Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kai atėjo "Kauno vandenų" atstovė, ir paprašė pasirašyti apie tai, kiek žmonių realiai gyvena M. bute. Mama pasirašė ir prasidėjo kerštas iš šio kaimyno. Prie N. durų kilimėlio buvo paliekami centai, nuorūkos, reklamos skrajutės, šiukšlės. Pradėjo domėtis, kas vyksta. Pasižiūrėdavo per akutę ir matė, kad A. M. padėdavo. Įvykio dieną buvo namie, girdėjo, kaip trinktelėjo A. M. buto durys. Pažiūrėjo pro durų akutę ir pamatė, kaip jis užkabino ant N. buto durų dovanų maišelį. Bijojo, todėl durų neatidarė. Paliko maišelį. Susiruošė eiti į lauką susitikti su draugais. Eidamas, paėmė tą maišelį. Maišelį padėjo ant M. automobilio stogo. Vieną minutę pastovėjus, išgirdo savo butų durų spardymą. Pamatė, kad jo sesė per langą kviečia jį grįžti namo. Riktelėjo jam: ,,ką darai“. A. M., išgirdęs jo balsą, įsiutęs išbėgo į kiemą, pradėjo link jo eiti. Jis išsigando, pradėjo eiti atgal. Jis paklausė, kur padėjo tą maišelį. M. liepė maišelį nuimti, atsakė, kad neims. M. griebė jam už rankos, jis ranką išsitraukė. Griebė antrą kartą, kaltinamajam plyšo striukės pažastis. M. bandė jam pataikyti į veidą, ištraukė šniūrelį iš kapišono. M. jam stvėrė už rankos, tempė už rūbų, jam oro trūko. Muistėsi, išsilaisvindamas gal M. ir užkliudė. Bet kad tyčia smūgiuotų nukentėjusiajam, tai taip nebuvo. M. jį paleido ir pasakė, kad jie pamatys, kas bus. Kaltinamasis liko su draugais kieme. Atvažiavo policija, greitoji. Vienas policijos pareigūnas pasiliko kieme ir išvežė juos į policijos komisariatą. Įvykis įvyko 2014 m. spalio 9 d., adresu (duomenys neskelbtini), priešais laiptinę 14-15 val. Jis pats gyvena trečiame aukšte. Jo sesuo - A. N.. Išgirdo triukšmą, spardymą, sprendė apie tai iš garso. Lauke stovėjo ir girdėjo, kaip į duris kas daužytų. Net kaimynai iškišo galvas, kas čia darosi. Jo sesuo tuo metu buvo viena namie. Tuo metu sesuo per virtuvės langą, kuris išeina į kiemą, kvietė jį. Išgirdo sesės balsą. Matė per laiptinės langą kaimyną A. M.. Bešnekant su draugais kieme pasigirdo beldimas, daužymas, atsisuko ir viską matė, kad A. M. daužo, spardo duris. Tai matė ir draugai, kurie buvo šalia. Nukentėjusysis per 20-30 sekundžių atbėgo į lauką. Nukentėjusysis gyvena 4 aukšte, virš jų. Jis atbėgo visas įsiutęs, įniršęs. Kaltinamasis išsigandęs pradėjo atsitraukinėti. M. liepė nuimti tą maišelį, kaltinamasis pasakė, kad nenuims. Nukentėjęs griebė jį už dešinės rankos riešo. Tuo metu buvo su striuke. Tada M. griebė jį už kairės rankos, arčiau alkūnės, plyšo striukės pažastis. Buvo stiprus sugriebimas, liko žymės. Jis nebuvo nešvarus, netvarkingas ar kraujuotas. M. veidas atrodė įprastai, tuo metu, kai bėgo iš laiptinės, nebuvo matyti mėlynių ant jo veido. Už kairės rankos sugriebė, arčiau prie alkūnės. Bandė trenkti į veidą, nes jam atsitraukus, šniūrelį sugavo, nežino, ką jis norėjo su ta ranka padaryti. Tas šniūrelis buvo ištrauktas, iš džemperio kapišono. M. vėl sugriebė už rankos, tuo pačiu už kapišono, tempė žemyn. Jie sukiojosi ir viskas. M. bandė jam išsukti ranką, bandė suimti ir lenkti, bet nepasidavė. Kad smūgiuotų nukentėjusiajam tyčia, taip nebuvo. Draugai jo nelaikė, jie šone stovėjo. Kai jis išsilaisvino, atšoko ir pasakė, kad jie pamatys, kas dabar bus. M. nesvirduliavo, nuėjo namo. Tuo metu kaltinamasis kieme buvo su M. K. ir M. S.. Policija atvyko po 15 min. Buvo greitoji atvykusi. Kvietė greitąją nukentėjusysis. Nežino dėl ko. Gal namie grįžęs susiformavo, nes buvo laiko, kol atvyko greitoji ir policija. Paprašyti sugyventinės galėjo, gal ji užvažiavo. Arba pats galėjo, nežino, kas per žmogus, ar galėjo prieš save pakelti ranką. Jis maišelį grąžino savininkui. Konfliktai vyksta tarp jo ir jo šeimos. Jie nesikreipė į policiją dėl tokių kaimyno veiksmų.

Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino kaltinamojo T. N. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad T. N. nesutiko su įtarimu ir parodė, kad 2014-10-09 A. M. ne vieną kartą jį buvo suėmęs už rankų, bandė išsukti ranką, o jis bandydamas išsilaisvinti iš A. M. ranka A. M. sudavė, tačiau smūgis nebuvo didelis, kadangi T. N. A. M. palenktas žemyn neturėjo galimybės užsimoti. Akistatos metu su nukentėjusiuoju A. M., įtariamasis parodė, kad A. M. nesudavė, o gindamasis atsistūmė nuo jo (b.l. 91-92, 104-105).

