- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-15
- Bylos Nr.
- I-208-121/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00925-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Raimondas Blauzdžius, Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus, Henriko Sadausko ir Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Albertui Rakickiui, atsakovų atstovei Viktorijai Vasiljevai, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Tinai Valotkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo- Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
J. R. skundu bei jo patikslinimais prašo teismo 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006-01-23 sprendimą Nr.S-10; 2) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau-NDNT) nustatyti darbingumo lygį, ne didesnį kaip 55 procentai nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki senatvės pensijos amžiaus; 3) įpareigoti atsakovę atlyginti 2500 litų materialinę ir moralinę žalą. Skunde nurodo, jog 2000 metais jam buvo nustatyta III invalidumo grupė (40 % nedarbingumo lygis). Po pakartotinio patikrinimo 2005 metais buvo nustatytas 60 % darbingumo lygis, t.y., nustatyti tie patys netekto darbingumo procentai, tačiau teisę gauti pensiją ir įsidarbinti pagal kvotą pareiškėjas parado. Mano, jog taip pažeidžiamos jo teisės ir Konstitucija. Paaiškino, kad darbingumo lygio vertinimai buvo atlikti šališkai. Galimos vertinimo ribos yra 70-40 procentų, todėl tvirtinimai, kad vidutinis funkcinis sutrikimas neleidžia nustatyti darbingumo lygį, žemesnį nei 60 procentų yra neteisingi. NDNT Kontrolės skyrius 2007-12-07 sprendime pasisakė, kad pagrindinei diagnozei yra pateikti nepakankami ir neišsamūs medicininiai dokumentai iš poliklinikos, o gretutinė diagnozė- poliartritas- buvo visai nevertinta dėl klinikinių duomenų trūkumo, nors pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 4 punktą yra būtina vertinti visas ligas, o pagal 5 ir 6 punktus, funkcinis sutrikimas dėl dviejų ligų stiprina vienas kitą, bazinio darbingumo procentai turėjo būti dauginami iš atitinkamų koeficientų (tokiu būdu darbingumo procentai būtų mažinami). Materialinę žalą sudaro: dėl lankymosi poliklinikoje, NDNT, Ginčų komisijoje, teisme (daugiau kaip 15 kartų) prarastas atlyginimas- 400 litų, medžiagos ruošimas ir konsultacijos- 150 litų, transporto išlaidos- 100 litų, žyminis mokestis- 200 litų, pinigų nuvertėjimas nuo 2005 metų- 600 litų, už prarastas mokamas atostogas priklauso 550 litų. Dėl moralinės žalos paaiškina, kad atlygintina moralinė žala yra 500 litų. Ji atsirado dėl priimtų neteisėtų ir šališkų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūrinių padalini - NDNT, Ginčų komisijos- sprendimų, dėl to, kad sprendimų priėmimas ilgai užtruko. Visa tai padarė neigiamą įtaką pareiškėjo sveikatai (sukėlė negalavimus, nervingumą, depresiją), trikdė jo darbą, gyvenimą (b.l. 3-4, 16, 27, 170-171).
