Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) atstovei I. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. D. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2018 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-2187-2018 nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo teiseną.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariatas 2018 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 12-ANR_N-2187-2018, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nutraukė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181³ straipsnyje (Vaiko teisių pažeidimas), teiseną.

Nutarime nustatyta, kad policijos komisariate 2018 m. birželio 12 d. gauta įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnyje (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), byloje, pradėtoje pagal G. D. 2016 m. spalio 28 d. skundą. Pareiškėja skunde nurodė, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena kartu su nepilnamete dukra D. D., prieš kelis mėnesius be pareiškėjos leidimo buvo įrengtos keturios vaizdo stebėjimo kameros. Jos su dukra yra filmuojamos visą parą prieš jų valią. Tai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Jos žiniomis, kameras įrengė jos uošvis Š. D., įgaliotas jos sutuoktinio L. D., su kuriuo vyksta skyrybų procesas. Dvi vaizdo kameros įrengtos namo bendro naudojimo patalpose (koridoriuje), kitos dvi pakabintos namo išorėje ir filmuoja patekimą į namą bei namui priklausantį žemės sklypą, kuris yra jos su sutuoktiniu bendra jungtinė nuosavybė. Pareiškimu pareiškėja prašė įpareigoti asmenis, neteisėtai įrengusius keturias kameras, jas išmontuoti ir nubausti už neteisėtus veiksmus, t. y. vaizdo kamerų naudojimą tikslams, priešingiems pareiškėjos ir jos dukters interesams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi: panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2017 m. birželio 9 d. nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, požymių; bylos dalį dėl ANK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo perdavė nagrinėti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, o bylos dalį dėl ANK 73 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo grąžino 2017 m. birželio 9 d. nutarimą priėmusiai institucijai tyrimui papildyti. Teismas pažymėjo, kad ANK 73 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas tiesiogiai susijęs su ANK 82 straipsnio numatyto administracinio nusižengimo požymių nustatymu, todėl policija pagrįstą nutarimą dėl ANK 73 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo buvimo ar nebuvimo gali priimti tik kitai institucijai (Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai) įvertinus vaizdo kamerų įrengimo ir naudojimo, jomis galimai renkamos informacijos teisėtumą.

Nutarime taip pat nustatyta, kad policijos komisariate buvo gautas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarimo. Šiuo sprendimu inspekcija nutraukė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 82 straipsnio, teiseną, kadangi šis straipsnis nuo 2018 m. liepos 16 d. neteko galios.

Nutarime nurodyta, kad, gavus Inspekcijos sprendimą, buvo atliktas pakartotinis bylos dalies dėl ANK 73 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo aplinkybių teisinis vertinimas. Pareiškėjos skundas policijos komisariate gautas 2016 m. lapkričio 2 d. Skunde nurodytos aplinkybės buvo kvalifikuotos pagal tuo metu galiojusio ATPK 181³ straipsnį. Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji kreipėsi dėl galimai jos ir nepilnametės dukros neteisėto filmavimo. Pagal savo pobūdį šis pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, todėl svarbu nustatyti, kada prasideda senaties terminas, taip pat būtina išspręsti veikos kvalifikavimą, nes skundas gautas dar galiojant ATPK, o teisena tęsiama jau įsigaliojus ANK. Atsižvelgiant į ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 3 straipsnio 8 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį, tiriama veika neturi būti perkvalifikuota pagal atitinkamus ANK straipsnius ir turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriam ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pareiškėjos kreipimosi į policijos komisariatą metu galimas pažeidimas tebebuvo vykdomas, todėl jo senaties termino pradžia laikytina jo paaiškėjimo momentas, t. y. pareiškėjos 2016 m. spalio 28 d. skundo pateikimas policijos komisariatui. Šiuo atveju tai būtų pareiškėjos 2016 m. spalio 28 d. skundo pateikimas policijos komisariatui, o tai reiškia, kad ATPK 35 straipsnyje numatytas senaties terminas pasibaigė 2017 m. balandžio 28 d. Duomenų, kad šis terminas buvo pratęstas nėra, todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181³ straipsnyje, teisena nutrauktina.

