Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-145-917/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-07-04
Bylos Nr.
1-145-917/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
T. N.
Civilinis ieškovas
A. M.
Advokatai
Antanas Danielius, Gražina Goštautaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-145-917/2016Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00973-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.5.; 1.1.8.; 1.1.7.2.5.; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.;2.3.6.4.5.1.;2.3.6.4.5.2.; 2.1.16.1.8.KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė,

sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, Vaidai Banišauskienei, Laurai Jarušaitei, Gretai Gurkšnytei, Aidai Gaučienei, Kristinai Nekrošienei,

dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei,kaltinamajam T. N., jo gynėjai advokato padėjėjai Gražinai Goštautaitei,nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui A. M., jo atstovui advokatui Antanui Danieliui,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, besimokantis A. Stulginskio universitete, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. padarymu,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. N. 2014 m. spalio 9 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto metu, vieną kartą ranka sudavė A. M. į veido sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą nosyje, pereinant į kairės akies vokus, kairį žandą, kairį skruostą, krausoruvą po kairės akies obuolio jungine, kairės akies obuolio sumušimą, kraujo išsiliejimą į kairės akies stiklakūnį, kraujosruvą akies minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų, skeveldrinius kairės akiduobės dugno ir kairio žandinio ančio lūžius, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko A. M. ilgai sirgo.

Šiais savo veiksmais įvykdė Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis T. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kai atėjo "Kauno vandenų" atstovė, ir paprašė pasirašyti apie tai, kiek žmonių realiai gyvena M. bute. Mama pasirašė ir prasidėjo kerštas iš šio kaimyno. Prie N. durų kilimėlio buvo paliekami centai, nuorūkos, reklamos skrajutės, šiukšlės. Pradėjo domėtis, kas vyksta. Pasižiūrėdavo per akutę ir matė, kad A. M. padėdavo. Įvykio dieną buvo namie, girdėjo, kaip trinktelėjo A. M. buto durys. Pažiūrėjo pro durų akutę ir pamatė, kaip jis užkabino ant N. buto durų dovanų maišelį. Bijojo, todėl durų neatidarė. Paliko maišelį. Susiruošė eiti į lauką susitikti su draugais. Eidamas, paėmė tą maišelį. Maišelį padėjo ant M. automobilio stogo. Vieną minutę pastovėjus, išgirdo savo butų durų spardymą. Pamatė, kad jo sesė per langą kviečia jį grįžti namo. Riktelėjo jam: ,,ką darai“. A. M., išgirdęs jo balsą, įsiutęs išbėgo į kiemą, pradėjo link jo eiti. Jis išsigando, pradėjo eiti atgal. Jis paklausė, kur padėjo tą maišelį. M. liepė maišelį nuimti, atsakė, kad neims. M. griebė jam už rankos, jis ranką išsitraukė. Griebė antrą kartą, kaltinamajam plyšo striukės pažastis. M. bandė jam pataikyti į veidą, ištraukė šniūrelį iš kapišono. M. jam stvėrė už rankos, tempė už rūbų, jam oro trūko. Muistėsi, išsilaisvindamas gal M. ir užkliudė. Bet kad tyčia smūgiuotų nukentėjusiajam, tai taip nebuvo. M. jį paleido ir pasakė, kad jie pamatys, kas bus. Kaltinamasis liko su draugais kieme. Atvažiavo policija, greitoji. Vienas policijos pareigūnas pasiliko kieme ir išvežė juos į policijos komisariatą. Įvykis įvyko 2014 m. spalio 9 d., adresu (duomenys neskelbtini), priešais laiptinę 14-15 val. Jis pats gyvena trečiame aukšte. Jo sesuo - A. N.. Išgirdo triukšmą, spardymą, sprendė apie tai iš garso. Lauke stovėjo ir girdėjo, kaip į duris kas daužytų. Net kaimynai iškišo galvas, kas čia darosi. Jo sesuo tuo metu buvo viena namie. Tuo metu sesuo per virtuvės langą, kuris išeina į kiemą, kvietė jį. Išgirdo sesės balsą. Matė per laiptinės langą kaimyną A. M.. Bešnekant su draugais kieme pasigirdo beldimas, daužymas, atsisuko ir viską matė, kad A. M. daužo, spardo duris. Tai matė ir draugai, kurie buvo šalia. Nukentėjusysis per 20-30 sekundžių atbėgo į lauką. Nukentėjusysis gyvena 4 aukšte, virš jų. Jis atbėgo visas įsiutęs, įniršęs. Kaltinamasis išsigandęs pradėjo atsitraukinėti. M. liepė nuimti tą maišelį, kaltinamasis pasakė, kad nenuims. Nukentėjęs griebė jį už dešinės rankos riešo. Tuo metu buvo su striuke. Tada M. griebė jį už kairės rankos, arčiau alkūnės, plyšo striukės pažastis. Buvo stiprus sugriebimas, liko žymės. Jis nebuvo nešvarus, netvarkingas ar kraujuotas. M. veidas atrodė įprastai, tuo metu, kai bėgo iš laiptinės, nebuvo matyti mėlynių ant jo veido. Už kairės rankos sugriebė, arčiau prie alkūnės. Bandė trenkti į veidą, nes jam atsitraukus, šniūrelį sugavo, nežino, ką jis norėjo su ta ranka padaryti. Tas šniūrelis buvo ištrauktas, iš džemperio kapišono. M. vėl sugriebė už rankos, tuo pačiu už kapišono, tempė žemyn. Jie sukiojosi ir viskas. M. bandė jam išsukti ranką, bandė suimti ir lenkti, bet nepasidavė. Kad smūgiuotų nukentėjusiajam tyčia, taip nebuvo. Draugai jo nelaikė, jie šone stovėjo. Kai jis išsilaisvino, atšoko ir pasakė, kad jie pamatys, kas dabar bus. M. nesvirduliavo, nuėjo namo. Tuo metu kaltinamasis kieme buvo su M. K. ir M. S.. Policija atvyko po 15 min. Buvo greitoji atvykusi. Kvietė greitąją nukentėjusysis. Nežino dėl ko. Gal namie grįžęs susiformavo, nes buvo laiko, kol atvyko greitoji ir policija. Paprašyti sugyventinės galėjo, gal ji užvažiavo. Arba pats galėjo, nežino, kas per žmogus, ar galėjo prieš save pakelti ranką. Jis maišelį grąžino savininkui. Konfliktai vyksta tarp jo ir jo šeimos. Jie nesikreipė į policiją dėl tokių kaimyno veiksmų.

Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino kaltinamojo T. N. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad T. N. nesutiko su įtarimu ir parodė, kad 2014-10-09 A. M. ne vieną kartą jį buvo suėmęs už rankų, bandė išsukti ranką, o jis bandydamas išsilaisvinti iš A. M. ranka A. M. sudavė, tačiau smūgis nebuvo didelis, kadangi T. N. A. M. palenktas žemyn neturėjo galimybės užsimoti. Akistatos metu su nukentėjusiuoju A. M., įtariamasis parodė, kad A. M. nesudavė, o gindamasis atsistūmė nuo jo (b.l. 91-92, 104-105).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau T. N. kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir žemiau aptariamų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad kaltinamasis nėra jo šeimos narys ar artimas giminaitis. 2014-10-09, apie 15 val. 30 min., grįžo namo, nuėjo į savo gyvenamą būstą, o po kelių minučių, gal po 10 min., išgirdo lauke švilpavimą ir klegesį trijų asmenų. Ten buvo jaunuolis Tomas-kaltinamasis, jį gerai pažinojo kaip kaimyną. Su juo anksčiau konflikto nebūdavo. Su jo tėvais nebuvo pykčio, tačiau sužinojo, kad jie buvo iniciatoriai, kas nesusiję su byla. Išgirdęs klegesį, dirstelėjo per virtuvės langą. Įvykis puikiai matėsi pro langą, matė, kaip jaunuolis išnešė ir užmetė ant laiptinės „kovriką“, po to užmetė popierių ir spardė jo automobilį. Po to atvažiavo policijos pareigūnai. Kada pasidarė švilpavimai, popierių mėtymai. Ir jaunuoliai juokavo. Pamatęs, kaip spardo automobilį, išėjo su vaiku, T. P., į parduotuvę. Praeidamas, pasibeldė į N. buto duris, nes neveikė skambutis. Nebuvo nei jo tėvo nei jo motinos. Niekas neatidarė durų. Atėjęs į kiemą prie šių jaunuolių, priėjo prie T. N. ir paklausė, ar jis užmetė dovanų dėžutę ant automobilio. Tomas pasakė, kad jis. Paprašė, kad nuimtų. T. pasakė: "ką man padarysi, pensininke". Jis pasipriešino. Jis paėmė su kaire ranka T. už dešinės rankos ir vertė kaltinamąjį, kad nuimtų ir nuneštų šiukšlę. T. atsitraukė, o du jaunuoliai, kurie stovėjo, T. draugai, vienas smogė iš nugaros, o vienas jį ėmė smaugti ranka. O kaltinamasis jam tvojo dešine ranka į skruostą. Nukentėjusiajam labai skaudėjo, susvaigo galva, susvyravo. Tuo metu jaunuoliai pabėgo į šoną 3-4 metrus ir juokėsi. Kaip atsidūrė namie, negali pasakyti, atsigulė į lovą. Viską matė liudytoja. Ji iškvietė greitąją ir policiją. Greitoji pasirodė labai greitai, po to policija. Jam davė vaistų, išvažiavo greitosios automobiliu. Prieš tai policijos pareigūnas paklausė, ar šie jaunuoliai įvykyje dalyvavo, jie stovėjo visi. Kaip jaunuolius išvežė, nežino. Ligoninėje pasidarė bloga, išvirto iš vežimėlio. Jam buvo statomos lašelinės, viską skaudėjo, ištino kūnas. Daugiau neatsimena. Liko pasekmės regai ir klausai. Buvo gydomas klinikoje ir poliklinikoje Miško gatvėje. P. yra pažįstama. Kai jam buvo suduotas smūgis, P. buvo lauke, šalia, o P. namie, virtuvėje. P. yra 13 metų. Nukentėjęs N. vieną kartą buvo suėmęs už dešinės rankos. Vienas jaunuolis buvo suėmęs galvą, o kitas trenkė. Viskas vyko gal minutę, labai trumpai. Vaikas (P.) stovėjo porą metrų nuo to įvykio, bet jis viską matė. Reiškia 1758 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, jis yra pagrįstas dokumentais. Pusantro mėnesio negalėjo automobilio vairuoti. Kai Tomą paėmė už rankos, liepė paimti šiukšlę, tada puolė du jaunuoliai, kurie stovėjo šalimais. Vienas puolė smaugti, o kaltinamasis N. ranką išsitraukė iš kišenės ir jam sudavė. Kuris sudavė iš nugaros, nematė. Matė, kad N. spardė mašiną, užmetė šiukšlę. Matė, kad buvo pas kaltinamąjį blizgantis daiktas, su kuriuo jam sudavė, bet kas tiksliai, negali pasakyti. Ar galima taip sulaužyti nosies kaulus su delnu? Krumpliai vaikino buvo sužaloti, pats matė. Turtinę žalą sudaro vaistai, už degalus, už stovėjimo aikštelę, dokumentų tvarkymą, pašto išlaidas, kas susiję su šia byla. Padangos buvo sugadintos, subadytos.

Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino nukentėjusiojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2014-10-09 apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, T. N. užmetus šiukšlių maišelį ant jo automobilio ir pareikalavus jį nuimti, įvyko konfliktas. A. M. buvo suėmęs T. N. už rankos ir liepė paimti šiukšles. Tuo metu M. A. S. ir M. K. suėmė A. M. už pečių iš nugaros. Pasisukant atgal pažiūrėti kas tai, T. N. sudavė A. M. smūgį į veidą, t.y. kažką išsitraukęs iš kišenės, sudavė A. M. į kairę akį (b.l. 16, 17, 19, 101).

Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamasis nėra jo šeimos narys ar artimas giminaitis. Buvo įvykis, gavo iškvietimą, kad kaimynai nesutaria. Nuvykus minėtu adresu, lauke rado tris jaunuolius. Vienas jaunuolis, su akinukais - kaltinamasis. Jo kolega liko su jaunuoliais lauke, o jis pats nuėjo į butą, kuris nurodytas pranešime. Buto duris atidarė moteris, kambaryje buvo medikai, kurie nukentėjusįjį apžiūrėjo. Sužalojimų neatsimena, atrodo sužalojimai buvo veido srityje. Nukentėjusysis, sumuštas, konfliktas su jaunuoliais įvyko dėl maišiuko ant rankenos, ar ant automobilio uždėto. Sakė, kad lauke įvyko, kai nukentėjusysis liepė maišiuką nuimti, jaunuoliai jį sumušė, dėl ko jis iškvietė medikus. Lauke buvo kolega. Įsisodino jaunuolius į tarnybinį automobilį, jie pasiaiškino. Nuvežė juos į komisariatą, tolesniam apklausimui. Seniai vyko, prieš metus. Dirbo su kolega, kuris šiuo metu, kiek žino, lyg su Laurinavičiumi ar Norvydu. Kai buvo apklaustas po įvykio, geriau atsiminė aplinkybes. Tuo metu davė teisingus parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2014-10-09, apie 15.40 val. gavo pranešimą, kad adresu: Alsėdžių g. 1-12, Kaunas, laukia sumuštas asmuo. Atvykus nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad išėjęs į lauką kaimynui T. N. pasakė: „nusiimk savo šiukšles nuo mano mašinos“. Jaunuolis atsakė, kad to nedarys. A. M. paėmęs jaunuoliui už rankos tempė jį link automobilio, sakydamas kad nuimtų maišelį. A. M. pareigūnui minėjo, kad prie jų atėjo dar du jaunuoliai. Kažką jie Antanui pasakė. Atsisukdamas į juos, iš N. gavo smūgį į veido sritį. Kuo jaunuolis sudavė, A. M. nepasakė, nes nematė. Bendraujant su vyriškiu, jo akies voke matėsi nubrozdinimas. Mėlynių, kraujosruvų nebuvo. Taip pat A. M. skundėsi, kad po smūgio deformavosi jo nosis. Policijos pareigūno akimis žiūrint nukentėjusiojo nosies viršuje buvo pakrypę (b.l. 48-49).

Ekspertė Marija Kolcovaitė parodė, jog tvirtina specialisto išvadas. Parodė, kad pirminė išvada buvo 2014-10-10, pagal policijos užduotį, dalyvaujant kartu nukentėjusiajam. Tyrėjas nepristatė medicininių dokumentų, buvo susisiekta ir sužinota telefonu. Duomenų apie gydymą nėra, dėl to buvo užbaigtas tyrimas. 2015 m. liepos 14 d., buvo pristatyti papildomi dokumentai, dėl to išvadą reikėjo pakoreguoti, bet sveikatos sutrikdymo mastas nesikeitė. Nebuvo nustatytas kaulo lūžis. Kadangi sužalojimų buvo daugiau ir akiduobių lūžis, ir poodinės kraujosruvos, ir akies obuolio sužalojimas. Glaukoma jau buvo jam nustatyta seniau, kaip kreipėsi į akių traumų punktą, trauminė kilmė visiškai atmestina. Objektyvių duomenų nėra, kad trauma suprastino eigą, prie glaukomos eina įsisenėjusi katarakta, progresuojanti. Su įvykiu klausos susilpnėjimas nesusijęs. Nebuvo jokios galvos smegenų traumos, kad būtų pažeistas klausos nervas, yra atmestina. Nagrinėjo nuo traumos laikotarpio, tačiau visada atsižvelgia ir į senesnius įrašus. Sveikatos sutrikdymo mastas nekistų, nors ir būtų tolimesnis gydymas tęsiamas. Lūžiai buvo skeveldriniai. Suduodant nemažos jėgos smūgį, padaromas toks sužalojimas. Atstumo tarp žmonių negali pasakyti. Viskas priklauso nuo peties, galbūt užtektų ir 0,5 m., bet jeigu su daiktu, atstumas gali būti didesnis. Jeigu nėra odos pažeidimų, gali ir nebėgti kraujas, o su nosies lūžiu, gali kraujas bėgti arba nebėgti. Kiek atsimena, buvo labai užtinusi akis ir poodinės kraujosruvos, jeigu neišbėga, tada jau išdidėja. Į akiduobės apatinę pusę smogė kietu, buku, ribotu daiktu, tai gali būti kumštis, koja, ar cilindro formos daiktas, kad pataikytų ir į nosies dalį ir į skruostikaulį. Tai senos ligos, įsisenėjusios, kažkokių pažeidimų akies obuolyje užfiksuota ne buvo, išskyrus kraujo išsiliejimą. Su klausos nervu jokio ryšio nebuvo. O akies nervas dėl glaukomos, liga sena ir su trauma sieti negalima.

Liudytoja R. P. parodė, kad su kaltinamuoju nėra susieta giminystės ryšiais. Sužinojo iš nukentėjusiojo apie įvykį. Gyvena (duomenys neskelbtini), yra kaimynai. Jai paskambino kaimynas A. ir paprašė, kad užeitų pas jį. Pamatė, kad visas jo veidas ištinęs, visas mėlynas, po to papasakojo visą situaciją ir konflikto pradžią. Nematė paties įvykio, tik gali spręsti remdamasi nukentėjusiojo teiginiais. Papasakojo, kad jį sumušė kaimyno sūnus Tomas su draugais. Pasakojo kaip buvo išprovokuotas išeiti į lauką, šiukšlės buvo ant automobilio. Skaitė medikų išvadą. Nepastebėjo, ar po įvykio M. važinėjo automobiliu. Konfliktai tarp kaimynų prasidėjo nuo to, kad neturi skaitliukų. Manė, kad galėjo būti suduota su kastetu, nes su kumščiu negalėjo to padaryti. A. darbštus žmogus, būdavo, kad jeigu pagalbos reikia, galima sulaukti. Žmogus - ganėtinai impulsyvus, turėjo savo energiją. Buvo normalios, geros nuomonės apie jį. Nėra girdėjusi, kad jis būtų buvęs konfliktiškas.

