Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Savivaldybės tarybos patvirtinto Aprašo 2 punkte nurodoma, kad Aprašu siekiama sudaryti sąlygas didinti prieinamumą ugdyti vaikus pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas privačiose švietimo įstaigose.

Aprašo 3.1 ir 3.2 punktuose nustatyta, kad mokestis už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas (toliau – ir mokestis), kompensuojamas šeimoms, kurių abiejų tėvų (globėjų) ir vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, ir šeimoms, kuriose vaikas ir tik vienas iš tėvų (globėjų) yra deklaravę gyvenamąją vietą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje ir kuriems išduotas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus siuntimas lankyti privačią švietimo įstaigą.

Aprašo 7 ir 8 punktuose Savivaldybės taryba diferencijavo kompensacijos už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose dydį pagal mokymosi įstaigos buvimo vietą (Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje ir kitos savivaldybės teritorijoje).

Vertinant pastarąją Aprašo nuostatą, pareiškėjo teigimu, kyla pagrįstas klausimas, kodėl kompensacijos už vaikų išlaikymą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje veikiančiame privačiame darželyje dydis yra žymiai didesnis, nei už vaikų išlaikymą kitos savivaldybės teritorijoje esančiuose privačiuose darželiuose.

Pažymima, kad Aprašu siekiama nustatyti mokesčio už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarką.

Pažymima, kad Savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą, nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų nustatytą teisinį reguliavimą, atspindėtų realias faktines aplinkybes, pagrįstų ir įrodytų, kad Aprašo 7 ir 8 punktuose nustatytas reguliavimas yra priimtas atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes. Priimant sprendimą nebuvo nurodyta, kokiais konkrečiais duomenimis vadovaujantis Aprašo 7 ir 8 punktuose nustatytas skirtingas kompensacijos už mokamą mėnesinį mokestį dydis. Taip pat nenurodyta teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis nustatytas būtent toks reguliavimas, tai yra, kodėl tą pačią paslaugą gaunančių vaikų šeimos turi teisę į skirtingą kompensaciją. Nesant objektyvių įrodymų, kurių pagrindu Aprašo 7 ir 8 punktuose nustatytas reglamentavimas, kuriuo kompensacijos už mokamą mėnesinį mokestį privačiose švietimo įstaigose dydis diferencijuojamas pagal mokymosi įstaigos buvimo vietą, pareiškėjo teigimu, darytina išvada, kad Savivaldybės taryba pažeidė objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus ir taip viršijo jai suteiktus įgaliojimus.

Vertinant, ar priimant Sprendimą buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintas nepiktnaudžiavimo valdžia principas, draudžiantis viešojo administravimo subjektams atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų, pareiškėjo vertinimu, būtina atsižvelgti ir į logiškumo, sąžiningumo ir racionalumo principus, kurie leidžia įvertinti, ar nustatytas teisinis reguliavimas priimtas pagrįstai bei tinkamai įvertinus svarbias aplinkybes.

Aplinkybės, kad Savivaldybės taryba Aprašo nuostatas, numatančias teisę į skirtingo dydžio kompensaciją, įtvirtino vien tik pagal ugdymo įstaigos teritorinę priklausomybę, leidžia teigti, kad Savivaldybės taryba elgėsi nesąžiningai ir, būdama stipresne administracinių santykių šalimi, be jokio objektyvaus pagrindo nustatė nesąžiningas ir teisiškai nepagrįstas elgesio taisykles silpnesniajai šių santykių šaliai.

Pažymima, kad minėtos Aprašo nuostatos vertintinos ne tik kaip neobjektyvios bei nesąžiningos, bet ir kaip diskriminuojančios. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas). Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje praktikoje diskriminacija reiškia, kad analogiškose ar labai panašiose situacijose vieni asmenys yra vertinami palankiau nei kiti asmenys ir kad šis atskyrimas neturi jokio objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo (pvz., LVAT 2013 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I261-16/2013). Diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais. Be to, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai ir 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Taigi, nediskriminavimo principas draudžia panašias aplinkybes vertinti skirtingai, jei tai nėra pateisinama objektyviomis priežastimis.

Teigiama, kad diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais. Be to, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai ir 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Taigi, nediskriminavimo principas draudžia panašias aplinkybes vertinti skirtingai, jei tai nėra pateisinama objektyviomis priežastimis.

