Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), 2018-07-16 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio pagrindu, Kauno apylinkės teismo nutartimi jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. S. 2018-06-30, 23.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,45 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto su savo sugyventine J. K. metu, ją abiem rankomis pastumdamas, ko pasekoje ji nugara atsitrenkė į duris, viena ranka suimdamas jai už sprando, o kitą ranką uždėdamas po kaklu, spaudė J. K. žemyn, po ko pastaroji nuvirto ant žemės, tokiu būdų smurtaudamas prieš savo šeimos narę sukėlė jai fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis T. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018-06-30 grįžo namo po darbo. Su nukentėjusiąją gyvename kartu kaip šeima, yra sugyventiniai. Apie dvejus metus gyvena kartu socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Tą dieną buvo mamos jubiliejus ir jis padaugino alkoholio. Grįžo namo. Su nukentėjusiąja kažko nepasidalino ir tarp jų prasidėjo konfliktas. Po to susistumdė. Greičiausiai jis pirmas pradėjo konfliktą, jis kaltas. Jei parašyta, kad sudavė smūgius, tai reiškia, kad sudavė. Podukra iškvietė policiją dėl buitinio konflikto.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino kaltinamojo T. S. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad vieneri metai kaip gyvena su sugyventine J. K., (duomenys neskelbtini), bute, kurį nuomoja. Kartu gyvena ir J. dukra, kuriai 14 metų. Sugyventinė laukiasi aštuntame mėnesyje. 2018-06-30, apie 22.00 val., su J. grįžo iš svečių į namus. Tuo metu namuose buvo dviese, J. dukra buvo išvedusi pavedžioti šunį. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio ne viską pamena, tačiau prisimena, kad tarp jo ir J. kilo žodinis konfliktas. Buvo suėmęs J. už dešinės rankos ties alkūne ir bandė ją ištempti iš namų. Tuo metu namų buto durys buvo atidarytos. J. jam apdraskė kaklą. Kad būtų suėmęs J. už kaklo ir ją smaugęs, to nepamena. Neatsimena, kad J. būtų nukritusi ant žemės. Gali būti, kad konflikto metu jis J. pastūmė, tačiau ar ji nuo jo stūmimo kažkur atsitrenkė, neprisimena. Pasibaigus konfliktui į namus grįžo J. dukra, jis paprašė jos telefono ir paskambino policijos pareigūnams, pranešė, kad J. jam apdraskė kaklą (b. l. 67-68, 75).

Po parodymų pagarsinimo kaltinamasis T. S. parodė, kad šie jo parodymai teisingi. Neprisimena to, kad būtų sudavęs nukentėjusiai. Gali būti, kad buvo taip, kaip parašyta kaltinime. Ruošiasi darniai gyventi ateityje. Labai gailisi dėl to, ką padarė.

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, įrodyta teismo ištirtais ir įvertintais duomenimis.

Nukentėjusioji J. K. teisme parodė, kad birželio 30 d. grįžo namo . Prieš tai šventė kaltinamojo mamos gimtadienį. Išgėrė S. Namuose įvyko konfliktas. Tempdamas ją už rankos, kaltinamasis stengėsi ją „išgrūsti“ iš namų. Iš lauko grįžo jos duktė. Kaltinamasis paprašė dukters paskolinti telefoną. Jis pranešė policijai, kad ji jį sumušė. Pareigūnai išsivežė kaltinamąjį.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino nukentėjusiosios J. K. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad gyvena (duomenys neskelbtini), bute kuris priklauso sugyventiniui, su sugyventiniu ir jos dukra K. K.. Su sugyventiniu T. S. pažįstami apie penkeri metai, apie vienerius metu kartu gyvena, veda bendrą ūkį. Šiuo metu aštuntame mėnesyje laukiasi vaikelio. Visuomet su sugyventiniu santykiai buvo geri, jis rūpinosi ir ja, ir jos dukra. Kai sugyventinis pavartoja alkoholinius gėrimus tampa agresyvus ir nervingas. Paskutinius kelis mėnesius sugyventinis tapo dar agresyvesnis, prieš ją kalba pakeltu tonu. Prieš kelias savaites, būdamas neblaivus, ją pastūmė bute, dėl ko buvo pakviesti policijos pareigūnai. Tuo kartu susitaikė, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. 2018-06-30, apie 22.00 val., su T. grįžo namo iš svečių. T. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Apie 23.00 val., tarp jos ir T. kilo žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių. Konflikto metu dukra K. buvo išėjusi iš namų pavedžioti šuns ir konflikto su T. nematė. Konflikto metu jai ir T. būnant koridoriuje, jis tris kartus abiem rankom ją pastūmė. Nuo stūmimo atsitrenkė į duris, jautė nestiprų fizinį skausmą nugaros srityje. T. atidarė duris į laiptinę ir vėl ją pastūmė, liepė nešdintis iš namų. Ji ranka atsistūmė atgal ir netyčia nagu įdrėskė jam į kaklo sritį. T. dar labiau supyko, būnant buto koridoriuje, vieną ranką jai uždėjęs ant sprando, kitą ranką ties kaklu pradėjo spausti į žemę, tuomet ji atsiklaupė, o po to nuo stūmimo parvirto ant žemės. T. suėmęs sakė, kad pasmaugs. Pradėjus šauktis pagalbos, T. išsigando ir pats paleido ją. Ji atsikėlusi nuėjo į kambarį, kambaryje T. ant jos rėkė, įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tuomet jis paskambino į policiją ir pranešė, kad ji jį sumušė ir išėjo į lauką laukti policijos pareigūnų. Tuomet grįžo dukra. Sulaukusi policijos pareigūnų, papasakojo jiems apie įvykį, policijos pareigūnai T. sulaikė. Ji sužalojimų nepatyrė, todėl į medikus nesikreipė, buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 12-13, 33-34).