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau T. N. kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir žemiau aptariamų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad kaltinamasis nėra jo šeimos narys ar artimas giminaitis. 2014-10-09, apie 15 val. 30 min., grįžo namo, nuėjo į savo gyvenamą būstą, o po kelių minučių, gal po 10 min., išgirdo lauke švilpavimą ir klegesį trijų asmenų. Ten buvo jaunuolis Tomas-kaltinamasis, jį gerai pažinojo kaip kaimyną. Su juo anksčiau konflikto nebūdavo. Su jo tėvais nebuvo pykčio, tačiau sužinojo, kad jie buvo iniciatoriai, kas nesusiję su byla. Išgirdęs klegesį, dirstelėjo per virtuvės langą. Įvykis puikiai matėsi pro langą, matė, kaip jaunuolis išnešė ir užmetė ant laiptinės „kovriką“, po to užmetė popierių ir spardė jo automobilį. Po to atvažiavo policijos pareigūnai. Kada pasidarė švilpavimai, popierių mėtymai. Ir jaunuoliai juokavo. Pamatęs, kaip spardo automobilį, išėjo su vaiku, T. P., į parduotuvę. Praeidamas, pasibeldė į N. buto duris, nes neveikė skambutis. Nebuvo nei jo tėvo nei jo motinos. Niekas neatidarė durų. Atėjęs į kiemą prie šių jaunuolių, priėjo prie T. N. ir paklausė, ar jis užmetė dovanų dėžutę ant automobilio. Tomas pasakė, kad jis. Paprašė, kad nuimtų. T. pasakė: "ką man padarysi, pensininke". Jis pasipriešino. Jis paėmė su kaire ranka T. už dešinės rankos ir vertė kaltinamąjį, kad nuimtų ir nuneštų šiukšlę. T. atsitraukė, o du jaunuoliai, kurie stovėjo, T. draugai, vienas smogė iš nugaros, o vienas jį ėmė smaugti ranka. O kaltinamasis jam tvojo dešine ranka į skruostą. Nukentėjusiajam labai skaudėjo, susvaigo galva, susvyravo. Tuo metu jaunuoliai pabėgo į šoną 3-4 metrus ir juokėsi. Kaip atsidūrė namie, negali pasakyti, atsigulė į lovą. Viską matė liudytoja. Ji iškvietė greitąją ir policiją. Greitoji pasirodė labai greitai, po to policija. Jam davė vaistų, išvažiavo greitosios automobiliu. Prieš tai policijos pareigūnas paklausė, ar šie jaunuoliai įvykyje dalyvavo, jie stovėjo visi. Kaip jaunuolius išvežė, nežino. Ligoninėje pasidarė bloga, išvirto iš vežimėlio. Jam buvo statomos lašelinės, viską skaudėjo, ištino kūnas. Daugiau neatsimena. Liko pasekmės regai ir klausai. Buvo gydomas klinikoje ir poliklinikoje Miško gatvėje. P. yra pažįstama. Kai jam buvo suduotas smūgis, P. buvo lauke, šalia, o P. namie, virtuvėje. P. yra 13 metų. Nukentėjęs N. vieną kartą buvo suėmęs už dešinės rankos. Vienas jaunuolis buvo suėmęs galvą, o kitas trenkė. Viskas vyko gal minutę, labai trumpai. Vaikas (P.) stovėjo porą metrų nuo to įvykio, bet jis viską matė. Reiškia 1758 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, jis yra pagrįstas dokumentais. Pusantro mėnesio negalėjo automobilio vairuoti. Kai Tomą paėmė už rankos, liepė paimti šiukšlę, tada puolė du jaunuoliai, kurie stovėjo šalimais. Vienas puolė smaugti, o kaltinamasis N. ranką išsitraukė iš kišenės ir jam sudavė. Kuris sudavė iš nugaros, nematė. Matė, kad N. spardė mašiną, užmetė šiukšlę. Matė, kad buvo pas kaltinamąjį blizgantis daiktas, su kuriuo jam sudavė, bet kas tiksliai, negali pasakyti. Ar galima taip sulaužyti nosies kaulus su delnu? Krumpliai vaikino buvo sužaloti, pats matė. Turtinę žalą sudaro vaistai, už degalus, už stovėjimo aikštelę, dokumentų tvarkymą, pašto išlaidas, kas susiję su šia byla. Padangos buvo sugadintos, subadytos.

Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino nukentėjusiojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2014-10-09 apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, T. N. užmetus šiukšlių maišelį ant jo automobilio ir pareikalavus jį nuimti, įvyko konfliktas. A. M. buvo suėmęs T. N. už rankos ir liepė paimti šiukšles. Tuo metu M. A. S. ir M. K. suėmė A. M. už pečių iš nugaros. Pasisukant atgal pažiūrėti kas tai, T. N. sudavė A. M. smūgį į veidą, t.y. kažką išsitraukęs iš kišenės, sudavė A. M. į kairę akį (b.l. 16, 17, 19, 101).

Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamasis nėra jo šeimos narys ar artimas giminaitis. Buvo įvykis, gavo iškvietimą, kad kaimynai nesutaria. Nuvykus minėtu adresu, lauke rado tris jaunuolius. Vienas jaunuolis, su akinukais - kaltinamasis. Jo kolega liko su jaunuoliais lauke, o jis pats nuėjo į butą, kuris nurodytas pranešime. Buto duris atidarė moteris, kambaryje buvo medikai, kurie nukentėjusįjį apžiūrėjo. Sužalojimų neatsimena, atrodo sužalojimai buvo veido srityje. Nukentėjusysis, sumuštas, konfliktas su jaunuoliais įvyko dėl maišiuko ant rankenos, ar ant automobilio uždėto. Sakė, kad lauke įvyko, kai nukentėjusysis liepė maišiuką nuimti, jaunuoliai jį sumušė, dėl ko jis iškvietė medikus. Lauke buvo kolega. Įsisodino jaunuolius į tarnybinį automobilį, jie pasiaiškino. Nuvežė juos į komisariatą, tolesniam apklausimui. Seniai vyko, prieš metus. Dirbo su kolega, kuris šiuo metu, kiek žino, lyg su Laurinavičiumi ar Norvydu. Kai buvo apklaustas po įvykio, geriau atsiminė aplinkybes. Tuo metu davė teisingus parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2014-10-09, apie 15.40 val. gavo pranešimą, kad adresu: Alsėdžių g. 1-12, Kaunas, laukia sumuštas asmuo. Atvykus nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad išėjęs į lauką kaimynui T. N. pasakė: „nusiimk savo šiukšles nuo mano mašinos“. Jaunuolis atsakė, kad to nedarys. A. M. paėmęs jaunuoliui už rankos tempė jį link automobilio, sakydamas kad nuimtų maišelį. A. M. pareigūnui minėjo, kad prie jų atėjo dar du jaunuoliai. Kažką jie Antanui pasakė. Atsisukdamas į juos, iš N. gavo smūgį į veido sritį. Kuo jaunuolis sudavė, A. M. nepasakė, nes nematė. Bendraujant su vyriškiu, jo akies voke matėsi nubrozdinimas. Mėlynių, kraujosruvų nebuvo. Taip pat A. M. skundėsi, kad po smūgio deformavosi jo nosis. Policijos pareigūno akimis žiūrint nukentėjusiojo nosies viršuje buvo pakrypę (b.l. 48-49).