Nesutikdama su šiuo nutarimu, G. D. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai tyrimui papildyti. Skunde nurodyta, kad pareiškėja 2016 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl be leidimo keturių vaizdo kamerų įrengimo vienbučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pažeidžiant jos ir nepilnamečio asmens teises ir teisėtus interesus. Buvo pateiktas prašymas nubausti asmenis už neteisėtus veiksmus, t. y. už vaizdo kamerų įrengimą gyvenamosiose patalpose ir gaunamų vaizdo įrašų naudojimą tikslams, priešingiems jos ir dukters interesams. Policija, neatlikusi jokio tyrimo, 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu kvalifikavo veiką pagal tuo metu galiojusį ATPK 181³ straipsnį, nenustatė kvalifikuoto administracinio pažeidimo sudėties ir nusprendė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Apskundus šį nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi panaikino nutarimą ir bylą grąžino policijai tyrimui papildyti. Teismas nutartyje nustatė, kad G. D. kreipėsi į policijos įstaigą su reikalavimu įpareigoti asmenis, neteisėtai pastačiusius vaizdo stebėjimo kameras, išmontuoti šias kameras ir spręsti šių asmenų atsakomybės klausimą. Teismas nurodė, kokių konkrečiai veiksmų neatliko policijos pareigūnas, atlikdamas tyrimą, t. y. nebuvo išanalizuota, kokiu tikslu buvo įrengtos kameros, kamerų įrengimo teisėtumas, kas yra gaunamų stebėjimo duomenų valdytojas, nebuvo analizuojamas gaunamų duomenų naudojimas, saugojimas, ištrynimas ir kiek tokios stebėjimo sistemos įrengimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 skirsnio nuostatoms, reglamentuojančioms vaizdo stebėjimą. Teismo nurodymu vykdant papildomą tyrimą, 2017 m. birželio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta pakartotinai. Šis nutarimas nuo jos buvo slepiamas, su juo susipažino tik 2018 m. kovo 5 d., pati nuvykusi į policiją. Tyrėja telefonu tikino, kad tyrimas vyksta, ir tik atvykus į komisariatą pripažino, jog tyrimas nutrauktas dar prieš devynis mėnesius (2017 m. birželio 9 d.). Kodėl neišsiuntė nutarimo, nepaaiškino. Susipažinus su papildomo tyrimo metu surinktais duomenimis, tapo akivaizdu, kad tyrėja vėl nieko netyrė. Taip ir liko neaišku, kokių duomenų pagrindu buvo priimtas nutarimas – ar buvo apklausti liudytojai, ar tyrėja tik pakalbėjo su kieme sutiktais asmenimis. Teismo akcentuotos aplinkybės dėl kamerų įrengimo nebuvo tiriamos. Apskundus nutarimą po devynių mėnesių, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutarimu konstatavo, kad: pirminis 2016 m. lapkričio 2 d. skundas buvo pateiktas dėl neteisėto vaizdo kamerų įrengimo ir pareiškėjos bei jos nepilnamečio vaiko teisių ir interesų pažeidimo; netirtas kamerų įrengimo teisėtumo klausimas; esminis klausimas yra neteisėtas duomenų rinkimas ir galimas privataus asmens sekimas, o veikla dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaikų interesams yra išvestinė, kylanti iš neteisėto sekimo; tik nustačius, kokiu tikslu buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kur ir kiek laiko saugomi jose fiksuoti vaizdo įrašai ir pan., būtų galima vertinti buvo ar ne pažeisti įstatymai ir kaip tuos nustatytus pažeidimus kvalifikuoti. Atsižvelgęs į tuo metu galiojusius įstatymus, teismas, panaikinęs skundžiamą policijos nutarimą, bylos dalį dėl ANK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo perdavė nagrinėti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, o dalį dėl ANK 73 straipsnio grąžino policijai. Po šio teismo nutarimo priėmimo susidarė dar kurioziškesnė situacija. Teismui išskyrus bylą į dvi dalis, teismo nutarimas nebuvo vykdomas. Paaiškėjo, kad teismo nutarimas Inspekcijoje negautas. 