- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-11
- Bylos Nr.
- 2K-384/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Olegas Fedosiukas, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Kaltinamasis
- A. M., M. K., J. K., V. J., U. L.
- Advokatai
- Saulius Juzukonis, Sigitas Židonis, Linas Vasiliauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kaltinamiesiems A. M., M. K., kaltinamajam J. K. ir jo gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui, kaltinamajam V. J. ir jo gynėjui advokatui Sigitui Židoniui, kaltinamajam U. L. ir jo gynėjui advokatui Linui Vasiliauskui, kaltinamojo juridinio asmens UAB „Vaskota“ atstovei Svetlanai Archipovai, kaltinamojo juridinio asmens UAB „Litpresa“ atstovei Astrai Turevičienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Vytauto Barkausko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendis J. K. (J. K. ), A. M. , M. K. (M. K.), V. J. , U. L. bei juridinių asmenų UAB „Vaskota“ ir UAB „Litpresa“ baudžiamojoje byloje panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu:
Žemesnės instancijos teismas
J. K. buvo nuteistas pagal 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams dviems mėnesiams, pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 16 straipsnio 6 dalį ir 277 straipsnio 1 dalį (1999 m. balandžio 19 d. Nr.1-555 įst. red.) 60 MGL bauda. Remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
J. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (2003 m. vasario – 2004 m. kovo mėnesių UAB „Vaskota“ epizodas), BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (2003 m. kovo – 2004 m. kovo mėnesių UAB „Litpresa“ epizodas), BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
A. M. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL bauda, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 50 MGL bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 220 MGL bauda.
A. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (2003 m. vasario – 2004 m. kovo mėnesių UAB „Vaskota“ epizodas), BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (2003 m. kovo – 2004 m. kovo mėnesių UAB „Litpresa“ epizodas), BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
M. K. buvo nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2003 m. vasario – 2004 m. kovo mėnesių UAB „Vaskota“ epizodas), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 250 MGL bauda, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2003 m. kovo – 2004 m. kovo mėnesių UAB „Litpresa“ epizodas), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 250 MGL bauda, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį 50 MGL bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 250 MGL bauda, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 50 MGL bauda, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 įst. red.) 50 MGL bauda, pagal BK 323 straipsnio 1 dalį (1999 m. lapkričio 25 d. Nr. VIII-1439 įst. red.) 40 MGL bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 40 MGL bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5, 6 dalimis, bausmės buvo subendrintos apėmimo ir sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė buvo paskirta 300 MGL bauda.
V. J. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 100 MGL bauda, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 60 MGL bauda, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 įst. red.) 50 MGL bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 40 MGL bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5, 6 dalimis, paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė būvo paskirta 100 MGL bauda.
V. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
U. L. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 50 MGL bauda.
Juridiniai asmenys UAB „Vaskota“ ir UAB „Litpresa“, taikant BK 38 straipsnį, buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems susitaikius su Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovu, ir baudžiamoji byla šiems juridiniams asmenims buvo nutraukta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, kaltinamojo M. K., kaltinamojo V. J. ir jo gynėjo, kaltinamojo U. L., kaltinamojo juridinio asmens UAB „Vaskota“ atstovės, kaltinamojo juridinio asmens UAB „Litpresa“ atstovės, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, kaltinamojo J. K. ir jo gynėjo, kaltinamojo U. L. gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, kaltinamojo A. M. , dėl kasacinio skundo išsprendimo nepasisakiusio, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Sprendimą panaikinti apskųstą nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme apeliacinės instancijos teismas priėmė, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad: pirmosios instancijos teismo nuosprendis nei savo forma, nei turiniu neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų; sugretinus nuosprendžio ir kaltinamojo akto tekstus, akivaizdžiai matyti, kad nuosprendis nebuvo surašytas, kaip to reikalauja BPK 302 straipsnis, o nukopijuotas iš tos pačios elektroninės laikmenos, kurioje buvo užfiksuotas kaltinamasis aktas, nes atkartotas ne tik kaltinamojo akto tekstas, bet ir jame esančios klaidos; nuosprendžio aprašomoji dalis išdėstyta ant 160 lapų, iš kurių 155 lapai struktūra ir tekstu yra identiški kaltinamajam aktui; identiškai išdėstytos ne tik įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės, kurios išdėstytos sunkiai suvokiamais gremėzdiškais sakiniais, susidedančiais iš kelių šimtų žodžių, bet ir ta nuosprendžio dalis, kurioje turėtų būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; nuosprendžio motyvuojamosios dalies, kuri numatyta BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose iš esmės nėra; visiškai neaišku, kuriais įrodymais teismas grindžia savo išvadas, nėra motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nenurodyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados; nors J. K. savo gynybą grindė ir tuo, kad ginčijo leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus teisėtumą tvirtindamas, kad jis buvo išprovokuotas padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismas iš operatyvinės veiklos subjektų išreikalavo tik dalį nuteistojo prašytų išreikalauti dokumentų, nemotyvuotai atmetė nuteistojo prašymą apklausti liudytoją R. J., kurio parodymai galėjo būti svarbūs tiriant galimo provokavimo padaryti nusikalstamas veikas klausimą. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nuosprendis, kuriame nėra teismo išvadas pagrindžiančių įrodymų analizės ir motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų ir išvadų, kurio visas tekstas beveik absoliučiai pažodžiui nukopijuotas nuo kaltinamojo akto, leidžia daryti išvadą, kad bylą išnagrinėjęs teismas nebuvo nešališkas, nes nemotyvuotai automatiškai priėmė kaltinimo poziciją ir be jokių motyvų atmetė gynybos argumentus. Be to, skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal nuteistojo J. K. , nuteistojo U. L. bei jo gynėjo apeliacinius skundus, naikinamas visas nuosprendis, nes nustatytas esminis BPK reikalavimų pažeidimas, t. y. aplinkybė, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, turėjo neigiamos įtakos ir skundų nepadavusiems nuteistiesiems.
Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šį prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Prokuroras skunde pažymi, kad savo išvadą apie pirmosios instancijos teismo šališkumą apeliacinės instancijos teismas motyvavo taip: 1) Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendis savo forma bei turiniu neatitinka BPK 302-307 straipsniuose nustatytų reikalavimų; 2) Vilniaus apygardos teismas netikrino Nusikalstamos veikos elgesio imitacijos modelio (toliau tekste NVIEM) teisėtumo, nemotyvuotai atmetė prašymą apklausti R. J. Remdamasis BPK 58 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kurių numeriai 2K-416/2007, 2K-183/2008, padarytomis išvadomis, kasatorius teigia, kad teismo šališkumas paprastai siejamas su išankstinės nuomonės turėjimu arba kai nustatoma, kad bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardintų priežasčių. Pagal BPK 58 straipsnio prasmę, anot prokuroro, nušalinimo pagrindas turi egzistuoti iki pradedant nagrinėti bylą teisme (tai teisėjo giminystės ryšiai, ankstesnis dalyvavimas byloje, jo suinteresuotumas bylos baigtimi ir kt.). Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje teisiamojo posėdžio metu teismui nebuvo pareikštas nušalinimas. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismo atliktas neišsamus įrodymų tyrimas ir nuosprendžio, neatitinkančio BPK 302-307 straipsnių reikalavimų, surašymas parodė išankstinės nuomonės turėjimą, prieštarauja bylos medžiagai. Prokuroras skunde teigia, kad tai, jog įrodymų tyrimo metu į teismo posėdį nebuvo kviestas J. K. nurodytas liudytojas ir iš operatyvinės veiklos subjektų buvo išreikalauta tik dalis nuteistojo J. K. prašytų išreikalauti dokumentų dėl NVIEM taikymo, nereiškia, kad Vilniaus apygardos teismas nevertino NVIEM teisėtumo ir pagrįstumo. Kasatorius nurodo, kad netinkamai atliktas įrodymų tyrimas, jeigu pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, bei nepakankamai motyvuotas nuosprendis yra sietinas ne su teismo šališkumu, o su BPK reikalavimų pažeidimais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti. Šiuo atveju, anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas ne tik galėjo (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalėjo atlikti įrodymų tyrimą ir ištaisyti minėtus BPK reikalavimų pažeidimus. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-297/2007 padarytomis išvadomis prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog nutartyje nurodytų pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Tokiu būdu, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320, 324, 326 straipsnių nuostatas ir šie pažeidimai sukliudė teismui tinkamai išnagrinėti bylą, joje paduotus apeliacinius skundus bei priimti teisingą sprendimą, todėl laikytini esminiais.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais jis pagrindžia išvadą, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, prieštarauja tiek nušalinimą reglamentuojančių BPK normų turiniui, tiek bylos medžiagai. Kaip esminį bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo požymį apeliacinės instancijos teismas nurodė tai, kad šis teismas nemotyvuotai automatiškai priėmė kaltinimo poziciją ir be jokių motyvų atmetė gynybos argumentus. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas J. K., A. M., V. J. pripažino kaltais tik dėl dalies jiems pareikštų kaltinimų, o dėl kitos dalies kaltinimų juos išteisino, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant tas nusikalstamas veikas. Jau vien ši aplinkybė – išteisinimas dėl dalies kaltinimų – neleidžia teigti, jog kaltinimo poziciją teismas priėmė automatiškai, t. y. jau vien ši aplinkybė paneigia prielaidą, kad teismas turėjo išankstinę nuomonę. Šališkumas yra susijęs su būtent išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jų skundžiamoje nutartyje nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas sukoncentravo dėmesį į nuosprendžio surašymo trūkumus, teigdamas, jog tie trūkumai ir parodo pirmosios instancijos teismo šališkumą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kritikuodamas nuosprendžio surašymą (pavyzdžiui, teigdamas, kad įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės nuosprendyje išdėstytos sunkiai suvokiamais gremėzdiškais sakiniais, susidedančiais iš kelių šimtų žodžių) apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu sukritikavo ir byloje surašytą kaltinamąjį aktą, nes nutartyje tvirtinama, kad tai ne teismo o tyrimo organų formuluotės, nes jos į nuosprendį tik perkeltos iš kaltinamojo akto. Be to, skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje tvirtinama, kad teismo šališkumą parodo ir neišsamus įrodymų ištyrimas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad netinkamai atliktas įrodymų tyrimas, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, netinkamas nuosprendžio surašymas yra sietini ne su teismo šališkumu, o su BPK reikalavimų pažeidimais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti. Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą. Esminiai BPK reikalavimų pažeidimai, pirmosios instancijos teismo padaryti surašant nuosprendį apeliacinėje instancijoje galėtų būti ištaisyti tą nuosprendį panaikinant ir priimant naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo. Dėl to byla liko nepatikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Tie pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl laikytini esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 383 straipsnis). Tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad išnagrinėti bylą gali trukdyti ir kaltinamojo akto trūkumai. Jeigu būtų nustatyta, kad byloje surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, apeliacinės instancijos teismas tokio BPK reikalavimo pažeidimo pats ištaisyti negalėtų. Tai būtų pagrindas panaikinti apskųstą nuosprendį ir grąžinti bylą ne pirmosios instancijos teismui, o prokurorui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.