Ekspertė Marija Kolcovaitė parodė, jog tvirtina specialisto išvadas. Parodė, kad pirminė išvada buvo 2014-10-10, pagal policijos užduotį, dalyvaujant kartu nukentėjusiajam. Tyrėjas nepristatė medicininių dokumentų, buvo susisiekta ir sužinota telefonu. Duomenų apie gydymą nėra, dėl to buvo užbaigtas tyrimas. 2015 m. liepos 14 d., buvo pristatyti papildomi dokumentai, dėl to išvadą reikėjo pakoreguoti, bet sveikatos sutrikdymo mastas nesikeitė. Nebuvo nustatytas kaulo lūžis. Kadangi sužalojimų buvo daugiau ir akiduobių lūžis, ir poodinės kraujosruvos, ir akies obuolio sužalojimas. Glaukoma jau buvo jam nustatyta seniau, kaip kreipėsi į akių traumų punktą, trauminė kilmė visiškai atmestina. Objektyvių duomenų nėra, kad trauma suprastino eigą, prie glaukomos eina įsisenėjusi katarakta, progresuojanti. Su įvykiu klausos susilpnėjimas nesusijęs. Nebuvo jokios galvos smegenų traumos, kad būtų pažeistas klausos nervas, yra atmestina. Nagrinėjo nuo traumos laikotarpio, tačiau visada atsižvelgia ir į senesnius įrašus. Sveikatos sutrikdymo mastas nekistų, nors ir būtų tolimesnis gydymas tęsiamas. Lūžiai buvo skeveldriniai. Suduodant nemažos jėgos smūgį, padaromas toks sužalojimas. Atstumo tarp žmonių negali pasakyti. Viskas priklauso nuo peties, galbūt užtektų ir 0,5 m., bet jeigu su daiktu, atstumas gali būti didesnis. Jeigu nėra odos pažeidimų, gali ir nebėgti kraujas, o su nosies lūžiu, gali kraujas bėgti arba nebėgti. Kiek atsimena, buvo labai užtinusi akis ir poodinės kraujosruvos, jeigu neišbėga, tada jau išdidėja. Į akiduobės apatinę pusę smogė kietu, buku, ribotu daiktu, tai gali būti kumštis, koja, ar cilindro formos daiktas, kad pataikytų ir į nosies dalį ir į skruostikaulį. Tai senos ligos, įsisenėjusios, kažkokių pažeidimų akies obuolyje užfiksuota ne buvo, išskyrus kraujo išsiliejimą. Su klausos nervu jokio ryšio nebuvo. O akies nervas dėl glaukomos, liga sena ir su trauma sieti negalima.

Liudytoja R. P. parodė, kad su kaltinamuoju nėra susieta giminystės ryšiais. Sužinojo iš nukentėjusiojo apie įvykį. Gyvena (duomenys neskelbtini), yra kaimynai. Jai paskambino kaimynas A. ir paprašė, kad užeitų pas jį. Pamatė, kad visas jo veidas ištinęs, visas mėlynas, po to papasakojo visą situaciją ir konflikto pradžią. Nematė paties įvykio, tik gali spręsti remdamasi nukentėjusiojo teiginiais. Papasakojo, kad jį sumušė kaimyno sūnus Tomas su draugais. Pasakojo kaip buvo išprovokuotas išeiti į lauką, šiukšlės buvo ant automobilio. Skaitė medikų išvadą. Nepastebėjo, ar po įvykio M. važinėjo automobiliu. Konfliktai tarp kaimynų prasidėjo nuo to, kad neturi skaitliukų. Manė, kad galėjo būti suduota su kastetu, nes su kumščiu negalėjo to padaryti. A. darbštus žmogus, būdavo, kad jeigu pagalbos reikia, galima sulaukti. Žmogus - ganėtinai impulsyvus, turėjo savo energiją. Buvo normalios, geros nuomonės apie jį. Nėra girdėjusi, kad jis būtų buvęs konfliktiškas.

Liudytoja S. P. parodė, kad žino, jog tarp kaimynų A. ir kaltinamojo buvo kilęs konfliktas. Ji nedalyvavo ir nieko nematė, buvo iškviesta apklausai charakteristikoms apibrėžti, daugiau nieko nežino. Girdėjo, kad buvo muštynės, o konfliktus matė, šiukšlių pilstymus, nes gyvena priešais kaltinamąjį. Vieną kartą matė, kad buvo nuorūkų primesta, kitą kartą - dovanų maišelis ant rankenos pas N.. Nematė, kas pakabimo ar metė, matė tik po fakto. Vieną kartą matė nuorūkų, bet antrą kartą, kai matė vėl nuorūkas, pasakė kaimynei. Girdėjo po fakto, kad buvo sužalotas M., nematė kaip jis atrodė, išgirdo iš kaimynų. Po įvykio matė nukentėjusįjį, nematė tokio didelio sužalojimo. Tekdavo matyti, kad pats važinėdavo, o jie kiekvieną dieną susitikdavo, bet kad jį kažkas vežiotų, nepastebėjo. Nukentėjusysis gyvena su moterimi ir vaiku.

Liudytoja S. P. parodė, kad kaltinamasis nėra jos šeimos narys ar artimas giminaitis. Įvykį matė pro langą. Ji išsigandusi iškvietė policiją, greitąją. Vaikinai, provokuodami, užmetė šiukšles ant jos automobilio, tada A. išėjo į lauką. A., eidamas į parduotuvę, kartu galvojo, kad sudrausmins vaikinus. Ji pro langą stebėjo įvykį. Iš gesto suprato, kad buvo paprašyta nuimti šiukšles. Už nugaros stovėję jaunuoliai polė Antaną. Kaltinamasis iš kišenės išsitraukęs daiktą vožė Antanui į galvos sritį. Nukentėjusysis susigriebė už veido, puolė skambinti pagalbai, kol A. užlipo, atvažiavo policija ir greitoji. Policija paklausė, kas padarė, ir jie paskui jaunuolius išsivežė. Tikslo eiti aiškintis nebuvo, norėjo eiti tik į parduotuvę. Matė, kad kaltinamasis iš kišenės išsitraukė ranką, ji buvo suspausta ir kažkas lyg sužėravo. Koks daiktas, nepasakys. Nukentėjusysis susigriebė už veido, o jaunuoliai nuėjo 10 – 5 metrus link medžių. A. M. su jos sūnumi P. grįžo į laiptinę, į savo namus. Sūnui trylika metų. Grįžus namo, buvo matyti M. kruvina nosis ir stiprus paraudimas. Ištraukė iš šaldytuvo šaltą daiktą ir jam uždėjo. Kelių minučių laikotarpiu atvyko policija ir greitoji. Vienas jaunuolis tarsi smaugė M., laikė, o kitas iš tolo žiūrint, atrodė, kaip kumščiavimas, trenkė. Tą dieną, kai buvo įvykdyta nusikalstama veika, ji buvo pas A. M., buvo aptarinėjama darbo sutartis dėl galimų darbo santykių. Kadangi M. kompetencija atitiko keliamus reikalavimus, tai A. M. ir buvo siūlomas šis darbas. Turėjo susitarimus su trečiais asmenimis.

Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad S. P. parodė, kad įvykio dieną, A. M. kaimynas, iš 9 buto (T. N.), stovėdamas prie A. M. automobilio, koja spardė jo galinį sparną ir ratą, pakėlęs galvą žiūrėjo į langus ir švilpė. Paskui ant automobilio stogo užmetė šiukšles. A. M. išėjus į lauką, A. priėjo prie automobilio ir rodydamas į ant automobilio stogo esančias šiukšles, paprašė vaikino jas nuimti. Trys jaunuoliai (T. N., M. A. S. ir M. K.) kažką pasakę garsiai nusijuokė ir po kelių sekundžių abu jaunuoliai (M. A. S. ir M. K.), kurie buvo likę stovėti Antanui už nugaros, puolė jį mušti, T. N. išsitraukęs iš kišenės kažkokį daiktą smogė A. į veidą. Iškarto po smūgio A. susigriebė rankomis už veido, o visi trys jaunuoliai juokdamiesi ir šaipydamiesi nuėjo į šoną ir tęsė savo patyčias. A., laikydamasis rankomis veidą grįžo į namus. Jis nuo sumušimo sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo kruvinas (b.l. 52, 53).

Liudytoja L. N. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Viskas prasidėjo nuo to, kai atėjo Kauno vandenų darbuotoja ir paklausė, ar sutinka pasirašyti, kad pas kaimyną A. M. gyvena trys asmenys. Pasakė, kad sutinka, nes žino, kad ten gyvena trise. Atėjus mokesčiams, A. M. atėjo pas ją. Ir prieš tai pas M. gyveno moteris su vaikais. A. M. šiukšlino prie jos kilimėlio, lankstinukus mėtė. Jei jis turėjo problemų, galėjo ateiti pas juos ir išsiaiškinti, o netraumuoti jos vaikų. Išgąsdino jos dukrą Augustę. Tą dieną ji pati dirbo parą ir buvo telefoną namie palikusi. Nebuvo namie. Vakare atvežė jai vyras telefoną ir papasakojo. Po darbo nuvyko, parašė pareiškimą, kad jis išgąsdino jos vaikus. Jos adresas: (duomenys neskelbtini), o A. M. gyvena virš jų, t.y. ketvirtame aukšte. Jiems buvo įtarimas dėl šiukšlinimo. Pradėjo stebėti. Pastebėjo, kad kai jis praeina, atsiranda šiukšlės. Pati nematė, kad šiukšlina, įtarė. Dukra papasakojo, kad A. M. paskambino į buto duris, pradėjo stipriai belsti, kad atidarytų duris. Po šito įvykio dukra išgyveno, dabar jo bijo. Sūnaus Tomo rankos buvo mėlynos. Vaikai jautrūs, jie niekada to nebuvo patyrę. Dukra A. N. tuo metu buvo 12 metų. Sūnui buvo striukė suplėšyta, raištelis išplėštas. Sūnus pasakojo, kad jam liepė A. M. dovanų maišiuką nuimti, lenkė prie žemės. Sūnus sakė, kad tai ne jo maišiukas, tada griebė jį už šniūrelių smaugti. Jis išsilaisvino iš jo ir A. M. nulėkė į viršų kviesti policiją. A. M. norėjo su jos vyru aiškintis. Vyras nesivėlė į kivirčą. M. kvietėsi vyrą į rūsį, prieš įvykį. Prieš ją, su vyru nepavyko sukonfliktuoti, tai pasirinko vaikus. Viskas vyko po dokumento pasirašymo. Jai yra žinoma daugiau konfliktų su M. ir su kitais kaimynais, daug kas sako, kad jis - konfliktinė asmenybė.

Liudytoja A. N. parodė, kad žiūrėjo televizorių, kažkas paskambino į duris, pradėjo daužyti. Pasižiūrėjo per durų akutę, ten buvo kaimynas A. M.. Pradėjo verkti. Pakvietė brolį per langą, nuėjo į kambarį ir stengėsi pamiršti. Nežinojo, kad kažkas vyks lauke. Toliau žiūrėjo televizorių. Viskas vyko pernai, spalio mėnesį. Laiptinėje buvo ant kilimėlio šiukšlių primesta. Buvo maišelis. Brolis žiūrėjo pro akutę, pamatė, kad kaimynas uždėjo maišelį ant kilimėlio, ar ant rankenos pakabino. Brolis tą maišelį nunešė ant kaimyno mašinos, tuo momentu, kai išėjo į lauką. Greitai viskas vyko. Tuo metu, kai brolis padėjo maišelį, žiūrėjo televizorių. Išgirdo, kad skambina ir labai daužo duris su ranka. Negirdėjo, ką sakė, bet kažką šaukė. Buvo išsigandusi ir neatidarė durų. Kaimynas nuo durų greitai nuėjo. Gal minutę daužė ir tada nusileido į lauką. Kas vyko lauke, nežiūrėjo. Po įvykio jai sunku naktimis užmigti. Su mama kalbėjo, pas psichologę buvo nuvykus.

