Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: G. G. 2023 m. balandžio 3 d., apie 17.30 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį – kliudė stovintį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nefiksuodamas minėto fakto, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2023 m. balandžio 3 d., 22.36 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis G. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. balandžio 3 d., apie 17.00 val., būdamas blaivus išėjo iš namų, įsėdo į automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo Laisvės pr., Vilniuje, link stoties mikrorajono. Vėlavo į traukinį, skubėjo, buvo stresinės būsenos. Pamena, kad važiuodamas Laisvės pr., Vilniuje, lenkė baltos ar pilkos spalvos automobilį, savo automobilio dešinės pusės šoninio matymo veidrodėliu nestipriai užkabino lenkiamo automobilio kairės pusės šoninio matymo veidrodėlį. Nei jo automobilio, nei lenkiamo automobilio šoninio matymo veidrodėliai nesulūžo, jokios detalės neatkrito, tik pastebėjo, kad jo automobilio veidrodėlis automatiškai užsilenkė į vidų. Tiek jis, tiek lenkiamas automobilis važiavo toliau, tačiau dėl to, kad užkabino svetimo automobilio veidrodėlį, supanikavo, be to, skubėjo į traukinį, todėl nesustojo ir nepasiaiškino įvykio aplinkybių su šio automobilio vairuotoju. Staigiai išsuko iš Laisvės pr., Vilniuje, prie viaduko į Lazdynų mikrorajoną, nes norėjo sustoti ir pataisyti nuo smūgio užsilenkusį šoninio matymo veidrodėlį. Išsukęs iš Laisvės pr., Vilniuje, sustojo šalikelėje taip, kad netrukdytų kitiems eisme dalyvaujantiems automobiliams, išlipo iš automobilio ir užsilenkusį šoninio matymo veidrodėlį atlenkė į pradinę padėtį. Pastebėjo, kad automobilio vairuotojas, kurio automobilio šoninio matymo veidrodėlį prieš tai buvo užkabinęs, važiuoja jam iš paskos ir iš savo automobilio vidaus mobilaus ryšio telefonu jį filmuoja. Tada jis įsėdo į savo automobilį, supanikavo, kad jį persekioja ir filmuoja automobilio vairuotojas, išsigando, kad nesustojo ir nepasiaiškino aplinkybių su šiuo vairuotoju, taip pat tikėjosi, kad vis dar suspės į traukinį. Įsėdęs į automobilį nuvažiavo toliau ir įsuko į kažkurį iš kiemų, tikslaus adreso neprisimena, norėjo atsiplėšti nuo jį persekiojusio vairuotojo, todėl automobiliu iš už kažkurio namo kampo pervažiavo per žolę ir norėdamas atsiplėšti nuvažiavo šaligatviu bei kliudė prie šaligatvio kieme stovėjusį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ką tiksliai kliudė ir užkabino šiame stovėjusiame automobilyje, neprisimena, neatkreipė dėmesio. Šaligatviu važiavo todėl, kad kito pravažiavimo nebuvo (el. b. 1 t., 79 – 82 b. l.).