Liudytoja S. P. parodė, kad žino, jog tarp kaimynų A. ir kaltinamojo buvo kilęs konfliktas. Ji nedalyvavo ir nieko nematė, buvo iškviesta apklausai charakteristikoms apibrėžti, daugiau nieko nežino. Girdėjo, kad buvo muštynės, o konfliktus matė, šiukšlių pilstymus, nes gyvena priešais kaltinamąjį. Vieną kartą matė, kad buvo nuorūkų primesta, kitą kartą - dovanų maišelis ant rankenos pas N.. Nematė, kas pakabimo ar metė, matė tik po fakto. Vieną kartą matė nuorūkų, bet antrą kartą, kai matė vėl nuorūkas, pasakė kaimynei. Girdėjo po fakto, kad buvo sužalotas M., nematė kaip jis atrodė, išgirdo iš kaimynų. Po įvykio matė nukentėjusįjį, nematė tokio didelio sužalojimo. Tekdavo matyti, kad pats važinėdavo, o jie kiekvieną dieną susitikdavo, bet kad jį kažkas vežiotų, nepastebėjo. Nukentėjusysis gyvena su moterimi ir vaiku.

Liudytoja S. P. parodė, kad kaltinamasis nėra jos šeimos narys ar artimas giminaitis. Įvykį matė pro langą. Ji išsigandusi iškvietė policiją, greitąją. Vaikinai, provokuodami, užmetė šiukšles ant jos automobilio, tada A. išėjo į lauką. A., eidamas į parduotuvę, kartu galvojo, kad sudrausmins vaikinus. Ji pro langą stebėjo įvykį. Iš gesto suprato, kad buvo paprašyta nuimti šiukšles. Už nugaros stovėję jaunuoliai polė Antaną. Kaltinamasis iš kišenės išsitraukęs daiktą vožė Antanui į galvos sritį. Nukentėjusysis susigriebė už veido, puolė skambinti pagalbai, kol A. užlipo, atvažiavo policija ir greitoji. Policija paklausė, kas padarė, ir jie paskui jaunuolius išsivežė. Tikslo eiti aiškintis nebuvo, norėjo eiti tik į parduotuvę. Matė, kad kaltinamasis iš kišenės išsitraukė ranką, ji buvo suspausta ir kažkas lyg sužėravo. Koks daiktas, nepasakys. Nukentėjusysis susigriebė už veido, o jaunuoliai nuėjo 10 – 5 metrus link medžių. A. M. su jos sūnumi P. grįžo į laiptinę, į savo namus. Sūnui trylika metų. Grįžus namo, buvo matyti M. kruvina nosis ir stiprus paraudimas. Ištraukė iš šaldytuvo šaltą daiktą ir jam uždėjo. Kelių minučių laikotarpiu atvyko policija ir greitoji. Vienas jaunuolis tarsi smaugė M., laikė, o kitas iš tolo žiūrint, atrodė, kaip kumščiavimas, trenkė. Tą dieną, kai buvo įvykdyta nusikalstama veika, ji buvo pas A. M., buvo aptarinėjama darbo sutartis dėl galimų darbo santykių. Kadangi M. kompetencija atitiko keliamus reikalavimus, tai A. M. ir buvo siūlomas šis darbas. Turėjo susitarimus su trečiais asmenimis.

Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad S. P. parodė, kad įvykio dieną, A. M. kaimynas, iš 9 buto (T. N.), stovėdamas prie A. M. automobilio, koja spardė jo galinį sparną ir ratą, pakėlęs galvą žiūrėjo į langus ir švilpė. Paskui ant automobilio stogo užmetė šiukšles. A. M. išėjus į lauką, A. priėjo prie automobilio ir rodydamas į ant automobilio stogo esančias šiukšles, paprašė vaikino jas nuimti. Trys jaunuoliai (T. N., M. A. S. ir M. K.) kažką pasakę garsiai nusijuokė ir po kelių sekundžių abu jaunuoliai (M. A. S. ir M. K.), kurie buvo likę stovėti Antanui už nugaros, puolė jį mušti, T. N. išsitraukęs iš kišenės kažkokį daiktą smogė A. į veidą. Iškarto po smūgio A. susigriebė rankomis už veido, o visi trys jaunuoliai juokdamiesi ir šaipydamiesi nuėjo į šoną ir tęsė savo patyčias. A., laikydamasis rankomis veidą grįžo į namus. Jis nuo sumušimo sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo kruvinas (b.l. 52, 53).

Liudytoja L. N. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Viskas prasidėjo nuo to, kai atėjo Kauno vandenų darbuotoja ir paklausė, ar sutinka pasirašyti, kad pas kaimyną A. M. gyvena trys asmenys. Pasakė, kad sutinka, nes žino, kad ten gyvena trise. Atėjus mokesčiams, A. M. atėjo pas ją. Ir prieš tai pas M. gyveno moteris su vaikais. A. M. šiukšlino prie jos kilimėlio, lankstinukus mėtė. Jei jis turėjo problemų, galėjo ateiti pas juos ir išsiaiškinti, o netraumuoti jos vaikų. Išgąsdino jos dukrą Augustę. Tą dieną ji pati dirbo parą ir buvo telefoną namie palikusi. Nebuvo namie. Vakare atvežė jai vyras telefoną ir papasakojo. Po darbo nuvyko, parašė pareiškimą, kad jis išgąsdino jos vaikus. Jos adresas: (duomenys neskelbtini), o A. M. gyvena virš jų, t.y. ketvirtame aukšte. Jiems buvo įtarimas dėl šiukšlinimo. Pradėjo stebėti. Pastebėjo, kad kai jis praeina, atsiranda šiukšlės. Pati nematė, kad šiukšlina, įtarė. Dukra papasakojo, kad A. M. paskambino į buto duris, pradėjo stipriai belsti, kad atidarytų duris. Po šito įvykio dukra išgyveno, dabar jo bijo. Sūnaus Tomo rankos buvo mėlynos. Vaikai jautrūs, jie niekada to nebuvo patyrę. Dukra A. N. tuo metu buvo 12 metų. Sūnui buvo striukė suplėšyta, raištelis išplėštas. Sūnus pasakojo, kad jam liepė A. M. dovanų maišiuką nuimti, lenkė prie žemės. Sūnus sakė, kad tai ne jo maišiukas, tada griebė jį už šniūrelių smaugti. Jis išsilaisvino iš jo ir A. M. nulėkė į viršų kviesti policiją. A. M. norėjo su jos vyru aiškintis. Vyras nesivėlė į kivirčą. M. kvietėsi vyrą į rūsį, prieš įvykį. Prieš ją, su vyru nepavyko sukonfliktuoti, tai pasirinko vaikus. Viskas vyko po dokumento pasirašymo. Jai yra žinoma daugiau konfliktų su M. ir su kitais kaimynais, daug kas sako, kad jis - konfliktinė asmenybė.

Liudytoja A. N. parodė, kad žiūrėjo televizorių, kažkas paskambino į duris, pradėjo daužyti. Pasižiūrėjo per durų akutę, ten buvo kaimynas A. M.. Pradėjo verkti. Pakvietė brolį per langą, nuėjo į kambarį ir stengėsi pamiršti. Nežinojo, kad kažkas vyks lauke. Toliau žiūrėjo televizorių. Viskas vyko pernai, spalio mėnesį. Laiptinėje buvo ant kilimėlio šiukšlių primesta. Buvo maišelis. Brolis žiūrėjo pro akutę, pamatė, kad kaimynas uždėjo maišelį ant kilimėlio, ar ant rankenos pakabino. Brolis tą maišelį nunešė ant kaimyno mašinos, tuo momentu, kai išėjo į lauką. Greitai viskas vyko. Tuo metu, kai brolis padėjo maišelį, žiūrėjo televizorių. Išgirdo, kad skambina ir labai daužo duris su ranka. Negirdėjo, ką sakė, bet kažką šaukė. Buvo išsigandusi ir neatidarė durų. Kaimynas nuo durų greitai nuėjo. Gal minutę daužė ir tada nusileido į lauką. Kas vyko lauke, nežiūrėjo. Po įvykio jai sunku naktimis užmigti. Su mama kalbėjo, pas psichologę buvo nuvykus.

