- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-02
- Bylos Nr.
- e2-7334-566/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02156-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Gatvių statyba“
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Kategorijos
- 2.6.26Vežimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Gatvių statyba“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl išmokėtų sumų grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu nurodydamas, jog 2017 m. vasario 27 d. Šilo gatvėje, Vilniuje buvo apgadintas automobilis Lexus, v/n (duomenys neskelbtini) automobiliui įvažiavus į nepažymėtą kelio ženklais duobę, buvusią važiuojamojoje kelio dalyje. Minėtas automobilis buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. Įvykio metu automobiliui buvo apgadinti du kairės pusės ratai, todėl ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo automobilio draudėjui 302,32 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas taip pat nurodo, jog 2017 m. kovo 15 d. ties Kalvarijų g. 292, Vilniuje buvo apgadintas automobilis Toyota, v/n (duomenys neskelbtini) automobiliui įvažiavus į nepažymėtą kelio ženklais duobę, buvusią važiuojamojoje kelio dalyje. Minėtas automobilis taip pat buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. Dėl automobilio sugadinimo buvo padaryta žala, todėl ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo automobilio draudėjui 605,55 Eur dydžio draudimo išmoką. Nurodo, jog ieškovas, išmokėjęs iš viso 907,87 Eur dydžio draudimo išmokas, įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos atlyginimo asmenį. Gatvės, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, taip pat remiantis 2014 m. balandžio 7 d. sutartimi dėl Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų už Šilo ir Kalvarijų gatvių remontą ir priežiūrą yra atsakinga UAB „Gatvių statyba“. Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 907,87 Eur turtinę žalą, 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. balandžio 7 d. su UAB „Gatvių statyba” sudarė darbų atlikimo sutartį, kuria UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Nurodė, jog minėta sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė sutartinės prievolės pagrindu perdavė Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatves (įskaitant Šilo ir Kalvarijų gatves) valdyti UAB „Gatvių statyba“, todėl UAB „Gatvių statyba“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju LR CK 6.266 straipsnio prasme. Tokiu būdu UAB „Gatvių statyba”, vadovaujantis sutartimi, laisva valia prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 str. statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo - priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos, taip pat pažymėjo, jog vairuotojai, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojai, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos. Atsakovas prašo ieškovo ADB „Gjensidige“ patikslintą ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas teismo posėdžio metu su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais. Prašė patikslintą ieškinį atmesti.
Atsakovo UAB „Gatvių statyba“ atstovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
Atsakovo UAB „Gatvių statyba“ atstovas, kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama atsakovo UAB „Gatvių statyba“ atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. vasario 27 d. Šilo g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio Lexus v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. G. įvažiavo į duobę, pirminės apžiūros metu buvo sugadinti automobilio du kairės pusės ratai, padaryta žala sudaro 302,32 Eur. Remiantis byloje pateiktu Transporto priemonių draudimo liudijimu GJELT Nr. 2159717, automobilis Lexus v/n (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. buvo apdraustas ADB „Gjensidige“. Nustatyta, jog ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 302,32 Eur Eur dydžio draudimo išmoką automobilio Lexus v/n (duomenys neskelbtini) valdytojui R. G.. Byloje taip pat nustatyta, jog 2017 m. kovo 15 d. Kalvarijų g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio Toyota v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. S. įvažiavo į duobę, pirminės apžiūros metu buvo sugadinti automobilio du kairės pusės ratai, padaryta žala sudaro 605,55 Eur. Remiantis byloje pateiktu Transporto priemonių draudimo liudijimu GJELT Nr. 2312304, automobilis Toyota v/n (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. spalio 27 d. buvo apdraustas ADB „Gjensidige“. Nustatyta, jog ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 605,55 Eur Eur dydžio draudimo išmoką automobilio Toyota v/n (duomenys neskelbtini) valdytojui A. S.. Ieškovas regreso tvarka kreipėsi į atsakovus dėl išmokos išieškojimo, tačiau išmokėtos sumos atlygintos nebuvo.
