Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-26 · Administracinė byla Nr. A-146-2817-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2009-10-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-09-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-26
Bylos Nr.
A-146-2817-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00925-2009-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Alkesta“
Kategorijos
  • 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-2817/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00925-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 6.5; 6.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjui A. R.,atsakovo atstovui Vidmantui Januškevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Alkesta“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CDMEK, atsakovas) 2009 m. balandžio 23 d. protokolinį sprendimą Nr.6/2009, kuriuo nuspręsta nepatvirtinti pareiškėjui profesinės ligos diagnozės (toliau – ir Protokolinis sprendimas) ir 2009 m. gegužės 6 d. išvadą dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)-285/118 (toliau – ir CDMEK išvada).

Skunde (t. I, b. l. 3-4) ir patikslintame skunde (t.2, b.l. 69-73) pareiškėjas paaiškino, kad 9,5 metų, t. y. nuo 1997 m. rugsėjo mėnesio, dirbo uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ (toliau – ir UAB „Alkesta“, trečiasis suinteresuotas asmuo) akmenskaldės operatoriumi. Kvalifikacinio pažymėjimo neturėjo, nors į šias pareigas buvo priimtas neterminuotam laikui. Pagrindinės jo darbo funkcijos buvo darbas su akmenskaldės įrenginiu ir jo techninės būklės priežiūra. Pagal tuometinę darbo tvarką darbdavio nurodymu akmenskaldė nebuvo stabdoma. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindiniai jo darbo įrankiai – laužtuvai, kabliai, kastuvai – buvo geležiniai, 20 - 30 kg svorio. Pareiškėjo teigimu, UAB „Alkesta“ neužtikrino saugių darbo sąlygų, nors privalėjo jas užtikrinti.

Nesutikdamas su skundžiamuose aktuose atsakovo nurodytais teiginiais, kad profesinės rizikos veiksniai, t. y. smulkinimas laužtuvu stambių, sušalusių žvyro luitų, akmenų vartymas akmenskaldės žiaunose, buvo nepastovūs, vienkartiniai, apie juos profesinės ligos priežasčių tyrimo komisija negalėjo pateikti duomenų, pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad CDMEK teigdama jog „tokie nepastovūs profesinės rizikos veiksniai galėjo pagreitinti stuburo ligos vystymąsi, bet negalėjo būti tiesiogine ligos priežastimi“, pripažino, kad minėti profesinės rizikos veiksniai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai, dėl ko jis susirgo profesine liga.

Pareiškėjo nuomone, jo ligos istorija buvo išnagrinėta neišsamiai ir neteisingai. Iš jos matyti, jog pareiškėjas 1995 m. balandžio 5 d. lankėsi pas gydytoją, tačiau medicininis aprašas gydytojo nepasirašytas. Atkreipė dėmesį į tai, jog pateikiamo lapo viršuje įrašyta „lumbalgija“, tačiau 1995 m. balandžio 5 d. šiai diagnozei patvirtinti nebuvo atlikti jokie medicininiai tyrimai. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad atsakovas neteisingai teigia, jog pareiškėjui skausmai stubure atsirado dar prieš įsidarbinant akmenskaldės operatoriumi. Akcentavo, kad jam tarpslankstelinio disko išvarža, lumbopatija pirmą kartą buvo diagnozuotos, kai jis dirbo akmenskaldės operatoriumi UAB „Alkesta“. Ūminę lumbalgiją gali sukelti trauma, per didelio svorio kėlimas. Mano, kad būtent tai jam ir atsitiko dirbant akmenskaldės operatoriumi. Juosmeninės stuburo dalies diskų ligas sukelia ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos, o kaklinės ir juosmeninės stuburo dalių diskų ligas – ilgalaikis sunkus krovinių kėlimas ir nešimas. Atsakovas neatsižvelgė į tai, jog jam yra diagnozuotas ir sąnarių susirgimas, kuris išsivystė dėl mechaninės vibracijos dirbant akmenskaldės operatoriumi. Atkreipė dėmesį į tai, jog nuo 2006 m. serga ir sąnarių ligomis.

Nors oficialiai su akmenskalde pradėjo dirbti nuo 1997 m. rugsėjo 1 d., tačiau realiai šį darbą dirbo metus iki oficialios darbo pradžios. Dirbdamas sargu, pasibaigus pamainai, trečiojo asmens nurodymu ir prašymu, neoficialiai dirbo su akmenskalde. Šį faktą gali patvirtinti pareiškėjo sutuoktinė, liudytojai, kiti buvę (esami) trečiojo suinteresuoto asmens darbuotojai, pas trečiąjį suinteresuotą asmenį esantys dokumentai, socialinio draudimo pažymėjime esantys įrašai: už 1997 m. laikotarpį pareiškėjui priskaičiuota 13 771,75 Lt darbo užmokesčio, o už 1995 m. tik 1000 Lt; už 1996 m. – 2970 Lt. 1997 m. per keturis mėnesius (1997 m. rugsėjis-gruodis) pareiškėjas uždirbo apie 10 000 Lt. Dirbdamas sargu pareiškėjas gaudavo tik minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 1995 m. iki 1996 m. rugsėjo buvo 180 Lt, o nuo 1996 m. rugsėjo iki 1997 m. pabaigos – 300 Lt. Nuo 1997 m. pradžios pareiškėjui buvo skaičiuojamas padidintas atlyginimas, būtent dėl darbo su akmenskalde.