Liudytojas T. P. parodė, kad kaltinamasis nėra jo šeimos narys ar artimas giminaitis. A. M. yra jos mamos pažįstamas, bendradarbis. Žino, kad T. N. sumušė A., kai jie su A. ėjo į parduotuvę. Paprašė A., kad T. nuimtų šiukšles nuo automobilio, bet jų nenuėmė. A. pasakė, kad nueis pas jo tėvus, jei nenuims ir paėmė švelniai už rankos. Matėsi, kad nestipriai paėmė, o ne švelniai. Tačiau jis jį iškoliojo, pasišaipė, o kiti du puolė jį, šoko ant nugaros. Atsisuko A. tuo metu į T., o T. jam trenkė į veidą. Ir T. buvo kažką iš kišenės išsitraukęs, nes laikė ranką kišenėje. Apie šį įvykį kalbėjo su mama. Su mama kalbėjo, kas buvo. Mama nieko nesakė. A. ir T. nesistumdė. Už rankų neėmė. Rankoje kažkas sublizgėjo, lyg metalas buvo. Ruošėsi eiti į parduotuvę. Nematė, kad kas šiukšlintų ant Tomo kilimėlio. Tuo metu kai ėjo į parduotuvę, A. pabeldė į T. duris. Jis kelis kartus pabeldė delnu, seniai buvo, neprisimena visko. Pas A. negyvena, kartais atvažiuoja su mama. Eina į Kauno Žiburio pagrindinę mokyklą. Jį mama nuveža iš (duomenys neskelbtini) pr. Jam yra tekę eiti iš A. namų, nelabai prisimena. Yra tekę nakvoti pas A., kai globojo jį mama, vežė jam vaistus. Kartais nakvodavo pas jį bute. Prie automobilio liepė nuimti šiukšlę, tada Tomo draugai puolė M., A. atsigręžė į tuos, kurie puola, tada į T. ir tuomet trenkė A.. Pats matė, prie laiptinės buvo, keli žingsniai. Viskas puikiai matėsi. A. buvo suduota į kairę akį. Buvo didelė mėlynė, kuri perėjo ant kitos akies ir buvo kaulai lūžę. Iš karto po įvykio pastebėjo, kad jis nekaip jaučiasi, buvo apsvaigęs. Kai išėjo į laiką su A., pamatė, kad vaikinai juokiasi, spardo automobilį, gadina, į ratą, sparną spardė. Jie stovėjo prie automobilio. Automobilis nelabai toli, gerai matosi. Neatkreipė dėmesį, ar visi spardė automobilį. Jis atėjo į vidurį, paėmė už rankos T., norėjo paraginti nuimti šiukšles, sudrausminti, o kiti puolė už nugaros. Tarp A. ir T. susistumdymo nebuvo, neėmė už riešo.

Liudytojas M. K. parodė, kad kaltinamasis nėra jos šeimos narys ar artimas giminaitis. Laukė T. kieme prie jo namų. T. išėjo, atsinešė maišelį, padėjo ant mašinos. Kai išėjo į lauką, pamatė pro laiptinės langą, kad kaimynas daužo T. duris. Išėjęs klausė, ar tai T. padėjo maišelį, liepė nuimti. T. sakė, kad nenuims. Kaimynas priėjo, čiupo T., pradėjo tąsyti už kaklo. T. atsitraukė. Jie stovėjo šone, žiūrėjo, gindamasis T. atsitraukė. Kaimynas pasakė, kad dabar tai pamatys, kas čia bus ir pabėgo. Atvažiavo greitoji. Jie stovėjo ir žiūrėjo. Viskas vyko prieš metus, 2014 m. buvo ruduo. Susitarę, kad eis į kiemą, atėjo iki T., buvo po pamokų, gal pietūs buvo. Laukė T., jis išėjo, nusileido kaimynas ir įvyko konfliktas. Kai T. išėjo, padėjo maišelį, pasakė, kad tokie dalykai vyksta, kad šiukšles kaimynas mėto. Pro laiptinės langą matėsi ir girdėjosi, kad kaimynas daužė jo duris. Automobilis prie pat laiptinės buvo pastatytas. Kai išėjo kaimynas, liepė nuimti maišelį, T. sakė neims. Pradėjo tąsyti T., suplėšė striukę. Gal buvo ir smaugimas. Matė, kad priėjo, apsikabino iš priekio, už galvos, ėmė smaugti T.. T. bandė išsilaisvinti. Viena ranka laikė, o su kita ranka gal atsistūmė, mosikuodamas. Kaimynas pasakė, kad dabar tai pamatys ir išėjo namo. Tyčinio T. smūgio nebuvo, nebent netyčinis, kad išsilaisvinti iš kaimyno. Matė, kaip greitoji buvo iškviesta. Kaimynas buvo užsidengęs veidą ir išėjo. Dėl ko užsidengė, nežino. Tyčinio smūgio nebuvo, viskas buvo dėl to, kad išsilaisvinti. Pas T. nematė blizgančių daiktų. Kai mosikavosi, jo rankos buvo visą laiką iškeltos. Kitas draugas M. stovėjo šalia jo ir žiūrėjo. Prie A. net priėję nebuvo. Nesidairė pašalinių asmenų. Įvykio metu replikos nebuvo mėtomos, ir įžeidžiamų žodžių. Policija ir greitoji atvažiavo, nes nukentėjusysis pasakė, kad dabar pamatys, kas bus, tai dabar matome. Tuo metu ištraukė iš kapišono šniūrelį ir suplėšė. T. reikia klausti, ar buvo sukeltas skausmas. Po mėnesio geriau prisiminė įvykio aplinkybes.

Liudytojas Matas A. S. parodė, kad viskas įvyko susitikus su N. ir K. lauke, prie T. namų. Su K. paskambino T.. T. atsinešė neaiškų maišiuką, padėjo ant automobilio, paskui pakalbėjo, dėl ko tas maišiukas. Išgirdo stiprų beldimą iš laiptinės, pamatė T. seserį, kuri rodė, kad ateitų T.. T. suriko, kad ateitų čia. M. išėjo su vaiku, sakė nuimti maišiuką nuo automobilio, pradėjo vadinti T. necenzūriniais žodžiais. Jie stovėjo su M. šone, o kaimynas užpuolė T., ėmė smaugti, užlaužė rankas. T. ištrūko kelis kartus. Paėmė už kairės rankos ir už kapišono raištelio ėmė traukti. Kapišonas užsidarė. Paėmė T. už veido, stūmė žemyn, T. pradėjo makaluotis ir turbūt pataikė kaimynui į veido sritį. Jis pagrasino, kad susižalos ir nuėjo namo. Įvykis vyko 2014 m. rudenį, spalio mėnesį, apie 15 val. Tuo metu, kai atėjo pas N., jo dar nebuvo, jam paskambino. Kai paskambino, sakė, kad tuoj išeis į lauką. Buvo prieš laiptinę, gal 10 metrų nuo laiptinės durų. Žmogus iš laiptinės išėjo greitu žingsniu. T. jį kvietė, kad ateitų čia, nes jis išgirdo durų daužymą. Jis išėjo su vaiku ir šiukšlių maišu. Kaimynas pradėjo rėkti, sakė T., kad nuimtų maišiuką nuo mašinos. T. sakė, kad nenuims. Tada jį pradėjo pulti, tempti. T. tempė, nenorėjo su juo eiti, tada paėmė už peties, tada vėl išsilaisvino. Paėmė T. už rankos ir kapišono ir tempė žemyn. Paėmė už veido, pradėjo tempti žemyn ir gal makaluojantis su rankomis pataikė kaimynui į veido sritį. Matė, kaip pataikė. Matė, kad vos paraudęs veidas buvo, kairėje pusėje buvo paraudęs. Tada pradėjo grasinti, kad pamatys, kas bus. Įvyko susistumdymas, pataikė iš rankos, atšoko, pradėjo eiti atgal. Jis pats jokių veiksmų M. atžvilgiu neatliko. Buvo sugriebta už rankos kairės, ties riešu. Buvo sugriebta prieš tai ir už kitos rankos. K. buvo, matė aplinkybes, kad buvo suimta už kapišono. Nukentėjusysis smaugė N.. Jie patys nieko nedarė, stovėjo. Tą dieną automobilis spardomas nebuvo. T. maišiuką padėjo ant automobilio. Kapišoną traukė už šniūrelių, kapišonas užsisklendė ant veido, tada ėmė už kapišono iš veido priekio ir pradėjo traukti prie žemės. Atrodo, jog jie buvo autobusų sustojime susitikę. T. po to papasakojo apie tą maišelį. Matė, kaip sudavė. Paraudimas M. buvo po akimi. Parodymus pakeitė, nes tyrėjos klausimo nesuprato, nesuprato, ar tyčia smogė nukentėjusiajam. Paties smūgio nematė. Jis muistėsi. Neatkreipė dėmesio, ar konflikto metu buvo pašalinių asmenų.