2018 m. birželio 14 d. el. paštu pateikus Inspekcijai teismo nutarimo ir skundo kopijas, Inspekcija informavo, kad pareiškėja turi pateikti savarankišką prašymą Inspekcijai, jeigu nori, kad būtų nagrinėjamas jos skundas, o teismo nutarimą su medžiaga turi perduoti policija. Policija teismo nutarimo Inspekcijai su turima medžiaga nepateikė. Teismas taip pat nepateikė nutarimo Inspekcijai vykdyti. Tyrėja tik 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Inspekcijai teismo nutarimą su surinkta medžiaga. Tik po trijų mėnesių, pareiškėjai intensyviai domintis, policija teismo nutarimą pateikė vykdyti. Būtent policijai, kaip teismo nutarimą ir surinktą medžiagą pateikusiai institucijai, Inspekcija atsakė, kad administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 82 straipsnį nutraukia dėl įstatymo, nustatančio administracinę atsakomybę, panaikinimo 2018 m. liepos 16 d. Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu nuspręsta informuoti policijos komisariatą. Pasiteiravus policijos komisariate, kodėl buvo delsiama perduoti teismo nutarimą tyrimui vykdyti, atsakyta, kad tokią pareigą turėjo būtent teismas, o ne policija. Dėl kokios priežasties tokiu atveju policija, o ne teismas, pateikė teismo nutarimą vykdyti 2018 m. rugpjūčio 22 d., nėra neaišku. Pasinaudodami situacija, kad dėl kamerų neteisėto įrengimo atsakomybę numatantis ANK 82 straipsnis panaikinta 2018 m. liepos 16 d., policija nusprendė neteisėto sekimo veiksmų, nurodytų pirminiame pareiškėjos 2016 m. lapkričio 2 d. skunde, išvis nebetirti ir apsiribojo tik ANK 73 straipsniu. Nors pareiškėja ir pateikė 2016 m. lapkričio 2 d. skundą dėl neteisėtai įrengtų kamerų gyvenamajame name įrengimo ir jos sekimo vykstant santuokos nutraukimo ir turto dalybų procesui, policija šį epizodą tirti ir teisiškai kvalifikuoti veiką atsisakė. Nors teismai du kartus naikindami policijos nutarimus pasisakė, kad būtina ištirti kamerų įrengimo teisėtumo klausimą, policija to nedarė ir trečią kartą. Teiseną dėl ANK 73 straipsnio nutraukė formaliu pagrindu, remdamiesi senaties terminų suėjimu skirti administracinę nuobaudą. Pateikus skundą dėl neteisėto kamerų įrengimo dar 2016 m. lapkričio 2 d. taip ir liko neaišku dėl kokios priežasties tyrėja netyrė šių neteisėtų veiksmų dvejus metus. Policijos nutarimai nepradėti tyrimo du kartus pripažinti nepagrįstais, todėl neteisėtais. Kamerų įrengimas privačiame vienbučiame gyvenamajame name vykstant skyrybų klausimui, ginčui dėl kaltės, yra ne kas kita, kaip sekimas. Tai užtraukia ne tik administracinę atsakomybę, bet ir baudžiamąją. Būtent policijos, kaip ikiteisminio tyrimo institucijos, pareiga yra tinkamai surinkti medžiagą, ją įvertinti ir kvalifikuoti veiksmus pagal tinkamai pritaikytą teisės normą. Pareiškėja įsitikinusi, kad kameros buvo įrengtos būtent dėl jos sekimo, nes iki L. D. išsikraustymo iš jų namų jokių kamerų nebuvo. Įrengus kameras, gaudavo L. D. SMS žinutes, kuriose jis nurodydavo stebintis, kas pas ją ateina. Tik išsamiai ištyrus kamerų įrengimo aplinkybes – kas jas įrengė, kas turi prieigą prie kameromis renkamos informacijos, galima spręsti dėl tolimesnio tyrimo vykdymo pagrįstumo ar jo nutraukimo. Be administracinės ar civilinės atsakomybės yra ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 167 straipsnis, kuriame numatyta atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų gyvenimą rinkimą. Būtent policijos pareiga yra surinkti medžiagą dėl kamerų įrengimo ir įvertinti atsakomybės rūšį. Po teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarimo policija nesiėmė jokio papildomo tyrimo, nenustatė absoliučiai jokių papildomų aplinkybių, kurios paminėtos teismo nutarime, o tik suskaičiavo senaties terminus administracinio nusižengimo byloje ir tai darė virš penkių mėnesių.

Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas prašo skundo netenkinti, kadangi skundžiamas nutarimas priimtas įvertinus visus surinktus duomenis, pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Teismo posėdyje G. D. pateikė rašytinius paaiškinimus ir palaikė pateiktą skundą. Paaiškino, kad ji siekia, jog byla būtų sugrąžinta, kadangi dėjo visas pastangas, bet kažkodėl suėjo senatis. Visur kreipėsi, siekė, kad procesas nesivilkintų, aiškinosi, kokia atsakomybė turi už tai kilti. Kai kreipėsi į Asmens duomenų apsaugos inspekciją, jai paaiškino, kad nenagrinėja atvejų, kai kameras įrengia fizinis asmuo, tačiau paaiškėjo, kad tai padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tyrėjos nebuvo išsiaiškintas tas faktas, kad tai gyvenamosios vietos paskirties namas. Kameros įrengtos jos (G. D.) koridoriuje. Buvo priimtas teismo nutarimas, duoti visi įpareigojimai. Ar ji turi kontroliuoti, kad būtų vykdomas nutarimas. Praėjo jau daugiau nei 2 metai, bet kameros ir toliau kabo. Kreipėsi į policiją, siekdama išsiaiškinti, kas pastatė kameras, taip pat kad nukabintų kameras, kadangi jos pastatytos neteisėtai, už tai turi būti atitinkama atsakomybė. Yra du sklypai. (duomenys neskelbtini) namo sklypo bendrasavininkai yra ji ir vyras, o (duomenys neskelbtini) – jos uošvis. Sklypai turi bendrą tvorą, namai nėra sujungti. (duomenys neskelbtini) name gyvena ji, jos dukra, mama ir sūnus. Kitas namas yra padalintas į dvi dalis, vienoje dalyje gyvena uošvis Š. D. su sutuoktine, kitoje dalyje gyvena kaimynai, o šalia įrengtame pastate – jos sutuoktinis L. D. su sugyventine ir jos vaikais. Buvo įrengtos 4 kameros, dvi lauke ir dvi viduje. Šiuo metu vyksta ginčas dėl šio namo pripažinimo bendra jungtine nuosavybe. Šiuo metu namo savininku laikomas jos sutuoktinis L. D.. Jis gali laisvai patekti į jos namą, taip pat ir uošvis, kadangi jie turi raktus. Šiuo metu Š. D. yra paskirtas namo administratoriumi pagal L. D. įgaliojimą. Dvi kameros buvo įrengtos koridoriuje, t. y. viena įėjus į koridorių, kadangi yra tik vienas įėjimas, o kita kamera koridoriuje tik užlipus laiptais. Norint patekti į butą, reikia praeiti pro tas kameras. Kameros nėra konkrečiai nukreiptos į jos butą, bet jos sustatytos taip, kad ji pro jas turi praeiti. Leidimo dėl kamerų įrengimo jos neklausė. (duomenys neskelbtini) name yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, taip pat komercinės paskirties patalpos, bet jų įėjimas atskiras. Ji gyvena antrame aukšte, o įmonės patalpos yra antrame aukšte ir rūsyje. Norint patekti į įmonės patalpas, reikia eiti tuo pačiu įėjimu. Išorėje yra dvi kameros, viena filmuoja patį įėjimą, o kita – uždarą kiemą. Nežino, kas renka ir apdoroja duomenis. Mano, kad kameros įrengtos tiek vyro, tiek uošvio iniciatyva. Supranta, kad kameras įstatė dėl įrodymų rinkimo civilinėje byloje, procesas prasidėjo 2015 m. gruodžio 23 d. Dėl kamerų kreipėsi į policiją 2016 n. lapkričio 2 d. Kameros buvo įrengtos praėjus kažkiek mėnesių po civilinės bylos prasidėjimo. Skyrybų iniciatorius buvo L. D.. Dėl kamerų pastatymo jie visi jautė stresą, taip pat ir jos (G. D.) vaikas, pastarajai atrodo, kad ją stebi senelio akis. Šiuo metu dukra jau pilnametė. Kameros trukdo jos (G. D.) privačiam gyvenimui, jos vaikų gyvenimui, jaučiasi sekama, ką jie veikia, vėliau jai siunčiamos žinutės, yra grasinama, gąsdinama. Mano, kad kamerų įrengimu sutuoktinis netinkamai naudoja tėvų valdžią. Kameros kabo iki šiol. Kameras jie įsirengė neva saugodamiesi nuo jos neadekvačių klientų ir saugodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Name ji vykdo individualią veiklą, pas ją retkarčiais ateina žmonės dėl individualių konsultacijų, (duomenys neskelbtini) adresas nurodytas jos veikloje. Senatis neturėtų būti taikoma, tačiau negali tai paaiškinti teisiniais motyvais, neturi tam kompetencijos. Jai sunku suprasti, kodėl ta senatis suėjo, jos noras lieka toks pats – išsiaiškinti dėl kamerų, ar jos buvo pastatytos teisėtai ar neteisėtai. Anksčiau, kuomet dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kameros nebuvo įrengtos. Kameros buvo įrengtos 2016 m. prasidėjus skyrybų procesui. Anksčiau patalpose buvo įsikūrusi kita įmonė, tačiau jie kamerų neturėjo. Taip pat antrame aukšte gyveno privatus asmuo. Anksčiau buvo įrengta kamera su telefonspyne. Viena kamera yra neveikianti, tai muliažas dėl vagių. Nemano, kad buvo atliktas tyrimas, teismas du kartus nustatė, kad trūksta tyrimo, viskas nurodyta procesiniuose dokumentuose, tačiau duomenų negauta. Po teisėjo D. P. priimto nutarimo visą medžiagą išsiuntė Asmens duomenų apsaugos inspekcijai, tačiau gavo raštą, kad ji pati turi kreiptis atskirai, tačiau kodėl ji turi kreiptis, jei teismas priėmė sprendimą. Ji kreipėsi el. laišku į Inspekciją po teisėjo D. P. priimto nutarimo, tačiau jie nurodė, kad ji turi kreiptis su atskiru skundu, tačiau to nedarė, nes teismas perdavė nagrinėti. Kiek pamena, policijos pareigūnai kalbėjo su Inspekcija, jie nurodė, kad situacija jiems žinoma. Papildomai ji išsiuntė raštą ir nutarimą su prašymu paaiškinti situaciją.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė I. R. prašė palikti nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Papildomai pasisakyti nėra prasmės, kadangi viskas jau buvo išsakyta anksčiau. Priimtas nutarimas nutraukti teiseną dėl senaties yra teisingas. Buvo išsiaiškinti klausimai, kurie buvo nurodyti teismo nutarime, viskas yra medžiagoje. Veiksmų buvo imtasi ne po gegužės mėnesio nutarimo, o dar ankstesnio. Negali atsakyti, kas įrengė kameras, kadangi tai buvo seniai, viskas yra medžiagoje. Visur dokumentuose nurodyta, kad kameras neva įstatė L. D.. Jei kameras įstatė UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi būti visi reikalingi dokumentai.