Liudytojas T. P. parodė, kad kaltinamasis nėra jo šeimos narys ar artimas giminaitis. A. M. yra jos mamos pažįstamas, bendradarbis. Žino, kad T. N. sumušė A., kai jie su A. ėjo į parduotuvę. Paprašė A., kad T. nuimtų šiukšles nuo automobilio, bet jų nenuėmė. A. pasakė, kad nueis pas jo tėvus, jei nenuims ir paėmė švelniai už rankos. Matėsi, kad nestipriai paėmė, o ne švelniai. Tačiau jis jį iškoliojo, pasišaipė, o kiti du puolė jį, šoko ant nugaros. Atsisuko A. tuo metu į T., o T. jam trenkė į veidą. Ir T. buvo kažką iš kišenės išsitraukęs, nes laikė ranką kišenėje. Apie šį įvykį kalbėjo su mama. Su mama kalbėjo, kas buvo. Mama nieko nesakė. A. ir T. nesistumdė. Už rankų neėmė. Rankoje kažkas sublizgėjo, lyg metalas buvo. Ruošėsi eiti į parduotuvę. Nematė, kad kas šiukšlintų ant Tomo kilimėlio. Tuo metu kai ėjo į parduotuvę, A. pabeldė į T. duris. Jis kelis kartus pabeldė delnu, seniai buvo, neprisimena visko. Pas A. negyvena, kartais atvažiuoja su mama. Eina į Kauno Žiburio pagrindinę mokyklą. Jį mama nuveža iš (duomenys neskelbtini) pr. Jam yra tekę eiti iš A. namų, nelabai prisimena. Yra tekę nakvoti pas A., kai globojo jį mama, vežė jam vaistus. Kartais nakvodavo pas jį bute. Prie automobilio liepė nuimti šiukšlę, tada Tomo draugai puolė M., A. atsigręžė į tuos, kurie puola, tada į T. ir tuomet trenkė A.. Pats matė, prie laiptinės buvo, keli žingsniai. Viskas puikiai matėsi. A. buvo suduota į kairę akį. Buvo didelė mėlynė, kuri perėjo ant kitos akies ir buvo kaulai lūžę. Iš karto po įvykio pastebėjo, kad jis nekaip jaučiasi, buvo apsvaigęs. Kai išėjo į laiką su A., pamatė, kad vaikinai juokiasi, spardo automobilį, gadina, į ratą, sparną spardė. Jie stovėjo prie automobilio. Automobilis nelabai toli, gerai matosi. Neatkreipė dėmesį, ar visi spardė automobilį. Jis atėjo į vidurį, paėmė už rankos T., norėjo paraginti nuimti šiukšles, sudrausminti, o kiti puolė už nugaros. Tarp A. ir T. susistumdymo nebuvo, neėmė už riešo.

Liudytojas M. K. parodė, kad kaltinamasis nėra jos šeimos narys ar artimas giminaitis. Laukė T. kieme prie jo namų. T. išėjo, atsinešė maišelį, padėjo ant mašinos. Kai išėjo į lauką, pamatė pro laiptinės langą, kad kaimynas daužo T. duris. Išėjęs klausė, ar tai T. padėjo maišelį, liepė nuimti. T. sakė, kad nenuims. Kaimynas priėjo, čiupo T., pradėjo tąsyti už kaklo. T. atsitraukė. Jie stovėjo šone, žiūrėjo, gindamasis T. atsitraukė. Kaimynas pasakė, kad dabar tai pamatys, kas čia bus ir pabėgo. Atvažiavo greitoji. Jie stovėjo ir žiūrėjo. Viskas vyko prieš metus, 2014 m. buvo ruduo. Susitarę, kad eis į kiemą, atėjo iki T., buvo po pamokų, gal pietūs buvo. Laukė T., jis išėjo, nusileido kaimynas ir įvyko konfliktas. Kai T. išėjo, padėjo maišelį, pasakė, kad tokie dalykai vyksta, kad šiukšles kaimynas mėto. Pro laiptinės langą matėsi ir girdėjosi, kad kaimynas daužė jo duris. Automobilis prie pat laiptinės buvo pastatytas. Kai išėjo kaimynas, liepė nuimti maišelį, T. sakė neims. Pradėjo tąsyti T., suplėšė striukę. Gal buvo ir smaugimas. Matė, kad priėjo, apsikabino iš priekio, už galvos, ėmė smaugti T.. T. bandė išsilaisvinti. Viena ranka laikė, o su kita ranka gal atsistūmė, mosikuodamas. Kaimynas pasakė, kad dabar tai pamatys ir išėjo namo. Tyčinio T. smūgio nebuvo, nebent netyčinis, kad išsilaisvinti iš kaimyno. Matė, kaip greitoji buvo iškviesta. Kaimynas buvo užsidengęs veidą ir išėjo. Dėl ko užsidengė, nežino. Tyčinio smūgio nebuvo, viskas buvo dėl to, kad išsilaisvinti. Pas T. nematė blizgančių daiktų. Kai mosikavosi, jo rankos buvo visą laiką iškeltos. Kitas draugas M. stovėjo šalia jo ir žiūrėjo. Prie A. net priėję nebuvo. Nesidairė pašalinių asmenų. Įvykio metu replikos nebuvo mėtomos, ir įžeidžiamų žodžių. Policija ir greitoji atvažiavo, nes nukentėjusysis pasakė, kad dabar pamatys, kas bus, tai dabar matome. Tuo metu ištraukė iš kapišono šniūrelį ir suplėšė. T. reikia klausti, ar buvo sukeltas skausmas. Po mėnesio geriau prisiminė įvykio aplinkybes.

Liudytojas Matas A. S. parodė, kad viskas įvyko susitikus su N. ir K. lauke, prie T. namų. Su K. paskambino T.. T. atsinešė neaiškų maišiuką, padėjo ant automobilio, paskui pakalbėjo, dėl ko tas maišiukas. Išgirdo stiprų beldimą iš laiptinės, pamatė T. seserį, kuri rodė, kad ateitų T.. T. suriko, kad ateitų čia. M. išėjo su vaiku, sakė nuimti maišiuką nuo automobilio, pradėjo vadinti T. necenzūriniais žodžiais. Jie stovėjo su M. šone, o kaimynas užpuolė T., ėmė smaugti, užlaužė rankas. T. ištrūko kelis kartus. Paėmė už kairės rankos ir už kapišono raištelio ėmė traukti. Kapišonas užsidarė. Paėmė T. už veido, stūmė žemyn, T. pradėjo makaluotis ir turbūt pataikė kaimynui į veido sritį. Jis pagrasino, kad susižalos ir nuėjo namo. Įvykis vyko 2014 m. rudenį, spalio mėnesį, apie 15 val. Tuo metu, kai atėjo pas N., jo dar nebuvo, jam paskambino. Kai paskambino, sakė, kad tuoj išeis į lauką. Buvo prieš laiptinę, gal 10 metrų nuo laiptinės durų. Žmogus iš laiptinės išėjo greitu žingsniu. T. jį kvietė, kad ateitų čia, nes jis išgirdo durų daužymą. Jis išėjo su vaiku ir šiukšlių maišu. Kaimynas pradėjo rėkti, sakė T., kad nuimtų maišiuką nuo mašinos. T. sakė, kad nenuims. Tada jį pradėjo pulti, tempti. T. tempė, nenorėjo su juo eiti, tada paėmė už peties, tada vėl išsilaisvino. Paėmė T. už rankos ir kapišono ir tempė žemyn. Paėmė už veido, pradėjo tempti žemyn ir gal makaluojantis su rankomis pataikė kaimynui į veido sritį. Matė, kaip pataikė. Matė, kad vos paraudęs veidas buvo, kairėje pusėje buvo paraudęs. Tada pradėjo grasinti, kad pamatys, kas bus. Įvyko susistumdymas, pataikė iš rankos, atšoko, pradėjo eiti atgal. Jis pats jokių veiksmų M. atžvilgiu neatliko. Buvo sugriebta už rankos kairės, ties riešu. Buvo sugriebta prieš tai ir už kitos rankos. K. buvo, matė aplinkybes, kad buvo suimta už kapišono. Nukentėjusysis smaugė N.. Jie patys nieko nedarė, stovėjo. Tą dieną automobilis spardomas nebuvo. T. maišiuką padėjo ant automobilio. Kapišoną traukė už šniūrelių, kapišonas užsisklendė ant veido, tada ėmė už kapišono iš veido priekio ir pradėjo traukti prie žemės. Atrodo, jog jie buvo autobusų sustojime susitikę. T. po to papasakojo apie tą maišelį. Matė, kaip sudavė. Paraudimas M. buvo po akimi. Parodymus pakeitė, nes tyrėjos klausimo nesuprato, nesuprato, ar tyčia smogė nukentėjusiajam. Paties smūgio nematė. Jis muistėsi. Neatkreipė dėmesio, ar konflikto metu buvo pašalinių asmenų.