Atsiliepimas
Atsakovė ir atsakovės- Valstybės- atstovė, atsikirsdama į skundą ir jo patikslinimą, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose nurodo, jog pareiškėjui dėl 2000-06-29 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe buvo nustatyta III invalidumo grupė (netekus 40 % darbingumo) iki 2001-12-01, kuri vėliau per kelis kartus buvo pratęsta iki 2005-11-30. Besibaigiant šiam terminui, J. R. kreipėsi į NDNT, kuri, vadovaudamasi medicininiais dokumentais, apžiūros duomenimis bei Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2005-03-21 įsakymu Nr.A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1-ojo priedo I dalies 15.2 punktu, nustatė pareiškėjui 60 % bazinį darbingumą. Remiantis minėtu įsakymu buvo nustatyta, jog aplinkybės, turinčios įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, yra vidutiniškai palankios, todėl bazinio darbingumo procentai padauginti iš koeficiento 1 ir gautas 60 % darbingumo lygis. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe J. R. buvo išduota Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma, kurioje, vadovaujantis jau minėtu įsakymu, asmens darbingumo lygis prilygintas baziniam darbingumui, todėl NDNT pareiškėjui nustatė 60 % darbingumo lygį dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Sprendimų kontrolės skyrius ir Ginčų komisija, išnagrinėjusios J. R. skundus, paliko galioti NDNT Vilniaus II teritorinio skyriaus 2005-11-09 sprendimą. Duomenų, leidžiančių sumažinti bazinį darbingumo lygio procentą dėl asmens patirtos traumos padarinių, nėra. Dėl prašymo atlyginti žalą pasisako, jog žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis, ko šiuo atveju nebuvo, todėl ir šis reikalavimas atmestinas. Pareiškėjo prašomos būklės nustatyti iki senatvės pensijos taip pat nėra pagrindo, nes jo būklė gali keistis- gerėti (b.l.33-36,100-101,181).
Trečiasis suinteresuotas asmuo, reikšdamas nuomonę į skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nes laikosi savo pozicijos, išdėstytos skundžiamame 2006-01-23 sprendime (b.l.28,180).
Pareiškėjo atstovas, bylą nagrinėjant teisme, patikslintą skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad, jo nuomone, Tarnyba turėjo taikyti ne kriterijų aprašo 15.2, bet 14 punktą, vidurkis turėtų būti ne mažesnis kaip 55 procentai. Po traumos pareiškėjas įsidarbino „Maximos“ prekybos tinkle paprastu darbininku, kur dirba iki dabar.
Atsiliepimas
Atsakovų bei Ginčų komisijos atstovės skundą ir jo patikslinimą prašė atmesti atsiliepimų argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2000-06-29 įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu J. R., pažeisdamas Darbų saugos instrukcijos staliui 4.33 punktą, kuriuo draudžiama valyti, šluostyti įrengimus, šalinti atliekas, derinti, remontuoti įrengimus jiems dirbant, pastebėjęs, kad sudūrimo linijoje blogai veikia klijų tepimo mechanizmas, neišjungęs staklių, priėjo prie klijų tepimo mechanizmo, dešine ranka norėdamas patvarkyti oro padavimo žarnelę, kaire ranka neatsargiai prisilietė prie dygiavimo frezos ir buvo sužalotas (2000-07-05 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr.1, b.l. 37-40). Vilniaus I-ji medicininės socialinės ekspertizės komisija (MSEK), 2000-10-23 atlikusi ekspertizę, Darbingumo ekspertizės aktu Nr.4582 dėl kairės rankos trauminės alkūninio ir vidurinio nervo neuropatijos bei plaštakos funkcijos ir trofikos sutrikimų J. R. nustatė 20 netekto darbingumo procentų nuo 2000-10-23 iki 2001-11-10 (b.l.41-43). Nesutikdamas su šiuo sprendimu, J. R. kreipėsi į Respublikinę IV-ją MSEK, kuri, atlikusi pakartotinį patikrinimą, Darbingumo ekspertizės aktu Nr.727, pakeitė Vilniaus I-sios MSEK 2000-10-23 sprendimą ir nustatė jam 40 procentų netekto darbingumo nuo 2000-10-23 iki 2001-12-01 ir III invalidumo grupę iki 2001-12-01 (b.l.44-45). Vėliau Vilniaus miesto MSEK (vėliau- NDNT) sprendimais J. R. iki 