Liudytojas D. H. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 3 d. buvo gautas iškvietimas, kad kieme išvažiuojantis vairuotojas su automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino. Atvykusius nurodytu adresu pasitiko S. S., kuris paaiškino, kad apie 17.30 val., būdamas namie, lauke išgirdo triukšmą. Žmona, pasižiūrėjusi pro langą, pamatė, kad nuvažiavo juodos spalvos automobilis. S. S. nuėjęs į kiemą pamatė, kad apgadintas jam priklausantis automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau prie jų priėjo N. L. ir paaiškino, kad, būdama namie, apie 17.30 val., išgirdo lauke triukšmą, pažiūrėjusi pro langą, pamatė juodos spalvos automobilį „Toyota Prius“, kuris apgadino kaimynų iš (duomenys neskelbtini) buto automobilį „Opel Zafira“. Išėjus į lauką nepažįstamas asmuo jai parodė nuotrauką, kurioje matėsi minėtas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vairuotoju. N. L. paskambino 112 pranešti apie įvykį. 18.29 val. smalsumo vedama nusekė paskui juodą padangų žymę ir eidama pastebėjo, kad „Toyota Prius“ stovi adresu (duomenys neskelbtini). Paskambinus telefono numeriu, kurį davė N. L., atsiliepė rusakalbis vyras, kuris pasakė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, tačiau gyvena ir dirba Lietuvoje, savo kontaktinių duomenų atskleisti nenorėjo. Taip pat nurodė, kad matė „Toyota Prius“ vairuotojo vairavimo faktą, taip pat turi kažkokią filmuotą medžiagą, kuri gali būti reikšminga tyrimui. Jie nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo priparkuotas su nuleistu dešinės pusės priekiniu ratu. Apžiūrėję automobilį pastebėjo iš vidaus salono, ant priekinio stiklo, ant balto popieriaus užrašytą tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinus nurodytu tel. Nr., atsiliepė vyriškas balsas, kuris prisistatė G. G.. G. G. paprašė, kad atvyktų į įvykio vietą, kadangi jam priklausančiu automobiliu „Toyota Prius“ buvo padarytas eismo įvykis. Jis atsakė, jog šiuo metu yra išgėręs namuose, pabrėžė, kad alkoholį vartojo po to, kai automobilį paliko stovėti stovėjimo vietoje, tačiau atvažiuoti sutiko. G. G. atvykus taksi automobiliu jo paklausė, kas nutiko jo „Toyota Prius“ automobiliui, kodėl jis apgadintas. Jis atsakė, kad jį persekiojo jam nežinomi asmenys. G. G. įsodino į tarnybinį automobilį, nuvežė jį adresu (duomenys neskelbtini), ir parodė jam apgadintą „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paklausus minėto asmens, ar tai jis vairuodamas automobilį „Toyota Prius“ apgadino „Opel Zafira“ automobilį, G. G. pradėjo tai neigti. Jie jam paaiškino, kad yra filmuota medžiaga, eismo įvykio liudytojai, G. G. prisipažino, kad vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. Nuo G. G. sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, todėl nuspręsta patikrinti jo blaivumą. Alkotesteriu pirmu pūtimu buvo nustatytos 2,24 promilės. Antru patikrinimu nustatytas 1,96 promilių girtumas (el. b. 1 t., 31 – 33 b. l.).

Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 3 d., apie 17.30 val., namuose jo žmona S. S. pro langą parodė, kad kieme stovintis jų automobilis yra apgadintas. Pamatė, kad jo automobilio dešinės pusės šoninio matymo veidrodėlis yra nulenktas, įlenktas dešinės pusės priekinis sparnas, šalia automobilio gulėjo jo automobilio priekinio dešinės pusės rato dangtis, o ratas nuleistas. Jam žmona sakė, kad ji kieme išgirdo stiprų, čaižų garsą, todėl iš karto pasižiūrėjusi pro virtuvės langą pamatė, kaip iš kiemo dideliu greičiu nuo jų stovinčio automobilio pusės link išvažiavimo išvažiuoja juodos spalvos automobilis. Išėjęs į kiemą pamatė, kad jo automobilis yra apgadintas, o ant šaligatvio šalia automobilio iš dešinės pusės užfiksavo automobilio ratų juodas žymes, būtent iš tos pusės, iš kurios ir buvo apgadintas jo automobilis. Žino, kad tą patį vakarą kaimynai pagal šiuos juodus pėdsakus nusekė ir aptiko juodos spalvos automobilį kitame kieme. Kiek jam sakė kaimynai, tai buvo „Toyota Prius“, valst. Nr. nežino. Kaimynai iškvietė policiją, sulaukęs policijos pareigūnų, paaiškino jiems įvykio aplinkybes. Kitą rytą kieme mobilaus ryšio telefonu nufotografavo juodas žymes nuo automobilio ratų. Pagal šias žymes galima matyti automobilio judėjimo trajektoriją ir kad automobilis buvo užvažiavęs ant šaligatvio. Su pačiu kaltininku jis nebendravo. Tik gali pasakyti, kad kaltas asmuo apgadinęs jo automobilį pasišalino iš eismo įvykio vietos (el. b. 1 t., 132 – 135 b. l.).

Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 3 d., apie 17.30 val., virtuvėje gamino valgyti. Staiga kieme išgirdo stiprų, čaižų garsą. Iš karto pasižiūrėjusi pro virtuvės langą pamatė, kaip kieme dideliu greičiu nuo jos vyrui priklausančio automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pusės, link išvažiavimo į pagrindinį kelią išvažiuoja juodos spalvos automobilis, nei markės, nei modelio, nei valstybinių numerių neįsidėmėjo. Matė tik išvažiuojančio automobilio galinę dalį. Pro langą pamatė, kad prie laiptinės stovintis jų automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra apgadintas: apgadinta automobilio dešinė pusė. Pašaukė vyrą, vyras iš karto išėjo į kiemą įdėmiau apžiūrėti automobilį, į kiemą išėjo ir kiti kaimynai, ji liko namie, kas vyko toliau, ji nežino (el. b. 1 t., 139 – 142 b. l.).

Liudytoja N. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 3 d., apie 17.30 val., buvo namuose, kai staiga kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), išgirdo sklindantį čaižų garsą. Iš karto pasižiūrėjusi pro langą pamatė, kaip kieme, važiuojamąja kelio dalimi link išvažiavimo – įvažiavimo į kiemą, nuvažiuoja juodos spalvos automobilis „Toyota Prius“, kuris po savęs kieme paliko ilgą juodą žymę ant grindinio. Pro langą pamatė, kad yra apgadinta kaimyno iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusė. Nuėjo pas kaimynus ir paklausė, ar jie matė, kad jų automobilis yra apgadintas ir, kad ką tik iš kiemo išvažiavo juodos spalvos automobilis „Toyota Prius“. Kaimynai pasakė, kad matė ir jie visi kartu išėjo į kiemą. Kaimynų automobilio „Opel Zafira“ apgadinimo fakto ji nematė, tik matė, kad iš kiemo išvažiuoja juodos spalvos „Toyota Prius“. Kieme stovėjo vyras, kalbantis rusų kalba, su automobiliu „Ford Focus“, kuris jiems paaiškino, kad sekė automobilį „Toyota Prius“ nuo Laisvės pr., Vilniuje, nes automobilio vairuotojas kliudė automobilio „Ford Focus“ šoninio matymo veidrodėlį. „Ford Focus“ vairuotojas pasakojo, kad atsekė automobilį „Toyota Prius“ iki (duomenys neskelbtini), tada šio automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, o „Ford Focus“ vairuotojas padarė kelias automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo nuotraukas. „Toyota Prius“ vairuotojas, pamatęs, kad yra fiksuojamas mobilaus ryšio telefonu, per žalią veją ir smėlėtą kelio dangą, ten, kur automobiliai nevažinėja, iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Neprisistatęs asmuo su automobiliu „Ford Focus“ jai parodė automobilio „Toyota Prius“ nuotrauką, kurioje matėsi valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 17.39 val. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Laukdami policijos pareigūnų su vyru nusekė pagal juodas žymes ant grindinio nuo automobilio ratų. Šios žymės buvo ir ant šaligatvio prie laiptinės, kur stovėjo kaimyno iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis „Opel Zafira“ bei jos automobilis. Apie 18.29 val. pagal juodas žymes atsekė į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), kur pamatė stovintį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paliktas netvarkingai, stipriai atitrauktas nuo šaligatvio. Automobilio priekinis keleivio pusės ratas buvo nusileidęs. Už priekinio automobilio „Toyota Prius“ stiklo buvo paliktas lapelis, ant kurio buvo užrašyta „(duomenys neskelbtini)“ ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Nori pažymėti, kad kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), toje vietoje, kur automobilis „Toyota Prius“ važiavo per žalią veją ir smėlėtą dangą, buvo viskas užstatyta kitų automobilių, todėl „Toyota Prius“ vairuotojas galėjo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), atsidurti tik važiuodamas šaligatviu šalia kaimyno automobilio „Opel Zafira“ (el. b. 1 t., 174 – 177 b. l.).