Pažymima, jog priimant tokį reguliavimą, kuriuo tam tikros asmenų grupės yra traktuojamos skirtingai, privalo būti kruopščiai įvertintos visos aplinkybės ir užtikrinta, jog tarp asmenų grupių yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumai, jog būtų pateisinamas skirtingas jų traktavimas. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų priimami sprendimai / veiksmai būtų nešališki ir objektyvūs, o tai suponuoja pareigą priimant sprendimus išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias įtakos sprendimo priėmimui. Šiuo atveju vertinama situacija, kai vienais atvejais yra skiriama 250 eurų kompensacija už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiame darželyje, jei vaikas lanko privatų darželį Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, o kitais atvejais – 100 eurų kompensacija, jei vaikas lanko tokią pat įstaigą kitos savivaldybės teritorijoje. Taigi, akivaizdu, kad kompensacijos dydis yra skirtingai taikomas ir priklauso tik nuo ugdymo įstaigos teritorinės priklausomybės. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tokio diferencijuoto reguliavimo Savivaldybė nepagrindė jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, todėl darytina išvada, kad vaikai, lankantys kitų savivaldybių teritorijose esančius privačius darželius, yra diskriminuojami ir yra blogesnėje padėtyje nei vaikai, lankantys privačius darželius Klaipėdos rajono savivaldybėje. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad Savivaldybės taryba nepagrindė, kokiais tiksliais ir objektyviais duomenimis remiantis buvo nustatytas skirtingas kompensacijos už vaiko išlaikymą Klaipėdos rajono ir kitos savivaldybės teritorijos privačioje ugdymo įstaigoje dydis, nenurodyta, kokios faktinės aplinkybės lėmė tokio reguliavimo nustatymą ir pan., darytina išvada, kad Aprašo 7 ir 8 punktų nuostatos pažeidžia teisėtumo, gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia bei konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principus ir yra neteisėtos.

Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 4 straipsnyje reglamentuoti vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principai. Šio straipsnio 1 punkte įtvirtintas geriausių vaiko interesų prioriteto principas reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. To paties straipsnio 5 punkte detalizuotas nediskriminavimo principas, nustatantis, kad kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracijoje išvardytos teisės ir laisvės.

Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims iki 16 metų mokslas privalomas. Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje nustato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (toliau – ir Švietimo įstatymas). Švietimo įstatymo 5 straipsnyje apibrėžti švietimo sistemos principai. Minėto straipsnio 1 punkte įtvirtintas lygių galimybių principas reiškia, kad švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmens teisių įgyvendinimą, kiekvienam asmeniui ji laiduoja švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują.

Švietimo įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos švietimo sistema, be kita ko, apima ir neformalųjį švietimą, tai yra ikimokyklinį, priešmokyklinį, kitą neformalųjį vaikų (taip pat formalųjį švietimą papildantį ugdymą) bei suaugusiųjų švietimą. Švietimo įstatymo 7 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius gebėjimus, ugdyti vaiko kognityvinius įgūdžius, padėti vaikui pasirengti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Švietimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti, o šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad vaiko tėvai turi teisę dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją.

Teigiama, kad Savivaldybės tarybos patvirtinto Aprašo 7 ir 8 punktuose nustatyta kompensacijos už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose dydžio diferenciacija, atsižvelgiant į ugdymo įstaigos buvimo vietą, sudaro nevienodas galimybes vaikams laisvai pasirinkti mokymo įstaigą, kadangi nagrinėjamu atveju pasirinkimą lemia ne vaiko interesai ar geriausios švietimo įstaigos statusas, bet Savivaldybės tarybos nustatytas kompensuojamos mokesčio dalies dydis. Taigi ne tik apribojama vaiko teisė lankyti pasirinktą mokymo įstaigą, bet ir pažeidžiami vaiko teisėti interesai gauti visiems vaikams vienodas įstatymais garantuojamas švietimo ir ugdymo paslaugas.