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos G. D. 2016 m. spalio 28 d. pareiškimas (toliau – ir Pareiškimas) dėl neteisėto vaizdo kamerų įrengimo, jos ir nepilnamečio vaiko teisių bei interesų pažeidimo policijos įstaigoje buvo nagrinėjamas tris kartus, nes du kartus teismo nutarimais byla (jos dalis) buvo grąžinta tyrimui papildyti. Kadangi šios aplinkybės (policijos komisariato ir teismo priimti nutarimai, juose konstatuoti faktai ir išdėstyti teisiniai motyvai) turi reikšmės nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl paskutinio policijos komisariato 2018 m. spalio 31 d. nutarimo (toliau – Skundžiamas nutarimas), pirmiausia teismas chronologine tvarka apibendrins Pareiškimo nagrinėjimo procesą.

Pareiškėja Pareiškime, policijos komisariate gautame 2016 m. lapkričio 2 d., nurodė, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena kartu su nepilnamete dukra D. D., prieš kelis mėnesius be pareiškėjos leidimo buvo įrengtos keturios vaizdo stebėjimo kameros. Jos su dukra yra filmuojamos visą parą prieš jų valią. Tai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Jos žiniomis, kameras įrengė jos uošvis Š. D., įgaliotas jos sutuoktinio L. D., su kuriuo vyksta teisminis skyrybų procesas ir turtinis ginčas dėl minėto namo pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dvi vaizdo kameros įrengtos namo bendro naudojimo patalpose (koridoriuje), kitos dvi pakabintos namo išorėje ir filmuoja patekimą į namą bei namui priklausantį žemės sklypą, kuris yra jos su sutuoktiniu bendra jungtinė nuosavybė. Pareiškėja prašė įpareigoti asmenis, neteisėtai įrengusius keturias vaizdo stebėjimo kameras, jas išmontuoti ir juos nubausti už neteisėtus veiksmus, t. y. už vaizdo kamerų naudojimą tikslams, priešingiems pareiškėjos ir jos dukters interesams. Pareiškėja prašė reaguoti kuo skubiau, nes yra pažeidinėjami nepilnamečių vaikų teisės ir interesai. Be to, Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja su analogišku prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrių siekdama apginti savo nepilnametės dukters teises ir interesu (bylos Nr. II-249-988/2018 l. 32).

Policijos komisariatas 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu, įvertinus pareiškėjos patikslintas aplinkybes ir jos vyro L. D. paaiškinimus, nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos dėl pažeidimo, numatyto ATPK 181³ straipsnyje „Vaiko teisių pažeidimas“ (bylos Nr. II-249-988/2018 l. 31).

Pareiškėjai apskundus (bylos Nr. II-249-988/2018 l. 27–30) šį nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi panaikino nutarimą ir bylą grąžino institucijai tyrimui papildyti (bylos Nr. II-249-988/2018 l. 61–64). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant Pareiškimą buvo apsiribota tik L. D. veiksmų analize, t. y. ar jo veiksmuose nėra ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, tačiau nebuvo nustatinėjami asmenys, atsakingi už vaizdo kamerų įrengimą, nebuvo sprendžiamas šių asmenų atsakomybės klausimas, nenagrinėjamas ir neanalizuojamas tokių kamerų įrengimo teisėtumas. Nebuvo aiškinamasi, kas yra gaunamų duomenų valdytojas, nebuvo analizuojamas gautų duomenų naudojimas, saugojimas, ištrynimas ir ar nebuvo pažeistas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios vaizdo stebėjimą. Nebuvo analizuota, kur ir kokiu tikslu įrengtos kameros, kiek šių kamerų įrengimas yra susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsauga. Neapklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo Š. D., kuris galėtų nurodyti tikslesnes vaizdo kamerų įrengimo aplinkybes.

