Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl 2018 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Tuo pačiu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto bausmė. Nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista devyniasdešimties parų arešto bausme ir subendrinta su nuosprendžiu skirta bausme, subendrinus paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 24 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi nuspręsta iš L. P. išieškoti automobilio „Volkswagen Golf“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 340 eurų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2.2. Pagal teismų praktiką parinkdamas ir skirdamas bausmę teismas turi nustatyti ir įvertinti tokią aplinkybių visumą, kuri leistų skirti tokią bausmę, kuri nebūtų tik formaliai atitinkanti visas bausmės skyrimo nuostatas ir kuri leistų pasiekti visus bausmės tikslus, nurodytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, o ne iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą. Įvertinus teismo motyvus, kuriais grindžiamas galutinės 90 parų arešto bausmės skyrimas, negalima teigti, kad teismas vadovavosi teismų praktika ir tinkamai taikė įstatymo nuostatas.

2.3. Įvertinus teismo sprendimą paskiriant bausmes galima teigti, kad formaliai teismas viską atliko teisingai, nes areštas kaip bausmė yra numatyti visose apelianto padarytų veikų sankcijose. Tačiau įvertinus byloje esančias aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, kurių teismas detaliai net neanalizavo, taip pat teismo motyvų lakoniškumą, yra pagrindas konstatuoti, kad teismo parinkta maksimalaus arešto bausmė šiuo atveju užtikrina tik vieno bausmės tikslo įgyvendinimą – nubaudimą. Kiti įstatyme numatyti bausmės tikslai yra tik numanomi.

2.5. Teismo motyvas, kad viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės būtų pernelyg švelnios, atsižvelgiant į padarytus nusikaltimus, ir tik 3 mėnesių laisvės atėmimas gali pasiekti bausmės tikslus, niekaip neatspindi individualizuotos bausmės parinkimo. Nuteistasis teisme pripažino, kad veikų padarymo metu turėjo priklausomybę nuo alkoholio, kurią dabar gydosi. Jo padarytos veikos buvo nulemtos jo potraukio alkoholiui. Tai supratęs nuteistasis kreipėsi į specialistus. 2018 m. balandžio 25 d. buvo baigtas vienas gydymosi etapas. Nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. yra numatytas 6 savaičių stacionarus gydymas. Paskirta arešto bausmė, kuri faktiškai yra 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, užkerta galimybę pašalinti priežastis, dėl kurių buvo padarytos nusikalstamos veikos. Nors nuteistasis bus nubaustas, tačiau dėl arešto atlikimo turės nutraukti gydymą. Užkirtus kelią gydytis bus pakenkta jo sveikatai ir psichologinei būklei.

2.6. Su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas leistų sėkmingai užbaigti gydymą bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Būdamas laisvėje nuteistasis gali pabaigti atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas labiau atitiktų visuomenės interesą, nes visuomenei svarbu, kad nebeliktų priežasčių, sudariusių prielaidas kaltininkui nusikalsti. Nagrinėdamas bylą teismas nustatė nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančius požymius (turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, augina vaiką, registruotas darbo biržoje). Šie požymiai ir aplinkybė, kad jis savanoriškai gydosi, rodo, kad L. P. yra socialiai atsakingas asmuo, kuriam nesvetimos visuomenėje suprantamos tinkamo elgesio taisyklės.

3. Atsiliepimu į nuteistojo L. P. skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 –ojo skyriaus prokuroras Vytautas Jancevičius prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmos instancijos teismas gan išsamiai išdėstė skiriamos – arešto bausmės motyvus. Parinkdamas bausmės rūšį atsižvelgė į aplinkybes, kad nuteistasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir jokių pajamų. Draudimo kompanijos L. P. atžvilgiu pateikė civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo, nuosprendžiu buvo nuspręsta konfiskuoti 3340 vertės nuteistojo turtą. Taigi, akivaizdu, kad šioje baudžiamojoje byloje bausmė nuteistajam individualizuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

L. P. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Nors L. P. savo apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos padarytų išvadų dėl jo veiksmų kvalifikavimo, tačiau kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra neteisingi, tai turės įtakos bausmės rūšies parinkimui ir dydžio nustatymui, todėl visų pirma aptaria kvalifikavimo klausimą.

5. L. P. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2018 m. vasario 23 d., apie 21.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,99 promilės etilo alkoholio), važiavo link Verkių g., lenkdamas priekyje važiavusį automobilį išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu, o įvykio metu nukentėjo G. K. bei E. K.. Tokie L. P. veiksmai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo nuosprendyje buvo kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį.

5.1. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

5.2. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

6. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, o BK 281 straipsnio 2 dalyje – už vairavimą esant neblaiviam, kai pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Abiejų nusikaltimų sudėtys numato tą patį požymį – vairavimą esant neblaiviam, tokiu atveju reikia išspręsti, ar toks L. P. veiksmų kvalifikavimas yra teisingas. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesvarstė ir jokių motyvų nepateikė.

7. Vertinant inkriminuotas faktines aplinkybes kolegija mato, kad abu nusikaltimai buvo padaryti tuo pačiu laiku, tomis pačiomis aplinkybėmis, atliekant tuos pačius veiksmus. Sutampa abiejų nusikaltimų laikas – 2018 m. vasario 23 d., apie 21.45 val., vieta – Vilniuje, (duomenys neskelbtini), veiksmai –automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimas, važiavimas link Verkių g., priekyje važiavusio automobilio lenkimas išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrimas su priešpriešais važiavusiu automobiliu, kaltinamojo būsena –apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,99 promilės etilo alkoholio). BK 281 straipsnio 2 dalis reikalauja pasekmių ir jos buvo nustatytos, o BK 281 straipsnio 7 dalies sudėtis pasekmių nereikalauja.

