę batai, kuriuos vėliau T. A. ir apsimovė eidamas į lauką. Namuose jokių girtavimo pėdsakų ar alkoholio butelių nepastebėta. Nusivedus asmenį iki tarnybinio automobilio, pastarasis nusistatyti neblaivumą kategoriškai atsisakė, nes teigė, kad nieko nepadarė ir alkoholį vartojo būdamas namuose. Grįžus su T. A. į eismo įvykio vieta N. N. nurodė, kad tai tas pats asmuo, kurį ir matė sėdintį prie automobilio vairo bei bandantį išvažiuoti iš kiemo. Apžiūrėjus eismo įvykio vieta nustatyta, kad T. A. vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bei automobilis nepriregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, nepasirinkęs saugaus greičio ir važiuodamas žalia veja užvažiavo ant valymo įrenginio dangčio, apgadino žalią veją bei sodo dekoracijas, bei pasišalino iš eismo įvykio apie tai nepranešęs policijai, todėl buvo įformintas eismo įvykis ROIK 07-25-9650287. Kadangi T. A. padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino apie jį nepranešęs policijai bei kategoriškai atsisakė nusistatyti neblaivumą asmeniui paaiškinta, kad atsisakymas nusistatyti neblaivumą prilygsta sunkiam girtumo laipsniui ir bus pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 40-41);

- 2025 m. gruodžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo kieme, stovintis pilkos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti daiktai: automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos foto lentelės, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 16-17, 19-30);

- 2025 m. gruodžio 9 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, kuriame užfiksuota, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelę, esančią Krucių k., Mažeikių r. (b. l. 32);

- 2025 m. gruodžio 9 d. gauta VĮ Regitra informacija, kurioje nurodyta, kad dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. lapkričio 21 d. sudaryta ir registruota pirkimo-pardavimo sutartis, naujas savininkas – T. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38);

- 2025 m. gruodžio 9 d. gauta VšĮ „Emprekis“ informacija, kurioje nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje yra 3240 Eur (b. l. 39);

- 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad pilkos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimui į daiktų saugyklą Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (b. l. 46);

- 2025 m. gruodžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota „Body“ kamerų įrašo, kurio pavadinimas export-xtqk3, trukmė 15min, apžiūra. Matosi, kaip policija atvažiuoja į įvykio vietą, matosi, kad pilkos spalvos automobilis yra įvažiavęs į dirvą, tiksliau pusė automobilio. Automobilis užrakintas, policininkai prieina prie moters galimai kiemo savininkės, kuriame automobilis paliktas. Policijos pareigūnai paklausia, ar žino, kur gyvena automobilio savininkas, matosi, kad nurodoma kryptis ir nurodo, kad yra pažįstamas, kad tai T. A. Moteriai nurodoma, kad policijos pareigūnai važiuoja jo ieškoti ir, kad netrukus grįš. Matosi, kad policijos automobiliu išvykstama. Nuvykstama galimai į automobilio savininko tėvų namus. Duris atidaro vyras, kuris prisistato kaip T. Policijos pareigūnas pasiteirauja, kur automobilį numetė, vyras nurodo, kad kieme, tada policijos pareigūnas nurodo apsimauti batus ir eiti iki mašinos, vyras iškart pasako, kad tai buvo kol jis blaivas buvo. Policijos pareigūnas pabrėžia, kad po eismo įvykio alkoholio irgi vartoti negalima. Vyras užklausia, kokio eismo įvykio, policijos pareigūnas nurodo, kad ten yra apgadintas šulinio dangtis, veja apgadinta. Tada vyras nueina mautis batus, policijos pareigūnas nurodo, kad bus tikrinamas jo blaivumas, jo paklausiama, kada paskutinį kartą jis vartojo alkoholį, jis nurodo, kad dabar. Policijos pareigūnas pasako pastebėjimą, kad matosi, kad buvo prie mašinos batai išduoda (galimai purvini), jis nurodo, kad buvo, bet kada tas buvo. Tada kartu su policijos pareigūnais eina į tarnybinį automobilį. Įsodinus vyrą į automobilio sulaikymo patalpą, vyrui duodamas alkotesteris, tačiau jis atsisako tikrinti girtumą, policijos pareigūnas nurodo, kad jei jis atsisako bus prilygstamas sunkiam girtumo laipsniui. Apie tai policijos pareigūnai praneša budėtojui, daugiau nieko reikšmingo neužfiksuota (b. l. 43-44);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos N. N. parodymais, kur ji parodė, kad 2025 m. gruodžio 8 d. apie 23.30 val. ji jau miegojo ir išgirdo savo kieme automobilio garsą. Pro langą pamatė, kad jos kieme yra pilkos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, kurio viduje sėdėjo vyriškis, nes automobilio salone degė šviesa. Vyriškis automobiliu bandė gazuodamas išvažiuoti iš jos kiemo, tačiau jis buvo paklimpęs tarp išartos dirvos ir žalios vejos. Vyriškis buvo išlipęs iš automobilio ir kažkur išėjęs pusvalandį laiko, po kurio laiko grįžo ir įsėdęs prie automobilio vairo vėl bandė iš kiemo išvažiuoti. Kai jis grįžo, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kadangi vyriškis įvažiavęs į kiemą apgadino žalią veją, valymo įrenginių dangtį ir sodo dekoracijas. Suprato, kad vyriškis gali būti neblaivus, nes girdėjo, kad jis automobilyje šūkavo bei keikėsi. Atvykus policijos pareigūnams nurodė, kad asmuo gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnams grįžus su asmeniu į įvykio vietą, nurodė, kad tai tas pats T. A. bei atpažino, kad tai to paties asmens balsas, kurį girdėjo, kai jis buvo automobilyje (b. l. 35-36).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje besąlygiškai nustatyta, jog T. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. 2025 metų gruodžio 8 dieną apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) kieme, vairavo kelių transporto priemonę – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas akivaizdžiai neblaivus, atsisakė nuo patikrinimo alkotesteriu ir taip vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Paminėtina, jog T. A. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, nes patvirtino, jog buvo vartojęs alaus. Įvykio vietoje policijos pareigūnai T. A. siūlė nusistatyti girtumą, tačiau jis tai daryti atsisakė net keletą kartų. Aplinkybę, jog T. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, byloje patvirtina pats kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta N. N., kitų objektų apžiūros protokolas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl jis baustinas už šios neteisėtos veikos padarymą.

Ankščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvimą kaltinamojo T. A. veikoje, kadangi jis 2025 metų gruodžio 8 dieną apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) kieme, vairavo kelių transporto priemonę – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas akivaizdžiai neblaivus, atsisakė nuo patikrinimo alkotesteriu ir taip vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, todėl jo nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai ir jis baustinas už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl bausmės T. A. skyrimo

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 61 straipsnio 4 dalis numato, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

T. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog T. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Jis nedirbantis (b. l. 66-67), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 65, 120), nevedęs turintis nuolatinę gyvenamąją vietą (b. l. 69-70), anksčiau teismo teistas, paskirta bauda išieškota (b. l. 52-54), baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (b. l. 56-63). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog kaltinamasis nedirbantis ir negaunantis pajamų bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. A. paskyrus už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, griežtesnę arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą minimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju taikytini BK 64¹ straipsnio reikalavimai, kadangi T. A. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, bei vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir paskirta šiuo nuosprendžiu bausmė mažintina trečdaliu.

BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jog veika padaryta spontaniškai, duomenis apibūdinančius kaltinamąjį, jog jis anksčiau teismo teistas, tačiau bausmę atlikęs, t. y. bauda išieškota, administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nesumokėjęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas T. A. atidėtinas, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2025 m. gruodžio 9 d. 00.40 val. (b. l. 73-75) iki 2025 m. gruodžio 9 d. 13.21 val. (b. l. 78-79) (viena diena), vieną dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikytina, T. A. yra atlikęs vieną parą arešto.

Vadovaujantis BPK 339 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pripažinus, kad T. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus, kad jis pripažino, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jog vairavo transporto priemonę turėdamas teisę vairuoti, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šio draudimo terminas nustatytinas artimas minimaliam terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą dienos, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 9 d. (b. l. 95-97).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Nagrinėjamu atveju automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas pripažįsta, jog nustačius, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo T. A. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas.

Nustatyta, kad kaltinamasis T. A. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas R. G. vardu (b. l. 37), tačiau 2025 m. lapkričio 21 d. registruotas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimas T. A. (b. l. 38), todėl laikytina, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso T. A. Naudojant automobilį padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymą, transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 1–3, 6 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. A. 2025 m. gruodžio 9 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91-93), specialios teisės sustabdymas (b. l. 95-97) bei dokumentų paėmimas (b. l. 99-101), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. A. išaiškintina baudžiamojo poveikio priemonių bei bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarka.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu nuvežta į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Mažeikių r., Krucių k., UAB „Autobastionas“ (b. l. 32), tačiau 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimu perduota saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktinių įrodymų valdymo ir sandėlių skyriui (b. l. 46), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai; viena kompaktinė plokštelė su „Body“ kameros įrašais, esanti voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, <...>.

Teismas 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi kaltinamajam T. A., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskyrė gynėją advokatą Algimantą Ruginį, kurį parinko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

2025 m. gruodžio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-14627, kurioje nurodė, jog valstybės naudai iš T. A. priteistina 127,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (b. l. 122).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma, t. y. 127,08 Eur, yra protinga ir atitinka kaltinamojo turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis (b. l. 123-125), todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. A. paskirti sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti T. A. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. gruodžio 9 d. 00.40 val. iki 2025 m. gruodžio 9 d. 13.21 val. (1 (vieną) dieną) ir laikyti, jog T. A. yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais T. A. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu T. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, T. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią T. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti T. A., jog jis privalo: susisiekti su probacijos tarnyba – Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrių (Akmenės rajone) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, T. A. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 9 d. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą bei dokumentų paėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri perduota saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktinių įrodymų valdymo ir sandėlių skyriui, perduoti už konfiskaciją atsakingai institucijai – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui;

- 1 (vieną) kompaktinę plokštelę su „Body“ kamerų įrašais, kuri yra voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Išaiškinti T. A., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išieškoti iš T. A. 127,08 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 8 centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

„Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

„Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB „Artea“ bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB Urbo bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.