- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-22
- Bylos Nr.
- 2K-183/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Josifas Tomaševičius, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- L. S.
- Civilinis ieškovas
- V. R., A. R., L. Č., R. V.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. S. kasacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, o pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas L. S. atidėtas dvejiems metams ir vadovaujantis BK 68 straipsniu jai uždrausta dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones. Nuosprendžiu iš L. S. priteista: nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R. 98 273,6 Lt už neturtinę žalą ir 1000 Lt turėtų išlaidų advokatui; nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. R. 100 000 Lt už neturtinę žalą ir 1000 Lt turėtų išlaidų advokatui; nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. Č. 12 000 Lt už neturtinę žalą; nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V. 5000 Lt už neturtinę žalą. Nuosprendžiu iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista: civiliniam ieškovui V. R. 4162,89 Lt už turtinę žalą ir 1726,4 Lt už neturtinę žalą; civilinei ieškovei A. R. 18 909,15 Lt už turtinę žalą.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, kuria nuteistosios L. S. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. nuteista už tai, kad 2005 m. birželio 14 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 144, 164, 172 punktų reikalavimus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuoti dešine kelio puse ir kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, todėl išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu V. R. vairuojamu automobiliu. Dėl šio eismo įvykio nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė V. R. vairuojamo automobilio keleivis V. R., vairuotojui V. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o minėto automobilio keleiviams L. Č. ir R. V. – nesunkūs sveikatos sutrikdymai.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu L. S. prašo panaikinti teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kasatorė nurodo, kad teismai, pažeisdami BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, byloje netyrė jos kaltės klausimo ir ją nuteisė apsiribodami objektyviųjų BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo požymių buvimo konstatavimu. Kasatorė laiko, kad ji šioje byloje yra nepagrįstai pripažinta kalta padarius minėtą nusikaltimą, taip pat nepagrįstai patenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai. Kasatorė taip pat nurodo, kad:
1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę į gynybą, nes neleido gauti byloje esančių dokumentų ir jų nuorašų. Šias aplinkybes patvirtina jos 2007 m. kovo 6, 7, 22 d. rašytiniai prašymai dėl teisiamojo posėdžio protokolo pateikimo bei nuorašų pasidarymo ir neigiami atsakymai. Pirmosios instancijos teismas neleido jai pasidaryti teisiamojo posėdžio protokolų nuorašų ir rengiantis paduoti kasacinį skundą.
2. Pažeista jos teisė į nešališką teismą. Pirmosios instancijos teismo šališkumą patvirtina minėti teisės į gynybą pažeidimai ir tai, kad teismas pagrindinį dėmesį skyrė nukentėjusiųjų turtinėms pretenzijoms nagrinėti ir nesigilino į faktines bylos aplinkybes. Posėdžio metu kasatorei užduotas klausimas – kodėl ji nepaėmusi banko paskolos ir tokiu būdu neatlyginusi nukentėjusiesiems padarytos žalos (T. 1, b. l. 235), kasatorės nuomone, akivaizdžiai parodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl jos kaltės ir žalos. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 329 straipsnio 4 punkto nuostatas, neišsamiai išnagrinėjo bylą, nes nenustatė minėtų teisės į gynybą bei nešališką teismą pažeidimų.
3. Pažeista įrodymų vertinimo tvarka ir rungimosi principas. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 7 straipsnio ir 20 straipsnio 5 dalies taisykles, apklausė tik kaltinimo versiją patvirtinantį ekspertą ir nekvietė į teismo posėdį gynybos pateiktą išvadą Nr. A-SI-60-46, kurios nepaneigė minėtas ekspertas, patvirtinusių specialistų bei nepaskyrė pakartotinės ekspertizės. Taip teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių nevertino kasatorės naudai. Be to, tokie apygardos teismo veiksmai prieštaravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokurorė D. Skorupskaitė – Lisauskienė prašo nuteistosios L. S. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad nuteistosios kasacinio skundo teiginiai dėl teisės aktų pažeidimų yra nepagrįsti. Teismų išvados dėl L. S. kaltės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį yra pagrįstos įrodymų visuma. Be to, iš bylos matyti, kad L. S. teisė susipažinti teisme su pasirašytais teismo posėdžių protokolais nebuvo suvaržyta, aplinkybių, kurios patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nenustatyta, taip pat nėra pagrindo teigti, kad teismai, vertindami kasaciniame skunde nurodytus duomenis, pažeidė BPK 7 ar 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo
L. S. teigia, kad dėl jai inkriminuoto eismo įvykio ji nepagrįstai pripažinta kalta. Tačiau iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad šio eismo įvykio kaltininkė yra L. S..