Policijos komisariatas, atlikus papildomus tyrimo veiksmus (nustačius pastato paskirtį, kam jis priklauso, apžiūrėjus pastatą, apklausus Š. D., L. D.) 2017 m. birželio 9 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) požymių (bylos Nr. II-249-988/2018 l. 13–14). Iš nutarimo turinio matyti, kad jame pasisakyta ne tik dėl tėvų valdžios (ne)panaudojimo, bet ir dėl vaizdo kamerų įrengimo aplinkybių, jų vietos, tikslo, įrašų saugojimo, teisės į privatų gyvenimą, kito asmens stebėjimo, kamerų apsauginės funkcijos.

Pareiškėjai apskundus (bylos Nr. II-249-988/2018 l. 3–6) šį nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutarimu panaikino nutarimą ir bylos dalį dėl ANK 82 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimas) numatyto nusižengimo perdavė nagrinėti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, o bylos dalį dėl ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo grąžino nutarimą priėmusiai institucijai tyrimui papildyti (bylos Nr. II-249-988/2018 l. 98–101). Šis teismo nutarimas (jame nurodyti teisiniai motyvai) yra labai svarbūs nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl policijos komisariato 2018 m. spalio 31 d. nutarimo, kadangi šiame teismo nutarime, kuris Pareiškėjos nebuvo apskųstas, buvo nurodytos esminės pareiškėjos Pareiškimo papildomo tyrimo gairės. Nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl Skundžiamo nutarimo, yra saistomas 2018 m. gegužės 11 d. nutarime nurodytais teisiniais motyvais, todėl mano, kad juos būtina išsamiai aptarti.

Minėtame 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarime nurodyta, kad vaizdo stebėjimas reglamentuojamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) trečiame skirsnyje. Pagal ADTAĮ 53 straipsnį asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Administracinė atsakomybė už ADTAĮ pažeidimą numatyta ANK 82 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja skunde taip pat kelia klausimą dėl ADTAĮ galimo pažeidimo, o administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 82 straipsnyje numatytų nusižengimų pradeda, tyrimą atlieka ir protokolus surašo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (ANK 589 str. 29 p.). Policijos pareigūnams tokia kompetencija nėra priskirta (ANK 589 str. 49 p.). Policijos pareigūnas negalėjo spręsti dėl administracinio nusižengimo, susijusio su ADTAĮ pažeidimu, teisenos pradėjimo ar nutraukimo. Policijos pareigūnas neturėjo kompetencijos tirti, analizuoti ir vertinti, ar pareiškėjos nurodytos vaizdo stebėjimo kameros įrengtos teisėtai ir šiuo aspektu nepažeidžiant pareiškėjos ir jos dukters teisių ir teisėtų interesų. Nors 2017 m. birželio 9 d. nutarime nėra įvardijamas ANK 82 straipsnis, tačiau iš šio nutarimo turinio matyti, kad tyrimas buvo atliekamas iš esmės būtent šio straipsnio kontekste ir analizuojami šio straipsnio požymiai. Buvo mėginta aiškintis, kokiu tikslu įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kur ir kiek laiko saugomi jomis užfiksuoti vaizdo įrašai ir pan., nors tai nėra priskirta policijos pareigūnų kompetencijai. Todėl 2017 m. birželio 9 d. nutarimo išvados dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo ir jų naudojimo teisėtumo bei informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo, laikytinos neteisėtomis. Klausimas dėl ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo laikytinas išvestiniu iš pagrindinio pareiškėjos keliamo klausimo, susijusio su galimai neteisėtu pareiškėjos ir jos dukros stebėjimu, nes galimas tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams galėjo pasireikšti būtent galimai neteisėtu dukros stebėjimu vaizdo kameromis. Įstatymų nustatyta tvarka neatlikus tyrimo ir kompetentingai institucijai nepriėmus procesinio sprendimo dėl ANK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, nebuvo galima spręsti ir klausimo dėl galimai ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo. Policija pagrįstą nutarimą dėl ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių buvimo ar nebuvimo gali priimti tik kitai institucijai įvertinus vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo ir naudojimo, šiomis kameromis galimai renkamos informacijos teisėtumą.