Po parodymų pagarsinimo nukentėjusioji patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Civilinio ieškinio nereikš. Su kaltinamuoju susitaikė, gyvena kartu. Prieš tai nebuvo panašių dalykų. Nedažnai kaltinamasis vartoja alkoholį. Dar vieną kartą prieš tai T. buvo pavartojęs nemažai alkoholio, buvo iškviesta policija, po to jie susitaikė. Dabar negali pasakyti nieko blogo apie kaltinamąjį. Turi su kaltinamuoju bendrą vaiką. Nėra ginčų dėl tėvystės. Kaltinamasis išlaiko jos dukrą iš pirmos santuokos ir jų bendrą vaiką.

Liudytojas Ž. M. teisme parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji jam nepažįstami. Buvo iškvietimas dėl smurto artimoj aplinkoj. Juos pasitiko vaikinas, sakė, kad įvyko konfliktas su žmona ar drauge. Nuėjo į butą. Moteris laukėsi. Apklausė kaltinamąjį, nukentėjusią. Atrodo, kad vyras iškvietė policiją. Sulaikė vyrą, nes moteris paaiškino, kad jis apstumdė ją. Ant moters veido matėsi smurto žymės. Vyras tai ramiai bendravo, tai suagresyvėdavo.

Liudytojas A. D. teisme parodė, kad kaltinamąjį, nukentėjusiąją žino nuo įvykio. Paties įvykio aplinkybių neprisimena.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad 2018-06-30, dirbant kartu su kolega Ž. M., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), įvyko smurtas artimoje aplinkoje. Tarnybiniu automobiliu nuvykus nurodytu adresu, daugiabučio kieme prie įėjimo į laiptinę pasitiko vyriškis, nuo kurios sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vyriškis papasakojo, kad namuose susipyko su sugyventine, teigė, kad sugyventinė jį stumdė. Vyriškis palydėjo į butą. Įėjus į butą pamatė, moterį, kuri iš pažiūros atrodė laukėsi. Moteris buvo blaivi, tačiau susijaudinusi, nenorėjo pasakoti įvykio aplinkybių, verkė. Bendravo su moterimi, kolega bendravo su vyriškiu. Moteris pasakojo, kad sugyventinis norėjo ją išvaryti iš namų, grasino su ja susidoroti, ją smaugė. Ant kaklo matė paraudimą, teigė, kad sugyventinis ją stumdė. Daugiau ant moters kūno matomų sužalojimų nesimatė, moteris buvo išsigandusi. Vyriškis, jo akivaizdoje, įžeidinėjo moterį necenzūriniais žodžiais, liepė jai su daiktais išeiti iš namų (b. l. 41-42).

Po parodymų pagarsinimo liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

2018-07-01 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad J. K. paaiškino, jog 2018-06-30, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio T. S. kilo konfliktas dėl buitinių dalykų. Sugyventinis stūmė buto koridoriuje, dėl ko ji nugara atsitrenkė į tamsiojo kambario duris. Tuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to, sugyventinis dar keturis kartus ją pastūmė buto koridoriuje (b. l. 12-13).

2018-07-09 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas, su 2018-06-30, 23.18 val. užfiksuotu garso įrašu. Iš garso įrašo matyti, jog kalbasi skambinantysis (T. S.) su atsiliepiančia moterimi (bendrojo pagalbos centro darbuotoja). T. S. praneša, kad jį smaugė žmona. Informuoja, kad bijo, jog jis vėl bus sulaikytas 48 valandom. Nurodo adresą, kur įvyko įvykis (b. l. 23-24).

2018-07-13 akistatos protokolu, iš kurio matyti, jog nukentėjusioji savo duotus parodymus patvirtino, T. S. nukentėjusiosios parodymus patvirtino iš dalies, kadangi įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio visų aplinkybių detalių neprisimena (b. l. 35-36).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 10460, iš kurio matyti, jog 2018-07-01, 00.05 val., T. S. iškvėptame ore nustatyta 1,45 promilės etilo alkoholio (b. l. 89).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Pagal BK 140 str. 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis T. S. 2018-06-30, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, smurtavo artimoje aplinkoje savo sugyventinės J. K. atžvilgiu, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo sugyventinei fizinį skausmą sukėlė konflikto metu. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina nukentėjusiosios J. K. parodymai, kuriuos patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis T. S. yra kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis T. S. yra kaltas, todėl baustinas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis kaltu prisipažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

T. S. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau jo atžvilgiu 2018-07-16 nutarimu, patvirtintu Kauno apylinkės tesimo 2018-07-16 nutartimi ikiteisminis tyrimas (dėl veikos, kurią padarė 2018-06-15) buvo nutrauktas pritaikius BK 38 straipsnį. Administracine tvarka baustas du kartus, galiojančių nuobaudų neturi, Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre, Kauno filiale neužregistruotas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant artimą vidurkiui bausmės dydį. Skirdamas bausmę, numatytą BK 48 straipsnyje (laisvės apribojimas), teismas ją individualizuoja ir skiria T. S. įpareigojimą atlikti neatlygintinus darbus (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).

Kaltinamasis T. S. smurtavo prieš savo šeimos narę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 4 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu T. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-06-30, 23.45 val. iki 2018-07-02, 15.50 val. (dvi paras). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską – palikti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti laikinajame sulaikyme T. S. išbūtą laiką nuo 2018-06-30 23.45 val. iki 2018-07-02 15.50 val., t.y. 2 (dvi) paras, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti T. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską palikti byloje.

T. S. išaiškinti, kad: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo; 2) pagal BK 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 straipsnio ir 65 straipsnio nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.