- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2-501-985/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04776-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovui A. R. dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ADB „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. R. (toliau – atsakovo) 351,31 Eur draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 30 d. iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplietasis butas buvo apdraustas ieškovės Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. 203017). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 351,31 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkei R. S.. Atsakovui, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovas geranoriškai ieškovės reikalavimo neįvykdė.
Atsakovui patikslintas ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pareikšti, įteikti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnį – viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu, taip pat, prašo teismo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į patikslintą ieškinį arba paruošiamasis dokumentas.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 30 d. iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplietojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei R. S. išmokėta 351,31 Eur draudimo išmoka. 2018 m. kovo 15 d. administruojamoje žalos byloje Nr. 2018/214360 atsakovui išsiųsta pretenzija, kuria buvo prašoma atlyginti išmokėtą 351,31 Eur sumą. 2018 m. gegužės 3 d. administruojamoje žalos byloje Nr. 2018/214360 atsakovui išsiųsta pakartotinė pretenzija. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas reikalavimą sumokėti žalos atlyginimą būtų įvykdęs (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė asmeniui kyla nustačius būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).
CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas (valdytojas), t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
2018 m. sausio 4 d. turto apžiūros akte nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 30 d. apie 22 val. 30 min. nukentėjusieji R. S. ir V. S. pajuto dūmų kvapą; pasitarę ir nuėję į 5 -tą butą rado daug dūmų, todėl iškvietė gaisrinę, kuri gaisro židinį užpylė vandeniu ir užgesino, dėl ko užpylė jų kambarius. Šiuo atveju atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškia nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad žala nebūtų padaryta kitiems asmenims. Jeigu atsakovas nebūtų sukėlęs gaisro, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebūtų buvęs užlietas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo neteisėti veiksmai tapo kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimo priežastimi, kuriais padarytą žalą atlygino ieškovė, ieškovei priteistina išmokėta 351,31 Eur draudimo išmoka (CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.280 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovas prievolės nevykdė geruoju, nemokėdamas 351,31 Eur skolos sumos, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 351,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog teismas ieškovės reikalavimus tenkino visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje susidarė 3,58 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patikslintą ieškinį iš esmės tenkinus jos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, iš atsakovo A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), 351,31 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt vieno euro 31 ct) draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 351,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsakovas, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.