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos teritorija skirstoma į administracinius vienetus, kurie susideda iš gyvenamųjų vietovių. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas yra teritorijos dalis, kurioje valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba savivaldybės institucijos. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybės. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Taigi savivaldybė savo funkcijas įgyvendina apibrėžtoje teritorijos dalyje – administracinio vieneto teritorijoje.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 ir 8 punktai numato, kad prie savarankiškųjų, Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų, yra priskiriamas savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas bei ikimokyklinio ugdymo užimtumo organizavimas. Pastebėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 23 punktu, priešmokyklinis ugdymas priskiriamas privalomojo švietimo programoms. Taip pat Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punktu numatyta, kad valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra priešmokyklinio ugdymo organizavimas, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija įgyvendina valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, suplanuoja priemones ir projektus švietimo politikos pažangos uždaviniams įgyvendinti, minėto straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti. Inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 12 punkte numatyta, kad mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktas numato, kad neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 6 straipsnis, reglamentuojantis Lietuvos švietimo sistemą, neformaliam švietimui priskiria ikimokyklinį, priešmokyklinį, kitą neformalųjį vaikų (taip pat formalųjį švietimą papildantį ugdymą) ir suaugusiųjų švietimą:

Taigi iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad savivaldybės, savo teritorijose įgyvendindamos teisės aktais priskirtas priešmokyklinio ugdymo užtikrinimo bei ikimokyklinio ugdymo užimtumo organizavimo funkcijas, yra atsakingos už ikimokyklinio, priešmokyklinio mokyklų, neformaliojo švietimo teikėjų tinklo formavimą. Be to, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalis numato, kad savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą.

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas Klaipėdos rajono savivaldybėje organizuojamas 5-iose Klaipėdos rajono savivaldybės ikimokyklinėse įstaigose ir 13-oje Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų. Minėto Savivaldybės ugdymo įstaigų tinklo dėl nuolat didėjančio gyventojų skaičiaus Klaipėdos rajono savivaldybėje nepakanka, todėl Klaipėdos rajono savivaldybės institucijos priverstos imtis sprendimų, kurie padėtų plėsti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų tinklą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Pastebėtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybė yra bene labiausiai auganti gyventojų skaičiumi savivaldybė Lietuvoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, laikotarpiu nuo 2017 metų iki 2021 metų Klaipėdos rajone gyventojų padaugėjo nuo 54 635 iki 62 648, t. y. apie 14 procentų (statistikos duomenys pridedami). Šiam tikslui įgyvendinti Savivaldybės taryba patvirtino Aprašą, kuriuo kompensuojant 250 eurų tėvų (globėjų) mokamo mėnesio mokesčio kiekvienam vaikui, kurio tėvai (globėjai) sudarė mokymo sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybėje esančia privačia švietimo įstaiga, buvo ir yra siekiama, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje atsirastų ir daugėtų privačių švietimo įstaigų, teikiančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas.

Teigiama, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl Aprašo patvirtinimo aiškinamajame rašte (toliau – Aiškinamasis raštas) nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių būtinybę diferencijuoti kompensacijų dydžius. Atkreipiamas dėmesys, kad Aiškinamojo rašto 1 punkte yra nurodyta, kad siūloma didinti iš Savivaldybės biudžeto kompensuojamą sumą nuo 200 eurų iki 250 eurų: „Siekiant skatinti privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų atsiradimą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje ir tenkinti vaikų užimtumo ikimokykliniu ugdymu poreikį“. Aiškinamojo rašto 4 punkte nurodyta: „Tikėtina, kad padidinus Savivaldybės kompensaciją tėvų mokamo mėnesio mokesčio Klaipėdos rajono savivaldybėje veikiančioms privačioms ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančioms įstaigoms, didės vaikų, ypač 2–3 metų amžiaus, užimtumas ikimokykliniu ugdymu. Galimai jau esančios privačios įstaigos pagal galimybes didins ugdomų vaikų skaičių. Tokių įstaigų didžiausias poreikis yra Sendvario, Priekulės, Dovilų ir Gargždų seniūnijose (Priekulės seniūnijoje 2018 ir 2019 metų gimimo vaikų nepateko į Savivaldybės ugdymo įstaigas – 65, Dovilų seniūnijoje – 50, Gargždų – 165 ir Sendvario – 208).“ Aiškinamojo rašto 8 punkte nurodyta, kad: „Šiuo metu rajono teritorijoje veikia 8 privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos – VšĮ „Pasakėlė“, VšĮ „Miesto vaikai“, UAB „Klausmyliukas“, VšĮ „Saulė ir mėnulis“ , VšĮ „Lututės namai“, UAB „MD LT“, UAB „Šeimos alėjos darželis“, MB „Zuikutis“. Jas lanko 376 rajono vaikai, kurių tėvų (ar vieno iš tėvų ir vaiko) deklaruota gyvenamoji vieta Klaipėdos rajone. Nuo rugpjūčio 1 d. rajone planuoja atsidaryti dar du privatūs darželiai: VšĮ „Vaikų pieva“ (Klemiškės II k., Sendvario sen.), kurią nuo rugpjūčio mėn. numato lankyti 20 vaikų, o nuo rugsėjo mėn. dar 40 vaikų, ir VšĮ „Laimingų vaikų pilis“ filialas Karklės k. (Kretingalės sen.) nuo rugsėjo 1 d. lankys 15 vaikų. <...> rajono privačias įstaigas lankytų apie 451 rajono vaikas (liepos mėn. duomenimis).“ Be to, nustatant Apraše įtvirtintus kompensavimo dydžius, buvo vertinama ir asignavimų Klaipėdos rajono savivaldybės lopšeliuose-darželiuose, mokyklose vienam vaikui dydžiai. Tą patvirtina ir Savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T11-202 projekto aiškinamasis raštas, prie atsiliepimo pridedama asignavimų vienam vaikui (mokiniui) lentelė.

