Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-73-992/2017

2017 m. vasario 15 d.

institucijos, priėmusios nutarimą, atstovei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyr. tyrėjai I. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus laikinai einančio vyriausiojo tyrėjo pareigas D. M. 2016-12-07 nutarimo Nr. 10-AT1-10514 (1.39-10-12) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus laikinai einančio vyriausiojo tyrėjo pareigas D. M. 2016-12-07 nutarimu nepradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181³ straipsnyje „Vaiko teisių pažeidimas“. Nutarime nurodyta, kad negauta pakankamai faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 181³ straipsnyje.

G. D. teismo posėdyje skundą palaikė, paaiškino, kad vaizdo kameros buvo pastatytos be jos sutikimo. Ji ir jos nepilnametė dukra yra filmuojamos ištisą parą, kas pažeidžia jų teisę privatumą. Viena kamera įrengta ant namo, lauke, įėjus pro vartus pradedama filmuoti, kita kamera lauke filmuoja kitą pusę, filmuoja sklypo dalį. Atidarius namo stiklines duris yra dar viena kamera, kuri filmuoja, kas įeina pro duris, o dar viena kamera yra užlipus laiptais į viršų, fiksuojama, kas lipa laiptais į viršų. Tai yra vieta, kur matosi, kas ateina ir pakyla laiptais. Kameros yra veikiančios, tamsoje užsidega infraraudonųjų spindulių lemputės. Kameras prieš kelis mėnesius pastatė jos vyras su uošviu, motyvuodami tuo, kad bendrovei (duomenys neskelbtini) būtina apsauga. Nuo 2015 m. tarp jos ir jos vyro vyksta skyrybų procesas. Kameras dėl saugumo galėjo būti pastatytos UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, o šiuo metu jos įrengtos viešoje erdvėje. Pareiškėja įsitikinusi, kad kamerų užfiksuota medžiaga gali būti panaudota prieš ją skyrybų procese. Vyras su dukra bendrauja, tačiau glaudaus ryšio tarp jų nėra. Jos nepilnametė dukra jautriai reaguoja į kameras. Kartu gyvenančiam pilnamečiui sūnui kameros taip pat nepatinka.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyr. tyrėja I. R. teismo posėdyje paaiškino, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog vaizdo kameros yra įrengtos dėl saugumo. Filmuojamas ne gyvenamasis namas, o tarnybinės bendros paskirties patalpos. Iš L. D. buvo paimtas paaiškinimas. Vien kamerų įrengimas negali užtraukti atsakomybės dėl vaiko teisių pažeidimo.

Teismo posėdyje apklaustas L. D. paaiškino, kad patalpos (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Patalpos įgytos prieš santuoką. Jis šiuo metu gyvena atskirai. Kameros, bendro naudojimo patalpose, buvo įrengtos savais tikslais, darbuotojų saugumui. Kameros buvo pastatytos siekiant apsisaugoti ir nuo D. išpuolių, ir nuo vagių. Šalia yra asocialus namas, yra landynė, kurioje gyvena 10 asocialių žmonių. Kamerų įrengimui vadovavo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, o jis pats tik davė žodinį sutikimą. Kameros yra UAB (duomenys neskelbtini) turtas, jos įrengtos už bendrovės lėšas. Prie įėjimo, prie lauko durų, visada buvo kamera, tačiau šiuo metu ji atjungta, ji buvo sena. Viena kamera filmuoja lauko duris, kur yra domofonas, pirmame aukšte, kita kamera filmuoja viduryje, trečia kamera filmuoja UAB (duomenys neskelbtini) įėjimą, ketvirta yra užlipus laiptais. G. D. durų niekas nefilmuoja. Kamerų fiksuojamų duomenų niekas nevaldo, yra dėžutė kur savaite laikomi duomenys, po to ant viršaus vėl rašoma informacija. Kamerų informacija disponuoja Š. D., kuris yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Jis su nepilnamete dukra puikiai sutaria, mergaitė šiuo metu gyvena su mama, jam mergaitė teigia, jog kameros jai netrukdo.

Byloje pateiktas G. D. 2016-10-28 pareiškimas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), esančiame name, kuriame ji gyvena kartu su nepilnamete dukra, be jos leidimo buvo įrengtos keturios vaizdo kameros. Tokiu būdu buvo pažeistos jos ir jos nepilnametės dukters teisėti interesai. Jos žiniomis kameras įrengė jos uošvis Š. D., įgaliotas jos sutuoktinio L. D., su kuriuo vyksta skyrybų procesas. Dvi vaizdo kameros įrengtos namo, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose (koridoriuje), o kitos dvi pakabintos ant namo išorės ir filmuoja patekimą į namą bei namui priklausantį žemės sklypą, kuris yra jos su sutuoktiniu bendra jungtinė nuosavybė. Pareiškime išreikštas prašymas įpareigoti asmenis, neteisėtai pakabinusius vaizdo kameras, šias kameras išmontuoti ir nubausti asmenis už neteisėtus veiksmus, už vaizdo kamerų naudojimą priešingai jos ir jos nepilnametės dukters interesams. (b.l. 7)