Taigi 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarime (minėta, kad šis nutarimas pareiškėjos nebuvo apskųstas) konkrečiai ir aiškiai konstatuota, kad pareiškėjos Pareiškime iš esmės keliami du klausimai: visų pirma, dėl ADTAĮ pažeidimo; antra, tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams. Be to, antras klausimas gali būti išspręstas tik po to, kai bus įstatymų nustatyta tvarka išspręstas pirmas klausimas. Pareiškėja teismui pateiktame skunde dėl policijos komisariato 2018 m. spalio 31 d. nutarimo daug dėmesio skiria policijos pareigūnų veiksmams, kuriuos šie papildomo tyrimo metu turėjo atlikti, t. y. išanalizuoti, kokiu tikslu buvo įrengtos kameros, jų įrengimo teisėtumą, kas yra gaunamų duomenų valdytojas ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie policijos pareigūnų veiksmai buvo akcentuoti ne 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarime, po kurio buvo priimtas šioje byloje skundžiamas policijos komisariato 2018 m. spalio 31 d. nutarimas, o dar 2017 m. vasario 15 d. teismo nutarime, po kurio priėmimo policijos komisariatas iš tiesų tyrė minėtas aplinkybes ir padarė atitinkamas išvadas. Tai matyti iš policijos komisariato 2018 m. birželio 9 d. nutarimo turinio. Visgi vėlesniame, t. y. 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarime, buvo padaryta iš esmės priešinga išvada, t. y. kad policijos pareigūnai neturėjo kompetencijos aiškintis, kokiu tikslu įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kur ir kiek laiko saugomi jomis užfiksuoti vaizdo įrašai ir pan. Būtent po šio teismo nutarimo buvo priimtas šioje byloje pareiškėjos skundžiamas policijos komisariato 2018 m. spalio 31 d. nutarimas. Tai reiškia, kad policijos komisariatas, priimdamas skundžiamą nutarimą, privalėjo vadovautis 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarime nurodytais išaiškinimais ir pats netirti vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo teisėtumo ir kt. klausimų, o laukti Inspekcijos šių aplinkybių vertinimo. Taigi skundžiamame nutarime pagrįstai nebuvo vertinami minėti klausimai, nes juos turėjo įvertinti Inspekcija.

Visiškai suprantama pareiškėjos skunde iš dalies emociškai išdėstyta pozicija dėl 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarimo, kuriuo bylos dalis dėl galimo ANK 82 straipsnio numatyto nusižengimo tyrimo perduota Inspekcijai, pateikimo vykdyti. Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. II-249-988/2018, kuri policijos komisariato pateikta teismui kartu su pareiškėjos skundu dėl policijos komisariato 2018 m. spalio 31 d. nutarimo, taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarimas jo priėmimo ir paskelbimo dieną išsiųstas pareiškėjai ir policijos komisariatui, o įsiteisėjo 2018 m. birželio 1 d. ir 2018 m. birželio 4 d. visa bylos medžiaga grąžinta policijos komisariatui. Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad tyrimą atlieka ir tyrimui reikšmingą medžiagą renka tam įgaliotos institucijos, be to, į tai, jog po to, kai teisme išnagrinėjamas skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, visa medžiaga grąžinama tyrimą atlikusiai ir nutarimą priėmusiai institucijai, būtent institucija (policijos komisariatas), kuriai buvo grąžinta bylos medžiaga, turėjo pasirūpinti tuo, kad 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarimas turėjo būti pateiktas vykdyti Inspekcijai.

Iš teismui pateikto Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 3R-289(2.13-1.) matyti, kad policijos komisariatas tik 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 10-S-78752(1.46E-10) persiuntė Inspekcijai 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarimą (b. l. 15). Kita vertus, pareiškėja 2018 m. birželio 13 d. pati pateikė Inspekcijai šį teismo nutarimą, prašydama informuoti apie tyrimo eigą (b. l. 11). Šią aplinkybę patvirtinta Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 10 d. raštas Nr. 2R-5039(2.13.) (b. l. 15, kita lapo pusė). Be to, iš vyresniojo tyrėjo H. G. 2018 m. birželio 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad su Inspekcija dėl 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarimo telefonu bendrauta dar 2018 m. birželio 19 d., o 2018 m. birželio 23 d. Inspekcija patvirtino, jog yra gavusi pranešimą iš teismo dėl G. D., bet sprendimas nėra priimtas (b. l. 12). Iš minėto Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 10 d. rašto matyti, kad, visų pirma, patikrinus Inspekcijos dokumentų valdymo sistemą nebuvo rastas nei policijos komisariato raštas, kuriuo būtų pateiktas 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarimas, nei šis nutarimas buvo pateiktas paties teismo, antra, 2018 m. birželio 14 d. Inspekcijoje buvo gautas G. D. 2018-06-13 el. laiškas ir ji buvo informuota, jog jeigu pageidauja, kad jos prašymas būtų nagrinėjamas Inspekcijoje, ji turi pateikti Inspekcijai pasirašytą prašymą arba pateikti prašymą per Inspekcijos elektroninių paslaugų portalą, tačiau G. D. pasirašyto ar per minėtą portalą pateikto prašymo Inspekcijoje negauta (b. l. 15, kita lapo pusė).

