Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B.,

dalyvaujant atsakovei Ž. V. ir atsakovui A. J. bei atsakovo atstovei advokato padėjėjai Jūratei Kručaitei,

dalyvaujant trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams Ž. V. ir A. J., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namams dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės vaiko globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei Ž. V. teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteiktas tinkamai, tačiau atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovė A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179, 3.180 str.). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir t. t. Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių priežasčių, ir priešingai – tėvų valdžios apribojimas taikomas esant kaltei dėl tėviškų pareigų nevykdymo. Nenustačius pagrindo apriboti tėvų (tėvo ar motinos) valdžią vaikų atžvilgiu ir esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui atskirti vaiką nuo tėvų, teismas gali priimti sprendimą atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), jei toks reikalavimas ir nebuvo pareikštas, atsižvelgdamas į teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes ir vaiko interesus, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 2 dalimi.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovams vaiko G. J. atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovei Ž. V. yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas su emocijų ir elgesio sutrikimu, jos psichinė būsena nėra stabili, ji keletą kartų buvo stacionarizuota psichiatrijos ligoninėje dėl savęs žalojimo faktų, yra Psichiatrijos klinikos pacientų registre, atsakovei nustatytas neįgalumas, tačiau Ž. V. vengia eiti pas gydytojus, vartoti gydytojų paskirtus vaistus. Ieškovas taip pat nurodė bei teismas iš ieškovo pateikto VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2015-04-09 rašto Nr. S-2760(1.20) nustatė, kad atsakovas A. J. įrašytas į Psichiatrijos klinikos pacientų registrą, jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Liudytoja A. V.-B. teismo posėdžio metu parodė, kad vaikas negrąžinamas į atsakovų šeimą dėl atsakovų psichinės sveikatos būklės.

Teismas nustatė, kad butas, kuriame gyvena atsakovų šeima, yra apie 15 kv. metrų ploto, bendrabučio tipo kambarys, o bute tvarka vidutiniška, erdvės nedaug. Taip pat nustatyta, kad atsakovų šeimos gyvenamajame būste yra lova, rašomasis stalas, šaldytuvas, skalbimo mašina, spinta, ant sienų pakabinta daug žaislų, o dušas yra bendrojo naudojimo, tualetu naudojamasi bendrai su šalia esančio kambario gyventojais. Šios nustatytos aplinkybės niekaip nepatvirtina ieškovo argumentų, kad atsakovai negali tenkinti būtiniausių vaiko poreikių.

Teismas, sutikdamas su atsakovo pozicija, sprendžia, kad byloje faktinių aplinkybių, kurios leistų tvirtinti, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas vaikui, ar juo nesirūpina, ar piktnaudžiauja tėvų valdžia, ar šią valdžią naudoja tikslams, priešingiems paties vaiko teisėms ir jo teisėtiems interesams, nebuvo nustatyta. Priešingai, tiek, kiek leidžia pasiruošimas motinystei, tėvystei ir savarankiškam gyvenimui, socialiniai įgūdžiai, kiek leidžia realiai susiklosčiusi turtinė padėtis (galimybė įsidarbinti ir užsidirbti), atsakovai sugebėtų rūpintis vaiku ir atlikti savo pareigą jį auklėti bei prižiūrėti, rūpintis jo sveikata. Nepaisant to, kad atsakovai nėra itin pavyzdingi tėvai, o atsakovės Ž. V. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, byloje nėra paneigta, kad jie pagal išgales stengiasi rūpintis vaiku. Jokie kiti bylos įrodymai neįrodo atsakovų kaltės įgyvendinant tėvų valdžią ar jų aiškiai išreikšto nenoro įgyvendinti tėvų valdžią, nes atsakovas nurodė, kad jie nori ir gali auginti savo vaiką ir juo rūpintis.

Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nepatvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekse nustatytų pagrindų apriboti atsakovų tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, t. y. atsakovų kaltės dėl tėviškų pareigų nevykdymo nėra nustatyta. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl nurodytų objektyvių priežasčių – psichinių ligų – atsakovai nesugeba tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku, jo auklėjimu, priežiūra, sveikata, t. y. negali šiuo metu atlikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnyje nustatytų pareigų vaiko atžvilgiu. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, išeinant už pareikštų reikalavimų ribų (CPK 405 str.), teismas daro išvadą, kad vaiko interesais būtina atskirti vaiką nuo tėvo ir motinos (CK 3.179 str.). Be to, pažymėtina, kad atsakovė Ž. V. turi dar vieną sūnų A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7437-641/2013 atskirtas nuo atsakovės iš esmės dėl tų pačių aplinkybių (psichikos ligos).

Pažymėtina, kad atskyrus vaiką nuo atsakovų, vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, tačiau tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 2, 3 d.).

Dėl vaiko globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo

Kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskiriamas nuo tėvu, jam nustatom nuolatinė globa (CK 3.257 str. 3 p.), todėl nusprendus šioje byloje atskirti G. J. nuo tėvų, jai nustatytina nuolatinė globa.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-12-27 įsakymu Nr. A-1551 nuo 2013-12-23 G. J. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai.

Vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali ar nenori daryti vaiko tėvai (CK 3.248 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko globos ir rūpybos uždaviniai, paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų vaiko teises ir teisėtus interesus; sudarytų sąlygas vaiko gyvenimui, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei rengtų vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, tikslinga G. J. nuolatiniu globėju ir globotinei priklausančio turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus.

Sprendimas dalyje dėl nuolatinės globos nustatymo vykdytinas skubiai (CPK 283 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą G. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno atsakovo po 80,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų.

Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovų prašoma priteisti išlaikymo jų dukrai suma – kas mėnesį po 80,00 Eur, yra pagrįsta. Teismo vertinimu, vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, o ieškovo nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis leistų visus šiuos vaiko poreikius patenkinti bent minimaliai.

Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), tačiau 1 MMA kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Ieškovo nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė Ž. V. šuo metu dirba, atsakovas A. J. šiuo metu nedirba pagal darbo sutartį, tačiau dirba atsitiktinius darbus, iš kurių gauna pajamas, atsakovė taip pat gauna 158,00 Eur neįgalumo pensiją, o atsakovas – 78,00 Eur neįgalumo pensiją. Atsakovė Ž. V. dirbdama (duomenys neskelbtini) 2015-08 – 2015-09 iš viso gavo 141,03 Eur darbo užmokestį. Duomenų, kad šiuo metu atsakovų turtinė padėtis žymiai skirtųsi, byloje nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Nors nagrinėjamos bylos duomenimis atsakovų pajamas yra nedidelės, tačiau atsakovai yra darbingo amžiaus, ir nors atsakovės darbingumas yra apribotas, tačiau ji gali dirbti, ką patvirtina ir bylos duomenys apie atsakovės įsidarbinimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, o vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 str. 1 d.). Todėl atsakovai turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovai byloje neteikė jokių įrodymų, kad ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius, o atsakovė Ž. V. tik nurodė, kad prašomas priteisti išlaikymas, jos nuomone, yra per didelis.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad ieškovo ieškinyje nurodyta suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra adekvati, atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda ir ji išlieka net ir atskyrus vaikus nuo tėvų, o atsakovė Ž. V. nenurodė aplinkybių, kurioms esant teismas galėtų mažinti ieškovo prašomą priteisti išlaikymo dydį, iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai G. J. periodinėmis išmokomis iš kiekvieno atsakovo po 80,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. balandžio 10 d., iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtini Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai (CK 3.203 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje 49,00 Eur žyminis mokestis išieškomas iš atsakovės Ž. V., kuri neatleista nuo tokių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 4,64 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos iš atsakovės Ž. V. valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti nepilnametį vaiką G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nuo motinos Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Atskirti nepilnametį vaiką G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nuo tėvo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Paskirti G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu globėju ir globotinei priklausančio turto administratoriumi Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, kodas 190522935.

Nustatyti G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, kodas 190522935, buveinė Vilniaus g. 303, Šiaulių m., Šiaulių m. sav.

Priteisti iš atsakovų Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), dukrai G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš kiekvieno iš tėvų po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015-04-10 iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, kodas 190522935, paskirti priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju.

Priteisti iš atsakovės Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 49,00 Eur (keturiasdešimt devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 4,64 Eur (keturių eurų 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos nustatymo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.