Liudytojas I. M. (I. M.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 3 d., apie 17.25 val., važiavo Laisvės pr., Vilniuje, link Lazdynų mikrorajono savo automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo pirma eismo juosta, arčiau dešiniojo krašto. Jį, antra eismo juosta, jam iš kairės pusės pradėjo lenkti juodos spalvos automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Lenkimo metu minėto automobilio vairuotojas užkabino jo automobilio kairės pusės šoninio matymo veidrodėlį, todėl veidrodėlis užsilenkė į išorę, vėliau pastebėjo, kad yra įbrėžta šoninio matymo veidrodėlio plastmasinė dalis. Atlenktas veidrodėlis veikė, todėl dėl įbrėžimo „Toyota Prius“ vairuotojui neturi pretenzijų. Jį nustebino tai, kad vairuotojas, užkabinęs jo automobilį, net nesustojo pasidomėti, o nuvažiavo toliau ir iš Laisvės pr., Vilniuje, įsuko į (duomenys neskelbtini), pusę. Tada automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas sustojo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir išlipo iš automobilio. Jis stovėjo jam iš galo. Savo automobilio viduje spėjo padaryti automobilio „Toyota Prius“ su valst. Nr. nuotrauką kartu su iš minėto automobilio išlipusiu vairuotoju. Jis taip pat išlipo iš automobilio, tačiau automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas atsisukęs ir pamatęs jį vėl greitai nieko jam nesakęs įsėdo į automobilį „Toyota Prius“ ir per žalią veją bei smėlėtą dangą nuvažiavo už namo, Nr. (duomenys neskelbtini) kampo. Kai šis automobilis užvažiavo už namo kampo, jis jį trumpam pametė iš akių, nes pats per žalią veją nevažiavo automobiliu, o išlipęs greitai nuėjo pėsčiomis. Eidamas link namo kampo ant žalios vejos ir smėlėtos dangos matė smėlyje įspaustas žymes nuo automobilio padangų ir išgirdo stiprų, čaižų garsą. Kai iš už namo kampo įėjo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), matė, kad automobilis „Toyota Prius“ toliau nuvažiavo namo kiemu važiuojamąja kelio dalimi link išvažiavimo iš kiemo. Kieme prie šaligatvio matė stovintį automobilį „Opel Zafira“, kurio priekinis dešinės pusės ratas buvo nuleistas, šalia jo ant šaligatvio mėtėsi rato kalpokas. Ant šaligatvio prie minėto automobilio „Opel Zafira“ matėsi padangų žymės. Pažymi, kad tuo metu šis kiemas buvo visas užstatytas kitais automobiliais, todėl tikėtina, kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas važiavo šaligatviu prie automobilio „Opel Zafira“, nes kitos vietos pravažiavimui nebuvo. Taip pat pažymi, kad eidamas girdėjo tik čaižų garsą, paties susidūrimo momento tarp važiuojančio automobilio „Toyota Prius“ ir kieme stovinčio automobilio „Opel Zafira“ jis nematė. Iš karto iš namo laiptinės išėjo žmonės, kaip suprato, automobilių savininkai. Papasakojo jiems, ką jis matė ir girdėjo. Persiuntė kažkuriam iš tų žmonių nuotrauką, kurioje užfiksuotas automobilis „Toyota Prius“ ir jo vairuotojas. Žmonės iškvietė policiją, o jis, neturėdamas laiko laukti, išvažiavo, palikęs savo kontaktą (el. b. 1 t., 196 – 199 b. l.).

Liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 3 d., apie 17.36 val., vaikščiojo kartu su vaiku pėsčiųjų taku prie pagrindinio kelio, esančio (duomenys neskelbtini), ir ėjo link (duomenys neskelbtini), buvo vaikų žaidimų aikštelėje. Staiga pamatė, kad pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini), dideliu greičiu važiuoja „Toyota Prius“ juodos spalvos. Matė, kad šio automobilio priekinis dešinės pusės ratas buvo nuleistas, važiavo ant ratlankio ir netgi jam pasirodė, kad išlūžęs. Minėto automobilio vairuotojas iš pagrindinio kelio įsuko į kiemą ir važiavo šaligatviu link namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vairuotojas automobiliu nušoko nuo šaligatvio ir nuvažiavo keliu link (duomenys neskelbtini), kiemo ir dingo iš jo vaizdo stebėjimo lauko. Tiek ant kelio, tiek ant šaligatvio, kur važiavo minėtas automobilis, matė nuo rato likusias juodas žymes ir nuo metalo trinties paliktas žymes. Toks vairavimas sukėlė įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus, todėl iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį policijai. Negalėjo toliau sekti automobilio „Toyota Prius“, nes buvo su vaiku, negalėjo jo palikti, nematė, kur toliau nuvažiavo automobilis. Kad automobilis „Toyota Prius“ būtų atsitrenkęs ir apgadinęs kitą automobilį, nematė. 2023 m. balandžio 3 d., 17.40 val., matė, kad minėto automobilio vairuotojas, vilkintis tamsios spalvos drabužiais ant galvos užsidėjęs kapišoną bėga nuo (duomenys neskelbtini), pusės link pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), per gatvę nubėgo link (duomenys neskelbtini), ir nusuko į miškelį.