UAB „Alkesta“ įrengta akmenskaldė CM-741 buvo stacionarus įrenginys, kuris atitiko nesudėtingą statinį, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, t. y. brėžinių, nuo kada jis pastatytas, tokiam statiniui keliamų reikalavimų, statinio techninės priežiūros dokumentų. Byloje yra pateiktos devynios akmenskaldės fotonuotraukos (t. I, b. l. 43-45). Nuotraukoje Nr. 2, kur rodykle nurodyta „Kabina sumontuota ant stacionaraus betoninio (plytų) pagrindo", plytų siena sutrūkinėjusi. Ši siena pareiškėjui pradedant dirbti buvo sutrūkusi nedaug, tačiau dėl nuolatinės vibracijos, sienos įtrūkimai kasmet didėjo. Akmenskaldės naudojimo instrukcijos (t. II, b. l. 78-79) (toliau – ir Instrukcija) 5 punkte „Saugumo priemonių nurodymai“ nustatyta: „Trupintuvo keliamo triukšmo vibracijos lygis jam dirbant tuščia eiga neviršija leistinų normos ribų“. Tačiau dirbant su apkrova, pagrindinis triukšmo šaltinis yra trupinama medžiaga (jos smūgiai į bunkerį, slinkimas ir t. t.). Todėl operatoriaus darbo vieta turi būti nutolusi nuo trupintuvo arba turėti garso izoliaciją. Šiuo atveju trupintuvas stovėjo šalia statinio, kuriame įmontuota operatoriaus kabina, t. y. operatoriaus darbo vieta nebuvo niekur nutolinta, neturėjo reikiamos garso izoliacijos, išskyrus, jog sienos buvo padengtos 3 cm pločio stiklo vata.

Alytaus visuomenės sveikatos centro 2007 m. vasario 13 d. akustinio matavimo protokolas negali būti laikomas įrodymu, kadangi matavimas nebuvo atliekamas vadovaujantis 2005 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-103/V-265 patvirtintais Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatais, o 1997 m. lapkričio 26 d. atlikti matavimai nepagrįsti jokiais norminiais aktais ir atlikti be jokių matavimo prietaisų. Pirmą kartą atliekant matavimus, akmenskaldė nebuvo įjungta, o antrą kartą dirbo be apkrovos. Tai teisme patvirtinti gali liudytojai, tai nenurodyta ir patikrinimo protokoluose.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo neginčija darbo su laužtuvais, tačiau neteisingai teigia, esą akmenų vartymui skirti kabliai galėjo sverti iki 4 kg, o laužtuvai tik iki 8 kg. pareiškėjas teigė, kad su tokio svorio kabliais ir laužtuvais būtų buvę neįmanoma nuolat vartyti apie 80-100 kg sveriančių akmenų, nes šie įrankiai sulinktų. Kad į akmenskaldę buvo verčiami žymiai didesni negu nustatytų matmenų akmenys, patvirtina fotonuotraukos (t. II, b. l. 109). Pareiškėjo teigimu, byloje pateiktos Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus fotonuotraukos Nr. 3 ir 9 neatitinka tikrovės. Fotonuotraukoje Nr. 3 nurodyta akmenskaldės, su kuria dirbo pareiškėjas, operatoriaus kabina, tačiau, pasak pareiškėjo, tai nėra tikroji kabina, su kuria jam teko dirbti. Fotonuotraukoje Nr. 6 neteisingai nurodyta, jog tai pavaizduota akmenskaldės darbo metu atsijoti akmenys, galintys užkišti akmenskaldę. Šioje fotonuotraukoje, kaip teigia pareiškėjas, nufotografuota jau perdirbti (suskaldyti) akmenys (skalda).

Pareiškėjo tvirtinimu, tik 2004 m. gegužės 11 d. UAB „Alkesta“ išleido darbo su akmenskalde, t. y. trupinimo - rūšiavimo agregatu, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 6-26. 2004-2005 m. pareiškėjui gavus invalidumą, trečiasis suinteresuotas asmuo pradėjo rūpintis įmonėje formalių darbų saugos ir profesinės rizikos įforminimo dokumentų sukūrimu. 2005 m. rugsėjo 6 d. trečiasis suinteresuotas asmuo užpildė profesinės rizikos nustatymo kortelę (toliau – ir Kortelė), kuri buvo tik formalaus pobūdžio, užpildyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Kortelėje nurodoma, jog ergonominiai veiksniai buvusioje darbovietėje buvo vertinami pagal darbo vietos ergonominę analizę, kodas DSS-01-07, kurį atliko darbų saugos specialistas D. K. Pasak pareiškėjo, nėra aišku, ar profesinės rizikos veiksnius vertinęs D. K. turėjo tokią teisę, ergonominė analizė ir iš jos į kortelę perkelta informacija neparemta jokiais teisiniais aktais, sunkių krovinių kėlimas ir nešimas įvertintas ir moterims, kurios niekada nedirbo prie akmenskaldės, nėra aišku, kokiais tyrimo metodais remtasi, ergonominės analizės kortelė yra be datos, todėl negalima identifikuoti, kada ji sudaryta. Dėl išvardytų priežasčių pareiškėjas abejoja, ar UAB „Alkesta“ profesinė rizika apskritai buvo vertinta. Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus specialistai neatliko patikrinimų akmenskaldės darbo metu vietoje, nesidomėjo kada, kas ir kokius darbus prie jos(jų) atlikinėjo.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentu, jog vaikystėje diagnozuotas rachitas galėjo turėti pasekmių jo stuburo funkcinei būklei. Nurodė, jog kaklinės stuburo dalies liga jam pasireiškė tik nuo 2000 m. Pareiškėjo nuomone, jo ankstesnę gerą fizinę būklę liudija tai, jog jis tarnavo armijoje, sportavo, visą laiką dirbo ir tik po kelių metų nuolatinių sunkių darbų prie akmenskaldės atsirado negrįžtami stuburo pakenkimai.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2008 m. sausio 16 d. Nr. V-37 patvirtintus Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatus (toliau – ir CDMEK nuostatai) Komisijos veikla grindžiama kolegialaus klausimų svarstymo, demokratijos, teisėtumo principais. Mano, kad atsakovas pažeidė CDMEK nuostatų 27 punktą, kadangi išvadą dėl profesinio susirgimo turėjo išsiųsti per septynias dienas. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 32 punkte reglamentuota, jog šios Komisijos pirmininkas suinteresuotiems asmenims išsiunčia išvadą per tris dienas nuo jos surašymo dienos, o jam CDMEK išvada buvo išsiųsta tik 2009 m. gegužės 6 d.

