- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-180-856/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02880-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- Ž. V., A. J.
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto savivaldybės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Ž. V. ir A. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4111-776/2015 pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams Ž. V. ir A. J., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namams dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės vaiko globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią Ž. V. ir tėvo valdžią A. J. dukters G. J. atžvilgiu, nustatyti G. J. nuolatinę globą, nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, priteisti iš atsakovų po 80 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį, mokamomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (1–5 b. l.)
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovų Ž. V. ir A. J. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovei Ž. V. nustatytas lengvas protinis atsilikimas su emocijų ir elgesio sutrikimu, jai išduotas neįgaliojo pažymėjimas (nustatytas 35 % nedarbingumas). Ž. V. psichinė būsena nėra stabili, ji keletą kartų buvo stacionarizuota psichiatrijos ligoninėje, registruota psichikos sveikatos centro registre. Atsakovė vengia eiti pas gydytojus, vartoti gydytojų paskirtus vaistus, nevykdo socialinių darbuotojų rekomendacijų. Nuo 2012 m. Ž. V. gyvena su draugu A. J.. Socialiniai darbuotojai lankosi Ž. V. ir A. J. šeimoje, teikia jiems informavimo, konsultavimo, tėvystės įgūdžių ugdymo paslaugas, tačiau atsakovai nenori priimti siūlomos pagalbos, pyksta, kad iš jų paimta duktė, teigia, kad patys gali tinkamai pasirūpinti dukterimi. Atsakovai gyvena išsinuomotame vieno kambario bute, kambarys apstatytas būtiniausiais baldais, yra nedidelis šaldytuvas, tačiau jis nenaudojamas, kambaryje trūksta švaros, tvarkos. Atsakovai retai aplanko savo dukterį, esančią Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, mažai skiria jai dėmesio. Socialinių paslaugų centro darbuotojų nuomone, Ž. V. ir A. J. šiuo metu nėra pasirengę rūpintis savo dukterimi G. J., nesugebės užtikrinti saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, negalės tenkinti būtiniausių vaiko poreikių.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. J. prašė ieškinį atmesti (48–50 b. l.).
4. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai prašė ieškinį tenkinti (53 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, atskyrė nepilnametį vaiką G. J. nuo motinos Ž. V. ir tėvo A. J., nustatė G. J. nuolatinę globą, paskyrė G. J. nuolatiniu globėju ir globotinei priklausančio turto administratoriumi Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, nustatė G. J. gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, priteisė iš atsakovų Ž. V. ir A. J. vaiko išlaikymui iš kiekvieno iš tėvų po 80,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-04-10 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskyrė Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju, priteisė iš Ž. V. bylinėjimosi išlaidas (99–104 b. l.).
6. Teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų pagrindų apriboti atsakovų tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, t. y. atsakovų kaltės dėl tėviškų pareigų nevykdymo. Dėl objektyvių priežasčių – psichinių ligų – atsakovai nesugeba tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku, jo auklėjimu, priežiūra, sveikata, t. y. negali šiuo metu atlikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnyje nustatytų pareigų vaiko atžvilgiu. Teismas padarė išvadą, kad vaiko interesais būtina atskirti vaiką nuo tėvo ir motinos. Atskyrus vaiką nuo atsakovų, vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, tačiau tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus, teismas G. J. nuolatiniu globėju ir globotinei priklausančio turto administratoriumi paskyrė Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus. Teismas nurodė, kad atsakovė Ž. V. šuo metu dirba, atsakovas A. J. dirba atsitiktinius darbus, iš kurių gauna pajamas. Atsakovė gauna 158,00 Eur neįgalumo pensiją, o atsakovas – 78,00 Eur neįgalumo pensiją. A. Ž. V., dirbdama UAB „S.i.“ 2015 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, iš viso gavo 141,03 Eur darbo užmokestį. Duomenų, kad šiuo metu atsakovų turtinė padėtis žymiai skirtųsi, byloje nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė Ž. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (116–118 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Teismas sprendime konstatavo, kad faktinių aplinkybių, kurios leistų tvirtinti, jog atsakovai vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiku ar piktnaudžiauja tėvų valdžia, byloje nenustatyta. Teismas netgi padarė išvadą, kad atsakovai sugebėtų rūpintis vaiku ir atlikti savo pareigą jį auklėti ir prižiūrėti, rūpintis jo sveikata, tačiau padarė priešingą išvadą, kad dėl atsakovų psichinių ligų jie nesugeba tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku ir nusprendė nepilnametį vaiką atskirti nuo tėvų.
