- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-02
- Bylos Nr.
- 1-2043-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09166-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- L. P.
- Nukentėjusysis
- G. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, teistas:
1. 2018 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį paskiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta iki 6 mėnesių laisvės apribojimo kartu įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu bei uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti bei saugoti alkoholinius gėrimus;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. P. 2018 m. vasario 23 d., apie 21.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,99 promilės etilo alkoholio), važiavo link Verkių g., lenkdamas priekyje važiavusį automobilį išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. K.. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas G. K. bei automobilio „Volkswagen Golf“ keleivis E. K. (E. K.), kuriems dėl patirtų sužalojimų nustatytas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais L. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.3 punkto reikalavimus (LRV 2014-10-01 nutarimo Nr. 1086 redakcija).
Teisiamajame posėdyje 2018-06-15 apklaustas kaltinamasis L. P. parodė, kad susitiko su draugu valanda prieš įvykį. Jie išgėrė ir nusprendė, kad netoli iki namų, šalta tai parvažiuos. Draugas vardu E., kaimynas. Išgėrė nepilną 0,35 l butelį „Starkos“. E. jau buvo išgėręs jiems susitikus. Norėjo apsilenkti mašiną ir visiškai nepamatė „Toyota Auris“, nespėjo stabdyti. Ten buvo ištisinė linija. Po smūgio išlipo iš mašinos ir pamatė kas įvyko, bėgo prie „Toyota Auris“ mašinos pažiūrėti ar visi sveiki, po to sugrįžo prie savo. Atvyko policija, papūtė, po to vykau duoti kraują. Automobilis jo uošvienės, ji pretenzijų neturėjo. Buvo apsvaigęs nuo marihuanos. Turi vaiką, jam keturi metai. Iki įvykio dirbo vairuotoju. Specialybės neturi. Po įvykio užsikodavo ir daugiau visai nebegeria, suvokė alkoholio žalą. Šiuo metu stabilių pajamų neturi, pavieniai darbai. Iš namų išvažiavo neišgėręs, uošvienė nežinojo, kad girtas vairuos.
Ikiteisminio tyrimo metu L. P. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. 2018 m. vasario 23 d. apie 21 val. sėdėdamas automobilyje „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kalvarijų g. aikštelėje prie turgaus, vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė trauktinę „Starka“ 0,35 l. Išgėrė apie 200 g trauktinės. Jautėsi gerai, buvo šalta todėl važiavo į (duomenys neskelbtini), kadangi atstumas buvo nedidelis, norėjo greičiau grįžti namo. Kartu su juo važiavo jo kaimynas E. K., kuris sėdėjo ant galinės sėdynės ir jo draugė, kurios nei vardo nei pavardės nežino. Kaltinamasis vairavo anytai I. N. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo tamsu, važiavo su įjungtomis artimosiomis šviesomis. Eismas buvo intensyvus. Važiavo pirma eismo juosta, persirikiuodamas į antrą eismo juostą išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais savo eismo juosta važiavusiu automobiliu „Toyota Auris“. Išlipęs iškart nuėjo prie automobilio „Toyota Auris“, paklausė vairuotojo ar jis sunkiai sužeistas. Aplinkiniai žmonės iškvietė medikus ir policiją. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Toyota Auris“ vairuotojas ir E. K.. Automobiliu VW Golf (duomenys neskelbtini) anyta leidžia naudotis jo žmonai ir jam, pastoviai juo naudojasi jo žmona (b. l. 68,71).