Šalies argumentai

Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą CDMEK išvadoje nurodytais motyvais (t. I, b. l. 5-10).

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą (t. I, b. l. 97-100, t. II, b. l. 28-30) atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo medicininėje dokumentacijoje nebuvo rasta duomenų apie tai, jog būtų buvęs užpildytas pranešimas apie nelaimingą atsitikimą darbe, kai, anot pareiškėjo, jam keliant sunkų svorį, prasidėjo ūmi lumbalgija. Atsakovas teigė, jog sąnarių susirgimų negali pripažinti profesinėmis ligomis, nes į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtintą Profesinių ligų sąrašą (toliau – ir Profesinių ligų sąrašas) sąnarių susirgimai neįtraukti.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad ambulatorinė ligos istorija išnagrinėta neišsamiai ir neteisingai. Paaiškino, kad pirmą kartą pareiškėjui buvo diagnozuota lumbalgija (skausminis sindromas stuburo juosmeninėje srityje) 1995 m. balandžio 5 d. Nuo 1997 m. liepos 13 d. iki 1997 m. liepos 25 d. pareiškėjas gydėsi Alytaus rajono ligoninėje. Pagrindinis susirgimas: lėtinis gastrito paūmėjimas. Lydintis susirgimas: torako - lumbalgija (skausminis sindromas krūtininėje ir juosmeninėje stuburo srityje), paūmėjimas. Nuo 1995 m. liepos iki 1997 m. rugsėjo pareiškėjas dirbo sargu. Tai. Atsakovo nuomone, rodo, kad pareiškėjui skausmai stubure atsirado prieš įsidarbinant akmenskaldės operatoriumi.

Atsakovas, įvertinęs pateiktus duomenis apie pareiškėjo darbo sąlygas, kurios, atsakovo nuomone, atitiko teisės aktų reikalavimus, taip pat įvertinęs pateiktą medicininę dokumentaciją, nustatė, kad pareiškėjui stuburo juosmeninės dalies skausminis sindromas – lumbalgija, torakolumbalgija diagnozuota 1995 m. balandžio 5 d. ir 1997 m. liepos 13 d., kai pareiškėjas dirbo sargu. Nuo 1998 m. liepos 6 d. iki liepos 17 d. pareiškėjas gydėsi neurologiniame skyriuje, jam buvo diagnozuota tarpslankstelinio disko išvarža, radikulopatija. Tuo metu akmenskaldės operatoriumi jis buvo dirbęs tik 10 mėnesių, o nustatytas latentinis periodas šiai ligai atsirasti yra 2 metai. Tai, atsakovo teigimu, įrodo, kad skausmai stubure pareiškėjui atsirado prieš pradedant dirbti akmenskaldės operatoriumi.

Paaiškino, jog, pakartotinai išnagrinėjus ambulatorinę ligos istoriją nuo 2007 m. kovo 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 16 d., buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1997 m. liepos 13 d. iki liepos 25 d. gydėsi Alytaus rajono ligoninės neurologiniame skyriuje, kur buvo diagnozuota pagrindinė diagnozė – C6radikulopatija kairėje; stuburo kaklinės dalies osteochondrozė ir spondiloartozė su kaulinio kanalo stenoze paūmėjimu, išvaržų nematyti. Vadovaujantis Profesinių ligų sąrašu ir kitais teisės aktais, diagnozuojamos kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikio sunkių krovinių pernešimo. Ligos turi būti susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais. Pareiškėjo profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nėra aprašyti tokie profesinės rizikos veiksniai, kaip ilgalaikis sunkių krovinių kėlimas ir nešimas arba ilgalaikė visą kūną veikianti vibracija, viršijanti leistinus ribinius dydžius. Atkreipė dėmesį į tai, kad savo 2009 m. vasario 9 d. dienos rašte pats pareiškėjas pripažino, jog darbo įrankiai priklausomai nuo jų ilgio ir skersmens, svėrė 20-30 kg. Vadinasi, 30 kg vienkartinio keliamo svorio masė niekada nebuvo viršyta. Atsakovo nuomone, krovinio masė negali būti traktuojama kaip kenksmingas veiksnys. Paaiškino, kad, išanalizavus pareiškėjo ligos istoriją, buvo diagnozuotas rachitas, todėl, atsakovo nuomone, ši vaikystėje persirgta liga galėjo turėti pasekmių funkcinei stuburo būklei.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai paaiškino (t. I, b. l. 163-166), kad 1995 m. diagnozė „lumbalgija“ nepagrįsta jokiais objektyviais tyrimais, o sąnarių ligos apskritai nebuvo vertintos.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Alkesta“ atstovė paaiškino, kad akmenskaldė negalėjo būti ant guminių ratų, nes buvo stacionari, o jos operatoriaus darbo vieta – visiškai atskira. Teigė, jog visi galimi profesiniai veiksniai buvo išmatuoti, nustatytų leistinų normų neviršijo. Taip pat pažymėjo, kad vyko periodiniai pareiškėjo sveikatos patikrinimai: iš pradžių jis galėjo dirbti, vėliau buvo rekomenduoti svorio apribojimai. Teigė, jog pareiškėjas dirbo po 4,5 - 5 val. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė taip pat nurodė, jog lauke triukšmas viršijo normas, bet nebuvo gautas pareiškėjo nusiskundimas dėl klausos sutrikimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu (t. II, b. l. 119-123) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (ABTĮ IX skirsnis, 57 str., 58 str.). Įrodymo šaltiniu negali būti laikomas tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t. y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir byloje esančiais įrodymais neįrodė, jog CDMEK 2009 m. balandžio 23 d. protokolinis Nr. 6/2009 (t. I, b. l. 103-114) nutarimas ir 2009 m. gegužės 6 d. išvada (t. I, b. l. 5) dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)-285/118 yra ydingi faktinių aplinkybių nustatymo, teisės aktų taikymo, nagrinėjamos situacijos vertinimo prasme.