2005-11-30 buvo nustatomas 40 procentų netektas darbingumas ir III invalidumo grupė (b.l. 46-47, 48-50, 53-55, 56, 58-60). Baigiantis nustatyto invalidumo ir profesinio darbingumo netekimo procentų galiojimo terminui, VšĮ Centro poliklinikos Vytenio filialas J. R. 2005-11-07 išdavė siuntimą Nr.211 į NDNT. Siuntime nurodyta tokia pagrindinė diagnozė: trauminis pleksitas su kairės plaštakos pareze, atropijomis ir kontraktūra (pagal TLK-10 kodą (Sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 28 d. įsakymas Nr.542 ,,Dėl 10-tos redakcijos Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos TKL-10 įvedimo“) G 54- nervų šaknelių ir rezginių ligos), nurodytas vidutinis funkcijos sutrikimas; gretutinė diagnozė- devinato septinasi (J 34.2, nosies pertvaros iškrypimas), siuntimo pabaigoje nurodyta dar viena diagnozė pagal TLK-10 kodą- S 66.6 (dauginiai pirštų lenkiamųjų raumenų ir sausgyslių sužalojimai riešo ir plaštakos srityje)(b.l. 69-70). NDNT Vilniaus II-sis teritorinis skyrius, nuo 2005-11-09 iki 2005-11-15 atlikęs J. R. darbingumo vertinimą, surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr.6008, kuriuo, pakeitus pagrindinę diagnozę (kairės rankos ....sužalojimas, dilbio....., plaštakos jėgos susilpnėjimas, pagal TLK-10- T 06.2- keleto kūno sričių nervų sužalojimas; gretutinė diagnozė nebenurodyta), pagal Bazinio darbingumo nustatymo kriterijų 15.2 punktą pareiškėjui buvo nustatytas 60 procentų bazinis darbingumas, vidutiniškai palankios darbo ir kitos aplinkybės (3 palankios darbui aplinkybės, 1 nepalanki darbui aplinkybė, 3 vidutinio palankumo darbui aplinkybės) (koeficientas 1,0) ir galutinai nuo 2005-11-09 iki 2007-11-30 nustatytas 60 procentų darbingumo lygis (60x1,0) (b.l. 76-83). Su šiuo NDNT Vilniaus II-jo teritorinio skyriaus sprendimu pareiškėjas nesutiko ir dėl jo peržiūrėjimo 2005-11-25 kreipėsi į NDNT Sprendimų kontrolės skyrių, kuris, atlikęs vertinimą, surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr.1137- paliko galioti NDNT Vilniaus II-jo teritorinio skyriaus sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo ir darbingumo netekimo procentų nustatymo, dėl suluošinimo nelaimingo atsitikimo darbe atveju ir išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. (b.l. 61-68). Šiuo aktu buvo nustatyta tokia pagrindinė diagnozė: kairės rankos alkūninio nervo sužalojimas, plaštakos jėgos susilpnėjimas, pagal TLK-10 kodą- T 06.2 (keleto kūno sričių nervų sužalojimas); gretutinė diagnozė nenustatyta. Dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus priimto sprendimo peržiūrėjimo pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri 2006-01-23 sprendimu Nr.S-10 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 85-86).
Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau- Įstatymas, 2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr.X-209 redakcija) 32 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija turintiems teisę gauti šią pensiją asmenims apskaičiuojama sudedant pagrindinę ir papildomą netekto darbingumo pensijos dalis. Asmenų, netekusių 75–100 procentų darbingumo, turinčių būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai, pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis yra lygi 1,5 bazinės pensijos, o asmenų, netekusių 60–70 procentų darbingumo, – bazinei pensijai. Jei asmuo turi mažesnį nei būtinąjį stažą, pagrindinė jo netekto darbingumo pensijos dalis apskaičiuojama dauginant 1,5 bazinės pensijos dydį asmenims, netekusiems 75–100 procentų darbingumo, bei bazinės pensijos dydį asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo, iš turimo stažo ir dalijant iš būtinojo stažo (Įstatymo 32 str. 2 d.). Valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 45–55 procentų darbingumo, apskaičiuojama taip kaip asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo, o po to mažinama 50 procentų (Įstatymo 32 str. 4 d.).