Kadangi L. P., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus ir neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. G. parodė, kad 2018 m. vasario 23 d. apie 21.40 val. važiavo nuo Rinktinės g. link (duomenys neskelbtini). Vairavo automobilį „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo tamsu, be kritulių. Jis važiavo antra eismo juosta. Sustojus prie šviesoforo su Tuskulėnų g., pirmoje eismo juostoje su juo susilygino tamsios spalvos automobilis „Volkswagen Golf“. Užsidegus leidžiamam žaliam šviesoforo signalui automobilis „Volkswagen Golf“ greitai pajudėjo iš vietos ir nuvažiavo tiesiai. Matė kaip automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotojas bandė aplenkti priekyje važiuojantį automobilį. Iš pirmo karto nepavyko, tada dar pavažiavęs išvažiavo drąsiai į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešais savo eismo juosta važiuojančiu „Toyota“ markės baltos spalvos automobiliu. Liudytojas sustojo, skambino pagalbos telefonu, kad praneštų apie eismo įvykį. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Toyota“ vairuotojas, jis gulėjo sukniubęs ant vairo. Kas nukentėjo iš automobilio Volkswagen Golf“, nežino. Matė, kad jame važiavo du jaunuoliai ir mergina (b. l. 45).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. K. parodė, kad 2018 m. vasario 23 d. su draugu E. buvo prie Šv. Kristoforo mokyklos. Prie mokyklos atvažiavo E. kaimynas L., kurį matė pirmą kartą. L. pasisiūlė juos pavežti namo, kadangi su E. jie gyvena kaimynystėje, (duomenys neskelbtini). Su kokiu automobiliu važiavo neprisimena, mano, kad „Volkswagen Passat“. Ji sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Automobilį vairavo L. Kiek tiksliai laiko buvo tada neprisimena, gal 22 val. Ji su E. buvo vartojusi alkoholio, kad L. buvo neblaivus, ji nežinojo, kartu negėrė. Kaip įvyko eismo įvykis negali paaiškinti, L. norėjo aplenkti priekyje važiuojantį automobilį ir įvyko susidūrimas, viskas įvyko labai greitai. Buvo tamsu, važiavo greitai, todėl nežino kaip viskas įvyko. Ji nenukentėjo (b. l. 52).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. K. parodė, kad 2018 m. vasario 23 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, su M. K. buvo prie Šv. Kristoforo gimnazijos. Jis paskambino kaimynui L. P., kuris atvažiavo prie gimnazijos. Jie su M. buvo išgėrę alkoholio. Ar L. buvo išgėręs alkoholio, nežino. Jis atrodė keistas, mano, kad buvo. L. važiavo namo į (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė juos pavežti. Važiavo trise. Alkoholio kartu nevartojo, nieko nerūkė. L. vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“ vežė juos namo. M. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, o nukentėjusysis ant galinės sėdynės per vidurį. Buvo tamsu, oro sąlygų neprisimena. Kokiu greičiu važiavo, nežino. Kaip įvyko eismo įvykis ir kodėl, neprisimena. Prisimena, kad priešais pamatė ryškią šviesą ir prarado sąmonę. Prisimena, kad gulėjo Greitosios pagalbos automobilyje. Jį nuvežė į RVUL ir paguldė į ligoninę, ligoninėje gulėjo tris dienas. Tuo metu jis buvo nedirbantis, neturėjo socialinio draudimo, todėl gydytis ilgiau atsisakė. Kaip įvyko eismo įvykis ir su kokiu automobiliu susidūrė, nežino (b. l. 30).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. K. parodė, kad 2018 m. vasario 23 d. apie 21.45 val. važiavo (duomenys neskelbtini) link Žalgirio g. Nukentėjusysis vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nuomojosi iš firmos. Buvo tamsu, be kritulių. Važiavo pirma juosta, jo kryptimi buvo viena juosta. Automobilį vairavo apie 40km/h. greičiu. Staiga kaktomuša trenkėsi priešpriešinio eismo juosta važiavęs automobilis, kuris staiga išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, t. y. į jo eismo juostą. Nukentėjusiajam eismo įvykio metu lūžo krūtinkaulis, kairė ranka. Jį nuvežė į RVUL ir paguldė į traumatologinį bei krūtinės ląstos skyrių (b. l. 37).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. N. parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leido naudotis dukrai K. P. ir žentui L. P. (b. l. 50).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi važiuojamojoje dalyje, įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, ties (duomenys neskelbtini), priekine dalimi link Ulonų g. Nuo automobilio priekinio kairiojo rato iki kairiojo kelio borto 2,6 m, nuo galinio 3,9 m. 1, m atstumu nuo automobilio priekinės dalies stovi automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo automobilio galinės dalies iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą 21 m, nuo automobilio priekinio dešiniojo rato iki dešiniojo borto 1,5 m, nuo galinio 0,0 m. Tarp automobilių priekinių dalių yra šukės (b. l. 5).