Atsiliepimas

Teismo vertinimu, atsakovo argumentai ginčijamose išvadose, atsiliepimuose į pareiškėjo skundus yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais (medicininiai dokumentai, pareiškėjo darbo eigos tyrimo medžiaga, pareiškėjo paaiškinimai), teisės aktais.

Nagrinėjamu atveju ginčo klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais (LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 1 d. nutarimas Nr. 487), Profesinių ligų nustatymo kriterijais, Profesinių ligų sąrašu. Nustatant profesinės ligos diagnozę rekomenduotina vadovautis Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijomis (Profesinių ligų diagnostikos vadovas, Liuksemburgas: Europos Sąjungos Oficialiųjų publikacijų biuras, 1994) bei Europos profesinių ligų statistikos vadovu (Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004; 7 p.). Nustatant profesines ligas, įtrauktas į Profesinių ligų sąrašą, bet neįtrauktas į Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijas, rekomenduotina taikyti tokius latentinius periodus: nustatant juosmeninės stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikės vertikalios kūno vibracijos – iki 5 metų, nustatant kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir pernešimo – iki 2 metų.

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog pareiškėjui diagnozuoti du skirtingi stuburo susirgimai, t. y. juosmeninės stuburo dalies susirgimas (pagal Profesinių ligų sąrašo 5.19 punktą – juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos) ir kaklinės stuburo dalies susirgimas (pagal Profesinių ligų sąrašo 5.21 punktą – kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir nešimo).

Teismas nusprendė, kad CMEK, įvertinusi Akte pateiktus duomenis apie pareiškėjo darbo sąlygas, kurios atitiko teisės aktų reikalavimus, taip pat įvertinęs pateiktą medicininę dokumentaciją, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui stuburo juosmeninės dalies skausminis sindromas – lumbalgija, torakolumbalgija diagnozuota 1995 m. balandžio 5 d. ir 1997 d. liepos 13 d., kai pareiškėjas dirbo sargu. Nuo 1998 m. liepos 6 d. iki 1998 m. liepos 17 d. pareiškėjas gydėsi Alytaus rajono ligoninės neurologiniame skyriuje, buvo diagnozuota tarpslankstelinio disko išvarža (L5-S1, patvirtinta kliniškai ir rentgenologiškai), radikulopatija. Tuo metu akmenskaldės operatoriumi pareiškėjas buvo dirbęs dešimt mėnesių, latentinis periodas šiai ligai atsirasti yra dveji metai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą buvo apklausti liudytojai, dirbę kartu su pareiškėju, buvo pavesta CDMEK pakartotinai išnagrinėti dėl pareiškėjui diagnozuoto kaklinės stuburo dalies susirgimo. Remdamasis bylos medžiaga, teismas konstatavo, jog UAB „Alkesta“ nėra analogiškos darbo vietos, kuri buvo pareiškėjo dirbtu laikotarpiu, todėl adekvačios darbo vietos atkurti negalima. Pareiškėjo darbo įrankiai neišlikę. Liudytojai teismo posėdyje, 2009 m. vasario 9 d. rašytiniame paaiškinime prie darbo eigos aprašymo paaiškino, jog akmenskaldės darbo procese buvo naudojami laužtuvai, kabliai, kastuvai, kurių svoris apytiksliai būdavo apie 20-30 kg, dirbo sunkiai. Teismas vertino, kad pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos (t. II, b. l. 109) neinformatyvios, todėl negali patvirtinti konkrečių duomenų, aplinkybių dėl pareiškėjo darbo sąlygų ar jo reiškiamos pozicijos.

