Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su A. R. S. K., atstovaujamo advokato padėjėjo Kristupo Keručio, privataus kaltinimo skundu dėl A. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, kaltinant ją nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 154 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 407 straipsnio nustatyta tvarka buvo gautas A. R. S. K., atstovaujamo advokato padėjėjo Kristupo Keručio, (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti UAB „Lietuvos rytas“ korespondentę A. S. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji parengė straipsnį, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2015 m. lapkričio 17 d. buvo išspausdintas „Lietuvos ryte“, be to, jos parengtas straipsnis, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, taip pat tą pačią dieną buvo paviešintas internetinėje dienraščio www.lrytas.lt svetainėje. Pareiškėjo teigimu, žurnalistė minėtuose straipsniuose publikavo šiuos teiginius: „paties A. K. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūros pradėtos 2014-ųjų liepą“, „Gali būti, kad kilimai yra vogti“, pavyzdžiui, „Vokietijoje siautėja vagių gaujos, o nugvelbti kilimai parduodami Rytų Europoje“. Pareiškėjo nuomone, savo straipsnyje A. S. aiškiai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad A. K. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūros pradėtos 2014-ųjų liepą, be to, ji paskleidė tikrovės neatitinkančią, pareiškėjo reputaciją menkinančią ir niekaip nepagrįstą žinią: „Gali būti, kad kilimai yra vogti, <...> o nugvelbti kilimai parduodami Rytų Europoje“; juo labiau, prieš šiuos teiginius straipsnyje žurnalistė „perša“ mintį, kad A. K. kilimais prekiauja būtent tik Rytų Europoje, be kita ko, kelia abejonių dėl to, ar kilimai yra autentiški. Pareiškėjo privataus kaltinimo skundu prašoma pripažinti A. S. padariusią nusikaltimą, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 250 MGL dydžio baudą bei priteisti iš jos A. R. S. K. naudai 50 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.

Privataus kaltinimo bylos procesas turi būti atsisakytas pradėti.

Sutinkamai su BPK 412¹ straipsnio 1 dalies reikalavimais, teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tai reiškia, jog arba visai nebuvo įvykio, apie kurį buvo pranešta kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika.

BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šmeižimo objektas – žmogaus garbę ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Bendrąją prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-187-677/2015, 2K-458-507/2015). Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia.

Susipažinus su privataus kaltinimo skundu ir jo priedais matyti, kad A. S. straipsniuose, publikuotuose dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir internetinėje dienraščio www.lrytas.lt svetainėje, yra pateikta informacija apie naujai Vilniuje atidarytą rytietiškų kilimų parduotuvę, pateikiant duomenis apie kilimų kainas, kur tie kilimai yra pagaminti bei iš kur jie yra atvežti, taip pat pateikiama informacija apie tai, kad panašiais kilimais tie patys prekeiviai jau prekiavo Vilniuje prieš tris metus. Skaitant straipsnius, teismui susidaro tokia nuomonė, kad straipsnių autorė norėjo pateikti visapusišką informaciją apie kilimų parduotuvę, prekių pagaminimo vietą bei jų atsiradimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes, todėl straipsniuose yra cituojami, tiek pats A. R. S. K., tiek „Lietuvos rytą“ konsultavę specialistai bei vienos rytietiškų kilimų parduotuvės vadovas, pateikiant jų nuomones ir vertinimus.