Konstitucinis Teismas 2009-09-02 nutarimu pripažino, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 32 str. 4 dalies (2005-05-19 redakcija) nuostata ,,Valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 45-55 procentų darbingumo, apskaičiuojama taip kaip asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo<…>“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad asmenims netekto darbingumo pensija yra apskaičiuojama, kai jie yra netekę ne mažiau kaip 45 procentų darbingumo, neprieštarauja Konstitucijai. Nutarime pažymėta, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi teisę nustatytą invalidumo pensinio aprūpinimo sistemą pertvarkyti, pakeisdamas pensinio aprūpinimo pagrindus, asmenis, kuriems skiriama ir mokama pensija, pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygas, jeigu laikomasi iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančių reikalavimų, konstitucinio teisinės valstybės principo (inter alia konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų). Asmuo, kuriam invalidumo pensija buvo paskirta terminuotai, įgijo teisėtą lūkestį, kad jam paskirta pensija bus mokama iki nustatyto termino pabaigos. Toks asmuo negali turėti teisėtų lūkesčių gauti invalidumo pensiją pasibaigus šios pensijos mokėjimo terminui, jis negali pagrįstai tikėtis, kad jeigu jam nustatytą terminą buvo paskirta ir mokama invalidumo pensija, ji ir toliau bus skiriama bei mokama pasibaigus šios pensijos mokėjimo terminui. Tokie lūkesčiai negali būti laikomi teisėtais, pagal Konstituciją jie nėra valstybės ginami ir saugomi. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą invalidumo pensijų maksimalus nustatytas invalidumo grupės terminas galėjo būti 2 metai. Vadinasi, invalidumo pensijos, kurios buvo skiriamos terminuotai, galėjo būti skiriamos ne ilgesniam kaip 2 metų terminui. Taigi asmuo, kuriam invalidumo pensija buvo paskirta 2 metų terminui, įgijo teisėtą lūkestį, kad jam paskirta pensija bus mokama iki jam nustatyto invalidumo grupės termino, kuris negalėjo būti ilgesnis kaip 2 metai, pabaigos. Atsižvelgęs į tai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad asmenims jų įgytos teisės jiems paskirtą invalidumo pensiją gauti nustatytą terminą buvo išsaugotos, nebuvo pažeistas jų teisėtas lūkestis, kad paskirtoji pensija bus mokama iki nustatytos invalidumo grupės termino pabaigos.
NDNT veiklą reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (nauja įstatymo redakcija nuo 2005 m. liepos 1 d., toliau- Integracijos įstatymas) ir SADM 2005 m. vasario 22 d. įsakymu Nr.A1-50 „Dėl Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo“ patvirtinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai (toliau- Nuostatai), o darbingumo lygio vertinimo tvarką reglamentuoja SADM ir SAM 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr.A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas, jo 1-as bei 2-as priedai, ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (įsakymo 2007 m. rugsėjo 14 d. redakcija).
Integracijos įstatymo 18 str. 1, 2 dalys (2005-05-19 įstatymo Nr.X-208 redakcija) nustato, kad neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios nuostatus tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Nuostatų 6.1 punktas nustato, kad Tarnyba atlieka asmens neįgalumo lygio ir darbingumo lygio vertinimą ir priima sprendimus dėl asmens: neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino (...). Tvarkos aprašas nustato, kad teritoriniai skyriai per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl: asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio; darbo pobūdžio ir sąlygų; bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo (14.1-14.4 p.). Nustatant asmens darbingumo lygį, pildomas NDNT direktoriaus, suderinus su SADM, patvirtintos formos Darbingumo lygio vertinimo aktas.