Atsižvelgęs į tai, kad kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligos sukeliamos dėl ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir nešimo, iš paminėtos liudytojų informacijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo bet kokiu atveju vienkartinio keliamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą ar dirbant kitą darbą, svorio riba neviršyta (vyrams ne daugiau 30 kg, kai tuo tarpu pagal bylos duomenis kroviniai svėrė iki 30 kg: kabliai galėjo sverti iki 2,5 kg, metalinis laužtuvas iki 4 kg, kibirų svoris su kroviniu apie 12-15 kg). Pateikti pareiškėjo profesinės rizikos veiksniai (smulkinimas laužtuvu stambių, sušalusių žvyro luitų, akmenų vartymas akmenskaldės žiaunose) yra nepastovūs, vienkartiniai, todėl, teismo nuomone, atsakovas pagrįstai konstatuoja, kad tokie nepastovūs profesinės rizikos veiksniai galėjo pagreitinti stuburo ligos vystymąsi, bet negalėjo būti tiesiogine ligos priežastimi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad leidžiamas keliamo krovinio masės dydis darbo metu nebuvo viršytas (vyrams ne daugiau 30 kg.), todėl keliamo krovinio masė negali būti traktuojama kaip kenksmingas veiksnys, nes ji atitiko teisės aktų reglamentuojamus parametrus. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad aptariamoje situacijoje keliamo krovinio masė negalėjo nulemti profesinės ligos atsiradimo. Asmens profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte (t. I, b. l. 35) nėra aprašyti tokie profesinės rizikos veiksniai, kaip ilgalaikis sunkių krovinių kėlimas ir pernešimas arba ilgalaikė visą kūną veikianti vibracija, viršijanti arba siekianti leistinus ribinius dydžius.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundo motyvai, liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga nepatvirtino kenksmingo veiksnio įtakos kaklinės dalies stuburo ligoms atsirasti (bylos įrodymais negalima patvirtinti ilgalaikio sunkių krovinių pernešimo ar kėlimo fakto, kenksmingų darbo aplinkos veiksnių). Remdamasis šiais motyvais teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas A. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 128-132) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Be argumentų, nurodytų pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas papildomai nurodo, kad:

Teismas nevertino nustatyto fakto, jog dar 2005 m. gruodžio 22 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinis skyrius pateikė išvadą, pagal kurią pareiškėjui buvo uždrausta dirbti vaikštant, kilnojant ir (ar) nešiojant sunkesnius nei 5 kg svorio daiktus, tačiau darbdavys UAB „Alkesta“ vertė ir toliau dirbti. UAB „Alkesta“ tai patvirtino savo 2005 m. darbo vietos ergonominio patikrinimo kortele, kurioje nurodė, jog kabliai, kuriais pareiškėjas vartė akmenis svėrė ne daugiau kaip 2,5 kg, laužtuvai ne daugiau kaip 4 kg, o kibirai, kuriais pareiškėjas nešiojo vandenį, ne daugiau kaip 5 kg. Apeliantas akcentavo, kad kabliai ir laužtuvai negalėjo tiek sverti, nes jie nuo krūvių būtų iš karto sulinkę. Remiantis net ir tokiais duomenimis, svoris visada viršydavo 30 kg. Visa tai patvirtina pareiškėjo pateiktų akmenų kilnojimo formulių pavyzdžiai. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojai, tačiau jų parodymų teismas neanalizavo ir jais nesirėmė.Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog 2003 m. lapkričio 19 d. KMUK neurochirurgijos gydytojas, profesorius B. Š., kuris Lietuvoje yra žinomiausias ir profesionaliausias stuburo ligų specialistas, patvirtino pareiškėjo diagnozę - Ls-Si, t. y. tarpslankstelinio disko išvaržą. Būtent tokią diagnozę 2003 m. rugsėjo 22/10-01 epikrizėje padarė ir Alytaus apskrities V. Kudirkos centrinės ligoninės gydytojas A. L..Pareiškėjo pateikti dokumentai parodo, kad jam diagnozuota liga, atsiradusi darbo UAB „Alkesta“ laikotarpiu, progresuoja ir kad stuburo kaklinės ir juosmeninės dalies susirgimai atsirado nuo darbo pas trečiąjį suinteresuotą asmenį.Be pareiškėjo, stuburo ligos yra diagnozuotos ir kitiems buvusiems UAB „Alkesta“ darbuotojams, kurie dirbo akmenskaldės operatoriais. Apie ketverius metus išdirbusiam akmenskaldės operatoriumi P. K., pripažintas II grupės invalidumas dėl stuburo ligos. Dirbusiam prie akmenskaldės P. J., taip pat diagnozuota stuburo liga.2005 m. gruodžio 22 d. darbingumo lygio aktu Nr. 2690 ir 2005 m. gruodžio 22 d. išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustatyta, jog pareiškėjas negali dirbti vaikštant, kilnojant ir (ar) nešiojant sunkesnius nei 5 kg svorio daiktus. Trečiasis suinteresuotas asmuo į tai neatsižvelgė: darbe nešiojamas vanduo kibire svėrė daugiau nei 5 kg., o druskos apie 10 kg, dar sunkesnis buvo darbas su laužtuvais ir kabliais, vartant akmenskaldėje į ją patekusius nestandartinius akmenis.2007 m. kovo 5 d. profesinės ligos nustatymo ir patvirtinimo akte Nr. 07-09-023 nurodyta, jog atsakovas darbo dienos chronometrinius duomenis akte įrašė pagal pateiktus trečiojo suinteresuoto asmens duomenis. Raštiškai tokių pateiktų duomenų pareiškėjas nėra gavęs. Prie akto nepateikta duomenų, kuriais remiantis ir į ką atsižvelgiant buvo pateikti tokie chronometriniai pareiškėjo darbo dienos duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas prašė teismo panaikinti CDMEK 2009 m. balandžio 23 d. protokolinį sprendimą Nr.6/2009 ir 2009 m. gegužės 6 d. išvadą Nr. S-(14.2)-285/118, kuria nuspręsta nepatvirtinti pareiškėjui profesinio susirgimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 3 straipsnis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl profesinės ligos nustatymo, pagal jam priskirtą kompetenciją turi spręsti tik teisės klausimus. CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuriai įstatymu yra suteikta kompetencija nagrinėti ginčus, susijusius su profesinės ligos nustatymu. Teismas, spręsdamas ginčus dėl CDMEK sprendimo pagrįstumo, turi patikrinti, ar Komisija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Profesinės ligos nustatymo procedūroje dalyvaujantys subjektai ir šios procedūros pagrindinės taisyklės įtvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (bylai aktuali 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr.X-1169 redakcija) 44 straipsnyje. Pagal šio įstatymo 44 straipsnio 9 dalį, ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu. To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. Į šią komisiją įeina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje atstovas ir profesinę ligą įtaręs gydytojas. Komisijos, tyrusios profesinę ligą, sprendimus bei išvadas dėl profesinės ligos priežasčių ir dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai gali apskųsti teismui arba, vadovaudamiesi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui (DSSĮ 44 str.12 d.). Nukentėjęs asmuo arba jo atstovas turi teisę susipažinti su profesinės ligos tyrimo medžiaga, privalo gauti profesinės ligos tyrimo aktą, tyrimo rezultatus ir išvadas gali apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir teismui (DSSĮ 44 str.16 d.). Ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Šios Komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui (DSSĮ 44 str.12 d.).