Akcentuojama, kad ikimokyklinio ugdymo vaikų užimtumas išlieka problema Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų, Sendvario, Dovilų, Priekulės seniūnijose. Ši problema sprendžiama priimant Savivaldybės tarybos sprendimą dėl kompensacijos didinimo vaikams, lankantiems privačias ikimokyklines įstaigas Klaipėdos rajono teritorijoje, ir pagal esamus duomenis akivaizdu, kad toks sprendimas pasiteisino ir davė rezultatų. Privatūs teikėjai buvo ir yra suinteresuoti steigti ir plėsti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas teikiančias privačias įstaigas. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. tokias įstaigas lankančių vaikų skaičius išaugo nuo 325 iki 720. Iš viso užimta 2–5 m. amžiaus vaikų ikimokykliniu ugdymu – 84,0 proc. (neįskaitant 64 vaikų, ugdomų ne rajono biudžetinėse įstaigose, nes nėra duomenų apie jų amžių). Tą patvirtina ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus 2022 metų veiklos programa, patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-42. Minėtoje programoje pateikti duomenys, kad sprendžiant ikimokyklinio ugdymo prieinamumo klausimus dėl techninių priežasčių nebaigta įrengti po 2 ikimokyklines grupes Dauparų?Kvietinių ir Sendvario seniūnijose. Šie trukdžiai iš dalies turėjo įtakos ikimokyklinio amžiaus vaikų užimtumo problemų sprendimui minėtose seniūnijose. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus duomenimis, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. 164 vaikai, gimę 2018 ir 2019 metais, nepateko į Gargždų miesto ikimokyklines įstaigas, 2017–2019 m. gimimo – į Dovilų lopšelį-darželį – 69, Priekulės lopšelį-darželį ir jo Derceklių skyrių – 88, Slengių mokyklą-daugiafunkcį centrą – 398 vaikai. Pagal prie atsiliepimo pridedamos lentelės „Asignavimai vienam vaikui (mokiniui)“ duomenis matyti, kad vieną Klaipėdos rajono savivaldybės darželį lanko vidutiniškai 250 vaikų. Apraše nustačius didesnę, t. y. 250 eurų, kompensaciją, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje įsteigta privačių ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų, kurias lanko 542 Klaipėdos rajono savivaldybės vaikai, ? tai praktiškai atitinka 3 savivaldybės darželius lankančių vaikų skaičių. Taip Savivaldybė ne tik užtikrina ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams, bet ir sutaupo biudžeto lėšų.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus 2022 metų veiklos programos diagramoje (žr. programos 3 lapą) matyti, kad 542 vaikai lanko Klaipėdos rajone įsteigtas privačias švietimo įstaigas. Sendvario seniūnijoje veikia 6 privačios institucijos, kurias lanko 376 vaikai. Patvirtinta kompensavimo tvarka pasiteisina sprendžiant ikimokyklinio amžiaus vaikų užimtumo poreikį Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Padidinus mokesčio kompensaciją iki 250 Eur/mėn. tėvams, kurių vaikai lanko Klaipėdos rajone įsikūrusias privačias švietimo įstaigas, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. šias įstaigas lankančių vaikų skaičius padidėjo 238 vaikais, o Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje įsikūrusiose privačiose įstaigose padidėjo 126 rajono vaikais. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje įsikūrusiuose privačiuose darželiuose atsidarė 13 naujų grupių (žr. 2022 m. vasario 21 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus raštą).