Liudytojas R. N. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Įvykis nutiko tai prieš tai, kai A. M. pasistatė skaitliuką. Matė, kad jis stovėjo rūsio duris atsidaręs, pasakė, kad pasistatė skaitliukus, pradėjo aiškinti, kad jo šeima pasirašė, kažką užsiminė apie lemputę, jis jam apie lesyklą. Tada pasakė, kad parodytų rūsį. M. jį išvadino: „gandone tu“, jo sūnų: ,,benkartu“, pradėjo rankoves raitotis, tačiau tuo metu atėjo jo sūnus. Tik pravėrus jų buto duris kasdien rasdavo šiukšlių. Tą dieną žmona buvo išėjusi į darbą. Automobilis stovėjo priešais. Dukra sakė, kad laužėsi į duris. Žmonai nuvežė telefoną. Aplinkybes, kad buvo sūnaus konfliktas su kaimynu, sužinojo vakare, dėl to paties, dovanų maišelio, kuris buvo užkabintas. M. laužėsi į butą pas dukrą, o sūnus buvo tuo metu lauke. Dėl laužimosi paaiškino, kad davė kumščiais į duris. Sūnus išnešė maišelį, padėjo ant M. automobilio ir viskas. Vyko konfliktas, kaimynas pradėjo pulti, sukinėti rankas. Fizinis smurtas nebežinau ar buvo panaudotas. Sūnus pasakojo viską, ir su kaimynėmis kalbėjo. M. gyvena su P., jau gal penki metai. Nežino, ar jam yra surašytas protokolas, už klaidingą greitosios automobilio kvietimą. Sūnus nukentėjo, suplėšyta striukė buvo ir rankos apdraskytos. Sūnus nebandė suduoti A.. Tik A. raitojosi rankoves, norėjo kažką parodyti. Matė, kaip M. šiukšlina ir buvo atėjęs į viršų pas kaimyną, skambino, bet M. neįsileido. Prieš šį įvykį taip buvo.

Liudytoja D. J. parodė, kad su kaltinamuoju giminystės ryšiai nesieja. M. daužė duris, išėjo pažiūrėti, kas darosi trečiame aukšte. Matė, kaip mergaitė parėjo namo, jos tėvai dirbo, kaltinamojo šeima - ramūs žmonės, sveikinasi ir jų vaikai sveikindavosi. Pažinojo nukentėjusįjį daug metų, nekonfliktavo su juo, nors visas kiemas sakė, kad jis supjaustė jos dukros padangas, bet M. labai darbštus, ne „pijokas“, socialiai remtinas sugebėjo pasistatyti namą, daug dirba rūsyje, sveikindavosi, niekada nesipyko. Girdėjo, kaip nukentėjusiojo sugyventinė mokino savo vaiką meluoti, liepė sakyti, kad jie čia negyvena. Matė, kad M. daužė duris, net sienos drebėjo, nustebo. Nuėjo pas kaimynę, stovėjo prie lango, matė, kaip nukentėjusysis išsikvietė berniuką, jis tą berniuką „lamdė“, kapišoną, rankas jam sukiojo. Matė, kad du berniukai stovėjo prie laiptinės, matyt, laukė kaltinamojo. Vaikinukas pakėlė rankas nuo nukentėjusiojo, eiti nu jo, o jis vis tiek priėjo prie jo ir vėl rankas laužė, dar galvojo, ko tie kiti stovi vaikinukai ir nepadeda. Kiti vaikinukai stovėjo per 3-4 metrus nuo jų. Vaikinukas išsimuistė ir ėjo atgal, A. vėl prie jo. Paskui A., bėgdamas į laiptinę, suriaumojo ir nubėgo į laiptinę. A. pralėkė pro mus, pasakė „aš tave gyvą suėsiu“. Pagalvojo, kad bėga ginklo ar peilio. Ėjo paskui jį. A. įlėkė į butą, durys buvo praviros, atsistojo vonioje priešais veidrodį ir kaip dėjo sau į akį. Pagalvojo, kad save baudžia, kad vaiką palietė. Skambino greitajai, ar policijai, ar draugei, nežino, skundėsi, kad jį sumušė, bet juk jis save sumušė. Grįžus namo, jų nebematė, atbėgo policininkas, paklausė, ar pas ją konfliktas, pasakė, kad ne. Užsidarė savo duris ir daugiau nieko nematė. Paskui visi kalbėjo, kad jo motyvas – atkeršyti visai laiptinei, nes nebuvo skaitliuko, visi pasirašė, jam nesant, nepavyko kitų išprovokuoti, tai ant vaiko puola. Jis pats save sužalojo, dar rankoje kažką turėjo, matė tai savo akimis. Kažkada M. iškvietė policiją, nes savo žmoną mušė. Nukentėjusysis yra labai kerštingas, kovoja dėl automobilių vietų. Grįžo su anūkėmis iš lauko spalio mėn., buvo 2014 m., prie laiptinės stovėjo du berniukai. Parėjo namo, žiūrėjo televiziją. Išgirdo bildesį, išėjo pažiūrėti. Galvojo, kad jos duris daužo. Matė, kaip A. atkėlė rankas ir traukėsi nuo jo, jis puolė ir laužė, sukiojo jam rankas. Užtraukė kapišoną ant galvos ir lenkė žemyn, jis muistėsi, išsilaisvino ir ėjo nuo jo. A. nubėgo į laiptinę, galvojo, kad lekia ginklo ir šaukia „aš tave gyvą suėsiu“. Užlėkė pas save, neužsidarė durų, turėjo kažką rankoje ir trenkė sau į akį. Užlipus į ketvirtą aukštą, jo buto durys atsidaro į lauką ir ji pusiau įlindo į jo butą. Jo akys buvo paklaikusios, švariausias veidas, tik piktas, galvojo, gal peilį eina pasiimti. Jis duris paliko praviras, ten vonia tiesiai, jis stovėjo priešais veidrodį, rankoje kažką turėjo, paskui kaip dėjo sau į akį, nesuprato tikslo, galvojo, kad save baudžia. Kaltinamasis yra ramus, tylus, su seniais sveikinasi, draugai sveikinasi, nežino, kur jis dirba, tyliai kalbasi. Šeima laiptinę plauna, gyvatvorę pjauna. Vaikinai nebuvo prie automobilio priėję, jie negadino automobilio. Du svetimi vaikinai buvo prie laiptinės pradžioje. Neatsimena, ar du, ar trys vaikinai stovėjo prie laiptinės. Neprisimenu A. keiksmažodžių. Išėjo į lauką su šunimi, bet paskui grįžo atgal, nes šuo labai draskėsi ir nuėjo pas kaimynę. Niekas jos neprašė duoti tokius parodymus.

Liudytoja N. K. parodė, kad su kaltinamuoju jokie giminystės ryšiai nesieja. Paties incidento nematė, tuo metu buvo išvykusi. Gyvena (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, o nukentėjusysis - ketvirtame. Jis buvo sumušęs ir jos vyrą, ir durys buvo nukentėjusios, ir automobilis. L. P. pažįsta. Kai grįžo iš Amerikos, pasakojo L. apie šį įvykį. Sakė, kad D. buvo pas ją, abi žiūrėjo pro langą. Sakė, kad žiūrėjo, kaip jis daužėsi save, kažką tokio matė, nes jo durys buvo atidarytos. Vaikas yra geras, ramus. P. sakė, kad vaikino draugai toliau stovėjo, jis apsigaubęs stovėjo. Išvyko 2014-09-06, o 2014-12-09 grįžo. Kaimynė L. P. mirė 2015 m. vasaros metu. Jos vyrą iki kraujo sudaužė, striukę suplėšė. Į policiją dėl šio įvykio nesikreipė. Ėjo iš parduotuvės, rankoje kefyro, grietinės nešėsi. Ėjo link laiptinės durų, o jis rūsio durimis trenkė, sudaužė viską, apliejo ją ir pasakė „(necenzūrinis žodis), ko čia maišaisi“. Piktybinis kaimynas, nesiskaitantis su kitais kaimynais. Turi pykčių su šiuo kaimynu. A. M. apie 5 metus gyvena su sugyventine. Matydavo, kaip jų vaikas grįžta iš mokyklos. Jo sugyventinė dirba parduotuvėje „Rimi“, (duomenys neskelbtini) g. Sugyventinės vardas S..

2014-10-09 protokolu-pareiškimu nustatyta, kad į policiją dėl įvykio kreipėsi A. M. (1 t., b.l. 2).

2015-03-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad T.n. pateikė striukę (1 t., b.l. 12).

2015-03-03 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta T. N. pateikta striukė, kuri yra suplėšyta (1 t., b.l.13-15).

2014-11-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad A. M. pateikia tris nuotraukas (1 t., b.l. 22-25).

2014-10-10 specialisto išvada Nr. G2623/14(02) nustatyta, kad A. M. konstatuota poodinė kraujosruva nosyje, pereinanti į kairės akies vokus, kairį žandą, kairį skruostą, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kraujosruva kairės akies minkštuosiuose audiniuose, kairės akies obuolio sumušimas, kraujo išsiliejimas kairės akies stiklakūnyje, nosies kaulų, skeveldriniai kairės akiduobės dugno ir kairio žandinio ančio medialinės sienelės lūžiai, lengvas smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Dėl nosies kaulų, skeveldrinių kairės akiduobės dugno ir kairio žandinio ančio medialinės sienelės lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi (1 t., b.l. 27-28).

Pateikti A. M. gydymo dokumentai (1 t., b.l. 34-47).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 5784 nustatyta, kad tikrinant T. N. 2014-10-09 16.18 val. BAAC duomenys yra 0,00 promilių (1 t., b.l. 78).

