Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, neįgali, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, pensininkas, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, neturėdama leidimo, 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 15.00 val., iš garažo esančio (duomenys neskelbtini), atrakinusi metalinę spintą, kurios raktas buvo laikomas tos pačios spintos spynelėje, iš ten pasiėmė J. K. priklausančius, pažeidžiant taisykles laikomus C kategorijai priskiriamą šaunamąjį ginklą – revolverį „Kora Brno“ Nr. 647126 ir C kategorijai priskiriamus šaudmenis – 9 vienetus 6 mm kalibro šovinių, ir juos laikydama prie savęs, neteisėtai gabeno (duomenys neskelbtini), kur gulėdama šios gatvės važiuojamoje dalyje, prie savęs laikė iki 2020 m. rugpjūčio 29 d., 19.00 val., kol ją pamatė ir sulaikė Kauno apskrities AVPK Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai.

J. K., pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisykles, o būtent: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos ir valandos iki 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 15.00 val., pažeisdamas 2000 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. VIII-1968 (2019 m. rugsėjo 1 d. redakcija Nr. XIII- 2273) 32 straipsnio 3 dalies, pagal kurią ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi ir kad civilinėje apyvartoje esančių ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija bei Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 90 punkto, pagal kurį ginklo savininkas, naudotojas ginklą(-us) laiko, nešiojasi, gabena ir naudoja įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr.5-V-180 patvirtintų „Ginklų, ginklų priedėlių šaudmenų ir jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų“ 35.2 punkto (punkto pakeitimai: Nr. 5-V-44, 2020 m. sausio 17 d., paskelbta TAR 2020 m. sausio 17 d., i. k. 2020-00749), pagal kurį C kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, D kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, ginklų priedėliai (išskyrus A kategorijos ginklų priedėlius) turi būti laikomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys, reikalavimus, (duomenys neskelbtini), esančiame garaže, užrakintoje metalinėje spintoje, jos raktą palikęs jos spynoje, teisėtai laikė šaunamąjį ginklą – C kategorijai priskiriamą revolverį „Kora Brno“ Nr. 647126 ir šaudmenis – C kategorijai priskiriamus 9 vienetus 6 mm kalibro šovinių ir taip šiais veiksmais sudarė sąlygas neteisėtai jais pasinaudoti kitam asmeniui – sugyventinei T. P., kuri 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 15.00 val., atrakinusi metalinę spintą, pasiėmė nurodytą šaunamąjį ginklą ir šovinius bei juos neteisėtai nugabeno (duomenys neskelbtini), ir ten prie savęs laikė iki buvo sulaikyta Kauno apskrities AVPK Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Iš neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000138, išduotame 2012 m. birželio 12 d. Kauno AVPK Kėdainių r. PK nustatyta, kad jo savininkas yra J. K., gimęs (duomenys neskelbtini). (b. l. 54–55).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamoji padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 15.00 val. neturėdama tam teisės, atsirakino metalinę spintą, pasiėmė J. K. priklausantį, priskiriamą C kategorijai šaunamąjį ginklą – revolverį „Kora Brno“ Nr. 647126, ir C kategorijai priskiriamus šaudmenis – 9 vienetus 6 mm kalibro šovinius, ir juos laikydama prie savęs neteisėtai gabeno (duomenys neskelbtini), kur ją 2020 m. rugpjūčio 29 d. 19.00 val. pamatė ir sulaikė policijos pareigūnai. Tai, kad toks šaunamasis ginklas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas, patvirtina Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada 2020 m. spalio 5 d. Nr. IBPS-V-2364273. Kaltinamoji apklausos metu prisipažino, kad neturėjo leidimo gabenti, laikyti ginklo, tai taip pat patvirtina ir išrašas iš „Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatai“. Apie tai, kad kaltinamoji laikė, gabeno, be leidimo šaunamąjį ginklą bei šovinius patvirtina liudytojų parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo ar laikymo, neturint leidimo, pradžios momento. Nusikaltimas numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje padaromas esant kaltininko tiesioginiai tyčiai. Kaltininkas suvokia, kad neturėdamas leidimo laiko šaunamąjį ginklą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios T. P. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalį.

