Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. I., gimusio 2007 m. balandžio 2 d., atstovaujamo įstatyminės atstovės A. I. ir advokato Alberto Kučinsko skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 25 d. priimto nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas. Nutarimas paliekamas nepakeistas.

Tauragės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja E. N. 2023 m. spalio 25 d. nutarimu D. I. pripažino kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir jam paskyrė 225 Eur baudą ir specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą 12 mėnesių.

D. I. nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9 punktų reikalavimus, tai yra 2023 m. rugsėjo 23 d., 17 val. 25 min., Tauragės mieste, Stoties gatvėje vairavo transporto priemonę mopedą, specialiai didindamas variklio apsukas bei specialiais veiksmais privertė mopedo priekinę dalį pakilti nuo važiuojamosios dalies, bei važiavo tik ant galinio rato, rodydamas savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, taip rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei keldamas jiems ir sau realų pavojų gyvybei bei sveikatai.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Remiantis šia teisės norma, galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. I. pripažįsta, jog 2023 m. rugsėjo 23 d., 17 val. 25 min., Tauragės mieste, Stoties gatvėje vairavo jam priklausantį mopedą pakėlęs jo priekinę dalį nuo važiuojamosios dalies, tik ant galinio rato. Tačiau teigia, kad tai darė ne iš chuliganiškų paskatų, ne siekdamas pasirodyti, o norėdamas pasimokyti taip važiuoti. Tvirtino, kad niekam pavojaus nekėlė, kitų transporto priemonių nebuvo, o draugai važiavo atsilikę nuo jo.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Pažymėtina, kad tiek 2023 m. rugsėjo 23 d. administracinio nusižengimo protokole, tiek ir 2023 m. spalio 25 d. nutarime konkrečiai nurodyta, kurių KET reikalavimų nesilaikė D. I. (KET 5, 9 punktai). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Nustatyta, kad D. I. neginčija, jog jis pažeidė KET 9 punkto reikalavimus.

Tačiau, D. I. ir jo atstovai nurodo, jog Institucija nepagrįstai pripažino, kad jo veiksmuose yra ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis, tai yra nesutinka su Institucijos išvadomis, kuriomis konstatuotos chuliganiškos paskatos ir pavojaus kėlimas.

Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-16-489/2017). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016).

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, vaizdo medžiagą, apklausus teisme administracinėn atsakomybėn patrauktą nepilnametį D. I., jo atstovę pagal įstatymą, liudytoją M. P., nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 17 val. 25 min., Tauragės mieste, Stoties gatvėje D. I. vairuodamas jam priklausantį mopedą MBK, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)specialiai didindamas variklio apsukas bei specialiais veiksmais privertė mopedo priekinę dalį pakilti nuo važiuojamosios dalies ir važiavo tik ant galinio rato. Nustatyta, kad D. I. mopedą ant vieno galinio rato vairavo ilgą atstumą, tai darė važiuodamas miesto gatve, kur yra intensyvus eismas, daug pėsčiųjų perėjų, sankryžų, daug gyvenamųjų namų, parduotuvių. Vaizdo įrašai patvirtina, kad D. I. pravažiavus Norfos parduotuvę, jį pastebėjo policijos pareigūnai ir tarnybiniu automobiliu jį vijosi, o vėliau ir sustabdė. Taip pat, iš vaizdo įrašų nustatyta, kad D. I. važiuojant ant vieno galinio rato pro dirbančią Norfos parduotuvę, aikštelėje stovėjo transporto priemonės, vienas automobilis ruošėsi išvažiuoti, vaikščiojo ir ant suolelio sėdėjo žmonės. Vaizdo įrašai bei liudytojo parodymai teisme patvirtina, kad paskui D. I., motoroleriu važiavo ir nepilnametis M. P.. Liudytojas teigė, kad buvo nustebęs tokiu D. I. elgesiu, kai jis pakėlė motorolerį ant vieno galinio rato, teigė, kad nebuvo sutarę, jog jis taip važiuos. Liudytojas nurodė, kad jis važiavo paskui D. I. 3-4 metrų atstumu, stengėsi laikyti saugų atstumą.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pažymi, jog abejoti konstatuotu D. I. veiksmų pavojingumu nėra pagrindo. Neabejotina, jog važiavimas mopedu miesto gatve ant vieno galinio rato yra nesaugus ir labai pavojingas. Taip važiuodamas vairuotojas negali transporto priemonės stabdyti, tinkamai vairuoti, yra didelė rizika apsiversti, nugriūti. Todėl yra pagrindas teigti, kad dėl tokių D. I. veiksmų kilo ne tik teorinis, bet ir realus pavojus tiek jo paties, tiek paskui važiuojančio nepilnamečio M. P., bei kitų eismo dalyvių ir asmenų sveikatai ar net gyvybei. Todėl D. I. atstovo teiginiai, kad Institucija neatskleidė vieno būtinojo administracinio nusižengimo sudėties, nustatytos ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymio, t. y. pavojaus sau arba kitų žmonių saugumui sukėlimo, yra visiškai nepagrįsti.

Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad D. I. vairavimą ant vieno galinio mopedo rato atliko tyčia, nes, dėl neatsargumo padaryti tokią veiką nebuvo galimybės. D. I. elgesys buvo nulemtas chuliganiškų paskatų, nes toks mopedo vairavimas yra neleistinas, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, taip pat ir eismo saugumui. Tokiu elgesiu D. I. norėjo pasirodyti prieš paskui jį važiavusius draugus, pabrėžti kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą, atsargumo, saugumo bei pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą. Yra pagrindas teigti, kad Institucija pagrįstai konstatavo R. I. chuliganiškas paskatas, o esant visiems ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytiems administracinio nusižengimo požymiams, tinkamai jo veiką pripažino chuliganišku vairavimu ir nėra pagrindo jo perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Teismas atmeta kaip nepagrįstą kartu su skundu pateiktą 2023 m. spalio 31 d. teisės psichologijos specialistų išvadą, kurioje nurodyta, kad D. I. veikoje nėra chuliganiškų paskatų. Anksčiau teismo aptarti įrodymai ir argumentai patvirtina, kad nepilnametis vairavo chuliganiškai. Pažymėtina, kad konstatuoti, ar vairuotojo veikoje yra chuliganiškos paskatos yra ne specialisto, o pareigūno, kuris nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir teismo, kuris nagrinėja skundą pareiga ir kompetencija.

Teismas atmeta ir D. I. teisme nurodytas aplinkybes, kad vairuodamas mopedą jis siekė įgyti vairavimo įgūdžių, nes Tauragėje nėra tam skirtų aikštelių. Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, bet ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Pažymėtina, kad mopedo vairavimas pakeltu priekiniu ratu negali būti vertinamas kaip vairavimo įgūdžių lavinimas, priešingai toks vairavimas yra draudžiamas. Be to, visiškai nelogiška, kodėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokiam tikslui pasirinko ne nuošalią vietą, o vieną iš pagrindinių miesto gatvių. Darytina išvada, kad D. I. keliamas veiksmų motyvas neatitinka objektyvių bylos aplinkybių, šioms prieštarauja, taigi nepagrįstai jo tariamą siekį mokytis praktinių įgūdžių tokiu būdu sulygina su objektyviu pagrindu, paneigiančiu chuliganiškų paskatų esmę, – elgesio normų niekinimas neturint dingsties arba naudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, byloje esančius įrodymus sutinka, kad D. I. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Yra pagrindas teigti, kad Tauragės AVPK pareigūnė tinkamai įvertino įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir tinkamai D. I. veiką kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 3, 4 dalyse numatyta, kad baudos dydis ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkį bei specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama bauda ne didesnė nei vidurkis ir nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda ir nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama ir specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Nustatyta, kad D. I. administracinį nusižengimą padarė būdamas nepilnamečiu, tai yra 16 metų amžiaus. Pagal ANK 43 straipsnį, nepilnamečiams, padariusiems administracinį nusižengimą, gali būti skiriamos visos šio kodekso 23 ir 27 straipsniuose numatytos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės nepilnamečiams skiriamos bendra šiame kodekse nustatyta tvarka su šiame skyriuje numatytais ypatumais. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę nepilnamečiui, būtina atsižvelgti į jo amžių, asmenybę, taip pat gali būti atsižvelgiama į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, kitas įstatymuose numatytas aplinkybes. ANK 44 straipsnyje numatyta, kad nutarimu skiriama bauda nepilnamečiui lygi pusei baudos, nustatytinos vadovaujantis šio kodekso taisyklėmis už padarytą administracinį nusižengimą, bet ne mažesnė negu penki ir ne didesnė negu devyni šimtai eurų.

Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą vairuotojams skiriama bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Taip pat, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų (ANK 420 straipsnio 6 dalis).

Skundžiamu nutarimu D. I. už nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje paskirta 225 Eur bauda ir specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 12 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad D. I. veikoje buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš pateiktų dokumentų, nustatyta, kad D. I. mokosi Tauragės (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, sportuoja, dirba UAB „T.E.“ pagalbiniu darbuotoju, dalyvauja medžiotojų klubo veikloje, kur charakterizuojamas teigiamai. Yra baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, turi galiojančias administracines nuobaudas.