2014-11-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad T. N. pateikė 2014-10-13 specialisto išvadą Nr. G2648/14(02), kurioje jam nustatyti odos nubrozdinimai kairiame rieše, kairėje plaštakoje, poodinė kraujosruva kairiame rieše. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai 2014-10-09. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 93-94).

Parodymų patikrinimo 2016-01-14 vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjęs A. M. parodė įvykio vietą (3 t., b.l. 22-25).

2015-03-23 akistatos protokolu nustatyta, kad T. N. ir A. M. pasiliko prie savo parodymų (1 t., b.l. 104-105).

2015-05-27 akistatos protokolu tarp T. N. ir M.A. S. nustatyta, kad M.A. S. pakeitė parodymus ir nurodė, kad nematė, kaip T. N. sudavė A. M. į veidą (1 t., b.l. 120).

2015-05-28 akistatos tarp T. N. ir M. K. protokolu nustatyta, kad M. K. pakeitė parodymus ir nurodė, kad Tomas kaimynui niekur nesudavė, tik stipriai atsistūmė nuo savęs (1 t., b.l. 123).

2015-06-25 prokuroro nutarimu nukentėjusiajam A. M. skirta 2 MGL bauda už atsisakymą be teisėto pagrindo duoti parodymus bei trukdymą atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. (1 t., b.l. 144).

2015-07-16 prokuroro nutarimu nustatytam kad atmestas A. M. skundas dėl baudos jam skyrimo (1 t., b./l. 147-148).

Žemesnės instancijos teismas

2015-08-26 Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad atmestas A. M. skundas dėl baudos jam skyrimo (1 t., b.l. 156-158).

2015-07-14 specialisto išvada Nr. pG1913/15(02) nustatyta, kad A. M. konstatuota poodinė kraujosruva nosyje, pareinanti į kairės akies vokus, kairį žandą, kairį skruostą, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kairės akies obuolio sumušimas, kraujo isšiliejimas į kairės akies stiklakūnį, kraujosruva akies minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų, skeveldriniai, kairės akiduobės dugno ir kairio žandinio ančio lūžiai, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Dėl skeveldrinių kairio žandinio ančio, kairės akiduobės dugno lūžių, kas komplikavosi, kairio trišakio nervo II-os šakos traumine neuropatija, išsiskiriančiu kairės akies žvairumu, nosies kaulų lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ilgalaikiam gydymuisi įtakos turėjo ir 2014-10-09 dieną. patirti sužalojimai. Medicininiuose dokumentuose rasti duomenys apie kitas lėtines progresuojančias akių ligas: atviro kampo glaukomą, komplikuotą kairės akies kataraktą, kurios galėjo turėti įtakos blogėjančiam regėjimui bei dvejinimuisi, todėl nusiskundimai dėl šių reiškinių su 2014-10-09 trauma nesiejami. Kochlearinis neuritas bei su juo susijęs klausos susilpnėjimas vertintas kaip abipusis, todėl su šia trauma nesiejami. Konstatuoti sužalojimai savo ranka ar griūnant nepadaromi (1 t., b.l. 162-164).

Parodymų patikrinimo 2016-01-14 protokolu vietoje nustatyta, kad kaltinamasis T. N. parodė įvykio vietą (3 t., b.l.l 26-29).

Eksperimento atlikimo protokolu 2016-01-14 nustatyta, kad atliktas eksperimentas, siekiant atkurti kaltinamojo T. N. parodymus, kad jis 2014-10-02 apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas prie laiptinės girdėjo, kaip nukentėjusysis A. M. daužė kumščiu į (duomenys neskelbtini) namo buto Nr.9 duris (3 t., b.l. 30-34).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų analizės ir vertinimo klausimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Šioje baudžiamojoje byloje neutralūs liudytojai yra iš esmės tik policijos pareigūnai (A. K., A. B.) ir ekspertė (M.Kolcovaitė), o visi kiti - tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausti liudytojai yra arba visiškai palaikantys kaltinamojo pusę (t.y.: M. S., M. K., S. P., D. J., L. N., A. N., R. N., N. K.), arba nukentėjusiojo pusę (t.y.: S. P., T. P., R. P.), todėl teismas apklaustų liudytojų parodymus vertina visumoje su kitais baudžiamosios bylos duomenimis, ištirtais įrodymais, kurie patvirtina arba paneigia apklaustųjų versijas. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis ir liudytojai L. N., A. N., R. N. yra vienos, draugiškos šeimos nariai, o M. S., M. K. yra geri kaltinamojo draugai iš vienos pusės. O iš kitos pusės – liudytojai S. P. ir jos sūnus T. P. paprastai gyvena kartu su A. M., taigi juos su nukentėjusiuoju taip pat sieja artimi santykiai.

Kaltinamasis T. N. savo kaltę neigia, nurodo, kad tyčia nesudavė jokio smūgio nukentėjusiajam. Ikiteisminio tyrimo metu T. N. nurodė, kad A. M., liepdamas jam nuimti šiukšles nuo automobilio, bandė du kartus sugriebti už rankų. Kai A. M. tai padaryti pavyko, T. N. išsisukant iš nukentėjusiojo, kaltinamajam suplyšo striukės pažastinė dalis. Tuomet A. M. bandė suimti kaltinamąjį už kaklo ir išplėšė iš sportinio kostiumo kapišono virvelę. Tada vėl A. M. suėmė kaltinamąjį už kaklo ir smaugė. Bandydamas išsilaisvinti iš A. M. rankų, kaltinamasis jautė, kad užkabino kažkurią A. M. dalį, tačiau smūgis nebuvo didelis. Tuo metu kaltinamojo du draugai M. ir M. stovėjo nuo jo per 5 metrus. Teisme gi kaltinamasis parodė, kad A. M. liepė nuimti šiukšlių maišelį nuo mašinos, tačiau kaltinamasis atsisakė tai padaryti. A. M. griebė T. N. už rankos, tačiau pastarasis ranką ištraukė. Griebė antrą kartą už rankos, tuomet plyšo kaltinamojo striukės pažastis. Tuomet A. M. gal bandė pataikyti į veidą kaltinamajam, nes nukentėjęs ištraukė kaltinamojo kapišono virvelę. Po to A. M. vėl stvėrė T. N. už rankos, tempė už rūbų. Muistydamasis T. N. išsilaisvino, gal tuomet užkliudė A. M.. Tyčia jokio smūgio nesudavė. Baigiamosiose kalbose kaltinamojo gynėja nurodė, kad tai buvo būtinoji gintis. Kaip matyti, kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš dalies nesutampa. Tai, kad T. N. už rankų buvo pastvėręs nukentėjęs, patvirtina kaltinamojo pateikta 2014-10-13 specialisto išvadą Nr. G2648/14(02), kurioje T. N. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame rieše, kairėje plaštakoje, poodinė kraujosruva kairiame rieše. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai 2014-10-09. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 93-94). Be to, kaltinamojo parodymus iš dalies dėl buvusių fizinių kontaktų tarp jo ir A. M. patvirtina ir liudytojų M.A. S. bei M. K. parodymai.

Kaip seka iš tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų M.A. S. ir M. K., viskas vyko labai greitai, A. M. kelis kartus mėgino T. N. sučiupti už rankų, o kaltinamajam ištrūkus, pagriebė už bliuzono kapišono ir mėgino T. N. smaugti, ištraukė kapišono virvelę. T. N., besistengdamas ištrūkti iš nukentėjusiojo rankų, sudavė vieną kartą jam į kairę veido pusę (1 t., b.l. 58-59, 61-61). Tačiau šiuos parodymus abu liudytojai ikiteisminio tyrimo metu pakeitė ir nurodė, kad nematė, kaip T. sudavė smūgį A. M. (1 t., b.l. 120, 123). Teisme M. K. nurodė, kad T. lyg atsistūmė nuo nukentėjusiojo, tyčinio smūgio nebuvo (2 t., b.l. 121), o liudytojas M. A. S. patvirtino, kad matė, kaip Tomas makaluodamasis rankomis pataikė į veidą nukentėjusiajam (2 t., b.l. 122).

2014-10-09 policijos pareigūno A. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą T. N. šiam pareigūnui nurodė, kad besigindamas nuo kaimyno sudavė jam ranka į veidą (1 t., b.l. 10). Taigi, į įvykio vietą pirmiesiems atvykus policijos pareigūnams, teismo manymu, T. N. jiems nurodė tikrųjų aplinkybių esmę, t.y. vieną suduotą smūgį A. M..

Liudytojai S. P., D. J., L. N., A. N., R. N., N. K., R. P. svarbiausių įvykio momentų tiesiogiai nematė, išskyrus A. N., kuri yra kaltinamojo sesuo, jų santykiai tarpusavyje yra geri, blogi su A. M., todėl šios liudytojos parodymai vertintini tiek, kiek jie sutampa su visais byloje ištirtais įrodymais.