Fotelentelėse yra užfiksuota: įvykio vietos vaizdas automobilio „Volkswagen Golf“ važiavimo kryptimi; automobilių padėtis po susidūrimo; įvykio vietos vaizdas automobilio „Toyota“ važiavimo kryptimi; automobilių „Toyota“ ir „Volkswagen Golf“ sugadinimai (b. l. 7-8);
Eismo įvykio vietos plane užfiksuotas transporto priemonių, kelio ženklų ir šukių išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 9).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad eismo įvykio metu apgadinta automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini): priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Automobilyje „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta: priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (b. l. 10).
Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) valdytoja – savininke yra I. N. (b. l. 26).
IŠ VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad transporto priemonės „Volkswagen Golf TDI“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 3 340 eurų (b. l. 27).
2018 m. kovo 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad E. K. nustatytas kairio šlaunikaulio užpakalinis išnirimas. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34).
2018 m. kovo 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad G. K.nustatytas minkštųjų audinių patinimas kairiajame rieše, kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis, krūtinkaulio kūno lūžis. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 40).
2018 m. kovo 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 508/2018(01) nurodyta, kad L. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,99 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,36 promilės etilo alkoholio. Kraujyje ir šlapime rasta pėdsakų metamfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (b. l. 82).
Motyvuojamoji dalis
Dėl kaltinamojo padarytų veikų kvalifikavimo
Kaltinamajam šioje byloje pareikšti kaltinimai dėl BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 68, 71) parodė, kad vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos parodymus patvirtino tiek nukentėjusysis E. K. (b. l. 30), tiek liudytoja M. K. (b. l. 52), kuri nors ir nurodė kitokią vairuoto automobilio markę, tačiau patvirtino patį automobilio vairavimo faktą. Kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 68, 71) pripažino, kad gėrė „Starkos“, jo blaivumas sukėlė įtarimą nukentėjusiajam E. K. (b. l. 30). Iš specialisto išvados Nr. T-N 508/2018(01) matyti, kad L. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,99 promilės etilo alkoholio (b. l. 82). Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, jis buvo neseniai vartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau vairavo automobilį, nes norėjo greičiau grįžti namo. Taigi, jis suprato tokio veiksmo pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 2 dalį kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Pagal BK 281 straipsnio 8 dalį asmuo atsako pagal šio straipsnio 1-6 dalis tik tais atvejais, kai veika padaryta dėl neatsargumo. Pagal BK 281 straipsnio 9 dalį laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Teismas konstatuoja, jog byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių ir šį kaltinamajam pateiktą kaltinimą. Kadangi byloje jau yra nustatyta, kad kaltinamasis vairavo automobilį ir kad tai darė būdamas neblaivus, teismas pakartotinai dėl šių faktų nepasisako, o tik pažymi, kad kaltinamojo kraujyje nustatytas neblaivumas akivaizdžiai kelis kartus viršija 0,41 promiles alkoholio.
Kaltinamojo (b. l. 68, 71), liudytojų (b. l. 45, 52) ir nukentėjusiųjų (b. l. 30, 37) parodymai, eismo įvykio apžiūros protokolas, fotolentelės, eismo įvykio vietos planas, papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 5-10) neabejotinai patvirtina, kad buvo sukeltas eismo įvykis. Taip pat yra akivaizdu, kad eismo įvykio metu nukentėjusiesiems G. K. ir E. K. buvo padaryti sveikatos sužalojimai, kurie kvalifikuoti kaip nesunkūs sveikatos sutrikdymai, kadangi tai patvirtina medicininių dokumentų apžiūrų protokolai (b. l. 34, 40).
