Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2018 m. kovo 15 d. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ilonos Radzevičienės 2017 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 10-AT1-10514(1.39-10-12), kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. spalio 28 d. pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą dėl neteisėto vaizdo kamerų pastatymo ir pareiškėjos bei nepilnamečio vaiko teisių ir interesų pažeidimo. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur ji gyvena kartu su nepilnamete dukra D. D., ir kur yra deklaruota jų gyvenamoji vieta, prieš kelis mėnesius be pareiškėjos leidimo buvo įrengtos keturios vaizdo stebėjimo kameros. Jos su dukra yra filmuojamos visą parą prieš jų valią. Tai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Jos žiniomis, kameras įrengė jos uošvis Š. D., įgaliotas jos sutuoktinio L. D., su kuriuo vyksta skyrybų procesas. Dvi vaizdo kameros įrengtos namo, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose (koridoriuje), kitos dvi pakabintos ant namo išorės ir filmuoja patekimą į namą bei namui priklausantį žemės sklypą, kuris yra jos su sutuoktiniu bendra jungtinė nuosavybė. Pareiškimu pareiškėja prašė įpareigoti asmenis, neteisėtai įrengusius keturias kameras, jas išmontuoti ir nubausti už neteisėtus veiksmus, t. y. vaizdo kamerų naudojimą priešingiems pareiškėjos ir jos dukters interesams (b. l. 32).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus laikinai einančio vyriausiojo tyrėjo pareigas D. M. 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu nepradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181³ straipsnyje „Vaiko teisių pažeidimas“ motyvuojant tuo, kad negauta pakankamai faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 181³ straipsnyje (b. l. 31).

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Viktorijos Šelmienės 2017 m. vasario 15 d. nutartimi Nr. II-73-992/2017, tenkinus pareiškėjos skundą, 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta institucijai tyrimui papildyti (b. l. 61-64).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos vyriausiosios tyrėjos I. Radzevičienės 2017 m. birželio 9 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjos privati teritorija stebima ir filmuojama įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, todėl nėra pagrindo laikyti, kad L. D. tokiu būdu pažeidžia pareiškėjos ir D. D. teisę į privatų gyvenimą. Šiuo atveju nenustatyta, kad L. D. būtų stebėjęs pareiškėją ir tai daręs neteisėtomis priemonėmis. Įstatymuose nėra nustatyti draudimai savo privačioje teritorijoje įsirengti vaizdo stebėjimo kameras saugumo tikslais, o šiuo atveju kameros įrengtos viešoje vietoje. Viešoje vietoje fizinio asmens vykdomas vaizdo stebėjimas iš esmės yra neribojamas. L. D. įrengtos stebėjimo kameros atlieka apsauginę funkciją, skirtą atvykstančių ir išvykstančių asmenų, o ne pareiškėjos stebėjimui, todėl vaizdo kameros pagrindinis stebėjimo laukas yra nukreiptas į viešą erdvę, siekiant apsaugoti savo turtą, o ne stebėti konkrečius asmenis. Kamerų paskirtis ir jų panaudojimo tikslas – stebėti kiemo zoną, ties įvažiavimu ir išvažiavimu, įmonės duris ir bendrą, viešą koridorių. Medžiagoje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad vaizdo duomenys yra fiksuojami bei renkami, todėl nėra pagrindo spręsti, kad L. D. įmontuotomis kameromis siekia stebėti pareiškėją, renka ir fiksuoja apie ją medžiagą, ir toks yra kamerų įrengimo tikslas. Medžiagoje nėra jokių įrodymų, išskyrus pačios pareiškėjos paaiškinimus apie tai, kad ant namo sumontuotų vaizdo kamerų įrašai saugomi ilgą laiką. Š. D. nurodė, kad visi įrašai saugomi jo darbiniame kompiuteryje, tačiau jis ir UAB „Amber“ darbuotojai neapmokyti peržiūrėti vaizdo įrašų; įrašai saugomi savaitę laiko, po to, įrašo vietoje daromas naujas įrašo vaizdas. Tai, kad išsaugoto stebimo vaizdo panaudojimas skirtas galimiems neteisėtiems L. D. veiksmams, tėra prielaida, tokios galimybės buvimas pats savaime neleidžia teigti, kad ta galimybe yra pasinaudota, jog ji realizuota.