Taigi iš nurodytų aplinkybių matyti, kad iš esmės dėl policijos komisariato ir Inspekcijos nepakankamo bendradarbiavimo 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarimas Inspekcijai oficialiai buvo patektas tik 2018 m. rugpjūčio 22 d. Šios aplinkybės iš dalies nulėmė situaciją, kad Inspekcija 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 3R-289 (2.13-1.) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dėl G. D. nusprendė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl galimo ANK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo pagal G. D. 2016 m. spalio 28 d. pareiškimą, kadangi ANK 82 straipsnis galiojo iki 2018 m. liepos 16 d. (b. l. 15). Šiame kontekste akcentuotina ir pačios pareiškėjos užimta iš dalies pasyvi pozicija. Pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, kad žinojo apie Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 10 d. rašte minimą Inspekcijos atsakymą pareiškėjai, kad ji, pageidaudama, jog jos prašymas (pateiktas el. paštu 2018 m. birželio 13 d.) būtų nagrinėjamas inspekcijoje, turi pateikti Inspekcijai pasirašytą prašymą arba pateikti prašymą per Inspekcijos elektroninių paslaugų teikimo portalą. Pareiškėjos teigimu, ji nemanė, kad dar turi teikti prašymą, kadangi jau yra pateikusi Pareiškimą, be to, 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarime nurodyta bylos dalį perduoti nagrinėti Inspekcijai. Be abejo, ši aplinkybė (pareiškėjos pasirašyto prašymo nepateikimas Inspekcijai po Inspekcijos išaiškinimo) nepaneigia policijos komisariato pareigos pateikti 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarimą Inspekcijai vykdyti, tačiau ji iš dalies prisidėjo prie susiklosčiusios situacijos, kai Inspekcija nutraukė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 82 straipsnyje, nes šis straipsnis bylai aktualiu laikotarpiu neteko galios.

Visgi šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 82 straipsnio pripažinimas netekusiu galios nesudaro kliūčių Inspekcijai išnagrinėti pareiškėjos Pareiškime nurodytas aplinkybes dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo teisėtumo, duomenų rinkimo, saugojimo ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarime nurodyti motyvai dėl galimo ANK 82 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo buvo aktualūs priimant šį nutarimą, tačiau tai nereiškia, kad šiame nutarime akcentuotos pareiškėjos Pariškime nurodytos aplinkybės turi būti Inspekcijos tirtinos tik ANK 82 straipsnyje numatyto nusižengimo prasme. Nustojus galioti šiam straipsniui, t. y. panaikinus administracinę atsakomybę už ADTAĮ pažeidimus, negalima daryti išvados, kad šio įstatymo pažeidimai nesulaukia valstybės reakcijos. Šiuo metu galiojančios ADTAĮ redakcijos 23 straipsnyje nurodyta, kad Inspekcija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nors ANK nebenumato administracinės atsakomybės už ADTAĮ pažeidimą, Inspekcija savo kompetencijos ribose nagrinėja asmenų skundus ir yra įgaliota taikyti administracines nuobaudas (ADTAĮ trečiasis ir ketvirtasis skirsniai). Kaip matyti iš pareiškėjos Pareiškimo, ji kelia klausimus, į kuriuos yra kompetentinga atsakyti būtent Inspekcija, o ne policijos komisariatas.

Taigi skundžiamame nutarime pagrįstai nebuvo tiriami ir nagrinėjami klausimai, susiję su ADTAĮ galimu pažeidimu. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjos Pareiškimo, jo skundų dėl policijos nutarimų turinį, paaiškinimus teisme, matyti, kad esminis jos keliamas klausimas pirmiausia yra susijęs su vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo teisėtumu (ji akcentuoja skyrybų procesą, turto dalybų klausimus), o klausimas dėl jos nepilnametės dukros teisių ir teisėtų interesų pažeidimų yra išvestinis. Teismas sutinka su skundžiamo nutarimo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju dėl ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo yra suėjęs nuobaudos skyrimo terminas. Skundžiamame nutarime ši išvada yra išsamiai motyvuota, paremta teismų praktika, todėl teismas papildomai dėl to nepasisako.

Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, teiseną, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes dėl 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarimo pavėluoto pateikimo Inspekcijai, policijos komisariatas įpareigotinas, įsiteisėjus šiai nutarčiai, pateikti pareiškėjos Pareiškimą ir visą turimą medžiagą Inspekcijai, kad ši savo kompetencijos ribose išnagrinėtų skunde nurodytas aplinkybes ir priimtų atitinkamą sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2018 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. D. skundo netenkinti.

Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariatą, įsiteisėjus šiai nutarčiai, pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nagrinėti G. D. 2016 m. spalio 28 d. pareiškimą ir visą turimą medžiagą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.