Vertinant tai, ar eismo įvykis ir jo metu nukentėjusiesiems padaryti sveikatos sužalojimai kilo būtent dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 136.3 punkte nurodoma, jog prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Iš bylos duomenų matyti, kad eismo įvykis kilo žiemą, vėlai vakare, taigi kelio matomumas dėl objektyvių priežasčių buvo reikalaujantis didesnio vairuotojo atsargumo ir atidumo. Be to, pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad eismas buvo intensyvus (b. l. 68, 71). Teisme jis parodė, kad norėjo apsilenkti mašiną ir visiškai nepamatė „Toyota Auris“, nespėjo stabdyti. Liudytojas K. G., kuris matė eismo įvykį, parodė, kad „Volkswagen Golf“ vairuotojas bandė aplenkti priekyje važiuojantį automobilį. Iš pirmo karto nepavyko, tada dar pavažiavęs išvažiavo drąsiai į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešais savo eismo juosta važiuojančiu „Toyota“ markės baltos spalvos automobiliu (b. l. 45). Liudytoja M. K. parodė, kad L. norėjo aplenkti priekyje važiuojantį automobilį ir įvyko susidūrimas, viskas įvyko labai greitai. Buvo tamsu, važiavo greitai (b. l. 52). Nukentėjusysis G. K. parodė, kad automobilį vairavo apie 40 km/h greičiu. Staiga kaktomuša trenkėsi priešpriešinio eismo juosta važiavęs automobilis, kuris staiga išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, t. y. į jo eismo juostą (b. l. 30). Taigi, vertinant šiuos duomenis yra akivaizdu, kad kaltinamasis neatsižvelgė į įvykio metu buvusias vairavimo sąlygas, nebuvo pakankamai atidus, neįsitikino, kad nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė KET 136.3 punktą ir būtent šiame punkte numatytų reikalavimų nesilaikymas nulėmė eismo įvykio kilimą bei nukentėjusiesiems padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kartu šie duomenys patvirtina ir kaltinamojo nusikalstamą nerūpestingumą, kadangi jis nenumatė, kad lenkiant jo kryptimi važiuojantį automobilį, jam kliūtimi gali tapti priešinga kryptimi važiuojantis automobilis dėl ko gali įvykti eismo įvykis ir kilti atitinkami padariniai nukentėjusių sveikatai, nors pagal veikos aplinkybes (tamsus paros metas, intensyvus eismas) ir savo asmenines savybes (eismo įvykio metu turėjo vairuotojo pažymėjimą (b. l. 75-76) kaltinamasis galėjo tai padaryti.
Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog kaltinamasis pažeidė KET 157 punkto reikalavimus (LRV 2014-10-01 nutarimo Nr. 1086 redakcija), tačiau akivaizdu, kad tai yra rašymo apsirikimas, nurodant punktą, nes KET 157 punkte numatyta sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms, tačiau buvo nustatyta, o ir kaltinamajame akte buvo nurodyta aplinkybė, jog kaltinamasis bandė aplenkti priekyje važiuojantį automobilį, o ne suko į kairę (apsisuko), reikalavimai lenkimui yra įtvirtinti KET 136 punkto normose, o ne 157 punkto normose, kuriose įtvirtinti reikalavimai važiavimui per sankryžas.
Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę teismas visais atvejais privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną neatsargų nusikaltimą. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, tuo tarpu BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas esant nusikalstamam nerūpestingumui. Kaltinamasis yra teistas, baustas administracine tvarka, įskaitant ir už dviračio vairavimą esant neblaiviam, kitus nusižengimu, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (b. l. 84-88). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimus (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas pažymi, jog viena vertus, vadovaujantis BK 55 straipsniu asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kita vertus, atsižvelgiant į kaltinamajam skiriamą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, dėl kurios teismas pasisakys vėliau, kaltinamajam skiriama baudos bausmė taptų neproporcingai didele finansine našta. Tuo tarpu kitos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – viešieji darbai ir laisvės apribojimas, atsižvelgiant į kaltinamojo padarytas dvi nusikalstamas veikas, ankstesnius administracinius nusižengimus, būtų pernelyg švelnios bausmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas kaltinamajam už kiekvieną iš nusikalstamų veikų skiria po 60 parų arešto.
BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad Bausmių apėmimą teismas taiko, kai: yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Šiuo atveju nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, be to, BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių, o BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Dėl šių priežasčių teismas už atskirtas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes sudeda taikydamas bausmių apėmimą ir skiria subendrintą 60 parų arešto bausmę.
Kadangi nagrinėjant bylą buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, jau yra įsiteisėjęs 2018 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė yra subendrinama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. 2018 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė keistina devyniasdešimties parų arešto bausme, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis). BK 63 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad galutinė subendrinta bausmė negali viršyti BK nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytas maksimalus arešto bausmės terminas- devyniasdešimt parų, dėl ko šiuo nuosprendžiu L. P. skirtiną bausmę subendrinus su 2018 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir šiuo nuosprendžiu į arešto bausmę pakeista bausme L. P. skirtina galutinė subendrinta devyniasdešimties parų arešto bausmė.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas pažymi, jog kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų (b. l. 82). Jis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą dviem nukentėjusiesiems. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro, per paskutinius 5 metu ne kartą baustas už KET pažeidimus (b. l. 84-88).
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Uždraudus kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tuo pačiu būtų apribota jo galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui. Pažymėtina, jog atsižvelgus į kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas ( sukeltus padarinius), taip pat į ankstesnius administracinius nusižengimus, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam 3 metų terminui yra proporcinga poveikio priemonė.
Teismas pažymi, jog kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. vasario 24 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2014 m. liepos 12 d. VĮ „Regitra“) paėmimas (b. l. 72-73), dokumentas iš jo buvo paimtas 2018 m. vasario 24 d. (b. l. 74). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018 suformuota praktika, teisės vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuojamas nuo tada, kai ši kaltinamojo teisė buvo realiai suvaržyta, t. y. nuo 2018 m. vasario 24 d.
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) valdytoja – savininke yra I. N. (b. l. 26), tai apklausta patvirtino ir pati I. N. (b. l. 50). Byloje nėra duomenų, kad I. N. žinojo, jog automobilį kaltinamasis vairuoja girtas. Iš fotolentelių (b. l. 7-8) ir papildomų duomenų apie eismo įvykį (b. l. 10) matyti, kad automobilis yra apgadintas. Taigi, automobilis, kuris buvo nusikalstamų veikų padarymo priemone, priklauso trečiajam asmeniui, BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyti konfiskavimo pagrindai šioje byloje nenustatyti, automobilį konfiskuoti nėra tikslinga dėl jo apgadinimų. Pažymėtina, kad pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, transporto priemonės „Volkswagen Golf TDI“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 3 340 eurų (b. l. 27), todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, būtent tokia suma ir yra išieškoma iš kaltinamojo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo L. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką.
Proceso išlaidų ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2014 m. liepos 12 d. VĮ „Regitra“) paėmimas (b. l. 72-73) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama. Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – L. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
L. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti devyniasdešimties parų arešto bausme ir šiuo nuosprendžiu L. P. skirtą bausmę, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir šiuo nuosprendžiu į arešto bausmę pakeista bausme, L. P. skirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties parų) arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 24 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš L. P. išieškoti Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 340 eurų.
Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2014 m. liepos 12 d. VĮ „Regitra“) paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – L. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.