2023 m. balandžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kaip tris kartus 2023 m. balandžio 3 d., apie 17.39 val. į (duomenys neskelbtini), buvo kviesti policijos pareigūnai dėl automobilio „Toyota Prius“ sukelto eismo įvykio (el. b. 1 t., 143 – 147 b. l.).

2023 m. balandžio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti policijos pareigūnų uniformų kamerų vaizdo ir garso įrašai, fiksuoti pranešėjų paaiškinimai pareigūnams (el. b. 1 t., 200 – 203 b. l.).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti G. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0442 (patikros sertifikatas Nr. 1753516, galiojo iki 2023 m. birželio 6 d.) G. G. 2023 m. balandžio 3 d., pirmu pūtimu, 22.19 val., nustatytas 2.24 prom. girtumas; antruoju pūtimu, 22.36 val., nustatytas 1,96 prom. girtumas (el. b. 1 t., 17, 20 – 21 b. l.).

VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. 1 t., 42 b. l.).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis transporto priemonės „Toyota Prius“, 2006 m., vertė Lietuvoje su PVM – 5 150 eurų (el. b. 1 t., 45 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad G. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, G. G. savo kaltę dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas, visiškai pripažino, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. G. G. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir liudytojų D. H., S. S., S. S., N. L., I. M., K. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat uniformų kamerų vaizdo – garso įrašų apžiūros protokolo, Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų duomenys. Alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, patvirtina, kad 2023 m. balandžio 3 d., G. G. 22.19 val., nustatytas 2.24 prom. girtumas, o 22.36 val. – 1,96 prom. girtumas. Įvertinus tai, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad G. G. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas, G. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis G. G. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašo esant galimybei leisti mokėti baudą dalimis, išdėstant maksimaliam terminui. Taip pat, esant galimybei, prašo konfiskuoti tik dalį automobilio vertės.

Skirdamas bausmę G. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 1,96 prom., girtumas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. G. G. praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau buvo teistas užsienyje (Didžiojoje Britanijoje), per pastarųjų trejų metų laikotarpį penkis kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. G. G. yra nevedęs, dirbantis. Duomenų apie G. G. gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre byloje nėra. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus G. G. prokurorės prašomo dydžio baudos bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam G. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis tyrimo metu prašė paskirtą baudą leisti mokėti dalimis, išdėstant ją maksimaliam terminui. Teismas, įvertinęs G. G. padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, atsižvelgdamas į tai, kad kaltininkas yra nevedęs, dirbantis ir gaunantis nuolatinių pajamų, administracine tvarka baustas, sprendžia, kad kaltininko prašymas gali būti tenkinamas tik iš dalies. Įvertinus kaltininkui skiriamos baudos dydį, jo turtinę padėtį, spręstina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 (dviejų) mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas gali būti ilginamas, tačiau ne ilgiau nei tokiam laikui, kuris būtų pakankamas bausmės tikslų tinkamam įgyvendinimui. Teismo įsitikinimu, toks terminas atitinka 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. G. G. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog G. G. vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad G. G. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, įvykio metu jo neblaivumo laipsnis buvo vidutinis, todėl jam nustatytinas mažesnis nei vidurkio dydžio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. balandžio 5 d.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo G. G. atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui – MB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra duomenų, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ būtų žinojusi, apie tai, jog G. G. po sukelto eismo įvykio, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir iki eismo įvykių aplinkybių nustatymo G. G. buvo daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. G. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės „Toyota Prius“ kaina su PVM Lietuvoje yra 5 150 eurų, todėl būtent tokia suma išieškotina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintinos.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas valstybės įmonei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. G. paskirti galutinę 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš G. G. išieškoti automobilio „Toyota Prius“ vertę atitinkančią 5 150 Eur (penkių tūkstančių vieno šimtų penkiasdešimties eurų) sumą.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus G. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

6. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.