Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „UPG Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „UPG Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „Matrix“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas–faktūras 2008 07 17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1392 1203.60 Lt sumai, 2008 11 21 sąskaitą–faktūrą Nr. 1887 944 Lt sumai, 2008 12 19 sąskaitą–faktūrą Nr. 1998 944 Lt sumai, 2009 01 22 sąskaitą–faktūrą Nr. 2097 952 Lt sumai, 2009 01 22 sąskaitą faktūrą Nr. 2097 1190 Lt sumai, 2009 02 24 sąskaitą-faktūrą Nr. 2196 952 Lt sumai, 2009 03 18 sąskaitą-faktūrą Nr. 2286 952 Lt sumai, 2009 07 20 sąskaitą-faktūrą Nr. 2761 1190 Lt sumai, iš viso 8 327,60 Lt sumai (b.l. 4-6, 41-46) už suteiktas reklamos paslaugas pagal žodinę reklamos paslaugų sutartį. Atsakovas neigia sutarties sudarymo fakto, teikdamas, kad jis žodžiu nutraukė sutartį ir šalys nebuvo susitarę dėl esminių sutarties sąlygų, todėl jam nekyla pareiga atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas-faktūras.

Taigi, byloje tarp šalių kilo ginčas ar atsakovui atsirado sutartinė prievolė apmokėti ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras pagal šalių sudarytą žodinę reklamos paslaugų sutartį. Apeliacinis skundas yra grindžiamas aplinkybe, kad teismas netinkamai įvertino byloje ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus – susirašinėjimą elektroniniu paštu, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas tiek žodžiu, tiek konkludentiniais veiksmais aiškiai išreiškė savo valią sudaryti sandorį ir jį vykdė – siuntė reklamos medžiagą pats bei per trečiuosius asmenis, mokėjo tam tikrą laiką už suteiktas reklamos paslaugas, reklamos paslaugų sutartis buvo tinkamai sudaryta, o teisės aktai nenumato reklamos paslaugų įkainių, periodiškumo atsiskaitymo tvarkos kaip būtinųjų sąlygų reklamos paslaugų sutarčiai.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių įrodinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ir nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus duomenis, teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad elektroninio susirašinėjimo medžiagos negalima vertinti kaip atsakingo, dalykinio susirašinėjimo, nes tekstai yra nerišlūs, neaiškūs, nekonkretūs. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad klientas buvo įsipareigojęs sumokėti ieškovui konkrečias sumas už teikiamas paslaugas ir prašė teikti paslaugas, susitarimas dėl paslaugų kainos nėra įrodytas (CK 6.720 str. 1 d.). Įvertinusi bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje pateiktų įrodymų vertinimu.

Atlygintinų paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui nematerialaus pobūdžio paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str.). Paslaugų teikimo sutarčiai esant dvišalei ir vienai sutarties šaliai – paslaugos teikėjui įvykdžius sutartimi nustatytą įpareigojimą, kitai sutarties šaliai – klientui atsiranda pareiga sumokėti už atliktas paslaugas. Reklamos paslaugų sutarties formai įstatymas nemato privalomos rašytinės formos, todėl tokia sutartis gali būti sudaroma ir žodžiu (CK 1.63-1.77 str.). Iš atsakovo atstovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu (b.l.89) nustatyta, kad šalys buvo sudarę žodinę reklamos paslaugų sutartį, t.y. atsakovo atstovas nurodė, kad bendradarbiavimas tarp šalių vyko žodžiu, jokių rašytinių sutarčių nebuvo sudaroma, viskas vyko susirašinėjimu elektroniniu paštu bei žodžiu, pripažįsta faktą, kad buvo žodinis susitarimas dėl reklamos paslaugų sutarties sudarymo. Nustatyta, kad ieškovas patalpino atsakovo reklamą žurnale Compute Active Nr. 2009 (b.l. 46-54). Iš pateiktų rašytinių įrodymų – elektroninio susirašinėjimo medžiagos (b.l. 55-61, 83-85) nustatyta, kad siunčia ieškovui nuorodas į serverius, kuriuose talpinama pageidaujama publikuoti medžiaga (b.l.60), į tarpininko A. Z. 2009 05 25 paklausimą dėl sąskaitų išrašymo už išspausdintą reklamą atsakovo atstovas 2009 06 16 pranešime „tarpusavio atsiskaitymo balansas“ prašo atsiųsti sąskaitą 1000 Lt su PVM (b.l.57); 2009 06 09 paklausime dėl maketo įdėjimo į birželio mėn. 15 d. Computer Active numerį atsakovo atstovas išreiškia sutikimą dėl reklamos patalpinimo (b.l.58); 2008 11 05 atsakovas siunčia ieškovui duomenis apie reklamos medžiagos maketą (b.l. 61); 2009 03 31 susirašinėjimo medžiagoje tarpininkė A. Z. nurodo, jog „atėjo laikas išrašyti sąskaitą-faktūrą“ už Computer Active IV-a viršelį, tikslinasi dėl kainos – 1000 Lt plius PVM ar 500 Lt plius priedėliai“, į ką atsakovas nurodo, „kiek pamenu, tarėmės 500 Lt plius priedėlis“. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Z. nurodė, kad ji yra tarpininkė ir parduoda reklamos plotą, su atsakovu dėl atlyginimo buvo tariamasi žodžiu. Nei viena sąskaita nebuvo išsiųsta be atsakovo sutikimo, reklamos įkainiai buvo suderinti, dėl apmokėjimo buvo aiškiai susitarta. Dėl prizų buvo tariamasi ne už reklamos plotus žurnaluose, o už reklamos plotus internete. Pažymėjo, kad pats atsakovas kreipėsi dėl sąskaitų išrašymo, jam buvo taikomas 1000 Lt įkainis viršelio kaip nuolatiniam klientui, nes viršelio įkainis 4 200 Lt (b.l. 114). Kolegijos vertinimu, aukščiau minėti aptarti įrodymai (elektroninio susirašinėjimo medžiaga, liudytojos parodymai) yra leistini, susiję su įrodinėjimo dalyku ir yra pakankami patvirtinti faktui apie šalių susitarimą dėl reklamos paslaugų atlikimo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog buvos sutartas kitoks apmokėjimo dydis už suteiktas paslaugas (CPK 178 str.). Apibendrindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojantį CPK 185 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas. Vadovaujantis CK 6.716 str., 6.720 str., 6.200 str. ieškovui priteistina iš atsakovo 8 327,60 Lt skola už suteiktas paslaugas pagal reklamos paslaugų sutartį, 6 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. birželio 3 d. (b.l.13) nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Priėmus naują sprendimą, iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, ieškovui iš atsakovo priteistina 500 Lt žyminio mokesčio (už ieškinį ir apeliacinį skundą) (CPK 93 str., 96 str. 2 d.). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, į valstybės biudžetą šiuo atveju nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „UPG Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „Matrix“ patenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „UPG Baltic“ (juridinio asmens kodas 300651843) iš atsakovo UAB „Matrix“ (juridinio asmens kodas 125330918) 8327,60 Lt skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. birželio 3 d. nuo priteistos 8 327,60 Lt sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.