Byloje pateiktoje Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. a62-11/14 (3.10.21-UK) 4.3.5 punkte nustatyta, jog rangovas (atsakovas UAB „Gatvių statyba“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas (atsakovas UAB „Gatvių statyba“) privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti). Rangovas (atsakovas UAB „Gatvių statyba“) nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Užsakovui (atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei) ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo (atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės), užsakovas (atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė) savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui (atsakovui UAB „Gatvių statyba“) už pagal šią Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas (atsakovas UAB „Gatvių statyba“) per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui (atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei) sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Sutarties 4.3.6 punktas numato, kad rangovas (atsakovas UAB „Gatvių statyba“) apie pastebėtus defektus turi informuoti užsakovą (atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę) ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą ir nurodytus kiekius, tik tais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan., saugumui. Sutarties 4.3.1 punkte nurodyta, jog užsakovo (atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės) raštiškas užsakymas nebūtinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) ), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybės už statinį subjektas yra ne tik statinio savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; kt.).
Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). CK 6.266 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).
Kasacinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, suformulavo aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo taisyklę: taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinis teismas nurodė, kad tais atvejais kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
Nagrinėjamu atveju, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybė sutartinės prievolės pagrindu perdavė Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatves (tarp jų ir Šilo bei Kalvarijų gatvę) valdyti atsakovui UAB „Gatvių statyba“, todėl atsakovas UAB „Gatvių statyba“ laikytinas faktiniu gatvių valdytoju LR CK 6.266 straipsnio prasme. Remiantis atsakovo UAB „Gatvių statyba“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. balandžio 7 d. darbų atlikimo sutartimi, rangovas UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1.1. punktas). Pažymėtina, jog sutarties 4.3.5. punkto nuostata, kurioje numatyta, jog UAB „Gatvių statyba laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, nepagrindžia gatvės perdavimą savarankiškai valdyti, kadangi kiti sutarties punktai patvirtina, jog atsakovas UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo veikti pagal užsakovo (t. y. atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės) nurodymus. Sutarties 4.2.2. punktu užsakovas, t. y. atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, įsipareigojo vesti atliktų darbų apskaitą ir priimti atliktus darbus kiekvieną mėnesį pagal atliktų darbų aktus, o sutarties 4.3.5. punktu UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Aptariamos sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovui (atsakovui UAB „Gatvių statyba”) neperėjo, kadangi atsakovas UAB „Gatvių statyba“ neveikė savarankiškai kaip prižiūrimo turto valdytojas, o privalėjo veikti pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus ir laikydamasis nustatytų taisyklių. Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ sutartyje aptariamas techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, kuriuos UAB „Gatvių statyba“ atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą (atsakovui sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų). Remiantis minėtomis sutarties nuostatomis, teismas sprendžia, jog sudaryta sutartimi gatvių (nagrinėjamu atveju – Šilo ir Kalvarijų) valdymas rangovui atsakovui UAB „Gatvių statyba“ nebuvo perduotas, todėl dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkas, t. y. atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi, taikant pirmiau nurodytą valdytojo kriterijų, kad sudaryta sutartimi kitam asmeniui turi būti perduota statinio, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, o ne tik techninės priežiūros teisė, aplinkybė, kad rangovas (atsakovas UAB „Gatvių statyba“) veikia pagal užsakovo (atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės) nurodymus, įrodo, kad statinio valdymas rangovui UAB „Gatvių statyba“ neperėjo.
Pažymėtina ir tai, jog atsakovas UAB „Gatvių statyba“ ir atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė sutarties 4.3.5. punktu susitarė, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Teismas sprendžia, jog tokiu būdu sutarties šalys, numatydamos minėtus tarpusavio įsipareigojimus, pripažino, jog už gatvių ir kiemo dangos trūkumus prieš trečiuosius asmenis atsako Vilniaus miesto savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, ieškovo patikslintas ieškinys atsakovo UAB „Gatvių statyba“ atžvilgiu atmestinas.