8. Tokia situacija, kuomet skirtingose sudėtyse yra suformuluoti tie patys požymiai, teisėje vadinama normų konkurencija. Šiuo atveju tas pats požymis – vairavimas esant neblaiviam, yra ir BK 281 straipsnio 2 dalies sudėties požymis, ir BK 281 straipsnio 7 dalies požymis. Situacija yra tokia, kad visa BK 281 straipsnio 7 dalies sudėtis (vairavimas esant neblaiviam) yra dalis BK 281 straipsnio 2 dalies sudėties. Toks atvejis yra vadinamas visos ir dalies normų konkurencija. Teisės mokslas tokios rūšies normų konkurenciją siūlo įveikti atsisakant taikyti normą, kuri yra dalis kitos sudėties. Taip šiuo atveju veiksmus kvalifikuojant pagal BK 281 straipsnio 2 dalį asmens veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį tampa perteklinis ir tik sukelia jam sunkesnes pasekmes.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. BK 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. BK 281 straipsnio 2 dalies sudėtis yra kvalifikuota BK 281 straipsnio 1 dalies sudėtis, tik ją papildžius požymiu, kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tokiu atveju asmens neblaivumas tampa teisiškai reikšmingu, nes jis sąlygoja griežtesnę atsakomybę. Valstybė laiko transporto priemonių vairuotojų veiksmus, o ir pačius vairuotojus, kurie būdami neblaivūs pažeidžia kelių eismo taisykles, padaro eismo įvykį, kurio metu nukenčia žmonės, labiau pavojingesniais nei tuos, kurie tokius veiksmus padaro būdami blaivūs. Jų veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį sąlygoja griežtesnę atsakomybę, nei jų veiksmai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, todėl jų neblaivumas jau būna įvertintas, tai jiems sukelia sunkesnes pasekmes, o jų veiksmų kvalifikavimas pakartotinai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį tik dar labiau ir nepagrįstai apsunkina tokių žmonių likimą.

10. Tokio kvalifikavimo nepagrįstumą ir šio nuosprendžio 9 skyriuje nurodytus motyvus sutvirtina ir BK 281 straipsnio 2 dalies bei BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijų palyginimas. BK 281 straipsnio 2 dalies sankcija nustato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes, o BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija nustato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Didesnis BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės terminas pagrindžia, kad šiame straipsnyje nustatyta nusikalstama veika yra sunkesnė ir BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veiksmų papildomai kvalifikuoti nereikia.

11. Tokia yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-320-693/2018).

12. Remiantis šiais motyvais kolegija daro išvadą, kad L. P. veiksmai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuoti nepagrįstai, šioje dalyje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, todėl pirmosios instancijos nuosprendis dalyje dėl L. P. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį naikintina.

13. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, kad tai, jog teismas pripažino L. P. kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, buvo svarbus motyvas parinkti jam arešto bausmę. L. P. dėl vienos nusikalstamos veikos išteisinus, teismas persvarsto jam paskirtos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgiant ir į jo skundo motyvus.

14. Apeliantas teisus skunde nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino jo turtinės padėties, tačiau skunde apeliantas nepateikė jokių argumentų, kaip jis galėtų sumokėti baudą ir nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos parinkta bausmės rūšis ir jos dydis nėra per griežti, atitinka BK nuostatas dėl bausmių skyrimo.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad L. P. yra (duomenys neskelbtini) metai, jis yra vidurinio išsilavinimo, niekur nedirba ir yra registruotas darbo biržoje. Iš darbo ieškančio asmens atmintinės matyti, kad darbo biržoje jis registruotas nuo 2018 m. kovo mėnesio. Anksčiau laikinai dirbo UAB „H“ prekių surinkėju. Tai rodo, kad L. P. pajamos yra labai mažos ir nėra jokių priežasčių manyti, kad jaunam išsilavinimo, profesijos ir darbo neturinčiam asmeniui jos padidės. Anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka, o už padarytų administracinių nusižengimų padarymą jam buvo skiriamos baudos, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusižengimų, ir netgi nusikaltimų, padarymo. Be mažų pajamų L. P. turi akivaizdžių išlaidų išlaikant save, šeimą ir mažametį vaiką. Be šeimos išlaikymo išlaidų L. P. turi 17 184 eurų skolą ADB „Gjensidige“ ir pagal šioje byloje priimtą sprendimą iš jo bus konfiskuota 3 340 eurų, kurie atitinka jo vairuoto automobilio vertę. Nors byloje nėra jokių duomenų apie L. P. turtą, tačiau kolegija labai abejoja, ar jis turi kokio nors turto į kurį galėtų būti nukreiptas baudos išieškojimas. Minimalios L. P. pajamos ir dideli finansiniai reikalavimai jam, rodo, kad jam paskyrus baudą jos vykdymas būtų sunkus arba neįmanomas ir tokia bausmė bei neįmanomas jos vykdymas nepasieks bausmės tikslų. Tokios bausmės paskyrimas būtų tik formalus nuteistojo nubaudimas be realaus jos vykdymo ir tai nesulaikytų jo nuo nusikalstamų veikų darymo, jo nenubaustų, neatimtų jam galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, nepaveiktų jo, kad jis laikytųsi įstatymų, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Ir priešingai, paskirtos arešto bausmės paskyrimas užtikrins visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. 90 parų areštinėje bent per šį laiką sulaikys jį nuo nusikaltimų darymo, nubaus jį, atims galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, ir tikėtina paveiks jį laikytis įstatymų labiau, nei anksčiau už teisės pažeidimus skirtos baudos.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. P. apeliacinį skundą atmesti.

2018 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl L. P. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį bei bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.