Dėl pareiškime nurodomo diferencijuoto teisinio reguliavimo pažymima, kad privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Aprašo nuostatos vertintinos ne tik kaip neobjektyvios, nesąžiningos, bet ir kaip diskriminuojančios.

Atsakovės teigimu, Savivaldybė savo funkcijas įgyvendina apibrėžtoje teritorijos dalyje ? administracinio vieneto teritorijoje. Savivaldybės taryba, Apraše numačiusi kompensavimą tėvams, kurių vaikai lanko ne tik Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, bet ir kitų savivaldybių teritorijose esančias privačias ugdymo įstaigas, teikiančias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas, kaip tik suteikia Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams galimybę pasinaudoti kitos savivaldybės teritorijoje esančiu neformaliojo švietimo teikėjų tinklu (kitos savivaldybės, beje, tokių galimybių savo gyventojams nesudaro). Be to, didesnės kompensacijos dydžio taikymas tėvams, kurių vaikai lanko Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje veikiančias privačias ugdymo įstaigas, užtikrina ne tik ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams, nes taip skatinama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų tinklo plėtra Klaipėdos rajono savivaldybėje, tačiau taip pat skatinama minėtų įstaigų konkurencija, ? tai užtikrina švietimo paslaugų kokybę bei pasiekiamas vienas iš tikslų užtikrinant vaiko gerovę – teisę gauti kokybiškas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas pagal vaiko gyvenamąją teritoriją, t. y. arčiausiai gyvenamosios vietos.

Savivaldybės taryba 2020 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. T11-145 „Dėl Mokesčio už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio 1 punktu patvirtino Mokesčio už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašą (paskelbta TAR, 2020-05-05, Nr. 9519). Aprašo 7 punktu numatyta, kad Savivaldybė kompensuoja 200 eurų tėvų (globėjų) mokamo mėnesio mokesčio kiekvienam vaikui, kurio tėvai (globėjai) sudarė mokymo sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybėje esančia privačia švietimo įstaiga, ir 100 eurų, jeigu tėvai (globėjai) sudarė mokymo sutartį su kitoje savivaldybėje esančia privačia švietimo įstaiga, o Aprašo 8 punktu numatyta, kad Savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje, sudarytoje tarp Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir privačios švietimo įstaigos, nurodoma, kad mokestis už vaiko išlaikymą privačioje švietimo įstaigoje ne mažiau kaip vienerius mokslo metus nebus keičiamas ir vaiko išlaikymo įstaigoje vieno mėnesio mokestis bus sumažintas Savivaldybės kompensuojama suma (200 eurų savivaldybės teritorijoje veikianti įstaiga, 100 eurų kitos savivaldybės teritorijoje veikianti įstaiga).

Minėtas Aprašas Savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. T11-216 iš dalies buvo pakeistas (paskelbta TAR, 2021-07-26, Nr. 16452), atitinkamai Aprašo 7 punktą išdėstant taip: Savivaldybė kompensuoja 250 eurų tėvų (globėjų) mokamo mėnesio mokesčio kiekvienam vaikui, kurio tėvai (globėjai) sudarė mokymo sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybėje esančia privačia švietimo įstaiga ir 100 eurų, jeigu tėvai (globėjai) sudarė mokymo sutartį su kitoje savivaldybėje esančia privačia švietimo įstaiga, o Aprašo 8 punktą išdėstant taip: Savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje, sudarytoje tarp Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir privačios švietimo įstaigos, nurodoma, kad mokestis už vaiko išlaikymą privačioje švietimo įstaigoje ne mažiau kaip vienerius mokslo metus nebus keičiamas ir vaiko išlaikymo įstaigoje vieno mėnesio mokestis bus sumažintas Savivaldybės kompensuojama suma (250 eurų savivaldybės teritorijoje veikianti įstaiga, 100 eurų kitos savivaldybės teritorijoje veikianti įstaiga).