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio, taip pat su šias įstatymo normas įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų (Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 24-32 punktai; Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento 6, 9, 18, 32 - 42 p.; CDMEK nuostatų 1, 2, 7, 9, 21, 27, 37 p.) nuostatas procedūrą galima suskirstyti į profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo etapus. Į šiomis teisės normomis reglamentuotą profesinės ligos tyrimo ir nustatymo administracinę procedūrą įsiterpia ir ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka.

Pagal minėtų teisės aktų nustatytą profesinės ligos tyrimo procedūrą specialių medicinos žinių turintis specialistas – darbo medicinos gydytojas, susipažinęs su įtariamo susirgus profesine liga asmens ligos istorija, ištyręs asmenį, taip pat remdamasis profesinės ligos tyrimo komisijos pateikta profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto (toliau – ir Aktas) I-ąją dalimi („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“) nustato profesinės ligos diagnozę (arba jos nenustato) ir užpildo šio Akto II-ąją dalį („Profesinės ligos patvirtinimas“), ją pasirašo ir išsiunčia profesinės ligos tyrimo komisijos pirmininkui. Profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedūrą užbaigia profesinės ligos tyrimo komisija, pasirašydama užbaigtą iš minėtų dviejų dalių susidedantį profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą, kuriuo nustatoma, kad dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga (arba neserga) profesine liga.

Iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad A. R. galimą profesinę ligą tyrusi komisija 2007 m. kovo 5 d. surašė Akto I-ąją dalį („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“), 2007 m. kovo 21 d., atsižvelgdama į pareiškėjo nesutikimą su Akto I dalimi ir darbdavio pateiktu darbo eigos aprašymu, taip pat į pareiškėjo pateiktą darbo eigos aprašymą, pakartotinai atliko darbo vietos apžiūrą (dalyvaujant pareiškėjo atstovei A. R.) ir surašė Akto I-osios dalies papildymą Nr.4644. Akto I dalyje ir papildyme buvo įvertintas vienas galimas rizikos veiksnys – vibracija pareiškėjo darbo vietoje (uždaroje atskirtoje nuo įrenginio jo valdymo kabinoje) pažymint, kad duomenų apie papildomus rizikos šaltinius, susijusius su vibracija, nėra. Darbo medicinos gydytoja, remdamasi Akto I dalimi ir jos papildymu bei medicininiais dokumentais, 2007 m. balandžio 23 d. užpildė Akto II dalį, kurioje nurodė, kad pareiškėjui profesinės ligos diagnozė nenustatyta. Gavusi Akto II dalį, Komisija pasirašė visą Aktą.

Nors pareiškėjas teigia, kad jam dirbant akmenskaldės operatoriumi, jį nuolat veikė profesinės rizikos veiksniai – sunkių krovinių kėlimas ir pernešimas, tačiau byloje nėra duomenų, kad šio galimo rizikos veiksnio buvimas (nebuvimas) buvo įvertintas atliekant profesinės ligos priežasčių tyrimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas naudojosi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 16 dalyje numatyta teise apskųsti profesinės ligos tyrimo aktą, tyrimo rezultatus ir išvadas vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir teismui, tačiau ši aplinkybė pati savaime negali būti laikoma kliūtimi CDMEK išspręsti ginčytiną klausimą dėl profesinės ligos nustatymo, nes CDMEK teisės aktų yra suteikti įgaliojimai reikalauti papildomos medžiagos, kuri yra reikalinga jai priskirtoms funkcijoms atlikti.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalies nuostata, kad ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, detalizuota poįstatyminiuose teisės aktuose (Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 32 p., CDMEK nuostatų 1,2,7-9,27,37 p.) nustatant, kad CDMEK, priėmusi sprendimą dėl profesinė ligos diagnozės nustatymo, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo. CDMEK uždaviniai ir funkcijos detalizuotos CDMEK nuostatuose (bylai aktuali 2008 m. vasario 15 d. SAM įsakymo Nr.V-121 redakcija). CDMEK uždaviniai: patvirtinti ar paneigti profesinės ligos diagnozę, nagrinėti profesinių ligų diagnozės pagrįstumo atvejus, priklausančius Komisijos kompetencijai (CDMEK nuostatų 7 p.). Funkcijos apibrėžtos Nuostatų 9 punkte, tarp jų: spręsti ginčytinus klausimus, susijusius su profesinių ligų nustatymu dalyvaujant suinteresuotiems asmenims (9.2 p.), atlikti kompleksinę dokumentinę analizę ir surašyti išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo (9.3 p.). CDMEK nuostatų 10 punkte nurodyta, kad atlikdama savo funkcijas, ji turi 10.1-10.12 punktuose išvardytas teises, tarp jų: gauti iš Valstybinės darbo inspekcijos, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, darbdavių, draudimo įstaigų ir kitų institucijų visą reikiamą informaciją ir dokumentus, kurių reikia Komisijos funkcijoms vykdyti (10.2 p.); siųsti asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti ir patikslinti diagnozę (10.3 p.); kreiptis į profesinės ligos tyrimo komisijos pirmininką, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus darbo inspektorių dėl papildomos medžiagos surinkimo (10.5 p.); pasitelkti ekspertus sprendžiant ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu (10.7 p.).