G. D. 2016-11-07 patikslinime pateikė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir 2016-10-28 pareiškime. (b.l. 9)

Policijos pareigūnams pateiktame paaiškinime dėl įvykio aplinkybių L. D. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), esantis namas priklauso jam. Namo trečiame aukšte gyvena jo nepilnametė dukra su motina. Nuo 2015 m. su G. D. vyksta skyrybų procesas. Minėtame name yra bendrovė (duomenys neskelbtini). Bendrovės saugumui, kadangi šalia yra apleistas namas, kuriame gyvena asocialūs asmenys, yra įrengtos keturios vaizdo kameros. Dvi kameros filmuoja lauko teritoriją, o dvi įrengtos bendro naudojimo koridoriuje. Su dukra jo santykiai geri. Įrengtos kameros dukters interesų nepažeidžia. (b.l. 10)

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, priėmusiai nutarimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus vyr. tyrėjo nutarimas priimtas 2016-12-07. Nagrinėjant skundą dėl nutarimo teisėtumo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena vyksta pagal ATPK nuostatas.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidėjas kaltas, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus pareigūnas 2016-12-07 priimtu nutarimu atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius L. D. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Analizuojant pateiktą medžiagą, matyti, kad G. D. kreipėsi į policijos įstaigą, reikšdama reikalavimą įpareigoti asmenis, neteisėtai pastačiusius vaizdo kameras (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena kartu su nepilnamete dukra, išmontuoti šias vaizdo kameras ir spręsti šių asmenų atsakomybės klausimą.

Atsakingas policijos pareigūnas, nagrinėdamas G. D. pateiktą skundą, apsiribojo vien tik L. D. veiksmų analize, t.y. sprendė, ar jo veiksmuose nėra ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Atliekant tyrimą paaiškinimus pateikė L. D. bei pareiškimą padavusi G. D.. Iš esmės vadovaujantis vien šių asmenų paaiškinimais buvo konstatuota, kad L. D. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje sudėties. Atliekant tyrimą nebuvo nustatinėjami asmenys, atsakingi už vaizdo kamerų įrengimą (duomenys neskelbtini), nebuvo sprendžiamas šių asmenų atsakomybės klausimas, nenagrinėjamas ir neanalizuojamas tokių kamerų pastatymo teisėtumas. Tyrimo metu nebuvo aiškinamasi, kas yra gaunamų duomenų valdytojas, nebuvo analizuojamas gautų duomenų naudojimas, saugojimas, ištrynimas ir ar vaizdo stebėjimo kameros buvo pastatytos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo trečio skirsnio nuostatų, reglamentuojančių vaizdo stebėjimą. Policijos pareigūnas, atlikdamas tyrimą ir nagrinėdamas pateiktą pareiškimą neanalizavo, kur ir kokiu tikslu įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kiek šių kamerų įrengimas yra susijęs su UAB (duomenys neskelbtini) apsauga. Neapklausė UAB (duomenys neskelbtini) vadovo Š. D., kuris galėtų nurodyti tikslesnes vaizdo kamerų įrengimo aplinkybes.

G. D. tiek policijos pareigūnams pateiktame pareiškime, tiek ir skundo nagrinėjimo metu kėlė vaizdo kamerų įrengimo teisėtumo klausimą, ką griežtai reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, ir vaizdo kameras įrengusių asmenų atsakomybės klausimą. Tai, kad nutarime analizuojamas tik L. D. atsakomybės klausimas pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį ir nebuvo analizuojamos kitos G. D. nurodytos aplinkybės, parodo, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, neanalizuota, ar šiuo atveju nebuvo pažeisti kiti įstatymų reikalavimai.

Kartu teismas pažymi, jog skundą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už kitas institucijas, t. y. šiuo atveju 2016-12-07 nutarimą priėmusį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus pareigūnus. Teismo aktyvumas pasireiškia byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu, gali būti renkami papildomi duomenys, tačiau teismas nėra įpareigotas atlikti išsamaus tyrimo, kas pagal kompetenciją priklauso kitai institucijai. Teismo pareiga būti aktyviam neatleidžia ir negali atleisti atsakingos institucijos nuo pareigos atlikti išsamų tyrimą. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas, apklausęs G. D., L. D., sprendžia, kad byloje būtina atilikti išsamų tyrimą, surinkti daugiau duomenų, kurių pagrindų būtų galima spręsti, ar padarytas pažeidimas, nustatyti kaltus asmenis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus 2016-12-07 priimtas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina institucijai, priėmusiai 2016-12-07 nutarimą Nr. 10-AT1-10514 (1.39-10-12) tyrimui papildyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 4 p., 4 d., teismas

nutarė:

Tenkinti pareiškėjos G. D. skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus laikinai einančio vyriausiojo tyrėjo pareigas D. M. 2016-12-07 nutarimą Nr. 10-AT1-10514 (1.39-10-12) ir bylą grąžinti institucijai tyrimui papildyti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.