Savivaldybės biudžeto asignavimų adresatais gali būti privačios švietimo įstaigos, kurios diferencijuojamos pagal Savivaldybės kompensuojamos sumos mėnesio mokesčio kiekvienam vaikui dydį – 250 Eur, jei tėvai (globėjai) sudarė mokymo sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybėje esančia privačia švietimo įstaiga, ir 100 Eur, jeigu tėvai (globėjai) sudarė mokymo sutartį su kitoje savivaldybėje esančia privačia švietimo įstaiga.

Pažymėtina, kad mokestis už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, abiem atvejais kompensuojamas tiems patiems subjektams, t. y. šeimoms, kurios atitinka Aprašo 3.1 ir 3.2 punktų kriterijus, tačiau kompensacijos dydį lemia tai, kokioje savivaldybėje veikia pasirinkta privati ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaiga, vykdanti ikimokyklinį ar priešmokyklinį ugdymą.

Vertinant Aprašo nuostatų turinį nustatyta, kad kompensacijos dydžiai nėra siejami su švietimo įstaigų patiriamomis sąnaudomis ar išlaidomis, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Aprašo pakeitimo aiškinamajame rašte taip pat nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys, pagrindžiantys kompensacijų dydžių diferencijavimą. Aiškinamajame rašte nurodomas vienintelis kriterijus, kad siekiama skatinti privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų atsiradimą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje ir tenkinti vaikų užimtumo ikimokykliniu ugdymu poreikį, nustatytą kompensaciją siūloma padidinti nuo 200 eurų iki 250 eurų. Tačiau įvardijama kompensacija didinama tik tokiu atveju, jei tėvai (globėjai) sudarė mokymo sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybėje esančia privačia švietimo įstaiga.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog, įgyvendinant Konstitucijos laiduojamą savivaldos teisę, susiklosto ypatingi teisiniai santykiai. Šių santykių srityje, viena vertus, savivaldybės turi sprendimų priėmimo laisvę ir savarankiškumą, kita vertus, savivaldybės privalo veikti neperžengdamos įstatyme nustatytos kompetencijos. Konstitucijos 120 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Įstatymais nustatant savivaldybių funkcijas ir kompetenciją, realizuojamas konstitucinis savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principas. Tačiau Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Pati savivaldos teisinė prigimtis suponuoja tai, kad savivaldybės savo funkcijas turi vykdyti atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 23 d., 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimai).

Taigi Sprendimu įtvirtintas nevienodas teisinis reguliavimas tai pačiai socialinei savivaldybės gyventojų grupei (Klaipėdos rajono gyventojams, turintiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų), diferencijuojant mokamos kompensacijos dydį dėl jų pasirinktos ugdymo įstaigos veiklos vietos.

Pirmiausia akcentuotina, kad priimant tokį reguliavimą, kuriuo tam tikros asmenų grupės yra traktuojamos skirtingai, privalo būti kruopščiai įvertintos visos aplinkybės ir užtikrinta, jog tarp asmenų grupių yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, jog būtų pateisinamas skirtingas jų traktavimas. Kaip jau paminėta, kompensacijos dydis yra skirtingai taikomas ir priklauso tik nuo ugdymo įstaigos veiklos teritorijos. Toks diferencijuotas reguliavimas nėra pagrindžiamas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, todėl darytina išvada, kad vaikai, lankantys kitų savivaldybių teritorijose esančias privačias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas, yra diskriminuojami ir yra blogesnėje padėtyje nei vaikai, lankantys Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje veikiančias ugdymo įstaigas.

Vertinant, ar ginčijamas teisinis reglamentavimas tikrai suponuoja deklaruojamą tikslą – plėsti savivaldybės teritorijoje privačių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų tinklą, yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad iš esmės tokiu kompensavimo mechanizmu galima pasiekti tokių tikslų ir šis mechanizmas tokį tikslą atitinka, tačiau būdas, kaip šio tikslo siekiama, t. y. kompensaciją diferencijuojant tiems patiems Klaipėdos rajono gyventojams pagal pasirinktos ugdymo įstaigos veiklos teritoriją, nedera su lygiateisiškumo imperatyvais (Konstitucijos 29 str. 1 d.), nes jokie objektyvūs ir pateisinami vertinamieji kriterijai tokios asmenų grupės išskyrimo teisėtumo nepagrindžia ir yra diskriminacinio pobūdžio.