Teismas, įvertinęs abu A. S. straipsnius bei pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, mano, kad šiuose straipsniuose nėra pateikta jokios šmeižikiškos, neatitinkančios tikrovės informacijos, galinčios sumenkinti pareiškėjo reputaciją. Iš straipsnių turinio matyti, kad straipsniuose jų autorė kelia abejones dėl kilimų autentiškumo bei jų atsiradimo Vilniuje teisėtumo, tačiau straipsniuose A. S. nepateikia jokios tikrovės neatitinkančios informacijos, ji nurodo savo nuomonę apie įspūdį, apsilankius minėtoje kilimų parduotuvėje, bei pateikia kitų asmenų vertinimus apie šią kilimų parduotuvę bei apskirtai apie prekybą rytietiškais kilimais.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad A. S. paskleidė apie A. R. S. K. tikrovės neatitinkančią, jo reputaciją menkinančią ir niekaip nepagrįstą žinią: „Gali būti, kad kilimai yra vogti, <...> o nugvelbti kilimai parduodami Rytų Europoje“, tačiau įvertinus visą straipsnių kontekstą, teismo vertinimu, negalima daryti išvados, jog šiuo teiginiu A. S. paskleidė žinią, kad A. R. S. K. prekiauja vogtais kilimais, kadangi iš straipsnių turinio matyti, kad A. S. cituoja vienos rytietiškų kilimų parduotuvės vadovą, kuris pateikė savo nuomonę, keldamas tik tam tikrą versiją ir vertindamas susidariusią situaciją dėl jam neaiškių pareiškėjo parduotuvėje parduodamų kilimų atsiradimo Vilniuje aplinkybių. Tačiau nei iš aukščiau nurodytos citatos, nei iš abiejų A. S. straipsnių negalima daryti išvados, kad cituojamas asmuo ar pati A. S. norėjo pasakyti, jog būtent A. R. S. K. prekiauja kilimais, kurie yra vogti. Iš straipsnyje esančios citatos: „Gali būti, kad kilimai yra vogti, <...> o nugvelbti kilimai parduodami Rytų Europoje“, matyti, jog buvo pacituota tik dalis pokalbio, iš kurio turinio negalima daryti kategoriškos išvados, jog citatoje minimos bendros frazės taikomos būtent A. R. S. K. ir jo prekėms. Straipsniuose be vienos rytietiškų kilimų parduotuvės vadovo pastebėjimų, remiamasi ir „Lietuvos rytą“ konsultavusių specialistų nuomone, kurią, teismo vertinimu, A. S. turėjo pagrindą paskelbti.

Nors A. S. straipsniuose yra nurodytas konkretus faktas, tai yra pateikta informacija, kad: „paties A. K. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūros pradėtos 2014-ųjų liepą“, kas pareiškėjo yra suprantama kaip tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas, pateikdamas skundą, šios informacijos gi nepaneigė. Tačiau net ir darant prielaidą, kad ši A. S. pateikta informacija yra klaidinga ar nėra visiškai pagrįsta, negali būti daroma išvada, jog jos veika turėtų būti vertinama kaip šmeižimas, už kurį turėtų būti taikoma BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, kadangi ji nėra tiek pavojinga, kad nebūtų galima savo garbės ir orumo ginti kitomis teisinėmis priemonėmis, kadangi ne bet koks netikslios, kito asmens garbę ir orumą galbūt žeminančios informacijos paskleidimo atvejis turi būti pripažįstamas tiek pavojingu, kad tokią informaciją paskleidusiam asmeniui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad traukiant asmenis baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, būtina įvertinti pažeidimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, kadangi asmens garbę ir orumą galima ginti ir švelnesnėmis priemonėmis, kurios turi būti išnaudotos pirmiausia, nes baudžiamoji teisė yra ultima ratio, tai yra paskutinė priemonė apginti savo pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas teisines gynybos priemones. Asmens garbę ir orumą taip pat galima ginti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į A. S. pateiktų straipsnių turinį ir informacijos bei nuomonių pateikimo būdą, darytina išvada, kad juose pateikta informacija ir nuomonė galėjo sukelti jų skaitytojams abejonių dėl A. R. S. K. parduodamų kilimų kokybės ir jų gavimo bei pardavimo Vilniuje teisėtumo, taip pat galėjo sukelti tam tikrų nepatogumų pačiam pareiškėjui, tačiau kaip jau buvo minėta aukščiau, straipsniuose nėra pateikta jokios konkrečios informacijos, kuri galėtų būti laikoma šmeižikiška ir atitiktų BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, be to, teismas nemato jokių kliūčių, kurioms esant pareiškėjas negalėtų savo teisių apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl turi būti atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. R. S. K., atstovaujamo advokato padėjėjo Kristupo Keručio, privataus kaltinimo skundą.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 412¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. R. S. K., atstovaujamo advokato padėjėjo Kristupo Keručio, privataus kaltinimo skundą dėl A. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, kaltinant ją nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, atsisakyti pradėti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos nukentėjusiojo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.