KET 53 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Pagal KET 144 bei 164 punktų reikalavimus vairuotojas privalo važiuoti dešine kelio puse ir kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o pagal 172 punktą – pasirinkti saugų greitį ir važiuoti taip, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad įvykio metu vairuodama automobilį L. S. šių KET reikalavimų nesilaikė, todėl nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu V. R. vairuojamu automobiliu. Dėl šio eismo įvykio mirė V. R. vairuojamo automobilio keleivis V. R., vairuotojui V. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o minėto automobilio keleiviams L. Č. ir R. V. – nesunkūs sveikatos sutrikdymai. L. S. nurodomas eismo įvykio aplinkybes teismai vertino kartu su kitais įrodymais ir, atsižvelgę į byloje esančių įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį, padarė pagrįstą išvadą, kad šio eismo įvykio priežastis buvo L. S. padaryti KET pažeidimai.
Kasaciniame skunde L. S. teigia, kad teismai, pažeisdami BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, byloje netyrė jos kaltės klausimo ir ją nuteisė apsiribodami objektyviųjų BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo požymių buvimo konstatavimu. Tokie teiginiai nėra pagrįsti.
Neigdama savo kaltę pagal BK 281 straipsnio 5 dalį L. S. iškėlė versiją, kad minėtas eismo įvykis galėjo įvykti dėl prieš įvykį atsiradusių jos sveikatos sutrikimų, kurie nulėmė tai, kad jos vairuojamas automobilis eismo įvykio metu tapo nevaldomas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs su šia versija susijusius bylos duomenis, tarp jų – specialistų išvadas, padarė išvadą, kad šį eismo įvykį nulėmė ne L. S. nurodomi sveikatos sutrikimai, o jos padaryti KET pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio išvadas, atliko įrodymų tyrimą, įvertino tiek byloje esančias, tiek naujas specialistų išvadas, taip pat – kitus bylos duomenis ir pripažino pirmosios instancijos teismo išvadą dėl L. S. kaltės pagrįsta. Nutartyje teismas nurodė, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, jog L. S. veiksmams – išvažiavimui automobiliu į priešpriešinio eismo juostą – įtakos būtų turėję kokie nors jai nustatytų ligų paūmėjimai ar kitokie sveikatos sutrikimai. Pažymėtina, kad tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė įvertinęs ir kasaciniame skunde nurodytą išvadą Nr. A-SI-60-46. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išsamiai nurodė, kaip pasireiškė L. S. kaltė bei tokias išvadas patvirtinančius įrodymus, taip pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl L. S. kaltės yra teisingos.
Taigi klausimai, susiję su L. S. kalte, teismų sprendimuose buvo nagrinėjami, o dėl L. S. versijos, kad minėtas eismo įvykis galėjo įvykti dėl jos sveikatos sutrikimų, teismai padarė išvadas, pagrįstas bylos duomenimis. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus, nesilaikė įstatymo reikalavimų, nėra pagrindo.
Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio mirė kitas žmogus, atsako pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota L. S. veika. Motyvų dėl paskirtos bausmės kasatorė nenurodo. Kasatorės motyvai dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių patenkinimo siejami tik su jos nepagrįstu nuteisimu, todėl, nustačius, kad kasatorė teisingai pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, atmetami. Kasacinio skundo motyvai, susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų nauju vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Todėl šie klausimai nutartyje plačiau nesvarstomi.
Dėl teisės į gynybą
Kasatorės teiginiai dėl teisės į gynybą pažeidimo iš esmės yra siejami tik su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jai teisiamojo posėdžio protokolo ir neleido gauti šio protokolo nuorašų.