Pats nukentėjęs A. M. policijai rašytame 2014-10-09 pareiškime protokole nurodė, kad iš matymo pažįstamas jaunuolis tuo metu, kai kiti jo du draugai laikė už pečių, trenkė A. M. ranka į veidą (1 t., b.l. 2). Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad kaltinamasis ant jo automobilio užmetė dėžutę, kurią pasipiktinęs nukentėjusysis jis liepė T. N. patraukti, t.y. tempė už rankos ir liepė patraukti. O tuo metu A. M. už nugaros buvę du vaikinai suėmė už pečių, o kai nukentėjęs pasisuko atgal, pažiūrėti, kas jį taip suėmė ir vėl atsisuko į kaimyną, gavo nuo pastarojo smūgį į veidą (1 t., b.l. 16-17). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas A. M. parodė, kad matė, kaip T. N. padėjo šiukšlių maišelį ant jo automobilio, todėl savo kaire ranka pridėjęs prie dešinės kaltinamojo rankos norėjo paraginti T. N. šiukšles nuimti. Tuo metu vienas iš vaikinų, buvęs už A. M. nugaros, sudavė vieną smūgį jam į petį, o kitas vaikinas jį stūmė ir bandė suimti už kaklo. Nespėjus atsisukti ir pažiūrėti, kas nukentėjusiajam sudavė į nugarą, kaimynas kažką išsitraukęs iš kišenės, sudavė A. M. į kairę akį(1 t., b.l. 19). Dar kartą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. nurodė, kad kaimynų jaunuolio prašė, kad ji nuimtų šiukšles nuo jo automobilio pridėjęs savo kairę ranką prie jo dešinės rankos, tačiau jis to nedarė. Tuo pat metu A. M. puolė dar du to kaimyno draugai, vienas iš jų sudavė vieną smūgį iš nugaros į petį, kitas bandė suimti už kaklo. Tada jam atsisukus į kaimyną, jis sudavė ranka į veidą, rankoje kažką turėjo, galimai kastetą (1 t., b.l. 101). Teisme nukentėjęs parodė, kad paprašė T. N., kad šis nuimtų dovanų dėžutę nuo automobilio, tačiau šis pasipriešino. Tuomet nukentėjęs kaire ranka paėmė kaltinamajam už dešinės rankos ir vertė nuimti šiukšles. T. N. atsitraukė, o du jaunuolio draugai, kurie stovėjo – vienas iš jų smogė A. M. iš nugaros, o kitas A. M. ėmė smaugti ranka. Tuomet kaltinamasis dešine ranka tvojo nukentėjusiajam į skruostą (2 t., b.l. 61). Kaip seka iš nukentėjusiojo parodymų analizės, jo parodymai kiekvieną kartą daugiau ar mažiau kito, tačiau išliko viena esminė aplinkybė – vienas kaltinamojo suduotas smūgis į nukentėjusiojo veidą. Iš dalies tik šioje apimtyje nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojais apklausti S. P., T. P., byloje esanti specialisto išvada.

Liudytoja S. P. nurodė, kad įvykį matė pro langą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigusi, kad A. judesiu parodžius, jog kaltinamasis nuimtų šiukšles nuo automobilio, kieme stovėję visi trys jaunuoliai puolė A. M. mušti, o kaltinamasis kažkokį daiktą išsitraukęs iš kišenės, smogė nukentėjusiajam į veidą (1 t., b.l. 52-53). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiama ji nurodė, kad A. gestu paprašė T. nuimti šiukšles nuo automobilio, tačiau šis to nedarė ir tuo pat metu iš niekur nieko du T. draugai A. M. puolė iš nugaros (1 t., b.l. 102). Teisme gi ši liudytoja jau teigė, kad po to, kai A. gestu T. parodė nuimti šiukšles nuo automobilio, už A. nugaros stovėję du jaunuoliai puolė A., o kaltinamasis, iš kišenės išsitraukęs daiktą, vožė A. į galvos skirtį ( 2 t., b.l. 115).

Tiesiogiai įvykį matęs liudytojas T. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. M. paėmė kaimynų jaunuoliui už alkūnės nurodė kryptį eiti link automobilio ir nuimti šiukšles, kiti du už A. nugaros buvę vaikinai, puolė ant A.. A. atsisuko į tuos du vaikinus, po to žvilgsniu grįžo į kaimyną, gavo nuo jo smūgį į akį ranka. Rankoje tas vaikinas kažką turėjo. (1 t., b.l. 56-57). Teisme gi liudytojas T. P. parodė, kad A. prašė, kad T. nuimtų šiukšles nuo mašinos, švelniai paėmė Tomą už rankos. Tačiau T. tik iškoliojo A., o kiti du jaunuoliai puolė A., šoko ant nugaros. Tuo metu A. atsisuko į T., o T. jam trenkė į veidą, T. kažką buvo iš kišenės išsitraukęs, nes laikė ranką kišenėje (2 t., b.l. 120).

Liudytojų T. P., S. P., nukentėjusiojo A. M. teiginiai, kad nukentėjęs švelniai lietėsi prie kaltinamojo yra paneigtini byloje esančia kaltinamojo pateikta 2014-10-13 specialisto išvadą Nr. G2648/14(02), kurioje T. N. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame rieše, kairėje plaštakoje, poodinė kraujosruva kairiame rieše. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai 2014-10-09. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 93-94). Tai rodo, kad tarp abiejų pusių vyko fizinis, pakankamai stiprus kontaktas.

Kaip seka iš liudytojų S. P. ir T. P. parodymų, jie taip pat tiek tyrimo eigoje, tiek bylą nagrinėjant teisme kito, todėl, dar ir atsižvelgus į jų artimus santykius su nukentėjusiuoju, vertintini tik tiek, kiek sutampa su bendrai ištirtų įrodymų visuma.

Kaip matyti iš 2014-10-09 surašyto tarnybinio policijos pareigūno A. K. pranešimo, iš karto po įvykio A. M. jam paaiškino, kad kieme sukonfliktavo su kaimynu, kad šis padėjo šiukšles ant transporto priemonės, todėl liepė jaunuoliui jas nuimti, šiam atsisakius tai padaryti, jis paėmė jaunuolį už rankos ir traukė link automobilio, tačiau tai bedarant atsirado dar kiti du jaunuoliai, kurie nieko nedarė. Jam atsisukus, jaunuolis, kurį laikė už rankos, trenkė nežino kuo į veido sritį (1 t., b.l. 9). Tapatūs šio pareigūno parodymai išliko tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 48-50), tiek teisme (2t., b.l. 63). Taigi, įvertinus ir tai, kad pareigūnas į įvykio vietą vyko tik dėl tarnybinio būtinumo, su šioje byloje kalinamuoju ir nukentėjusiuoju neturi jokių pykčių ar giminystės ryšių, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais parodymais.

Nukentėjusiojo patirtus sužalojimus taip pat patvirtina ir byloje esančios dvi jo atžvilgiu atliktos specialisto išvados, t.y.: 2014-10-10 specialisto išvada Nr. G2623/14(02) ir 2015-07-14 specialisto išvada Nr. pG1913/15(02). Teisme apklausiama ekspertė M.Kolcovaitė patvirtino savo abi teiktas paminėtas išvadas bei nurodė, kad nukentėjusiajam sužalojimas padarytas suduodant nemaža jėga, tai galėjo būti kumštis, sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (2 t., b.l. 152). Teismas neturi pagrindo netikėti tiek pateiktomis specialisto išvadomis, tiek ekspertės M. K. teiktais paaiškinimais, kuri yra visiškai nešališka šioje byloje.

Liudytojos D. J. parodymai dėl to, kad A. M. susižalojo pats, visiškai atmestini, kaip ne tik, kad nepatvirtinti jokiais kitais bylos duomenimis, bet ir paneigti ekspertės M. K. teisme duotais paaiškinimais, kad tokio pobūdžio susižalojimą asmuo pats sau negalėjo pasidaryti.