Liudytojas R. N. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Įvykis nutiko tai prieš tai, kai A. M. pasistatė skaitliuką. Matė, kad jis stovėjo rūsio duris atsidaręs, pasakė, kad pasistatė skaitliukus, pradėjo aiškinti, kad jo šeima pasirašė, kažką užsiminė apie lemputę, jis jam apie lesyklą. Tada pasakė, kad parodytų rūsį. M. jį išvadino: „gandone tu“, jo sūnų: ,,benkartu“, pradėjo rankoves raitotis, tačiau tuo metu atėjo jo sūnus. Tik pravėrus jų buto duris kasdien rasdavo šiukšlių. Tą dieną žmona buvo išėjusi į darbą. Automobilis stovėjo priešais. Dukra sakė, kad laužėsi į duris. Žmonai nuvežė telefoną. Aplinkybes, kad buvo sūnaus konfliktas su kaimynu, sužinojo vakare, dėl to paties, dovanų maišelio, kuris buvo užkabintas. M. laužėsi į butą pas dukrą, o sūnus buvo tuo metu lauke. Dėl laužimosi paaiškino, kad davė kumščiais į duris. Sūnus išnešė maišelį, padėjo ant M. automobilio ir viskas. Vyko konfliktas, kaimynas pradėjo pulti, sukinėti rankas. Fizinis smurtas nebežinau ar buvo panaudotas. Sūnus pasakojo viską, ir su kaimynėmis kalbėjo. M. gyvena su P., jau gal penki metai. Nežino, ar jam yra surašytas protokolas, už klaidingą greitosios automobilio kvietimą. Sūnus nukentėjo, suplėšyta striukė buvo ir rankos apdraskytos. Sūnus nebandė suduoti A.. Tik A. raitojosi rankoves, norėjo kažką parodyti. Matė, kaip M. šiukšlina ir buvo atėjęs į viršų pas kaimyną, skambino, bet M. neįsileido. Prieš šį įvykį taip buvo.

Liudytoja D. J. parodė, kad su kaltinamuoju giminystės ryšiai nesieja. M. daužė duris, išėjo pažiūrėti, kas darosi trečiame aukšte. Matė, kaip mergaitė parėjo namo, jos tėvai dirbo, kaltinamojo šeima - ramūs žmonės, sveikinasi ir jų vaikai sveikindavosi. Pažinojo nukentėjusįjį daug metų, nekonfliktavo su juo, nors visas kiemas sakė, kad jis supjaustė jos dukros padangas, bet M. labai darbštus, ne „pijokas“, socialiai remtinas sugebėjo pasistatyti namą, daug dirba rūsyje, sveikindavosi, niekada nesipyko. Girdėjo, kaip nukentėjusiojo sugyventinė mokino savo vaiką meluoti, liepė sakyti, kad jie čia negyvena. Matė, kad M. daužė duris, net sienos drebėjo, nustebo. Nuėjo pas kaimynę, stovėjo prie lango, matė, kaip nukentėjusysis išsikvietė berniuką, jis tą berniuką „lamdė“, kapišoną, rankas jam sukiojo. Matė, kad du berniukai stovėjo prie laiptinės, matyt, laukė kaltinamojo. Vaikinukas pakėlė rankas nuo nukentėjusiojo, eiti nu jo, o jis vis tiek priėjo prie jo ir vėl rankas laužė, dar galvojo, ko tie kiti stovi vaikinukai ir nepadeda. Kiti vaikinukai stovėjo per 3-4 metrus nuo jų. Vaikinukas išsimuistė ir ėjo atgal, A. vėl prie jo. Paskui A., bėgdamas į laiptinę, suriaumojo ir nubėgo į laiptinę. A. pralėkė pro mus, pasakė „aš tave gyvą suėsiu“. Pagalvojo, kad bėga ginklo ar peilio. Ėjo paskui jį. A. įlėkė į butą, durys buvo praviros, atsistojo vonioje priešais veidrodį ir kaip dėjo sau į akį. Pagalvojo, kad save baudžia, kad vaiką palietė. Skambino greitajai, ar policijai, ar draugei, nežino, skundėsi, kad jį sumušė, bet juk jis save sumušė. Grįžus namo, jų nebematė, atbėgo policininkas, paklausė, ar pas ją konfliktas, pasakė, kad ne. Užsidarė savo duris ir daugiau nieko nematė. Paskui visi kalbėjo, kad jo motyvas – atkeršyti visai laiptinei, nes nebuvo skaitliuko, visi pasirašė, jam nesant, nepavyko kitų išprovokuoti, tai ant vaiko puola. Jis pats save sužalojo, dar rankoje kažką turėjo, matė tai savo akimis. Kažkada M. iškvietė policiją, nes savo žmoną mušė. Nukentėjusysis yra labai kerštingas, kovoja dėl automobilių vietų. Grįžo su anūkėmis iš lauko spalio mėn., buvo 2014 m., prie laiptinės stovėjo du berniukai. Parėjo namo, žiūrėjo televiziją. Išgirdo bildesį, išėjo pažiūrėti. Galvojo, kad jos duris daužo. Matė, kaip A. atkėlė rankas ir traukėsi nuo jo, jis puolė ir laužė, sukiojo jam rankas. Užtraukė kapišoną ant galvos ir lenkė žemyn, jis muistėsi, išsilaisvino ir ėjo nuo jo. A. nubėgo į laiptinę, galvojo, kad lekia ginklo ir šaukia „aš tave gyvą suėsiu“. Užlėkė pas save, neužsidarė durų, turėjo kažką rankoje ir trenkė sau į akį. Užlipus į ketvirtą aukštą, jo buto durys atsidaro į lauką ir ji pusiau įlindo į jo butą. Jo akys buvo paklaikusios, švariausias veidas, tik piktas, galvojo, gal peilį eina pasiimti. Jis duris paliko praviras, ten vonia tiesiai, jis stovėjo priešais veidrodį, rankoje kažką turėjo, paskui kaip dėjo sau į akį, nesuprato tikslo, galvojo, kad save baudžia. Kaltinamasis yra ramus, tylus, su seniais sveikinasi, draugai sveikinasi, nežino, kur jis dirba, tyliai kalbasi. Šeima laiptinę plauna, gyvatvorę pjauna. Vaikinai nebuvo prie automobilio priėję, jie negadino automobilio. Du svetimi vaikinai buvo prie laiptinės pradžioje. Neatsimena, ar du, ar trys vaikinai stovėjo prie laiptinės. Neprisimenu A. keiksmažodžių. Išėjo į lauką su šunimi, bet paskui grįžo atgal, nes šuo labai draskėsi ir nuėjo pas kaimynę. Niekas jos neprašė duoti tokius parodymus.