Pagal BPK 261 straipsnio 6 dalies nuostatas nagrinėjimo teisme dalyviai gali susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo. Iš bylos matyti, kad teisiamasis posėdis šioje byloje prasidėjo 2007 m. vasario 15 d., o 2007 m. kovo 20 d. posėdis baigėsi, buvo paskelbtas nuosprendis ir pasirašytas teisiamojo posėdžio protokolas. Tuo tarpu iš byloje esančių L. S. prašymų matyti, kad ji prašė teisiamojo posėdžio protokolo ir jo nuorašo 2007 m. kovo 6, 7 d., t. y. tada, kai teisiamojo posėdžio protokolas nebuvo pasirašytas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neleido L. S. susipažinti su nepasirašytu teisiamojo posėdžio protokolu.
BPK 22 straipsnyje nurodyta, kad kaltinamasis turi teisę susipažinti teisme su byla ir nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus. Tačiau šio straipsnio nuostatos neįpareigoja teismo reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus atsiųsti kaltinamajam. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atsiųsti L. S. teisiamojo posėdžio protokolo nuorašą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. sausio 8 d. neleido padaryti teismo posėdžių protokolų nuorašų, nėra pagrindas tenkinti šį kasacinį skundą, nes iš bylos matyti, kad L. S. teisė susipažinti teisme su byloje esančiais teismo posėdžių protokolais nebuvo suvaržyta, o iš jos 2008 m. vasario 5 d. prašymo matyti, kad galimybė gauti minėtų protokolų nuorašus jai buvo sudaryta.
Dėl teisės į nešališką teismą
Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Kasatorės teiginiai, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, nėra pagrįsti.
Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl L. S. kaltės ir žalos, byloje nėra. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas posėdžio metu nagrinėjo visus klausimus, kurie sudaro bylos nagrinėjimo teisme dalyką. Todėl nepagrįstais laikytini kasatorės teiginiai, kad teismas pagrindinį dėmesį skyrė tik nukentėjusiųjų turtinėms pretenzijoms nagrinėti ir nesigilino į faktines bylos aplinkybes. Iš teisiamojo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad įrodymų tyrimo metu L. S. buvo pripažinusi byloje pareikštus civilinius ieškinius, o civilinio ieškinio klausimas yra bylos nagrinėjimo teisme dalykas, todėl teismas turėjo teisę išsiaiškinti aplinkybes, susijusias ir su kaltinamosios šeimine bei turtine padėtimi. Kasatorės teiginių, kad teismas teisiamojo posėdžio metu jai uždavė klausimą – kodėl ji nepaėmusi banko paskolos ir tokiu būdu neatlyginusi nukentėjusiesiems padarytos žalos, nepatvirtina teisiamojo posėdžio protokolo turinys.
Duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje taip pat nėra. Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu teismui nebuvo pareikštas nušalinimas. Nepasitenkinimas teismo sprendimu nėra pagrindas laikyti teismą šališku. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad šią bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.
Dėl proceso teisme
Apeliacinės instancijos teismas laikėsi bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Teismo priimta nutartis atitinka jai keliamus BPK reikalavimus, joje yra išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl L. S. apeliacinio skundo, taip pat nurodyti ir motyvai, paaiškinantys, kodėl šis skundas atmetamas.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje atliko įrodymų tyrimą, o pateiktus prašymus, tarp jų – ir dėl ekspertizės skyrimo, išsprendė nepažeisdamas BPK nustatytos prašymų išsprendimo tvarkos. Kviesti į apeliacinės instancijos teismo posėdį liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, specialistus, ar išreikalauti bylai reikalingą medžiagą, yra teismo prerogatyva. Tai, kad šio įrodymų tyrimo metu į teismo posėdį nebuvo kviesti kasaciniame skunde nurodytą išvadą Nr. A-SI-60-46 patvirtinę specialistai, nereiškia, kad minėtos išvados kolegija nevertino. Dėl bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė nutarties aprašomojoje dalyje.
BPK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Iš šios bylos matyti, kad L. S. ir jos gynėjo teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui, nebuvo suvaržytos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios L. S. kasacinį skundą atmesti.