BK 255 straipsnio 1 dalyje nuostatomis, atsakomybė kyla tam, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis J. K. pažeidė Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. patvirtintą įsakymą Nr. V-362 „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo“ 98 punkto reikalavimus, pagal kurį ginklo savininkas, naudotojas ginklą(-us) laiko, nešiojasi, gabena ir naudoja įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau minėto teisės akto 98 punktas nurodo ginklo perdavimo realizavimo reikalavimus, todėl šis punktas keistinas į 90 punktą. Šios aplinkybės tikslinimas įtakos jo veikos kvalifikavimui neturi, padėties kaltinamajam nesunkina.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisykles t. y. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir valandos iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), esančiame garaže, neužtikrino, kad spinta, kurioje laikomas ginklas bei šaudmenys, būtų tinkamai užrakinti ir į jį negalėtų patekti kiti asmenys, taip sudarė galimybę kartu gyvenančiam asmeniui T. P. pasiimti C kategorijai priskiriamą šaunamąjį ginklą – revolverį „Kora Brno“ Nr. 647126, ir C kategorijai priskiriamus 9 vienetus 6 mm kalibro šovinius, kuriuos ji neteisėtai nugabeno Kėdainių mieste į Kėkštų tako gatvę, prie namo Nr. 15, ir ten prie savęs laikė iki buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Kad kaltinamasis neužtikrino tinkamai šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisyklių patvirtina paties kaltinamojo parodymai, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs. Kaltinamasis pripažino, kad raktas galėjo būti paliktas įkištas metalinės dėžės spynoje, kurioje buvo šaunamieji ginklai ir šoviniai. Patvirtino, kad su kaltinamąja kartu vartojo alkoholinius gėrimus, apie tai, kad kaltinamasis buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, patvirtina ir policijos pareigūnų parodymai, kurie nurodė, jog nuo kaltinamojo buvo galima užuosti alkoholio kvapą bei tai, kad kaltinamojo veidas buvo įraudęs. Tai, kad ginklas – mažos galios revolveris „Kora“ 8 mm Nr. 647126, yra registruotas, patvirtina ginklo pažymėjimas, kuris išduotas 2014 m. birželio 10 d., J. K. vardu. Byloje taip pat yra pateiktas J. K. neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, išduotas 2012 m. birželio 12 d., kuris patvirtina, kad kaltinamasis šaunamąjį ginklą bei šovinius savo garaže laiko teisėtai.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Jau minėtos nustatytos aplinkybės patvirtina, jog J. K., turėdamas leidimą laikyti ir nešiotis ginklus, teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą – savigynai turimą revolverį, nelaikė tinkamai užrakinto, kaip reikalauja įstatymai. Raktas buvo paliktas spynoje, visiems matomoje vietoje, kas vertintina kaip sudarymas realių galimybių (sąlygų) kitam asmeniui (asmenims) neteisėtai pasinaudoti ginklu (šaudmenimis), ką patvirtina, kad T. P. pasiėmė be leidimo ginklą ir su savimi gabeno Kėdainių mieste. Taigi šiuo aspektu pripažintina, kad nustatyti visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 255 straipsnio 1 dalyje, požymiai J. K. veikoje. Taigi atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad J. K. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 255 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamoji T. P. pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant sūnaus atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Kaltinamosios T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas teismo nuomone, turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamoji padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) jos ši nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamoji neteista (1 t., b. l. 162), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 163), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 164, 165), nuo 2019 m. lapkričio 22 d. registruota VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė – Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Žalingas vartojimas. VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos grupėje neregistruota (1 t., b. l. 168), neįgali, nustatytas 50 procentų nedarbingumas (1 t., b. l. 156–157). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamoji pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Ji dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padariusi išvadas ir kad toks jos elgesys daugiau nepasikartos. Įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, žmonės nenukentėjo, civilinio ieškinio nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamoji T. P. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamosios sūnaus prašymas perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. O. LR neteistas, administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 68). Teisiamojo posėdžio metu pastarasis nurodė, kad prašo atiduoti motiną jo atsakomybėn pagal laidavimą. Mano, kad jų ryšys glaudus, galėtų daryti įtaką, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartotų.

Teismas, įvertinęs A. O. kaip laiduotojo charakterizuojančią medžiagą, jo artimus santykius su kaltinamąja, asmenines savybes, sprendžia, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkamas laiduotojas, turintis autoritetą kaltinamajai ir galinti daryti jai teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (atsižvelgiant į laiduotojo materialinę padėtį (augina mažametį vaiką, gyvena nuomotame būste)), perduodant jį A. O. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajai padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas minimaliam, 1 metų laikotarpiui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant bausmę kaltinamajam J. K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas teismo nuomone, turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 28), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 29–30), nedirbantis, pensininkas (2 t., b. l. 31), VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (2 t., b. l. 34). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą visiškai, kritiškai vertina savo veiksmus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo garbų amžių, todėl teismas mano, jog kaltinamajam pirmą kartą teisiamam, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, nustatant minimalų jos dydį. Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltu dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl kitų procesinių klausimų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu kaltinamoji T. P. buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 19.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. 14.31 val. (1 t., b. l. 106–108, 114–116), realios bausmės atveju sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamajai T. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., b. l. 152–154).

Kaltinamasis J. K. sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (2 t., b. l. 21–23).

Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas sąmoningai tyčinei nusikalstamai veikai daryti panaudotas turtas. Kadangi šiuo atveju buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas dėl neatsargumo, konfiskuoti ginklo (šovinių) nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Apžvalgos dėl teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) 4.2 punktas, „Teismų praktika“, Nr. 32; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-744/2017, Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-648-290-2013).

Paimtas šaunamasis ginklas 6 mm kalibro revolveris KORA BRNO Nr.647126 plastikinėje dėžutėje, 6 vnt. 6 mm kalibro ME-Flobert tipo šovinių ir 1 tūtelė, neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas NR. (duomenys neskelbtini)saugomi Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, Spaustuvininkų g.7, Kaunas (1 t., b. l. 43-48), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini J. K..

Civilinio ieškinio – nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas – netaikytas.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi nežymiai viršija 5,00 Eur sumą, todėl iš kaltinamųjų valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 255 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam – 15 MGL (minimalaus gyvenimo lygio), tai yra 750,00 (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę – 10 MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus (Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis).

Paimtas šaunamasis ginklas 6 mm kalibro revolveris KORA BRNO Nr.647126 plastikinėje dėžutėje, 6 vnt. 6 mm kalibro ME-Flobert tipo šovinių ir 1 tūtelė, neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas NR. (duomenys neskelbtini)saugomi Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, Spaustuvininkų g.7, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini J. K..

Kardomąją priemonę paskirtą J. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

T. P. padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant A. O., gimusį (duomenys neskelbtini), ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti T. P., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. O., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę paskirtą T. P. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.