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje apskundė CDMEK 2009 m. balandžio 23 d. protokolinį sprendimą Nr.6/2009, kuriuo nuspręsta nepatvirtinti pareiškėjui profesinės ligos diagnozės ir 2009 m. gegužės 6 d. išvadą dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)-285/118. Minėtos išvados įžanginėje dalyje nurodyta, kad ją surašant remiamasi CDMEK 2009 m. balandžio 23 d. protokoliniu sprendimu.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl to priėjo prie nepagrįstų išvadų, o tai yra pagrindas pakeiti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 12 dalį CDMEK sprendimas skundžiamas teismui. Pagal CDMEK nuostatus šios Komisijos priimto akto teisinė forma yra išvada dėl profesinės ligos pagrįstumo (CDMEK nuostatų 27 p.). CDMEK nuostatų 25 punkte nurodyta, kad Komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokole nurodoma posėdžio data ir vieta, Komisijos pirmininko ir rašiusio protokolą Komisijos nario vardas ir pavardė, per posėdį svarstyti klausimai, posėdžio dalyviai, balsavimo rezultatai, sprendimai. Protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir protokolą rašęs Komisijos narys. CDMEK nuostatų 26 punkte nurodyta, kad Komisijos sprendimas įforminamas raštu ir patvirtinamas Komisijos pirmininko parašu, o 27 punkte nustatyta, kad Komisijai priėmus sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, Komisijos pirmininkas surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo. Taigi CDMEK protokolas yra procedūrinis dokumentas, kuriame fiksuojama Komisijos posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas skundas (prašymas) eiga ir balsuojant priimtas sprendimas, kuris įrašomas į protokolą. Tačiau asmeniui, kuriam įtariamas susirgimas profesine liga, teisines pasekmes sukeliantis aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui, yra CDMEK išvada. Iškėlus ginčą teisme dėl CDMEK išvados, protokolas yra reikšmingas įrodymas tikrinant ar CDMEK sprendimas buvo priimtas laikantis pagrindinių procedūrų bei taisyklių. Kadangi CDMEK 2009 m. balandžio 23 d. protokolinis sprendimas Nr.6/2009 pareiškėjui nesukuria teisinių pasekmių, byla šioje dalyje šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 str.1 p.).

2009 m. gegužės 6 d. CDMEK išvada Nr.S-(14.2)-285/118 teisėjų kolegijos vertinimu negali būti laikoma pagrįsta, kadangi ji priimta Komisijai nepilnai pasinaudojus CMEK nuostatų suteiktomis teisėmis dėl papildomos medžiagos pateikimo, neatlikus visapusiško vertinimo pagal visus profesinių ligų vertinimo kriterijus. Todėl teisėjų kolegija šioje dalyje pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjo reikalavimą dėl CDMEK išvados panaikinimo patenkina iš dalies, panaikindama šią Išvadą ir pavesdama CDMEK iš naujo išnagrinėti klausimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo pareiškėjui.

Vykdydama CDMEK nuostatų 9.2 ir 9.3 punktas pavestas funkcijas, CDMEK, gavusi pareiškėjo prašymą dėl profesinės ligos pripažinimo, vadovaudamasi Profesinių ligų kriterijais bei Profesinių ligų sąrašu turėjo atlikti kompleksinę dokumentų analizę ir surašyti išvadą dėl profesinė ligos diagnozės. Kompleksinė dokumentų analizė reiškia tai, kad CDMEK, atsižvelgdama į Profesinių ligų sąrašą, pagal Profesinių ligų nustatymo kriterijus turi kompleksiškai įvertinti duomenis apie įtariamo susirgus profesine liga asmens ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis, panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimą įmonėje, esant reikalui naudotis CDMEK nuostatuose nurodytomis savo teisėmis dėl papildomos medžiagos surinkimo.

Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, be kita ko, turėjo būti atsižvelgta į profesinės ligos galimo rizikos veiksnio - ilgalaikio krovinių kėlimo ir nešimo - galimą įtaką pareiškėjui Profesinių ligų sąrašo 5.21 punkto kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu CDMEK išvada pateikta nesant pakankamai duomenų apie šio veiksnio galimą įtaką profesinės ligos nustatymui. Byloje yra duomenų apie tai, kad CDMEK kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyrių, prašydama papildyti Aktą duomenimis dėl kenksmingo darbo aplinkos veiksnio – ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir nešimo. Profesinės ligos tyrimo komisija tokių duomenų nepateikė 2009 m. vasario 5 d. rašte paaiškindama, kad UAB „Alkesta“ pareiškėjo darbo vietos nebėra (įrenginys išmontuotas), darbo įrankiai (metaliniai kabliai, laužtuvai) neišlikę. Šiame Profesinės ligos tyrimo komisijos rašte nurodyta, kad ji neturi duomenų apie panašias darbo vietas, tačiau šis teiginys nepagrįstas jokia konkrečia informacija, kad tokie duomenys buvo renkami. Minėtame rašte pateikta informacija apie tai, kad nėra išlikę ir darbo įrankiai (metaliniai kabliai, laužtuvai), tačiau nėra duomenų, kad atliekant įtariamos profesinė ligos priežasčių tyrimą buvo imtasi priemonių nustatyti įrankių analogus, nors iš bylos medžiagos matyti, kad su tais pačiais įrankiais dirbo ne tik pareiškėjas, bet ir kiti UAB „Alkesta“ darbuotojai, kurie Komisijai buvo žinomi iš 2007 m. vasario 27 d. darbo eigos aprašymo. CDMEK nuostatai neriboja šios Komisijos teisės kreiptis į Profesinės ligos tyrimo komisijos pirmininką ar Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus darbo inspektorių pakartotinai (CDMEK nuostatų 10 p.), kad būtų pašalintos įtariamos profesinės ligos tyrimo spragos ir pateikta papildoma medžiaga, kuri Komisijai reikalinga priskirtų funkcijų atlikimui. Nagrinėjamu atveju (Akto I dalis ir jos papildymas) atliekant tyrimą iš viso nebuvo vertinamas galimas profesinės ligos rizikos veiksnys - ilgalaikis krovinių kėlimas ir nešimas, nors pareiškėjas šį rizikos veiksnį nurodė. Taigi darbo medicinos specialistui pateiktoje Akto I dalyje buvo duomenys tik apie vieną ištirtą rizikos veiksnį – vibraciją. Minėtame 2009 m. vasario 5 d. atsakyme CDMEK dėl rizikos veiksnio - ilgalaikio krovinių kėlimo ir nešimo - apsiribota formaliu atsakymu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiriant galimą profesinę ligą nebuvo imtasi visų galimų priemonių atkurti pareiškėjo darbo su jo nurodytais įrankiais bei priemonėmis sąlygas ir gauti objektyviais duomenimis pagrįstas išvadas dėl galimo profesinės ligos rizikos veiksnio - ilgalaikio krovinių kėlimo ir nešiojimo. Todėl CDMEK išvada ta apimtimi, kuria pasisakyta dėl profesinės ligos rizikos veiksnio – ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir pernešimo negali būti laikoma pagrįsta, nes ji neparemta objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai apie tai, kad vien metalinių jo darbo įrankių (kablių, laužtuvų) svoris buvo apie 20-30 kilogramų ir su šiais įrankiais tekdavo atitinkamai paveikti akmenų (iki 100 kg.) padėtį nepaneigti. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teisme patvirtino kartu su pareiškėju UAB „Alkesta“ dirbę asmenys. Iš pareiškėjo rašytinio prašymo teismui apžiūrėti metalinius laužtuvus, su kuriais jis dirbo UAB „Alkesta“, spręstina, kad kai kurie pareiškėjo darbo įrankiai gali būti išlikę, todėl turi būti įvertinti atitinkamai papildant galimos profesinės ligos priežasčių tyrimą. Nagrinėdama iš naujo klausimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo pareiškėjui, CDMEK, be kita ko, turėtų pasinaudoti CDMEK nuostatų 10.5 punkte suteikta teise kreiptis į profesinės ligos tyrimo komisiją, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus darbo inspektorių dėl papildomos medžiagos surinkimo apie galimą pareiškėjo darbo sąlygų rizikos veiksnį - krovinių kėlimą ir nešimą pagal originalius ar analogiškus įrankius.

Pagal Profesinių ligų kriterijų 6.9 punktą nustatant profesinę ligą, be kita ko, vertinama panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje. Nagrinėjamoje byloje yra duomenų apie tai, kad buvusiems UAB „Alkesta“ darbuotojams P. K. ir P. J., kurie dirbo akmenskaldės operatoriais, kaip ir pareiškėjas, taip pat diagnozuoti stuburo susirgimai. Ši aplinkybė taip pat gali būti reikšminga sprendžiant dėl profesinės ligos nustatymo pareiškėjui, todėl būti ištirta.

Pažymėtina, kad CDMEK išvados turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, o tai reiškia, kad visi nustatyti ir ištirti faktiniai duomenys turi būti motyvuotai aptarti konkrečiai nurodant kodėl jie yra laikomi patvirtinančiais, ar paneigiančiais profesinę ligą.

Kadangi skundžiama CDMEK išvada pateikta neištyrus visų aplinkybių, nepašalinus prieštaravimų ir abejonių dėl galimo rizikos veiksnio – ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir nešimo – galimo poveikio pareiškėjui diagnozuotoms stuburo ligoms, o byloje nustatyta, kad CDMEK tyrimo metu nepasinaudojo visomis jai suteiktomis teisėmis gauti papildomą medžiagą ir tai galėjo turėti įtakos CDMEK priimtam sprendimui, todėl jis turi būti panaikintas.

Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas pareiškėjo skundą patenkinant iš dalies, panaikinant CDMEK 2009 m. gegužės 6 d. išvadą Nr. S-(14.2)-285/118 ir įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo A. R. ir priimti sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 3 dalies punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo A. R. skundą patenkinti iš dalies. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2009 m. gegužės 6 d. išvadą dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)-285/118 panaikinti ir įpareigoti šią Komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo A. R. ir priimti sprendimą.

Bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2009 m. balandžio 23 d. protokolinio sprendimo Nr.6/2009 panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėRomanas Klišauskas