Pažymėtina, kad liudytojai N. K., S. P., L. N. nurodė, kad A. M. savo bute jau apie 5 metus gyvena kartu su moterimi ir jos vaiku (S. P. ir T. P.), po įvykio automobiliu dažnai važinėjo pats, kartais buvo vežamas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad liko nepašalintų prieštaravimų tarp kaltinamo ir nukentėjusiojo išsakytas įvykio versijas patvirtinančių tiek jų pačių, tiek liudytojų teiktų parodymų. Dėl galimo atitinkamai sugyventinių ir giminaičių šališkumo teikiant parodymus, teismas, nepasirėmęs kita bešališka bylos medžiaga, – pirmiausiai specialisto išvadomis, ekspertės ir policijos pareigūnų parodymais,- negalėtų išskirti ir vertinti nei vienų iš jų parodymų kaip absoliučiai patikimų. Todėl tik visus reikšmingus byloje nustatytus faktus, įrodymus sujungęs į loginę visumą, teismas daro jais pagrįstą išvadą, jog T. N. 2014 m. spalio 9 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, menkavečio tarpusavio konflikto metu, vieną kartą ranka sudavė A. M. į veido sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą nosyje, pereinant į kairės akies vokus, kairį žandą, kairį skruostą, krausoruvą po kairės akies obuolio jungine, kairės akies obuolio sumušimą, kraujo išsiliejimą į kairės akies stiklakūnį, kraujosruvą akies minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų, skeveldrinius kairės akiduobės dugno ir kairio žandinio ančio lūžius, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko A. M. ilgai sirgo. Akivaizdu, kad A. M. patirti sužalojimai negalėjo atsirasti vien tik dėl mėginimo išsisukti nuo nukentėjusiojo ar muistymosi pasekoje, kaip kad nurodo kaltinamasis, todėl tokie kaltinamojo teiginiai laikytini tik kaip mėginimu išvengti atsakomybės, o T. N. veiksmai laikytini tyčiniais. Iš visų ištirtų įrodymų viseto matyti, kad tarp A. M. ir N. šeimos yra jau iš seniau kilęs konfliktas dėl vandens skaitiklių, ir šis įvykis tebuvo jo nesėkmingas kulminacinis taškas. Kaip seka iš paties T. N. parodymų, kaltinamąjį charakterizuojančius liudytojų, kurių didžioji dauguma yra ilgamečiai kaimynai, taigi, vieni apie kitus žino daug, duotų parodymų, N. žmonės yra ramūs, draugiški, mandagūs. To nebuvo pasakyta apie nukentėjusįjį, nes kaip tik pastarasis įvardintas kaip konfliktiška asmenybė. Iš dalies tai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metui 2015-06-25 prokuroro nutarimu A. M. skirta bauda už atsisakymą be teisėto pagrindo duoti parodymus bei trukdymą atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus (1 t., b.k. 144). Be to, atkuriant būtent įvykio dienos, t.y. 2014-10-09 eigą, matyti, kad susiklosto tokios aplinkybės, jog galimai pats A. M. pirmiausiai šiukšles padėjo prie N. buto, kurias vėliau kaltinamasis išnešė į kiemą ir padėjo ant kaltinamojo automobilio. Tai pro langą pamatęs A. M., pirmiausia nuėjo prie N.buto ir labai stipriai beldė (spardė) į N. buto duris bei tokiais savo veiksmais išgąsdino ten tuo metu vieną buvusią kaltinamojo jaunesnę seserį A. N., kuri savo išgąstį kieme esančiam broliui išreiškė beldimu ir gestais pro buto langą. Įvertinus N. šeimos tarpusavio gerą sutarimą, neabejotina, kad tokie nukentėjusiojo A. M. veiksmai A. N. atžvilgiu bei šiukšlių padėjimas prie N. buto durų, galėjo įtakoti ar būti bent dalimi priežasties, dėl ko kieme kilo rimtas konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Nors kaltinamasis yra jaunuoliško, akivaizdžiai smulkesnio sudėjimo, nei nukentėjęs, tačiau panašu, kad tame viename A. M. suduotame smūgyje T. N. sukoncentravo visus neigiamus išgyvenimus, per artimiausiai parėjusį laiką susikaupusius būtent dėl nukentėjusiojo veiksmų. Todėl dėl tokių aplinkybių visumos kaltinamajam T. N. pripažintina lengvinančia aplinkybe tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjos teiginiais dėl būtinosios ginties.

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus, akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, akivaizdumas – kai jis yra pradėtas arba tiesiogiai gresia besiginančiojo teisėms.

Vien tai, kad T. N. yra akivaizdžiai fiziškai menkesnio sudėjimo, nei nukentėjęs, bei A. M. savo elgesiu provokavo kaltinamąjį, nereiškia, kad yra pagrindas pripažinti buvus būtinosios ginties situaciją. Pagal teismų praktiką būtinosios ginties situacijai konstatuoti nepakanka nustatyti, kad viena iš konfliktuojančių pusių yra fiziškai pajėgesnė; šis faktas nėra pagrindas teigti, kad automatiškai atsiranda pavojingas kėsinimasis. Vien tai, kad tam tikras asmuo dėl savo fizinio pajėgumo gali būti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi (kasacinė nutartis Nr. 2K-173/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu kieme kaltinamasis nebuvo vienas, o su dviem gerais draugais, kurie stovėjo šalimais ir bet kuriuo momentu buvo pasirengę pagelbėti T. N.. Taigi, įvykio pavojingumas nebuvo peržengęs tokių ribų, kad būtų kilusi būtinosios ginties situacija, kurią apibrėžia BK 28 straipsnis.

Dėl baudžiamojoje byloje ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų visumos kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjęs A. M. pareiškė civilinį ieškinį, kurio patikslinta galutinė suma yra 687,81 eur turtinės ir 31200,00 eur neturtinės žalos (4 t., b.l. 66-83). Nurodoma, kad turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams – 312,43 eur, išlaidos už stovėjimo aikšteles – 97,43 eur, kuro sąnaudos – 189,00 eur, išlaidos už dokumentų spausdinimą ir kopijavimą-88,95 eur. Neturtinę žalą sudaro nukentėjusiojo patirti dideli neigiami išgyvenimai, jis dėl įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, prarasta psichologinė ir emocinė pusiausvyra, atsirado sveikatos sutrikimai, kamuoja nemiga, pablogėjusi sveikata. Be to, neteko galimybės dirbti, bendrauti su žmonėmis.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad T. N. nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta A. M. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. 2015-07-14 specialisto išvada Nr. pG1913/15(02) nustatyta, kad A. M. konstatuota poodinė kraujosruva nosyje, pareinanti į kairės akies vokus, kairį žandą, kairį skruostą, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kairės akies obuolio sumušimas, kraujo isšiliejimas į kairės akies stiklakūnį, kraujosruva akies minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų, skeveldriniai, kairės akiduobės dugno ir kairio žandinio ančio lūžiai, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Dėl skeveldrinių kairio žandinio ančio, kairės akiduobės dugno lūžių, kas komplikavosi, kairio trišakio nervo II-os šakos traumine neuropatija, išsiskiriančiu kairės akies žvairumu, nosies kaulų lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ilgalaikiam gydymuisi įtakos turėjo ir 2014-10-09 dieną patirti sužalojimai. Medicininiuose dokumentuose rasti duomenys apie kitas lėtines progresuojančias akių ligas: atviro kampo glaukomą, komplikuotą kairės akies kataraktą, kurios galėjo turėti įtakos blogėjančiam regėjimui bei dvejinimuisi, todėl nusiskundimai dėl šių reiškinių su 2014-10-09 trauma nesiejami. Kochlearinis neuritas bei su juo susijęs klausos susilpnėjimas vertintas kaip abipusis, todėl su šia trauma nesiejami. Konstatuoti sužaloiimai savo ranka ar griūnant nepadaromi (1 t., b.l. 162-164). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl T. N. kaltų veiksmų A. M. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę neigė. Jis yra darbingas, jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, realių pajamų jokių neturi, mokinasi. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7240 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012), ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 1000 eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Dalyje dėl turtinės žalos civilinis ieškinys mažintinas iki 626,20 eurų, ir štai dėl ko. Kaip matyti iš nukentėjusiojo pateikiamų dokumentų, kai kurie vaistai bei atliekami tyrimai buvo perkami ir daromi nesusiję su padarytais sužalojimais (pvz., cholesterolio tyrimas, “fluditec“ vaistai). Išlaidos už stovėjimą mokamose aikštelėse ir kuro sąnaudas yra pagrįsta pilnai, todėl priteistina visa suma. Dėl kopijavimo išlaidų teismas nesutinka su nukentėjusiuoju. Kaip matyti pagal nukentėjusiojo pridedamą kvitą Nr. 140875, už kopijavimą sumokėta 2,24 eur, t.y. duota suma grynaisiais yra 50,24, o gauta grąža yra 48 eur, todėl ieškinyje nepagrįstai šiuo atveju įrašyta, kad pagal šį kvitą sumokėta suma yra 50,24 eur, todėl už kopijavimo paslaugas priteistina suma yra 40,95 eur. Įvertinus aptartą, iš viso turtinės žalos priteistina 626,20 eur (už vaistus – 298,82 eur, už kurą – 189 eur, už stovėjimo aikštelių patirtas išlaidas – 97,43 eur, kopijavimo išlaidos – 40,95 eur).

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta viena tyčinė nesunki nusikalstama veika), kaltės formą (nusikaltimas padaryti veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.

T. N. nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 85,86), neteistas, nėra registruotas nei psichiatro, nei narkologo įskaitose (1 t., b.l. 82,84). Jis yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, savo šeimos dar nėra sukūręs, mokinasi universitete, iš esmės charakterizuojamas tik teigiamai.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam T. N. pripažintina lengvinančia aplinkybe tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Teisiamas pirmą kartą. Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis artimą minimaliam.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. M. medicininė kortelė (3 t.,),nuosprendį paskelbus, grąžintina gydymo įstaigai, o 1 CD – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (3 t., b.l.34).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 115 str., 272 str., 276 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

T. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš T. N. priteisti 1000 eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos ir 626,20 eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 20 cnt) turtinės žalos atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

A. M. medicininę kortelę, nuosprendį paskelbus, grąžinti gydymo įstaigai;1 CD, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Meškauskienė