Liudytoja N. K. parodė, kad su kaltinamuoju jokie giminystės ryšiai nesieja. Paties incidento nematė, tuo metu buvo išvykusi. Gyvena (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, o nukentėjusysis - ketvirtame. Jis buvo sumušęs ir jos vyrą, ir durys buvo nukentėjusios, ir automobilis. L. P. pažįsta. Kai grįžo iš Amerikos, pasakojo L. apie šį įvykį. Sakė, kad D. buvo pas ją, abi žiūrėjo pro langą. Sakė, kad žiūrėjo, kaip jis daužėsi save, kažką tokio matė, nes jo durys buvo atidarytos. Vaikas yra geras, ramus. P. sakė, kad vaikino draugai toliau stovėjo, jis apsigaubęs stovėjo. Išvyko 2014-09-06, o 2014-12-09 grįžo. Kaimynė L. P. mirė 2015 m. vasaros metu. Jos vyrą iki kraujo sudaužė, striukę suplėšė. Į policiją dėl šio įvykio nesikreipė. Ėjo iš parduotuvės, rankoje kefyro, grietinės nešėsi. Ėjo link laiptinės durų, o jis rūsio durimis trenkė, sudaužė viską, apliejo ją ir pasakė „(necenzūrinis žodis), ko čia maišaisi“. Piktybinis kaimynas, nesiskaitantis su kitais kaimynais. Turi pykčių su šiuo kaimynu. A. M. apie 5 metus gyvena su sugyventine. Matydavo, kaip jų vaikas grįžta iš mokyklos. Jo sugyventinė dirba parduotuvėje „Rimi“, (duomenys neskelbtini) g. Sugyventinės vardas S..

2014-10-09 protokolu-pareiškimu nustatyta, kad į policiją dėl įvykio kreipėsi A. M. (1 t., b.l. 2).

2015-03-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad T.n. pateikė striukę (1 t., b.l. 12).

2015-03-03 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta T. N. pateikta striukė, kuri yra suplėšyta (1 t., b.l.13-15).

2014-11-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad A. M. pateikia tris nuotraukas (1 t., b.l. 22-25).

2014-10-10 specialisto išvada Nr. G2623/14(02) nustatyta, kad A. M. konstatuota poodinė kraujosruva nosyje, pereinanti į kairės akies vokus, kairį žandą, kairį skruostą, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kraujosruva kairės akies minkštuosiuose audiniuose, kairės akies obuolio sumušimas, kraujo išsiliejimas kairės akies stiklakūnyje, nosies kaulų, skeveldriniai kairės akiduobės dugno ir kairio žandinio ančio medialinės sienelės lūžiai, lengvas smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Dėl nosies kaulų, skeveldrinių kairės akiduobės dugno ir kairio žandinio ančio medialinės sienelės lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi (1 t., b.l. 27-28).

Pateikti A. M. gydymo dokumentai (1 t., b.l. 34-47).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 5784 nustatyta, kad tikrinant T. N. 2014-10-09 16.18 val. BAAC duomenys yra 0,00 promilių (1 t., b.l. 78).

2014-11-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad T. N. pateikė 2014-10-13 specialisto išvadą Nr. G2648/14(02), kurioje jam nustatyti odos nubrozdinimai kairiame rieše, kairėje plaštakoje, poodinė kraujosruva kairiame rieše. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai 2014-10-09. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 93-94).

Parodymų patikrinimo 2016-01-14 vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjęs A. M. parodė įvykio vietą (3 t., b.l. 22-25).

2015-03-23 akistatos protokolu nustatyta, kad T. N. ir A. M. pasiliko prie savo parodymų (1 t., b.l. 104-105).

2015-05-27 akistatos protokolu tarp T. N. ir M.A. S. nustatyta, kad M.A. S. pakeitė parodymus ir nurodė, kad nematė, kaip T. N. sudavė A. M. į veidą (1 t., b.l. 120).

2015-05-28 akistatos tarp T. N. ir M. K. protokolu nustatyta, kad M. K. pakeitė parodymus ir nurodė, kad Tomas kaimynui niekur nesudavė, tik stipriai atsistūmė nuo savęs (1 t., b.l. 123).

2015-07-16 prokuroro nutarimu nustatytam kad atmestas A. M. skundas dėl baudos jam skyrimo (1 t., b./l. 147-148).

Kaip seka iš tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų M.A. S. ir M. K., viskas vyko labai greitai, A. M. kelis kartus mėgino T. N. sučiupti už rankų, o kaltinamajam ištrūkus, pagriebė už bliuzono kapišono ir mėgino T. N. smaugti, ištraukė kapišono virvelę. T. N., besistengdamas ištrūkti iš nukentėjusiojo rankų, sudavė vieną kartą jam į kairę veido pusę (1 t., b.l. 58-59, 61-61). Tačiau šiuos parodymus abu liudytojai ikiteisminio tyrimo metu pakeitė ir nurodė, kad nematė, kaip T. sudavė smūgį A. M. (1 t., b.l. 120, 123). Teisme M. K. nurodė, kad T. lyg atsistūmė nuo nukentėjusiojo, tyčinio smūgio nebuvo (2 t., b.l. 121), o liudytojas M. A. S. patvirtino, kad matė, kaip Tomas makaluodamasis rankomis pataikė į veidą nukentėjusiajam (2 t., b.l. 122).