7.2. Spręsdamas nepilnametei dukrai išlaikymo priteisimo klausimą, teismas taip pat padarė atsakovams palankias išvadas, kad atsakovė šiuo metu dirba, gauna darbines pajamas, A. J., nors šiuo metu nedirba, tačiau gauna pajamas dirbdamas atsitiktinius darbus, abu atsakovai gauna netekto darbingumo išmokas. Šios išvados leidžia daryti pagrįstas prielaidas, kad atsakovai turi visas galimybes išlaikyti savo nepilnametę dukrą bei patys rūpintis bei auklėti savo vaiką.
7.3. Paskutiniais metais atsakovės sveikatos būklė yra iš esmės pagerėjusi, ji puikiai jaučiasi. Tokia atsakovės sveikatos būklė užtikrina jai galimybes dirbti, gauti darbines pajamas, be to, atsakovė mano, kad jos sveikatos būklė netrukdys jai pačiai rūpintis ir auklėti dukrą. Atsakovės sveikatos būklės pagerėjimą patvirtina 2015-11-25 medicininis pažymėjimas.
8. Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (111–112 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Praeityje atsakovas A. J. turėjo sveikatos problemų, susijusių su nervine įtampa, tačiau šiuo metu sveikatos būklė yra žymiai pagerėjusi ir jis gali pasirūpinti savo vaiku, jį auklėti bei išlaikyti, sudaryti sąlygas jo normaliam fiziniam ir dvasiniam vystymuisi. Atsakovas neserga jokiomis psichinėmis ligomis, jam yra diagnozuotas tik depresinis susirgimas, kuris nepriskiriamas psichinei ligai. Atsakovai A. J. ir Ž. V. atlieka savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką, rūpinasi jo sveikata, išlaiko jį, sudaro sąlygas visapusiškam ir harmoningam vystymuisi.
8.2. Teismas ieškovui priteisė per didelio dydžio materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, teismas turėjo nepilnametės dukters išlaikymui priteisti po 60 Eur per mėnesį, t. y. tokią sumą, kokią moka Vaikų garantinis fondas, jeigu tėvai vengia mokėti išlaikymą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į Ž. V. ir A. J. apeliacinius skundus ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė apeliacinius skundus atmesti, palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad atsakovų šeimai teikiamos socialinės priežiūros paslaugos: ugdomi socialiniai, tėvystės/motinystės įgūdžiai, teikiama informacija ir konsultacijos įvairiais klausimais. Socialiniai darbuotojai nuolat motyvuoja Ž. V. rūpintis savo psichine sveikata, skatina lankytis pas medikus, atsakovai nepripažįsta, kad jų šeimoje yra problemų, kaltina socialinius darbuotojus dėl jų nesusiklosčiusio gyvenimo, sugyventinių emocinė pusiausvyra nėra stabili. Šiaulių apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu, todėl atsakovai turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis. Apeliantės Ž. V. pateiktas 2015-11-25 medicininis pažymėjimas patvirtina, kad jai diagnozuotas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, o tai dar kartą pavirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovė elgiasi neadekvačiai, greitai praranda emocinę pusiausvyrą ar susinervuoja. Esant tokiai atsakovės psichinei būsenai, kyla grėsmė mažametės G. J. sveikatai ar gyvybei, jei ji būtų auklėjama atsakovų šeimoje (125–127, 130–132 b. l.).
10. Atsiliepime į atsakovės Ž. V. apeliacinį skundą atsakovas A. J. nurodo, kad su Ž. V. apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais motyvais sutinka ir prašo jį tenkinti (128 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 str.).
12. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-04-08 Įsakymu Nr. A-364 Ž. V. ir Ž. M. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (44 b. l.). Nuo 2010 m. birželio 8 d. Ž. V. su Ž. M. negyvena, nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. moteris veda bendrą ūkį su A. J.. Sugyventiniai (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters G. J., kuriai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-12-17 įsakymu Nr. A-1551 nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai, nustatyta G. J. gyvenamoji vieta pas globėją (21 b.l.).
13. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią Ž. V. ir tėvo valdžią A. J. jų dukters G. J. atžvilgiu, nustatyti nuolatinę globą, G. J. globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, priteisti iš atsakovų Ž. V. ir A. J. išlaikymą vaikui G. J. periodinėmis išmokomis po 80 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (1–5 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovo reikalavimus tenkino iš dalies, atskyrė G. J. nuo motinos Ž. V. ir nuo tėvo A. J., nustatė nepilnametei nuolatinę globą, paskyrė G. J. globėju ir turto administratoriumi Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, priteisė iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 80,00 Eur kas mėnesį nuo 2015-04-10 iki vaiko pilnametystės (54–58 b. l.).
14. Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimu, nurodydamas, jog praeityje jis turėjo sveikatos sutrikimų, tačiau šiuo metu jo sveikatos būklė yra žymiai pagerėjusi ir jis gali pasirūpinti nepilnamečiu savo vaiku, jį auklėti bei išlaikyti. Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 str.). Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad atsakovas, teigdamas, jog šiuo metu jo sveikatos būklė yra pagerėjusi ir jis gali pasirūpinti savo nepilnamete dukterimi, ją auklėti ir išlaikyti, apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (medicininių išrašų ir kt.). Priešingai, byloje pateiktas Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės 2015-04-09 raštas patvirtina, kad A. J. yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, 2013-01-01 – F102 - priklausomybės sindromas alkoholiui (83–84 b. l.). Apeliantui A. J. nepateikus įrodymų, jog jo sveikatos būklė yra pagerėjusi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo A. J.. Apeliantas pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu ir dėl šios priežasties netenkinamas.
15. Apeliantas A. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ginčydamas priteisto išlaikymo dydį, nurodydamas, jog teismas privalėjo priteisti 60 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui.
16. Tuomet, kai vaikui nustatyta globa (rūpyba), išlaikymo teikimo klausimai sprendžiami pagal CK 3.202 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui nustačius globą (rūpybą), išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. Valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti (CK 3.204 str. 1 dalis). Valstybės teikiamo išlaikymo dydį, tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė (CK 3.204 str. 2 d.). Nors vaikas globojamas valstybės (savivaldybės) sąskaita, išlaikymo prievolė ir skolininkų (tėvų ar kt.) pareiga teikti išlaikymą vaikui nepasibaigia, kadangi išlaikymas naudojamas vaiko vardu ir tik jo interesais.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančią tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192–3.203 straipsniuose įtvirtintą tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims.
18. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, laikomasi nuoseklios pozicijos, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios, atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo sutinkamas mokėti išlaikymo dydis – 60 eurų per mėnesį, yra akivaizdžiai per mažas ir negali patenkinti net minimalių dukters poreikių, užtikrinti būtinas materialines sąlygas fiziniam ir socialiniam jos vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui. Teismo nuomone, iš atsakovo priteistas 80 Eur išlaikymo dydis yra protingas ir gali užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius, todėl mažesnis išlaikymo dydis būtų nepakankamas augančio vaiko būtiniausių poreikių užtikrinimui, jo mažinti nėra pagrindo, o be to, tai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir galimybes dirbti, todėl pagrįstai priteisė po 80 eurų dydžio išlaikymą kas mėnesį.
20. Atsakovė Ž. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teismo sprendime padarė atsakovams palankias išvadas, kad jie gauna atlyginimą ir sugeba pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, tačiau priėmė visiškai priešingą teismo sprendimą. Šiuo metu atsakovės sveikatos būklė yra pagerėjusi, ką įrodo 2015-11-25 medicininis pažymėjimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka.
21. Pažymėtina, jog ieškovas VTAS skyrius ieškiniu prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią apeliantams jų vaiko atžvilgiu, kas reiškia, jog teismui nepadarius atsakovų atžvilgiu „palankių išvadų“, kaip tą įvardija apeliantė, ir teismui neterminuotai apribojus atsakovams tėvų valdžią jų dukters atžvilgiu, jiems būtų sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste bei nustatytos įstatymų, išliekant tik teisei matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams, be to, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas galėtų būti ir įvaikintas (CK 3.180 str. 3 d.). Šiuo atveju gi, vaikas sprendimu buvo atskirtas nuo tėvų, atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, tėvai tik netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.
22. Viešosios įstaigos Psichikos sveikatos centro 2015 m. lapkričio 25 d. medicininiame pažymėjime, išduotame Ž. V., pateikta medikų išvada, kad atsakovei Ž. V. “diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Vaistų nebevartoja, šiuo metu gydymo atsisako, nes puikiausiai jaučiasi“ (122 b. l.). Pažymėtina, kad tokia pati ligos diagnozė (lengvas protinis atsilikimas) atsakovei Ž. V. yra nustatyta 2004-04-13, šiuo metu ji nėra pakitusi, o atsakovės pateiktas medicininis pažymėjimas neįrodo, kad atsakovės Ž. V. sveikata yra pagerėjusi. Priešingai, 2015-11-25 pažymėjime nurodyta, kad Ž. V. diagnozuotos ligos reikalauja dėmesio ar gydymo, tačiau ji vaistų nebevartoja, šiuo metu gydymo atsisako, nes jaučiasi puikiai. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės pateiktas medicininis pažymėjimas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad būtina atskirti nepilnametį vaiką nuo motinos Ž. V..
23. Apeliaciniame skunde atsakovas A. J. prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (111–112 b. l.). CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 str.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, nes byloje pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, leidžiančių objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti atsakovų apeliacinius skundus.
24. Tiek Ž. V., tiek A. J. yra teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba, jie visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, išlaidų, numatytų CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p., priteisti neprašoma, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
25. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimas paliekamas galioti, apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.