Teismas sutinka, kad nepilnamečio D. I. veikoje nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nagrinėjant skundą, teismas nenustatė D. I. veikoje atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes jis tik iš dalies pripažino savo katę. Tačiau, atsižvelgiant į ANK 642 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad teismas negali pabloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, laikytina, kad jo veikoje yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Teismas, konstatuoja, kad D. I. skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, jo asmenybę, bei ANK 42 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo jų keisti nėra. Paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežtos, jų taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

D. I. paskirta pusė sankcijoje numatytos minimalios baudos – 225 Eur ir minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas – 1 metams. Skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę buvo atsižvelgta į tai, kad D. I. administracinį nusižengimą padarė būdamas nepilnamečiu, kad veikoje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vien dėl to, kad D. I. yra nepilnametis, nėra pagrindo jam neskirti baudos, ar administracinio poveikio priemonės, ar skirti dar švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas. Nustatyta, kad D. I. yra dirbantis, gauna darbo užmokestį ir turės galimybę pats sumokėti paskirtą baudą. Skunde nurodytos aplinkybės, kad paskirta administracinė nuobauda pakenks nepilnamečio vaiko savivertei, bus slopinamas jo savarankiškumas ir pasitikėjimas savimi yra visiškai nepagrįstos. Priešingai, nebaudžiamumas gali turėti neigiamų pasekmių jo asmenybės ugdymui. Paskirta nuobauda atitinka asmens amžių ir socialinę brandą, padės nepilnamečiui pakeisti elgesį, sulaikys jį nuo naujų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų padarymo.

D. I. skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę baudą bei neskirti arba skirti trumpesnio termino administracinio poveikio priemonę. Paskiriant asmeniui nuobaudą, siekiama užtikrinti visuomenės interesą, o ne pažeidimą padariusio asmens asmeninį interesą, kad šis išvengtų neigiamų pasekmių ar nepatogumų, todėl tam tikri suvaržymai ir nepatogumai, kuriuos patiria nubaustas asmuo, yra neatsiejama nuobaudos dalis.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones nepilnamečiui reikalinga vykti į mokymo, ugdymo įstaigas, darbo vietą, medžioklę, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ilgą laiką praras vairavimo įgūdžius, nėra išskirtinės aplinkybės. D. I., žinodamas, jog jam teisė vairuoti yra reikalinga, turėjo būti itin apdairus ir nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tai, kad nepilnametis nesilaikydamas visuomenėje priimtų taisyklių pablogino savo padėtį, yra tik jo netinkamo elgesio rezultatas. Įvairūs buitiniai, darbiniai, kiti gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu. Kartu pažymėtina, kad D. I. gyvena ir mokosi Tauragės mieste, kur atstumai nėra dideli ir nepilnamečiui vykti į mokymo, ugdymo įstaigas nėra būtina asmenine transporto priemone. Todėl skunde nurodytos aplinkybės, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones, nepilnametis neturės galimybės užsiimti mėgstama veikla, yra nepagrįstos. Nustatyta, kad nepilnametis dirba įmonėje, kuriai vadovauja jo tėvas, taip pat dalyvauja medžiotojų klubo veikloje, kur dalyvauja ir jo tėvas, todėl nuvykti į darbą, į kitus užsiėmimus gali su šeimos narių pagalba.

Nors skunde nurodyta, kad D. I. padaryta veika yra vienkartinė, atsitiktinė, kad jis yra baudžiamas pirmą kartą, kad į vairavimą žiūri rimtai ir atsakingai, tačiau buvo nustatytos priešingos aplinkybės. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad iki nusižengimo padarymo, dėl kurio pateiktas skundas, tai yra 2023 m. rugpjūčio 28 d. jis buvo nubaustas 15 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį (nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai tai reikalaujama pagal taisykles). Taigi, administracinio nusižengimo padarymo metu jis turėjo galiojančią nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taip pat, nustatyta, kad po skundžiamo nutarimo priėmimo, tai yra 2023 m. gruodžio 24 d., D. I. buvo paskirta 12 Eur bauda pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį. Pažymėtina, kad D. I. teisė vairuoti AM kategorijos transporto priemones buvo suteikta tik 2023 m. balandžio 4 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad nepilnametis yra linkęs pažeidinėti kelių eismo taisykles ir administracinis nusižengimas, už kurį nubaustas, nėra atsitiktinis įvykis jo gyvenime.

Teismas konstatuoja, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja E. N. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, skundo argumentai neduoda pagrindo teismui daryti priešingas išvadas, todėl 2023 m. spalio 25 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o D. I. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Netenkinti skundo.

Palikti nepakeistą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. N. 2023 m. spalio 25 d. nutarimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.