Pats nukentėjęs A. M. policijai rašytame 2014-10-09 pareiškime protokole nurodė, kad iš matymo pažįstamas jaunuolis tuo metu, kai kiti jo du draugai laikė už pečių, trenkė A. M. ranka į veidą (1 t., b.l. 2). Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad kaltinamasis ant jo automobilio užmetė dėžutę, kurią pasipiktinęs nukentėjusysis jis liepė T. N. patraukti, t.y. tempė už rankos ir liepė patraukti. O tuo metu A. M. už nugaros buvę du vaikinai suėmė už pečių, o kai nukentėjęs pasisuko atgal, pažiūrėti, kas jį taip suėmė ir vėl atsisuko į kaimyną, gavo nuo pastarojo smūgį į veidą (1 t., b.l. 16-17). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas A. M. parodė, kad matė, kaip T. N. padėjo šiukšlių maišelį ant jo automobilio, todėl savo kaire ranka pridėjęs prie dešinės kaltinamojo rankos norėjo paraginti T. N. šiukšles nuimti. Tuo metu vienas iš vaikinų, buvęs už A. M. nugaros, sudavė vieną smūgį jam į petį, o kitas vaikinas jį stūmė ir bandė suimti už kaklo. Nespėjus atsisukti ir pažiūrėti, kas nukentėjusiajam sudavė į nugarą, kaimynas kažką išsitraukęs iš kišenės, sudavė A. M. į kairę akį(1 t., b.l. 19). Dar kartą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. nurodė, kad kaimynų jaunuolio prašė, kad ji nuimtų šiukšles nuo jo automobilio pridėjęs savo kairę ranką prie jo dešinės rankos, tačiau jis to nedarė. Tuo pat metu A. M. puolė dar du to kaimyno draugai, vienas iš jų sudavė vieną smūgį iš nugaros į petį, kitas bandė suimti už kaklo. Tada jam atsisukus į kaimyną, jis sudavė ranka į veidą, rankoje kažką turėjo, galimai kastetą (1 t., b.l. 101). Teisme nukentėjęs parodė, kad paprašė T. N., kad šis nuimtų dovanų dėžutę nuo automobilio, tačiau šis pasipriešino. Tuomet nukentėjęs kaire ranka paėmė kaltinamajam už dešinės rankos ir vertė nuimti šiukšles. T. N. atsitraukė, o du jaunuolio draugai, kurie stovėjo – vienas iš jų smogė A. M. iš nugaros, o kitas A. M. ėmė smaugti ranka. Tuomet kaltinamasis dešine ranka tvojo nukentėjusiajam į skruostą (2 t., b.l. 61). Kaip seka iš nukentėjusiojo parodymų analizės, jo parodymai kiekvieną kartą daugiau ar mažiau kito, tačiau išliko viena esminė aplinkybė – vienas kaltinamojo suduotas smūgis į nukentėjusiojo veidą. Iš dalies tik šioje apimtyje nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojais apklausti S. P., T. P., byloje esanti specialisto išvada.

Liudytoja S. P. nurodė, kad įvykį matė pro langą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigusi, kad A. judesiu parodžius, jog kaltinamasis nuimtų šiukšles nuo automobilio, kieme stovėję visi trys jaunuoliai puolė A. M. mušti, o kaltinamasis kažkokį daiktą išsitraukęs iš kišenės, smogė nukentėjusiajam į veidą (1 t., b.l. 52-53). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiama ji nurodė, kad A. gestu paprašė T. nuimti šiukšles nuo automobilio, tačiau šis to nedarė ir tuo pat metu iš niekur nieko du T. draugai A. M. puolė iš nugaros (1 t., b.l. 102). Teisme gi ši liudytoja jau teigė, kad po to, kai A. gestu T. parodė nuimti šiukšles nuo automobilio, už A. nugaros stovėję du jaunuoliai puolė A., o kaltinamasis, iš kišenės išsitraukęs daiktą, vožė A. į galvos skirtį ( 2 t., b.l. 115).

Tiesiogiai įvykį matęs liudytojas T. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. M. paėmė kaimynų jaunuoliui už alkūnės nurodė kryptį eiti link automobilio ir nuimti šiukšles, kiti du už A. nugaros buvę vaikinai, puolė ant A.. A. atsisuko į tuos du vaikinus, po to žvilgsniu grįžo į kaimyną, gavo nuo jo smūgį į akį ranka. Rankoje tas vaikinas kažką turėjo. (1 t., b.l. 56-57). Teisme gi liudytojas T. P. parodė, kad A. prašė, kad T. nuimtų šiukšles nuo mašinos, švelniai paėmė Tomą už rankos. Tačiau T. tik iškoliojo A., o kiti du jaunuoliai puolė A., šoko ant nugaros. Tuo metu A. atsisuko į T., o T. jam trenkė į veidą, T. kažką buvo iš kišenės išsitraukęs, nes laikė ranką kišenėje (2 t., b.l. 120).

Liudytojų T. P., S. P., nukentėjusiojo A. M. teiginiai, kad nukentėjęs švelniai lietėsi prie kaltinamojo yra paneigtini byloje esančia kaltinamojo pateikta 2014-10-13 specialisto išvadą Nr. G2648/14(02), kurioje T. N. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame rieše, kairėje plaštakoje, poodinė kraujosruva kairiame rieše. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai 2014-10-09. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 93-94). Tai rodo, kad tarp abiejų pusių vyko fizinis, pakankamai stiprus kontaktas.

Kaip seka iš liudytojų S. P. ir T. P. parodymų, jie taip pat tiek tyrimo eigoje, tiek bylą nagrinėjant teisme kito, todėl, dar ir atsižvelgus į jų artimus santykius su nukentėjusiuoju, vertintini tik tiek, kiek sutampa su bendrai ištirtų įrodymų visuma.

Kaip matyti iš 2014-10-09 surašyto tarnybinio policijos pareigūno A. K. pranešimo, iš karto po įvykio A. M. jam paaiškino, kad kieme sukonfliktavo su kaimynu, kad šis padėjo šiukšles ant transporto priemonės, todėl liepė jaunuoliui jas nuimti, šiam atsisakius tai padaryti, jis paėmė jaunuolį už rankos ir traukė link automobilio, tačiau tai bedarant atsirado dar kiti du jaunuoliai, kurie nieko nedarė. Jam atsisukus, jaunuolis, kurį laikė už rankos, trenkė nežino kuo į veido sritį (1 t., b.l. 9). Tapatūs šio pareigūno parodymai išliko tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 48-50), tiek teisme (2t., b.l. 63). Taigi, įvertinus ir tai, kad pareigūnas į įvykio vietą vyko tik dėl tarnybinio būtinumo, su šioje byloje kalinamuoju ir nukentėjusiuoju neturi jokių pykčių ar giminystės ryšių, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais parodymais.