Kaip minėta, CK 6.266 straipsniui taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį. Nagrinėjamu atveju Šilo ir Kalvarijų gatvių, kuriose dėl gatvės konstrukcinių trūkumų (duobės) įvyko eismo įvykis, valdymo faktas yra nustatytas. Pažymėtina, jog Vilniuje esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Vilniaus miesto savivaldybė. Nagrinėjamu atveju atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nesiėmė saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobėms aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais, todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė turi pareigą tinkamai prižiūrėti kelius laikantis visų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, būti rūpestingas ir atidus, konstatuotina, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė netinkamai vykdė Vilniaus miesto Šilo ir Kalvarijų gatvių priežiūrą ir remontą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykiai, kurių metu buvo padaryta žala automobiliams Lexus, v/n (duomenys neskelbtini) ir Toyota, v/n (duomenys neskelbtini)
LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Byloje nustatyta, kad ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką draudėjams, kurių vairuojami automobiliai, važiuodami Šilo bei Kalvarijų gatvėmis Vilniuje, įvažiavo į duobes ir dėl to buvo apgadinti, atsirado reikalavimo teisė sutarties pagrindu į asmenį, atsakingą už žalos padarymą. Pagal CK 6.249 str., žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo atlyginti 907,87 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išmokėtos draudimo išmokos už automobilių apgadinimą eismo įvykių Šilo ir Kalvarijų gatvėse metu. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai išsamūs, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o jų visuma patvirtina, kad R. G. 2017 m. vasario 27 d. įvažiavo į duobę Šilo gatvės važiuojamoje dalyje, A. S. 2017 m. kovo 15 d. įvažiavo į duobę Kalvarijų gatvės važiuojamoje dalyje ir būtent tai lėmė automobilių Lexus, v/n (duomenys neskelbtini) bei Toyota, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimus, už kuriuos draudimo išmokas išmokėjo ieškovas. Žalos dydį ieškovas nustatė vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti, pagal kurią automobilio Lexus, v/n (duomenys neskelbtini) taisymas po eismo įvykio kainavo 302,32 Eur, o automobilio Toyota, v/n (duomenys neskelbtini) – 605,55 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina nukentėjusiems asmenims padarytos žalos dydį (iš viso 907,87 Eur), teismas sprendžia, jog žalos padarymo faktas yra nustatytas.
CK 6.247 straipsnis numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju priežastinį ryšį tarp atsakovo Vilniaus miesto savivalybės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga bei Transporto priemonės techninės apžiūros aktai.
Nustačius sąlygas civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.266 straipsnį, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė turi pareigą atlyginti sugadintų transporto priemonių draudikui (ieškovui) dėl duobės kelyje kilusius nuostolius, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas, priteisiant iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo naudai 907,87 Eur žalos atlyginimo.
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nurodo, kad automobilių vairuotojai, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojai, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, kadangi byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojai, veikdami tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties. Pažymėtina, jog šie atsakovo argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Eismo įvykių aplinkybės yra konstatuotos kompetentingų valstybės pareigūnų parengtuose dokumentuose, byloje nėra konstatuota Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Teismas sprendžia, jog byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo išvadai apie vairuotojų kaltę, todėl atsakovo teiginys, jog vairuotojai taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žala nagrinėjamu atveju atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253 str., 6.282 str.).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (907,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 20,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188710061, atžvilgiu tenkinti.
Priteisti ieškovui ADB „Gjensidige”, j. a. k. 110057869, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188710061, 907,87 Eur (devynis šimtus septynis eurus 87 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 907,87 Eur (devynių šimtų septynių eurų 87 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20,00 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovo UAB “Gatvių statyba”, j. a. k. 122570826, atžvilgiu ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.