Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“ ir R. R. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 577 straipsnis numato, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Įvertinus tai, kad visoje šalyje dėl Covid-19 pandemijos paskelbta ekstremali situacija, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas gyvena Airijoje, bei pareiškėjo prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismo vertinimu, pareiškėjui pateikus pakankamai rašytinių duomenų išspręsti termino atnaujinimo klausimą, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 6 straipsnis), byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo V. Z. mama J. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad po pareiškėjo V. Z. motinos J. Z. mirties liko nekilnojamas turtas: 1) 0,0940 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) 10,0000 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) J. Z. 2002 m. balandžio 25 d. testamentu jai nuosavybės teise priklausantį turtą lygiomis dalimis paliko savo vaikams: sūnui V. Z. ir dukrai R. R.. Iš VĮ „Registrų centras“ testamentų registro išrašo matyti, kad suinteresuotas asmuo R. R. priėmė palikimą pagal testamentą. Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų; nėra įregistruota palikėjo palikimo atsisakymo faktų; taip pat nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Iš gyventojų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas V. Z. nuo 2009 m. vasario 19 d. deklaravęs išvykimą į Airiją.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios, aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui trijų mėnesių terminas palikimui po jo motinos J. Z. mirties priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini). Teismas, spręsdamas, ar šios bylos aplinkybėmis yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes, jog pareiškėjo motina mirė tuo metu, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas dėl Covid-19 viruso ir pareiškėjas neturėjo galimybės laiku grįžti iš Airijos į Lietuvą. Teismo vertinimu, dėl susidariusios nepalankios epidemiologinės situacijos ne tik Lietuvoje, bet ir daugumoje pasaulio valstybių, buvo objektyviai apsunkinta galimybė pareiškėjui įgyvendinti savo teises priimti mirusiosios J. Z. palikimą per įstatyme nustatytą terminą. Suinteresuotas asmuo R. R. savo atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti, nes jos brolis dėl Covid-19 pandemijos neturėjo galimybės laiku grįžti į Lietuvą. Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmęs palikimo, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, priešingai, suinteresuotas asmuo R. R. prašė praleistą 3 mėnesių terminą atnaujinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad palikėjos J. Z. nepaveldėtos turto dalies perėjimo valstybei procedūros nėra pradėtos. Esant įpėdinių, pretenduojančių priimti palikimą, jas pradėti netikslinga, nes tai neatitiktų CK 5.62 straipsnyje nustatyto valstybės vaidmens paveldėjimo santykiuose. Visuomeninio gyvenimo bei įstatyminio reguliavimo tendencijos – skatinanti privatinės nuosavybės prioritetą valstybinio turto atžvilgiu, t. y. privatus turtas valstybei perduodamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 1 dalis), gerbti šeimos ar giminės nuosavybės tęstinumą, perimamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), kuris įgyvendinamas, be kita ko, paveldint savo šeimos ar giminės narių turtą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis, kitų asmenų teisės ir viešasis interesas atnaujintus terminą nebus pažeisti, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, terminas priimti palikimą, atsiradusį po J. Z. mirties, atnaujintinas (CK 5.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis, 576 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo pareikšto reikalavimo formuluotė koreguotina, atsižvelgiant į CK 5.50 straipsnio, 5.60 nuostatas, t. y., jog palikimas gali būti priimamas arba jo atsisakoma – tai yra baigtinis variantų sąrašas, neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlygomis ar išlygomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.