2018 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos 2018 m. kovo 15 d. skundas dėl Nutarimo. Skunde teigiama, kad pareiškėjai Nutarimas įteiktas tik 2018 m. kovo 5 d. elektroniniu paštu. Jai nežinoma, kodėl ji nebuvo informuota apie Nutarimo priėmimą anksčiau. Ji skambindavo telefonu pasiteirauti apie tyrimo eigą, jai buvo nurodoma, kad ji apie rezultatą bus informuota, tačiau ji informuota nebuvo, kol pati nenuvyko į policijos komisariatą, kur paaiškėjo apie teisenos nutraukimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašo laikyti jos skundą paduotu nepraleidus termino. Pareiškėjos skundas motyvuojamas tuo, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis yra nemotyvuotas, pagrįstas prielaidomis. Pareigūnas siaurąja prasme pažiūrėjo į įvykio teisinį vertinimą ir neatliko visapusiško L. D. galimai neteisėtų veiksmų įvertinimo. Susipažinus su Nutarimo motyvais, liko neaišku, kokius procesinius veiksmus atliko tyrėja, neaišku, kada apžiūrėtos kameros ir kaip tai fiksuota. Nėra jokio oficialiai atlikto tyrimo – nėra įvertinta, koks vaizdas gaunamas iš stebėjimo kamerų, kur saugomi įrašai, kokios trukmės įrašai saugomi. Apsiribota neformaliais pokalbiais su L. D. ir Š. D., kurių pagrindu ir priimtas Nutarimas. Nebuvo teikti jokie rašytiniai paaiškinimai, nėra nurodyta apie jokius oficialiai atliktus tyrimo veiksmus, todėl negalima įvertinti, kokiais būtent surinktais įrodymais rėmėsi tyrėja, ar Nutarimas pagrįstas teisėtais įrodymais. Tyrimo metu nėra atskleista, kas būtent ir kada įrengė kameras. Tyrėja tik žodinių paaiškinimų pagrindu nustatė, kad kameras 2016 metų vasarą įrengė UAB „Amber“, jokių patvirtinančių duomenų netyrė. Pareiškėjos manymu, bendrovė turėjo išsaugoti užsakymų dokumentus, paslaugų sutartis. Byloje surinkta prieštaringa informacija apie užsakovą kameroms įrengti: pirminių apklausų metu L. D. neneigė, kad tai jis užsakė kamerų įrengimą, o dabar aiškinama, kad vaizdo įrašus ir sekimo veiksmus atlieka Š. D.. Nutarime nėra jokių paaiškinimų, kodėl nebuvo įsitikinta pokalbių metu gautos informacijos patikimumu. Tyrėja netyrė, į kieno konkrečiai kompiuterines laikmenas patenka, kur konkrečiai ir kokį laiką saugomi vaizdo įrašai. Nebuvo apžiūrėtas kameromis fiksuojamas vaizdas, tokiu būdu būtų įsitikinta, kad vienintelis įėjimas į butą, kuriame pareiškėja gyvena, fiksuojamas visomis vaizdo kameromis, ir tai paneigtų L. D. ir Š. D. aiškinimus, kad fiksuojamas tik UAB „Amber“ įėjimas. Nutarimo motyvai yra prieštaringi. Tyrėja tarsi ir nustatė, kad L. D. neįrenginėjo kamerų, tai juridinio asmens turtas. Paskui motyvuoja, kad nėra draudžiama privačioje teritorijoje įsirengti vaizdo stebėjimo kameras, o vėliau akcentuoja, kad kameros įrengtos viešoje vietoje. Tyrėja turėjo pagrįstai motyvuoti savo išvadas, kodėl vieno buto gyvenamasis namas, jos manymu, yra vieša vieta. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, namas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamosios paskirties, daikto naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatas). Pareiškėja nurodo, kad kameros buvo įrengtos siekiant rinkti duomenis pareiškėjos ir L. D. skyrybų procesui, pastarajam skyrybų eigoje išsikrausčius gyventi į kitus namus su kita moterimi. Jis kelia reikalavimą nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo. L. D. pareiškėjai siunčiamos SMS žinutės, kurių pareiškėja neturėjo galimybės pateikti, nes tyrėja jos neapklausė, patvirtina, kad jis stebi pas pareiškėją ateinančių žmonių kiekį, jų atėjimo laiką. Kadangi tyrėja nustatė, kad vaizdo stebėjimas buvo vykdomas privačiame vieno buto gyvenamajame name, ji privalėjo L. D. ir Š. D. veiksmų teisėtumą įvertinti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) normų aspektu. Iki skyrybų proceso nekilo UAB „Amber“ turto saugumo grėsmės klausimų, kameros atsirado tik skyrybų ir namo dalinimo procese, todėl, pareiškėjos manymu, kameros įrengtos siekiant sekti pareiškėjos asmeninį gyvenimą, prisidengiant bendrovės saugumo užtikrinimu, tokiu būdu siekiant pateisinti savo neteisėtus veiksmus ir išvengti atsakomybės. Pareiškėja nurodo, kad vertinant L. D. ar juridinio asmens panaudos pagrindu valdančio patalpas teisę įsirengti vaizdo stebėjimo kameras, svarbu atsižvelgti ne tik į jų teises ir pareigas, tačiau ir asmenų, kurie kasdien stebimi, teises. Skunde apžvelgiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22, 28 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3, 3.5, 3.27 straipsniai, vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodoma, kad santuokos sudarymas ir asmenų, kaip sutuoktinių statusas, nepaneigia jų privatumo vienas kito atžvilgiu, o pažeidus šią teisę, valstybei atsiranda pareiga ją apginti. Skundu pareiškėja prašo panaikinti Nutarimą ir bylą grąžinti institucijai tyrimui papildyti (b. l. 3-6).