Socialinės apsaugos ir Darbo ministrų 2005-03-21 įsakymu Nr.A1-78/V-179 (redakcija galiojusi iki 2006-05-13) patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Kriterijų aprašas) apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus bei jų taikymą (Kriterijų aprašo 1 p.). Kriterijų aprašu turi vadovautis NDNT, nustatydama asmenims darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti (Kriterijų aprašo 2 p.). Kriterijų aprašo 3 punktu nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant šiuos kriterijus: 1) medicininius, t.y. asmens bazinį darbingumą; 2) funkcinius; 3) profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Kriterijų aprašo 1 priede yra pateiktas konkrečių ligų su atitinkamai joms priskiriamais bazinio darbingumo procentais sąrašas. Medicininiai kriterijai, t.y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 p.). Bazinis darbingumas vertinamas procentais: 1) nuo 0 iki 25 procentų; 2) nuo 30 iki 55 procentų (Kriterijų aprašo 9 p.). Kriterijų aprašo 11 punkte išvardinti funkciniai kriterijai susiję su atitinkamų valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičiumi, 12 punkte išvardinti profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, amžius, asmens fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymas). Funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, yra vertinami kaip vidutinio palankumo darbui aplinkybės, nepalankios darbui aplinkybės, palankios darbui aplinkybės (Kriterijų aprašo 13-15 punktai). Tuo atveju, kai vertinant asmens darbingumo lygį darbui nepalankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos nepalankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginamai iš koeficiento 0,7 (Kriterijų aprašo 17 punktas). Tuo atveju, kai vertinant asmens darbingumo lygį vidutinio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos vidutiniškai palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1 (Kriterijų aprašo 18 punktas). Tuo atveju, kai vertinant asmens darbingumo lygį darbui palankių aplinkybių yra dauguma ir asmeniui nustatomos palankios darbui aplinkybės, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1,3 (Kriterijų aprašo 19 punktas). Darbingumo lygis vertinamas tik pagal medicininius kriterijus, neatsižvelgiant į funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus (nebent pats asmuo pageidautų), kai asmens bazinis darbingumas yra nuo 0 iki 15 procentų (Kriterijų aprašo 24 punktas).
Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo (ministrų 2005 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. A1-168/V-499 redakcija) skyriaus „Bazinio darbingumo procentai“ poskyryje “I. Nervų sistemos ligos“ 14 punkte numatyta išsėtinė sklerozė (90–0 proc. darbingumo), o 15 punkte klasifikuojamos periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos, kai pareiškėjui taikytas 15.2 punktas: vidutinis funkcijos sutrikimas (80-50 proc.), 15 punkto pastaba: funkciniai sutrikimai daugiausia pasireiškia motorikos, sensoriniais sutrikimais ar skausmais. Dėl jutimo sutrikimų ir skausmų kartais net lengvi funkciniai sutrikimai apriboja galimybes dirbti (smulkiosios motorikos darbai). Taigi, pareiškėjo atstovo argumentas, kad J. R. turėjo būti taikomas kriterijų aprašo 14, o ne 15,2 punktas, yra nepagrįstas, nes medicininiuose dokumentuose nėra jokių užuominų apie J. R. diagnozuotą išsėtinę sklerozę. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundai (įskaitant ir skundą teismui) iš esmės motyvuojami tuo, kad dėl pakitusio teisinio reglamentavimo jis neteko invalido statuso, nebegavo kvotos neįgaliajam, medicininių ar teisinių argumentų, kodėl, jo nuomone, neteisingi yra skundžiami sprendimai, iš esmės nenurodo. Jau buvo minėta, kad Konstitucinis Teismas naująjį darbingumo (nedarbingumo) reglamentavimą pripažino atitinkančiu Konstituciją. Teismas, be to, įvertina ir aplinkybę, kad pareiškėjui nuo 2000 iki 2005 metų nuolat buvo nustatomas toks pat- 60 procentų- darbingumo lygis, tačiau jis pareiškėją tenkino. Pareiškėjas nuo 2000 metų iki šiol dirba tą patį, kad ir nekvalifikuotą darbą, kas irgi rodo, kad jo darbingumo būklė nesikeičia.
Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad skundžiami sprendimai iš esmės atitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, vadų juos naikinti nėra.
Dėl reikalavimo atlyginti turtinę bei neturtinę žalą.
Civilinio kodekso (CK) 6.271 str. 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjant skundą neteisėti NDNT teritorinio skyriaus, NDNT ir Ginčų komisijos veiksmai nenustatyti, todėl pagrindo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, o taip priteisti teismo išlaidas (žyminį mokestį) nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.1 p., 127 str., kolegija
nusprendė:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.