2018 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus atsiliepimas į pareiškėjos skundą. Skyriaus manymu, skundžiamas Nutarimas priimtas įvertinus visus surinktus duomenis, pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Pareiškėja teismo posėdyje skundą palaikė, paaiškino, kad policijos pareigūnai neatliko tinkamo tyrimo, priėmė nepagrįstą nutarimą. Pažymėjo, kad esminis klausimas, kurį ji kelia pareiškime – tai neteisėtas videokamerų įrengimas, jos sekimas ir asmeninės informacijos rinkimas, taip pat privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimas. Iš šių aplinkybių seka ir jos nepilnametės dukros interesų ir privataus gyvenimo pažeidimas.

Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas naikintinas ir byla dalyje perduotina institucijai, turinčiai teisę nagrinėti tokią administracinio nusižengimo bylą, kitoje dalyje grąžintina papildomam tyrimui.

Susipažinus su pareiškėjos procesinių kreipimųsi turiniu, matyti, kad pagrindinis juose keliamas klausimas yra susijęs su galimai neteisėtu pareiškėjos ir jos dukros stebėjimu, informacijos apie privatų šių asmenų gyvenimą rinkimu, galimai neteisėtai įrengus vaizdo stebėjimo kameras adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur yra pareiškėjos ir jos dukters faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta.

Vaizdo stebėjimas reglamentuojamas ADTAĮ trečiajame skirsnyje. Šio įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalis). ADTAĮ 2 straipsnio 17 punkte numatyta, kad vaizdo stebėjimas – tai vaizdo duomenų, susijusių su fiziniu asmeniu, tvarkymas naudojant automatines vaizdo stebėjimo priemones (vaizdo ir fotokameras ar pan.), nepaisant to, ar šie duomenys yra išsaugomi laikmenoje. ADTAĮ 53 straipsnyje numatyta, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Administracinė atsakomybė už ADTAĮ pažeidimą numatyta ANK 82 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja skunde taip pat kelia klausimą dėl galimo būtent ADTAĮ pažeidimo.

Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 29 punktu, administracinių nusižengimų teiseną dėl ANK 82 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Policijos pareigūnams tokia kompetencija nėra priskirta (ANK 589 straipsnio 49 punktas).

Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad policijos pareigūnas negalėjo spręsti dėl administracinio nusižengimo, susijusio su ADTAĮ pažeidimu, teisenos pradėjimo ar nutraukimo klausimo. Policijos pareigūnas neturėjo kompetencijos nei pradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 82 straipsnio 1 dalį, nei atlikti dėl to tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą ar nutraukti teiseną. Policijos pareigūnas neturėjo kompetencijos tirti, analizuoti ir vertinti, ar pareiškėjos nurodytos vaizdo stebėjimo kameros įrengtos teisėtai ir šiuo aspektu nepažeidžiant pareiškėjos ir jos dukters teisių ir teisėtų interesų. Nors Nutarime nėra įvardijamas ANK 82 straipsnis, tačiau iš Nutarimo turinio matyti, kad tyrimas buvo atliekamas iš esmės būtent šio straipsnio kontekste bei analizuojami šio straipsnio požymiai. Tyrimo metu, nors ir nevisapusiškai bei neišsamiai, tačiau buvo mėginta aiškintis kokiu tikslu įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kur ir kiek laiko saugomi jomis užfiksuoti vaizdo įrašai ir pan., nors, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, tokių veiksmų atlikimas bei jų vertinimas (ANK 82 straipsnio 1 dalies kontekste) nėra priskirtas policijos pareigūnų kompetencijai. Iš neteisėtų veiksmų atlikimo, negali būti padarytos ir teisėtos teisinės išvados. Todėl Nutarimo išvados dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo ir jų naudojimo teisėtumo bei informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo, laikytinos neteisėtomis.

Klausimas dėl ANK 73 straipsnio galimo pažeidimo laikytinas išvestiniu iš pagrindinio pareiškėjos keliamo klausimo, susijusio su galimai neteisėtu pareiškėjos ir jos dukros stebėjimu, nes šiuo atveju matyti, kad galimas tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams galėjo pasireikšti būtent galimai neteisėtu dukros stebėjimu vaizdo kameromis. Atsižvelgiant į tai, šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, įstatymų nustatyta tvarka neatlikus tyrimo ir kompetentingai institucijai nepriėmus procesinio sprendimo dėl ANK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, nebuvo galima spręsti ir klausimo dėl galimai ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo. Kadangi ANK 73 straipsnyje numatytas nusižengimas tiesiogiai susijęs su ANK 82 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių nustatymu, todėl policija pagrįstą nutarimą dėl ANK 73 straipsnio požymių buvimo ar nebuvimo gali priimti tik kitai institucijai įvertinus vaizdo kamerų įrengimo ir naudojimo, šiomis kameromis galimai renkamos informacijos teisėtumą.

ANK 642 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apylinkės teismas, nustatęs, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė institucija, neturinti teisės nagrinėti tokią bylą, šį nutarimą panaikina ir perduoda bylą institucijai, turinčiai teisę nagrinėti tokių administracinių nusižengimų bylas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, administracinio nusižengimo byla dalyje dėl ANK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo perduotina institucijai, turinčiai teisę nagrinėti tokių administracinių nusižengimų bylas, o byla dalyje dėl ANK 73 straipsnyje padaryto nusižengimo grąžintina policijos įstaigai papildomo tyrimo atlikimui (642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 3 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos G. D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ilonos Radzevičienės 2017 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 10-AT1-10514(1.39-10-12).

Bylą dalyje dėl ANK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo perduoti nagrinėti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Bylą dalyje dėl ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo grąžinti nutarimą priėmusiai institucijai tyrimo papildymui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.